- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-23
- Bylos Nr.
- e2YT-432-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00951-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus atstovei G. G.-K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. P. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai; atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjas yra S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal 2017 m. gruodžio 4 d. liudijimą. S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An. J. J. yra buvęs savininkas nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 A, kuris iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – Savininkas). J. J. turėjo du sūnus: S. J., mirusį (duomenys neskelbtini), ir K. J., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini).
1.2. Kadangi žemė iki 1940 m. nebuvo registruota sūnų K. ir S. J. vardu, sūnaus S. J. įpėdiniai kreipėsi į teismą ir 1991 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4290/91 buvo nustatytas juridinis faktas, kad S. J., sūnus J., 1938 m. iš savo tėvo J. J. buvo gavęs nuosavybės 4 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nustačius šį juridinį faktą, iš J. J. (Stasio tėvo) turėtos 8,20 ha žemės, 4 ha žemė grąžinta sūnaus S. J. įpėdiniams, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra išskirta kaip atskira procedūra. Nuosavybės teisės jo įpėdiniams atkurtos pilnai, bylos baigtos.
1.3. Kito J. J. sūnaus – K. J. įpėdiniai dėl juridinio fakto nustatymo, kad sūnus K. J. iš savo tėvo J. J. buvo gavęs nuosavybės – žemės (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir tokio fakto nenusistatė. Nepaisant to, kad toks juridinis faktas nėra nustatytas, tačiau iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių duomenų, o taip pat prie šio pareiškimo pridedamų naujų dokumentų matyti, kad faktiškai 4,20 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas iki nacionalizacijos buvo jau nebe senelis J. J., o jo sūnus K. J., faktiškai valdęs 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini).
1.4. Kad 4,20 ha žemė (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo J. J. sūnaus K. J., ten jis gyveno su visa šeima, patvirtina 2016 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1285, kurioje nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio generalinės srities 1942 m. gegužės 27 d. surašymo žiniose, Kauno apskr. (duomenys neskelbtini) gyventojo J. K. buto-ūkio lape įrašyta: J. K., g. (duomenys neskelbtini), šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių; žmona J. O., g. (duomenys neskelbtini), išlaikoma vyro; vaikai: J. J., g. (duomenys neskelbtini), J. G., g. (duomenys neskelbtini); J. K., g. (duomenys neskelbtini). Taigi, kadangi 4,20 ha žemė (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo J. J. sūnaus K. J., ten jis gyveno su visa šeima, todėl jo sūnus pretendentas K. J., sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į jo tėvo K. J., sūnaus J., turėtą 4,15 ha žemę.
1.5. Kadangi archyvo duomenimis tėvas K. J. žemės nuosavybėje neturėjo, nors faktiškai ta žeme naudojosi ir gyveno, o jo įpėdiniai nesikreipė dėl juridinio fakto nustatymo, kad K. J. iš savo tėvo J. J. buvo nuosavybėn gavęs žemės, tačiau žemės turėjo senelis J. J. – 4,20 ha (8,20 ha–4,00 ha), tai Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą pripažinti paduotą ne į tėvo K. J., s. J., turėtą žemę, bet į senelio J. J. turėtą žemę. Taigi, likusi J. J. turėta 4,20 ha žemė atkuriama kito sūnaus K. J. įpėdiniams. Nuosavybės teisių atkūrimo byla dar neužbaigta.
