- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-2221-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30537-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo ir skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 158 Eur skolos, 998,60 Eur delspinigių, 4 044,58 Eur tiesioginių bei 1 836 Eur netiesioginių nuostolių ir penkių procentų procesines palūkanas.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu atsakovei išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei fiksuotą 1 224 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Šalys pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame atsakovė, be kita ko, patvirtino, kad patalpos yra geros būklės, jokių trūkumų neturi. Anot ieškovės, ji 2020 m. balandžio, gegužės mėnesiais pritaikė atsakovei 50 procentų nuolaidą nuomos mokesčiui, tačiau atsakovė tinkamai mokėjimų šiais mėnesiais nevykdė, taip pat fiksuoto nuomos mokesčio nemokėjo 2020 m. lapkričio, gruodžio, 2021 m. sausio–liepos mėnesiais. Ieškovė su atsakove nesitarė dėl nuolaidos kitiems nei 2020 m. balandžio, gegužės mėnesiams. Ieškovė 2021 m. liepos 27 d. informavo atsakovę, kad 2021 m. liepos 27 d. duomenimis ilgiau kaip 10 dienų vėluojami padengti mokėjimai pagal sutartį sudaro 2 768 Eur, tačiau, atsakovė atsisakė padengti šią skolą. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. vienašališkai sutartį nutraukė nuo 2021 m. spalio 15 d. Vadovaujantis nuomos sutarties 6.9 punktu, atsakovė privalėjo grąžinti išnuomotas atlaisvintas tvarkingas patalpas, turėjo teisę pasiimti iš patalpų tik tuos daiktus ar patalpose atliktų darbų rezultatus, kurie galėjo būti atskirti be žalos patalpoms ir nebloginant patalpų būklės, tačiau 2021 m. spalio 13 d. ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė pradėjo patalpų atlaisvinimo darbus darant žalą patalpoms. 2021 m. spalio 13 d. visi neteisėti atsakovės ir su ja buvusių asmenų veiksmai buvo užfiksuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovė liko skolinga 3 158 Eur nuomos mokesčio, 998,60 Eur delspinigių, 4 044,58 Eur tiesioginių nuostolių (1 099,08 teisinės pagalbos išlaidų iki šio ieškinio pateikimo dienos, nevertinant bylinėjimosi teisme išlaidų, 423,50 Eur už antstolės paslaugas nustatinėjant faktines aplinkybes, 484 Eur išlaidų už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas patenkant į patalpas, 2 038 Eur išlaidų už elektros patalpose atstatymo darbus), ir 1 836 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog atsižvelgiant į karantino sukeltas pasekmes bei dėl smulkiojo verslo veiklos ekonominių apribojimų, ieškovė sutiko su atsakovės prašymu, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio tam tikram laikotarpiui nuomos mokesčiui būtų taikoma 50 procentų nuolaida, tačiau konkretus laikotarpis aptartas nebuvo. Atsakovė pagal galimybes mokėjo su ieškove suderintas nuomos mokesčio sumas, ieškovė sutikdavo ir priimdavo visus su atsakove žodžiu suderintus nuompinigius, tačiau vėliau ieškovė informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir įspėjo, jog neatsiskaičius ir nepadengus pradelstų mokėjimų sumų (2 768 Eur dydžio skolos) per 10 dienų, ji vienašališkai nutrauks nuomos sutartį prieš terminą ir reikalaus padengti visą skolą su delspinigiais. Ieškovė atsisakė išspręsti kilusį ginčą derybų būdu ir vienašališkai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė atlaisvino patalpas, pasiėmė visus savo daiktus ir 2021 m. spalio 15 d. grąžino ieškovei patalpas tokios būklės, kuri buvo iki patalpų perdavimo atsakovei, atsižvelgiant į natūralų patalpų nusidėvėjimą. Ieškovės reikalavimas priteisti 1 836 Eur netiesioginių nuostolių yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiais, kad patalpas ieškovei perdavė gerokai blogesnės būklės, be to, atsakovė žodžiu su nuomotoju buvo sutarusi, kad nuomotojas prisiima pareigą atlyginti patalpų įrengimo ir pritaikymo atsakovės poreikiams išlaidas. