- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-513-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13847-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. V. R. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2013-12-09 Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-20 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., o būtent už tai, kad V. R. pažeidė lošimų organizavimo tvarką:
eidamas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą (2013-04-24 VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) įstatų 17 p.), neužtikrino, kad 2013-07-11 straipsnio „Į trasą grįžtantis K. V.: nesitikėjau, kad taip pasiilgsiu lenktynių“ nuotraukose nebūtų matomas prekės ženklas „Unibet“, kad minimo straipsnio nuotraukos nepatektų į viešumą, kad nebūtų patalpinta ir viešai prieinama informacija, pažeidžianti Lietuvos Respublikos įstatymus, t.y. neužtikrino, kad vadovaujama įstaiga savo veikloje laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ), t.y.:
inicijavo ir sudarė paslaugų sutartį Nr. 130701-AV su reklamos ir komunikacijos bendrove UAB „I“ (duomenys pakeisti), kurios pagrindu įpareigojo UAB „I“ (duomenys pakeisti) vyresnįjį projektų vadovą Ž. B. pridėti nuotraukas, kuriose matomas prekės ženklas „Unibet“, prie parengto žiniasklaidai straipsnio „Į trasą grįžtantis K. V.: nesitikėjau, kad taip pasiilgsiu lenktynių“. Neužtikrinęs savo veiksmais, kad straipsnio nuotraukos nepatektų į viešumą, 2013-07-11 (užfiksuoti skelbimo faktai interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) 2013-07-11, 2013-07-15 ir 2013-07-18) vaizdinė informacija, kuri pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, buvo paviešinta. Paviešintose nuotraukose buvo matyti „(duomenys neskelbtini)“ komandos nariai, stovintys šalia automobilio, ant kurio variklio dangčio aiškiai matosi užklijuotas lažybas organizuojančios bendrovės prekės ženklas „Unibet“, kuris yra susijęs su azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis interneto svetainėje www.unibet.com, o tokia informacija atitinka draudžiamą azartinių lošimų reklamą, todėl jos skleidimas pažeidžia ALĮ 10 str. 9 d., nes nurodyta vaizdinė informacija nėra susijusi su Lietuvos Respublikoje veikiančiu ALĮ 8 str. nustatytus reikalavimus atitinkančiu, azartinius lošimus organizuojančiu subjektu, todėl ši informacija nepatenka į ALĮ 10 str. 9 d. nurodytą leidžiamos skelbti apie azartinius lošimus informacijos kategoriją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą – V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., ir skirti jam baudą, atitinkančią ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį, t.y. 7500 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Azartinių lošimų organizavimas yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių, azartinių lošimų reklama yra viena iš priemonių skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš azartinių lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Azartinių lošimų organizavimas yra viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Pagal ALĮ 10 str. 9 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose, to paties įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Subjektui (bendrovei), neatitinkančiam bent vieno iš ALĮ 8 str. nurodytų reikalavimų, neturėtų būti taikomos ALĮ 10 str. 9 d. nuostatos dėl azartinių lošimų reklamos leidimo, taip įgyvendinamas įstatymų leidėjo siekis apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmeniui. Kadangi bendrovė „Unibet“ neturi Tarnybos išduotos licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje, todėl prekės ženklas „Unibet“ nesietinas su ALĮ 8 straipsnyje apibrėžtu azartinius lošimus organizuojančiu subjektu ir bet kokios informacijos, susijusios su šio subjekto veikla, sklaida laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama.