1.6. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus matyti, kad vykdant nuosavybės teisių grąžinimą pretendentui K. J., s. K., NŽT Kauno miesto skyrius (toliau – Institucija) nepagrįstai ir neteisingai skaičiuoja 4,20 ha žemės vertę ir dėl to aplaidžiai vykdo nuosavybės teisių atkūrimą, nes iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, todėl valstybės išperkamos žemės vertė turėjo būti skaičiuojama taikant miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertę po 1 737,72 Eur/ha. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas T. P. kaip J. J. pretendento K. J., s. K., įpėdinis, Institucijai teikė eilę prašymų, prašydamas perskaičiuoti K. J., s. K., vardu atkuriamos 4,20 ha žemės vertę, ją skaičiuojant po 1 737,72 Eur/ha, o ne kaip rūšimis išskirstytą žemę. Institucija tokių prašymų netenkino motyvuojant, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašas, kuriame nurodyta, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės : II rūšies – 2,50 ha, III rūšies – 2,82 ha, IV rūšies – 2,83 ha ir mokesčiais neapdedamo ploto – 0,05 ha, kas skaičiuojama kaip IV rūšies žemė. Tačiau Institucija visiškai nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad yra vėlesni, artimesni nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 1939 m. žemė jau buvo ne žemės ūkio paskirties, o statybinė, t. y., kitos paskirties, nes 1939 m. birželio 24 d. K. J., jo 1939 m. birželio 12 d. pareiškimo pagrindu, buvo išduotas Kauno Apskrities S. K. statybos leidimas Nr. 430 (duomenys neskelbtini) statyti medinius ūkio trobesius, susidedančius iš gyvenamojo namo, tvarto, klojimo ir pirties.
1.7. 1939 m. birželio 12 d. K. J. pareiškimas leisti jam statyti trobesius jam priklausančiame 4,15 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei 1939 m. birželio 24 d. K. J. išduotas statybos leidimas Nr. 430 yra vėliausi ir artimiausi nacionalizacijai duomenys, patvirtinantys, kad 4,20 ha žemė buvo ne dirbama, o statybinė (kitos paskirties). Pagal 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika) 3 p. nurodyta, kad kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt. Be to, pagal Metodiką kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė. Žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. buvo miesto teritorijos žemė, o taip pat ši žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje, o pagal Metodikos 4.2. punktą – miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš 1 737,72 Eur/ha.
1.8. Gauti archyvo duomenys patvirtina, kad K. J. ne tik buvo išduotas statybos leidimas, tačiau faktiškai statiniai minėtame žemės sklype stovėjo. Kauno regioninis valstybės archyvas 2019 m. rugpjūčio 7 d. išdavė pažymą dėl žemės Nr. (duomenys neskelbtini) su papildomais dokumentais: 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 352 „Dėl nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo“ su priedeliu, iš kurių matyti, kad J. J. sūnaus K. J. žmonai O. J. buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“, kurio 1 dalies a punktu nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais – J. K., K. valdą prie (duomenys neskelbtini), apie 1 500 m² ploto.
1.9. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti su tikslu, kad 4,20 ha žemės sklypą pripažinus kaip naudotą kitai paskirčiai, pretendento K. J., s. K., įpėdiniui (pareiškėjui T. P.) būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuojama 4,20 ha žemės vertė. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes tik nustačius faktą, kad buvusio savininko J. J. turėta 4,20 ha žemė, faktiškai naudota jo sūnaus K. J., buvo naudota kitai paskirčiai, jo įpėdiniui, pareiškėjui būtų perskaičiuota šiuo metu neteisingai apskaičiuota valstybės išperkama žemės sklypo vertė, t. y. 4,20 ha žemę skaičiuojant ne kaip žemės ūkio paskirties žemę, imant 1 ha vertę 2 389,85 Eur, o kaip kitos paskirties žemę, 13 901,76 Eur (1 737,72 Eur/ha*8 (pataisos koeficiento teritoriniam socialiniam – gamybiniam potencialui apskaičiuoti pagal Metodikos 6 punktą).
1.10. 2012 m. rugpjūčio 19 d mirė pretendento K. J., K. įpėdinė S. J.. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui T. P.. Nusipirkęs paveldėjimo teises T. P. naujai įstojo į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, susipažino su minėta byla ir pradėjo aktyviai ieškoti papildomų dokumentų, įrodančių, kad buvusio savininko J. J. 4,20 ha žemė buvo kitos paskirties, t. y. eilę kartų kreipėsi į archyvą. Įpėdinis T. P. objektyviai neturėjo galimybės gautus naujus dokumentus, kuriuos teikia teismui, pateikti iki įstatyme numatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi į nuosavybės teisių atkūrimo bylą naujai įstojo tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., įsigijęs paveldėjimo teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl prašo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo pareiškimą prašo atmesti. Atsiliepime į pareiškimą nurodė:
2.1. Nustatyta, kad nėra išlikusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. J. (J.) nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemę. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai įrodo, jog J. J. (K. J. (J.) tėvas) nuosavybės teise valdė 8,20 ha žemės, Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdyje buvo nutarta K. J. (K.) 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. (Jurgio) valdytą žemę pripažinti kaip prašymą į senelio J. J. valdytą žemę. K. J. vardu priklauso atkurti nuosavybės teises į 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos 8,2 ha turėtos žemės. Nuosavybės teisės atkurtos į 4,12 ha, liko neatkurta į 0,08 ha.