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. ji sumokėjo ieškovei 9 694 Eur nuomos mokesčio, sudarydama sutartį sumokėjo 2 352 Eur užstatą, todėl yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 158 Eur skolos, 998,60 Eur delspinigių, 4 044,58 Eur tiesioginių nuostolių, 1 836 Eur negautų pajamų, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 037,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 024,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovės 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Pasirašydama 2019 m. kovo 18 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą, atsakovė patvirtino, kad perduodamos patalpos yra geros būklės ir jokių trūkumų neturi. Sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti fiksuotą 1 224 Eur patalpų nuomos mokestį per mėnesį. Sutarties 6.9 punktu atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei išnuomotas atlaisvintas tvarkingas patalpas sutarties pabaigos dieną, o sutarties 7.4 punktu atsakovė įsipareigojo savo lėšomis atstatyti, suremontuoti išnuomotas patalpas, jeigu šios patalpos bus sugadintos, prarastos ar kitaip pažeistos dėl nuomininko kaltės, taip pat, atlyginti visas nuomotojo turėtas išlaidas, susijusias su avarijos pasekmių pašalinimu ir patalpų atstatymu-suremontavimu. Nors atsakovė ir paaiškino, jog dėl valstybėje paskelbto karantino režimo sumažėjo atsakovės verslo galimybės ir pajamos, tačiau nepateikė atitinkamų papildomų argumentų-įrodymų, kurie patvirtintų, kokiu mastu atsakovės verslo galimybės ir pajamos sumažėjo ir kad sumažėjo būtent dėl valstybės veiksmų (karantino režimo). Teismas atsakovės žodinius paaiškinimus ir liudytojos A. M. parodymus vertino kaip abstraktaus pobūdžio ir nesudarančius pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar ją mažinti. Teigdama apie šalių žodinį susitarimą nuompinigius sumažinti per pusę, atsakovė nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu vis dėlto mokėjo gerokai didesnio dydžio nuompinigius (o ne pusės jų dydžio). Ieškovės reikalavimai pagrįsti šalių rašytiniu susitarimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, atskleidžiančiais atsakovės mokėtus nuompinigius ir jų skolą.
6. Kadangi atsakovė netinkamai atsiskaitė už patalpų nuomą, tai ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 3 158 Eur skolos. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 998,60 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį. Nuomos sutartis nutraukta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, tai yra atsakovei nemokant nuomos mokesčio. Ieškovei nutraukus sutartį su atsakove, ieškovė patyrė 1 836 Eur nuostolių negaudama nuomos mokesčio nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ieškovė prašė priteisti 2 038 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro ieškovės išlaidos dėl elektros atstatymo darbų. Atsakovė šios žalos neginčijo, priešingai, nurodė, kad su šia reikalavimų dalimi sutinka, todėl teismas šį reikalavimą tenkino. Tenkinant ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 099,08 Eur turtinės žalos už teisines pagalbos išlaidas iki šio ieškinio pateikimo dienos, 423,50 Eur už antstolės paslaugas nustatinėjant faktines aplinkybes ir 484 Eur išlaidų už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas patenkant į patalpas. Ieškovės atstovės žodiniai paaiškinimai išsamiai atskleidžia ir patvirtina, kad šios išlaidos atsirado ieškovei prireikus antstolio ir apsaugos darbuotojų pagalbos būtent atsakovei trukdant ieškovei įgyvendinti nuomos sutarties 6.8 punkte įtvirtintą teisę bet kuriuo metu patekti į patalpas, siekiant užtikrinti jų arba jose esančio turto saugumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė:
6.1 panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 158 Eur skolos, 998,60 Eur delspinigių, 4 044,58 Eur tiesioginių nuostolių, 1 836 Eur negautų pajamų ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 037,18 sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovės 2 461,50 Eur tiesioginių nuostolių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