Pažymi, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino straipsnio nuotraukoje matomo prekės ženklo „Unibet“ eksponavimo formą, priemones ir būdus. Nuotraukose ant automobilio variklio dangčio matomas užrašas sutampa su užregistruotu „Unibet“ prekės ženklu. Pagal teismų praktiką prekių ženklai atlieka keturias pagrindines funkcijas, vieną iš jų yra reklaminė. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Vertinant skleistos informacijos pateikimo priemonę (nuotrauka patalpinta viename didžiausių internetinių portalų, kuris bet kuriuo metu yra prieinamas nepilnamečiams asmenims), būdą (nuotraukoje matomas prekės ženklas „Unibet“ eksponuojamas priekinėje automobilio dalyje, aiškiai įskaitomomis ir dėmesį traukiančiomis raidėmis) ir tai, kad prekės ženklas atlieka reklaminę funkciją, akivaizdu, kad šiuo atveju prekinio ženklo eksponavimas yra susijęs su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis, netiesiogiai kviečia asmenis šiomis paslaugomis naudotis bei siekia daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais. Prekės ženklas „Unibet“ nėra niekaip susijęs su vykusiomis lenktynėmis ir skleidžia informaciją ne apie vykusias lenktynes ar jų dalyvius, o apie azartinių lošimų paslaugas.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad V. R. veiksmuose yra visi ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus, taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. ATPK 173¹⁸ straipsnyje nėra aprašyta jokių specialių subjekto požymių, pagal suformuotą teismų praktiką būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą. Šiuo atveju būtent V. R. valia ir veiksmai tiesiogiai sąlygojo draudžiamos informacijos publikavimą – jis paslaugų sutarties su reklamos ir komunikacijos bendrove UAB „I“ (duomenys pakeisti) pagrindu įpareigojo šios bendrovės vyresnįjį projektų vadovą Ž. B. pridėti nuotraukas, kuriose matomas prekės ženklas „Unibet“ prie žiniasklaidai parengto straipsnio. ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma, t.y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Iš bylos duomenų yra aišku, kad V. R. buvo aišku, kuo užsiima „Unibet“. V. R. kaip įstaigos vadovui yra keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai visuomenės informavimo srityje. Todėl V. R. turėjo žinoti, kokia informacija gali būti viešai skelbiama ir kokią informaciją įstatymas skelbti draudžia, nes jis kaip įstaigos vadovas turėtų būti atidus, rūpestingas ir domėtis, ar platinama informacija nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl V. R. veiksmuose yra neatsargi kaltės forma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą V. R. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Teigia, kad Tarnyba neįvertino straipsnio visumos, prekės ženklas buvo matomas tik vienoje nuotraukoje ir tik dalinai, straipsniu neskatinami jokie azartiniai lošimai, jis nedavė jokio nurodymo viešai paskelbti nuotraukas su matomu „Unibet“ prekės ženklu, taip pat Tarnyba melagingai nurodė, kad nuotraukų autorę L. Ž. ir VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) sieja darbiniai santykiai, be to, pažymi, kad jau yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris byloje skaičiuojamas nuo 2013-09-10, kai Tarnybai paaiškėjo visos aplinkybės apie straipsnio publikavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, apeliacinio skundo dalykas ir motyvai iš esmės nesaisto apeliacinės instancijos teismo, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai apeliaciniu skundu siekiama pabloginti asmens padėtį.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje administracinė nuobauda turi būti paskirta per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus, kurių paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N16-1491/2007, N62-1716/2011 ir kt.).
Kadangi ATPK 173¹⁸ str. yra ATPK 12 skirsnyje, todėl už šio pažeidimo padarymą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (ATPK 35 str. 1 d.). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai esant atitinkamoms aplinkybėms, administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A143-326/2007, A146-1505/2008, A444-106/2011, A525-1565/2013 ir kt.)
Paprastai pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, atsakomybėn traukiamo asmens bei jo duomenų nustatymas). Visais atvejais šis momentas nustatomas teismui atlikus institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turimos informacijos įvertinimą pagal aukščiau nurodytus vertinimo kriterijus. Tai reiškia, jog kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, todėl vienose bylose pažeidimo nustatymo monetas gali būti galutinės išvados ar ataskaitos surašymo data (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-606/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-877-195/2011), o kitose – atsakymo į užklausimą gavimo, tyrimą atliekančio pareigūno tarnybinio pranešimo surašymo ar net pirminės informacijos gavimo data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-148/2011, A525-2379/2011).