2.2. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė teisės aktus, kuriuose apibrėžta, ką galima laikyti nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Buvusio savininko J. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra šie nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašas ir Kauno apygardos Tvarkymo Komisijos 1936 m. gegužės 30 d. patvirtintas Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Petrogrado, (duomenys neskelbtini) kaimų ir (duomenys neskelbtini) dvaro vienkiemiais išskirstymo planas. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi pozicijos, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. valdytą žemę turi būti atkuriamos pagal Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1938 m. spalio 31 d. sąrašą, t. y. pagal vėliausiai išduotą nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Kauno apskrities S. K. 1939 m. birželio 24 d. išduotas leidimas Nr. 430 K. J. statyti trobesius: gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, negali būti vertinamas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, nes šis dokumentas neatitinka teisės aktuose nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Be to, šiame dokumente nėra nurodyta, koks konkretus žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ūkiniams objektams ir pan.
2.3. Buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai, kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Byloje duomenų (dokumentų) apie tai, kad 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos turėta žemė buvo naudota kitai paskirčiai, nėra. Taigi atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina prielaida, kad 4,20 ha J. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėta žemė nebuvo kitos paskirties.
2.4. Pareiškėjas būdamas tik pretendento teisių perėmėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese, negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo pretendentas K. J. (jo teisių perėmėja S. J.), t. y. kreipdamasis į teismą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių pretendentas (jo teisių perėmėjas) įstatymo nustatytu terminu (t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pagal nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į didesnę išlikusio nekilnojamojo turto dalį gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
2.5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą K. J. būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl papildomos informacijos apie buvusio savininko išlikusio turto paskirtį gavimo, nors objektyvių priežasčių, kurios būtų trukdę tai atlikti, byloje nenustatyta. Pretendento teisių perėmėja S. J. nuo teisių perėmimo momento ((duomenys neskelbtini)), o jos teisių perėmėjas A. K. nuo teisių perėmimo momento ((duomenys neskelbtini)) taip pat nesiėmė jokių priemonių dėl papildomų duomenų gavimo iš archyvo apie buvusio savininko žemės paskirtį, nors objektyvių priežasčių, kliudančių kreiptis į archyvą nuo pat teisių perėmimo nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad terminas pateikti dokumentams praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra įstatyminio pagrindo jo atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. J. iki nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 8,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). J. J. turėjo du sūnus: S. J. (mirusį 1953 m.) ir K. J. (gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini)). K. J. (tėvo Jurgio) turėjo vaikus: J. J., g. (duomenys neskelbtini), J. G., g. (duomenys neskelbtini); J. K., g. (duomenys neskelbtini). K. J. (sūnus K., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)) 1991 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į jo tėvo K. J. (sūnaus J.), turėtą 4,15 ha žemę. Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudarytos ekspertų komisijos 2004 m. vasario 24 d. protokolu Nr. 1, buvo nutarta K. J. 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą pripažinti paduotą ne į tėvo K. J., (sūnaus J.) turėtą žemę, bet į senelio J. J. turėtą žemę. S. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo K. J. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), įpėdinė (sutuoktinė) nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė mirusiosios duktė V. J.; (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
5. Kasacinio teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai turto valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į buvusio nekilnojamojo turto (šiuo atveju – žemės) savininko nuosavybės teise iki nusavinimo valdytą turtą, teismas vadovaujasi ne tik CPK nustatytomis bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo taisyklėmis, bet ir specialiosiomis normomis – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
6. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek pakartotinai bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti vertinami, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, nes jie nėra teisės aktuose nurodyti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tačiau teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, neprivalo vadovautis tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkte išvardintų dokumentų, galimai patvirtinančių asmens nuosavybės teisę, sąrašais bylose dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais pripažįstant ir kitus faktinius duomenis, pagal CPK atitinkančius sąsajumo ir leistinumo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai. Šį prašymą grindė 2019 m. sausio 24 d. Kauno regiono valstybės archyvo pažyma dėl K. J. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini); 1939 m. birželio 12 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas), gyv. (duomenys neskelbtini), Pareiškimu Statybos komisijai dėl leidimo statyti gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą ir pirtį, kuriame nurodyta, kad trobesiai bus statomi jam priklausančioje 4,15 ha ploto žemėje, o prie jo pridėtame situacijos plane matyti, kad numatomi statyti statiniai išdėstyti visame žemės sklype; Kauno Apskrities S. K. 1939 m. birželio 24 d. K. J. (tėvo vardas nenurodytas) išduotu leidimu Nr. 430 statyti medinius gyv. namą, tvartą, klojimą ir pirtį (duomenys neskelbtini); Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) schema su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu (vaizdą užfiksuotą M 1:5000 masteliu ir pritrauktą iš arčiau vaizdą), kuriame matyti, kad buvusio savininko K. J. turėtoje žemėje stovėjo 1944 m. įvairaus dydžio statiniai, išsidėstę visame sklype, ką patvirtina 2021 m. rugpjūčio 2 d. A. Č. pažyma, kurioje nurodyta, kad teritorijos prie (duomenys neskelbtini) schemoje su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu matomi balti kontūrai yra 1944 metais užfiksuoti buvę pastatyti statiniai. Pažymėtina, kad J. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje (t. 1, b. l. 88) esantis J. J. turėtų žemės sklypų, buvusių (duomenys neskelbtini) ribų planas, kuriame pažymėtos buvusio savininko ribos, iš esmės atitinka 1944 m. ortofotografiniame žemėlapyje užfiksuotas ribas su matomais pastatytais statiniais. Šių pareiškėjo pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagal 1939 m. išduotą statybos leidimą pastatai buvo pastatyti, kas reiškia, kad 1939 m. ginčo žemė buvo naudojama ne žemės ūkiui (ne dirbama), o kitai paskirčiai.
9. Tokią teismo išvadą patvirtina ir 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“, kurio 1 dalies a punktu nuspręsta paimti žemės sklypus su gyvenamaisiais namais, želdiniais ir įrengimais – J. K., K. valdą prie (duomenys neskelbtini), apie 1 500 m² ploto, ir 1972 m. liepos 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 358 „Dėl namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryšium su valdine statyba, įkainavimo aktų tvirtinimo“, kurio 2 dalies g punktu Lietuvos TSR statybos ministerija įpareigota apmokėti namų valdų savininkams – J., K., K., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal aktą Nr. 137, kas reiškia, kad K. J., K. buvo atlyginta už paimtą namų valdą (buvusius statinius su namų valdos žemės sklypu).
10. 1963 m. birželio 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas ir 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas, kuriais buvo pripažintos nuosavybės teisės į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini) K. J. žmonai O. J. įrodomosios reikšmės įrodinėjant J. J., nuosavybės teise valdytos žemės naudojimo paskirtį neturi, tačiau ir niekaip nepaneigia šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių dėl ginčo žemės paskirties.
11. 1999 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 patvirtintos „Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika) 3 punkte nurodyta, kad kitai paskirčiai priskiriami tokie žemės sklypai, kurie naudoti, pavyzdžiui, namų valdai, ūkiniams objektams ir kt. Pagal Metodiką kitos paskirties žemės sklypo vertė nėra susieta su statiniais ar sodybomis tame sklype ir apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2. punktą nepriklausomai nuo to, ar minėtame kitos paskirties sklype stovi statiniai, ar ne, todėl atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas, suinteresuoto asmens argumentas, kad 1939 m. statybos leidime nėra nurodyta, koks konkretus žemės plotas buvo naudojamas namų valdai, ūkiniams objektams ir pan. Tai reiškia, kad kitos paskirties žemė neprivalo būti visa apstatyta statiniais, sodybomis tam, kad jos vertė būtų apskaičiuojama pagal Metodikos 4.2 punktą kaip kitos paskirties žemė.