6.2 panaikinti 2022 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės J. G. 3 024,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš naujo paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismas iškreipė bylos esmę, ignoravo teisingam bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė sutiko su atsakovės prašymu, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio tam tikram laikotarpiui nuomos mokesčiui būtų taikoma atitinkama nuolaida (iki 50%). Konkretus laikotarpis aptartas nebuvo. Vykdant šį žodinį susitarimą, atsakovė pagal savo galimybes mokėjo su ieškove žodiniu susitarimu suderintas nuomos mokesčio sumas. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė netinkamai atsiskaitė už patalpų nuomą, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 158 Eur dydžio skolos bei 0,2 procento delspinigius. Nuomos sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad nuomotojui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, jis turėtų teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti nuomos mokestį už likusį nuomos laikotarpį bei atlyginti nuostolius. Atsakovės sumokėtas užstatas buvo garantija, jog bus laikomasi sutarties nutraukimo sąlygų, ir priešingu atveju, užtikrino, kad užstatas liks ieškovei kaip netesybos. Teismas nepagrįstai pripažino tiesioginiais ieškovės nuostoliais ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 099,08 Eur turtinės žalos už teisinės pagalbos išlaidas, jos turėtas šioje byloje iki ieškinio pateikimo dienos, bei 484 Eur išlaidas už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas patenkant į patalpas. Ieškovės sumokėta suma advokato padėjėjai nelaikytina teisinės pagalbos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl teismas nepagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovės. Nėra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties 6.8 punkte ieškovės įtvirtintą teisę bet kuriuo metu patekti į patalpas, siekiant užtikrinti jų arba jose esančio turto saugumą. Nėra įrodymų, patvirtinančių 484 Eur dydžio sumos sumokėjimo už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas reikalingumą vykdant nuomos sutartį. Iš 2021 m. spalio 13 d. antstolės D. M. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė netrukdė ieškovei patekti į patalpas. Teismas neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - atsakovės pajamų mokesčio deklaracijų už 2019, 2020 ir 2021 metus, kurių duomenys patvirtina atsakovės sumažėjusiais verslo pajamas nuomotose patalpose dėl valstybėje paskelbto karantino režimo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė L. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti atsakovės ieškovei atlikti 1 000 Eur mokėjimai už patalpų nuomą tiek 2020 m. lapkričio, tiek gruodžio mėnesiais pagrindžia ieškovės poziciją, jog ji nedavė sutikimo atsakovei mokėti 50 % mažesnį nei sutartimi sulygtas nuomos mokestis. Teismo posėdžių metu pati atsakovė patvirtino, kad konkretus susitarimas dėl nuompinigių pagal Sutartį sumažinimo pasiektas taip ir nebuvo. Ginčo dėl fakto kokia pinigų suma buvo sumokėta ieškovei už patalpų nuomą tarp šalių nėra. Nuomos sutartyje sulygto nuomos mokesčio mokėjimas laiku yra esminė sutarties sąlyga, be kurios ieškovė apskritai nebūtų turėjusi jokio teisinio ir ekonominio intereso sudaryti sutartį. Atsakovė neginčijo ir neginčija vienašalio sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės teisėtumo. Atsakovė nepateikė jokių aplinkybes dėl neva sumažinto nuomos mokesčio patvirtinančių įrodymų. Nors atsakovė nurodė, kad karantino laikotarpiu jos veikla buvo sustojusi, kad atsakovė patyrė nuostolius ir sunkumus dėl Covid-19 pandemijos ir jos pasėkoje pritaikytų valstybės suvaržymų atsakovės vykdomai veiklai, tačiau nepagrindė šių aplinkybių jokiais objektyviais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės ar ją mažinti.