Iš Tarnybos direktoriaus 2013-11-21 įsakymo Nr. DI-422 matyti, jog Tarnybai atlikus tyrimą dėl įvykio, nustatyti du asmenys – VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovas V. R. ir UAB „D“ (duomenys pakeisti) Auto redaktorius T. M., kurių veikoje yra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Šis įsakymas remiasi Tarnybos 2013-10-08 išvada Nr. IVL-897 ir 2013-11-14 papildoma išvada Nr. IVL-1054. Su V. R. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla susijusi būtent 2013-10-08 išvada, kurioje formaliai konstatuota, kad V. R. veiksmai pažeidė ALĮ 10 str. 9 d. reikalavimus. Bet, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ne visada formalus institucijos, atsakingos už administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių konstatavimas sutampa su tikruoju pažeidimo nustatymo momentu, kai institucijai tampa žinomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba apie galimą pažeidimą buvo informuota elektroniniu laišku 2013-07-11, dėl gautos informacijos 2013-07-15 buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriuo siūloma pradėti tyrimą. Pradėjus tyrimą 2013-07-18 buvo surašytas raštas UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriui, kuriuo prašoma pateikti informaciją, susijusią su straipsnio interneto svetainėje paskelbimu. Pažymėtina, kad jau šiame rašte, kaip ir vėlesniuose užklausimuose kitiems juridiniams asmenims, Tarnyba nurodė, kad bendrovė „Unibet International“ neturi teisės organizuoti azartinių lošimų Lietuvos Respublikoje, todėl nuotraukoje matomas „Unibet“ prekės ženklas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas. Iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2013-07-24 gautame atsakyme nurodyta, jog straipsnis su nuotraukomis gautas iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) darbuotojo Ž. B.. Tarnyba 2013-07-26 raštu pastarosios įmonės užklausė dėl publikuotų nuotraukų gavimo ir pateikimo publikuoti aplinkybių. 2013-08-12 Tarnyboje gautame UAB „I“ (duomenys pakeisti) atsakyme nurodyta, jog nuotraukas prie straipsnio pateikė VšĮ „A“ (duomenys pakeisti). Užklausimas VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) buvo parengtas 2013-08-16, į jį atsakymą Tarnyba gavo 2013-09-10. VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovas V. R. aiškiai ir išsamiai paaiškino prekės ženklo „Unibet“ atsiradimo ant lenktyninio automobilio ir nuotraukų su jose matomu prekės ženklu „Unibet“ pateikimo viešinti aplinkybes, kartu pateikė ir 2013-04-24 steigėjo sprendimą dėl jo paskyrimo viešosios įstaigos vadovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nuo šio momento Tarnybai tapo žinoma ir galimo pažeidimo objektyvioji pusė – kaip buvo pateiktos viešinti nuotraukos, kuriose matyti bendrovės, neturinčios teisės Lietuvos Respublikoje organizuoti azartinius lošimus, prekės ženklas, ir galimą pažeidimą padaręs asmuo – VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovas V. R., todėl nuo 2013-09-10 Tarnyba jau buvo gavusi pakankamai duomenų, kad galėtų baigti tyrimą V. R. atžvilgiu. Nepaisant to, 2013-09-25 Tarnyba dar papildomai užklausė VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) dėl įstaigos įstatų kopijos pateikimo, nors minėtoje 2013-10-08 išvadoje šiais įstatais nesiremia ir jokio įstatų nuostatų vertinimo nepateikia. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog Tarnybos užklausimas dėl įstatų kopijos pateikimo buvo perteklinis, Tarnyba šiuo veiksmu jokių naujų esminių aplinkybių nenustatė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šioje byloje pažeidimo nustatymo diena V. R. atžvilgiu laikytina 2013 m. rugsėjo 10 d., nes būtent šią dieną Tarnyba jau turėjo ir buvo užfiksavusi esminį kiekį informacijos, leidžiantį spręsti apie pažeidimo padarymą. Nors Tarnybos atstovas apylinkės teisme nurodė, kad pažeidimo nustatymo diena laiko išvados surašymą, tačiau tokia Tarnybos pozicija yra neteisinga, nes laikantis Tarnybos pozicijos ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nebetektų savo prasmės, o pažeidimo nustatymo momentas išimtinai priklausytų nuo Tarnybos valios, taip sudarant Tarnybai išskirtinę galimybę pagal savo poreikius koreguoti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog surinktų duomenų vertinimas vyko ne tik išvados surašymo metu, bet ir ankstesnėse tyrimo stadijose užklausiant atitinkamus subjektus atitinkamai pagal anksčiau gautą informaciją iš kitų subjektų.
Taigi, šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2013-09-10, kas reiškia, jog įstatymo numatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė jau 2014-03-10, t.y. dar iki bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas. Pagal ATPK 250 str. 7 p. administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl galimai padaryto pažeidimo objektyviosios pusės požymių ir V. R. kaltės buvimo nenagrinėtini, o pats Tarnybos apeliacinis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti Tarnybos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, bet skundžiamas nutarimas keistinas, nurodant kitą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą pakeisti, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. R. atžvilgiu nutraukiama, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.