10. Atsakovė pateikė deklaracijas mokesčių administratoriui jose nurodydama subjektyvius duomenis tik 2022 m. gegužės 11 d., tai yra pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir paprašius pateikti duomenis, pagrindžiančius sumažėjusias atsakovės verslo pajamas, nors šią pareigą turėjo atlikti už praėjusius mokestinius metus iki einamųjų metų gegužės 1 d. Atsakovė atitinkamose deklaracijose nurodė 960 Eur bei 1 050 Eur gautų pajamų sumas. Pagal atsakovės į bylą pateiktus duomenis, atsakovei nebuvo jokios ekonominės logikos vykdyti veiklą jau 2020 metais, bet atsakovė tęsė veiklą nuomojamose patalpose, kas leidžia vertinti, jog atsakovės deklaruotos pajamos neatskleidžia tikrosios atsakovės vykdyto verslo padėties. Atsakovė generavo pajamas ir iš meistrių vykdytos veiklos patalpose, tačiau tokie duomenys už 2019 metus mokesčių administratoriui nėra pateikti. (duomenys neskelbtini), kuri pateikė duomenis apie atsakovės gautas darbo užmokesčio pajamas, vykdė ir restoranų veiklą, tad, atsakovei nedetalizavus už ką buvo gautos deklaracijoje nurodytos pajamos, nėra galimybės įvertinti, ar visos atsakovės nurodytos pajamos buvo gautos iš atsakovės vykdytos grožio salono veiklos. Atsakovės tyčiniai veiksmai dėl patalpų sugadinimo patvirtina, kad atsakovė nenorėjo įleisti ieškovės į patalpas ir būtų neįleidusi, jei ne fizinė apsauga. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ieškovė įrodinėja atsakovės padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl rašytinių paaiškinimų
12. Ieškovė 2022 m. spalio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir patikslintą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinis procesas pradedamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus apeliacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 301–315 straipsniai). Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus byloje kilusiais klausimais. Dėl šių procesinių dokumentų formos ir turinio, pateikimo tvarkos CPK nustatyti specialūs reikalavimai; po to, kai yra priimamas apeliacinis skundas, kitai bylos šaliai sudaroma galimybė pateikti dėl apeliacinio skundo atsiliepimą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu šiame kodekse išvardyti, procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos argumentus, nenustačiusi pagrindo daryti išlygas iš CPK 323 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, sprendžia, kad ieškovės rašytinius paaiškinimus ir patikslintą atsiliepimą į apeliacinį skundą atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Pasirašydama 2019 m. kovo 18 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą atsakovė patvirtino, kad perduodamos patalpos yra geros būklės ir jokių trūkumų neturi. Sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti fiksuotą 1 224 Eur patalpų nuomos mokestį per mėnesį. Sutarties 6.9 punktu atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei išnuomotas atlaisvintas tvarkingas patalpas sutarties pabaigos dieną, o sutarties 7.4 punktu atsakovė įsipareigojo savo lėšomis atstatyti, suremontuoti išnuomotas patalpas, jeigu šios patalpos bus sugadintos, prarastos ar kitaip pažeistos dėl nuomininko kaltės, taip pat, atlyginti visas nuomotojo turėtas išlaidas, susijusias su avarijos pasekmių pašalinimu ir patalpų atstatymu-suremontavimu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 3 158 Eur skolos, 998,60 Eur delspinigių, 4 044,58 Eur tiesioginių nuostolių, 1 836 Eur negautų pajamų, penkių procentų metines palūkanas. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 2 461,50 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo, kitoje dalyje teismo sprendimą prašo panaikinti.
15. Bylos šalis siejo nuomos teisiniai santykiai – atsakovė ieškovei buvo išnuomojusi negyvenamosios paskirties patalpas. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nepilnai atsiskaitė už patalpų nuomą, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 158 Eur dydžio skolos bei 0,2 procento delspinigius. Šiuo atveju Sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad nuomos mokestis yra 1 176 Eur. Taip pat, Sutarties 5.3. punkte yra įtvirtinta atsakovės pareiga mokėti 48 Eur valstybės nustatytą nekilnojamojo turto mokestį per mėnesį, taigi bendra mokėtina nuomos suma per mėnesį yra 1 224 Eur. Ieškovė byloje nurodė, jog ji 2020 m. balandžio, gegužės mėnesiais pritaikė atsakovei 50 procentų nuolaidą nuomos mokesčiui. Atsakovė apeliaciniame skunde su šia ieškovės nurodyta ir teismo patvirtinta aplinkybe nesutinka, nurodo, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio tam tikram laikotarpiui nuomos mokesčiui buvo taikoma atitinkama nuolaida (iki 50%), tačiau konkretus laikotarpis aptartas nebuvo. Apeliantė nurodo, jog atsakovė pagal savo galimybes mokėjo su ieškove žodiniu susitarimu suderintas nuomos mokesčio sumas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi jį paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, jog ieškovė su atsakove buvo susitarus dėl dvigubai mažesnių nuompinigių mokėjimo, tačiau pati atsakovė mokėjo gerokai didesnio dydžio nuompinigius, nei pusės nustatytos nuomos kainos dydžio (2020 m. lapkričio, tiek gruodžio mėnesiais atsakovė mokėjo po 1 000 Eur nuompinigių), kas paneigia atsakovės argumentus. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakovė patvirtino, kad konkretus susitarimas dėl nuompinigių pagal Sutartį sumažinimo pasiektas taip ir nebuvo. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš jos ieškovės naudai priteisė 0,2 proc. delspinigių, tačiau mokėti delspinigius atsakovė įsipareigojo šalių sudarytos sutarties 7.1 punktu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė nėra atsiskaičius už patalpų nuomą, todėl priteisė iš jos 3 158 Eur dydžio skolos bei 998,60 procento delspinigius.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistais 4 044,58 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 1 099,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų iki ieškinio pateikimo dienos, 423,50 Eur už antstolės paslaugas nustatinėjant faktines aplinkybes, 484 Eur išlaidų už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas patenkant į patalpas, 2 038 Eur išlaidų už elektros patalpose atstatymo darbus. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal CK tiesioginiai nuostoliai yra asmens turto netekimas arba sužalojimas bei turėtos išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Apeliantė nurodo, kad ieškovės sumokėta suma advokato padėjėjai nelaikytina teisinės pagalbos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties 6.8 punkte ieškovės įtvirtintą teisę bet kuriuo metu patekti į patalpas, siekiant užtikrinti jų arba jose esančio turto saugumą, nėra įrodymų, patvirtinančių 484 Eur sumos sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad ieškovės atstovės, kuri tiesiogiai dalyvavo šalių ikiteisminiuose santykiuose, žodiniai paaiškinimai išsamiai atskleidžia ir patvirtina, kad šios išlaidos atsirado ieškovei prireikus antstolio ir apsaugos darbuotojų pagalbos būtent atsakovei trukdant ieškovei įgyvendinti nuomos sutarties 6.8 punkte įtvirtintą teisę bet kuriuo metu patekti į patalpas, siekiant užtikrinti jų arba jose esančio turto saugumą. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai buvo konfliktiški ir UAB „Ekskomisarų biuras“ atvyko padėti ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas ir užtikrinti viešąją tvarką. Kadangi atsakovė nemokėjo įmokų už nuomą, nepadengė įsiskolinimo, šalių santykiai buvo konfliktiški, ieškovė su atsakove bendravo per advokato padėjėją, kuri ieškovės vardu rengė visus raštus atsakovei ir kitus dokumentus, dalyvavo ieškovės susitikime su atsakove vykstant patalpų atlaisvinimui. Byloje nustatyta, kad atsakovė patalpoms padarė žalą (išardė elektros instaliaciją, nukirpo laidus, nuėmė rozetes), nevykdė savo pareigų pagal sudarytą sutartį, todėl ieškovė nutraukė sutartį su atsakove ir pagrįstai, siekdama tinkamai užfiksuoti visas su sutarties nutraukimu susijusias aplinkybes, tam pasitelkė advokato padėjėją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos teisinės išlaidos (1 099,08 Eur) ir išlaidos už UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugas (484 Eur) neviršija protingumo, ekonomiškumo principų, yra pagrįstos ir pripažintinos reikalingomis, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė pagrįstai.
18. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš jos atsakovės naudai priteisė 3 024,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė patyrė 226 Eur žyminio mokesčio ir 2 798,86 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
19. Šiuo atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 226 Eur žyminis mokestis ir 2 798,86 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. prašymuose, iš kurių matyti, jog šios išlaidos susideda iš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimo (242 Eur), ieškinio parengimo (866,48 Eur), susipažinimo su atsiliepimu ir dubliko parengimo (616,50 Eur), susipažinimo su tripliku ir rašytinių paaiškinimų rengimo, įrodymų teikimo į bylą (408,38 Eur), pasirengimo atnaujintam bylos nagrinėjimui, atstovavimo teismo posėdyje (680,81 Eur). Visos šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija rekomenduojamų dydžių. Nors apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau apeliaciniame skunde neįrodinėja, jog tokios ieškovės išlaidos būtų nepagrįstos. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek ieškinio, tiek dubliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Įrodymų, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos, į bylą pateikta nėra.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė bylos esmę, ignoravo teisingam bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
21. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 089,29 Eur
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 089,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.