12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad dar vienas iš nesutikimo su pareiškimu argumentų yra ir tai, kad buvusio savininko J. J. 4,20 ha ploto žemės vieta iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne miesto teritorijos žemė, kaip teigia pareiškėjas, o priešingai, kaimo teritorijoje, nes archyviniuose dokumentuose nurodyta, kad žemė buvo (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu, nesutikdama su tokia suinteresuoto asmens pozicija, savo 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė konkrečius rašytinius įrodymus, leidžiančius teigti, kad ginčo žemė yra laikoma Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtoje teritorijoje – t. y. Kauno apskrities 2007 m. sausio 22 d. išvadose Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 nurodyta, kad buvusio savininko J. J. valdyta nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Kauno miestui teritorija (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 191–194); Kauno apskrities 2007 m. gegužės 16 d. išvadų Nr. 1271, Nr. 1272 projektuose nurodyta, kad iki 1995 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) buvusi žemė buvo priskirta Kauno miestui teritorijai (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 213–214); Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje Nr. 423 nurodyta, kad žemė buvo iki 1995 m. birželio 1 d. žemė priskirta miestui ir buvo Kauno miestui priskirtoje teritorijoje (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 219); Sąraše, kuriame nurodyta, kur buvo J. valdyta žemė, nurodyta Kaunas (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 227). Šią aplinkybę, pareiškėjos atstovės nuomone, taip pat patvirtina 1970 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 604 „Dėl žemės sklypo skyrimo Lietuvos TSR Statybos ministerijai autoūkio statybai“ su priedėliu bei 1972 m. liepos 5 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 358 „Dėl namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryšium su valdine statyba, įkainavimo aktų tvirtinimo“, iš kurių matyti, kad būtent Kauno miesto vykdomasis komitetas priėmė atitinkamus sprendimus, o ne kitos vietovės institucija, kas reiškia, kad vykdant nuosavybės teisų atkūrimą į buvusio savininko J. J. valdytą žemę buvo laikoma, kad žemė yra ne kaimo, o miesto teritorijoje. Tai taip pat patvirtina ir K. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-6640 ir sprendimu Nr. 5153 (t. 1, l. 136–138), bei vėlesniu 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu ir sprendimu (t. 1, l. 168–169), grąžintas natūra turėtoje vietoje žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr. 174 An – t. 1, l. 136–138, 168–169).
14. Teismas visiškai sutinka su pareiškėjo atstovės argumentais ir taip pat pažymi, kad peržiūrėjus visą Nuosavybės teisų atkūrimo bylą Nr. 174 An matyti, kad vykdant nuosavybės atkūrimo procesą suinteresuotam asmeniui niekada nekilo abejonių dėl to, kad ginčo žemė buvo miesto teritorijoje ir tai patvirtina eilė priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skirtingiems pretendentams į tą pačią J. J. nuosavybės teise valdytą 8,20 ha žemę. Kodėl šis klausimas suinteresuotam asmeniui kilo pareiškėjui kreipusis į teismą dėl šioje byloje sprendžiamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo nepaaiškino nei savo procesiniuose dokumentuose, nei jo atstovė teismo posėdžio metu. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms suinteresuoto asmens argumentas dėl to, jog ginčo žemė yra ne miesto teritorijos žemė, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo
15. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarką, 4 dalyje nustatyti galutiniai nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai. Šioje dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę per įstatyme nustatytą terminą, ir tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį.
16. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pretendento K. J., K. įpėdinė S. J.. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. K., kuris 2017 m. lapkričio 23 d. pagal paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį paveldėjimo teises perleido pareiškėjui T. P.. Nurodė, kad pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės gautus naujus dokumentus, kuriuos teikia teismui, pateikti iki įstatyme numatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d., kadangi į nuosavybės teisių atkūrimo bylą naujai įstojo tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d., įsigijęs paveldėjimo teises pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl prašo atnaujinti praleistą terminą.
17. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai pateikti teismui šioje byloje, išskyrus teismo posėdžio dieną pateiktus papildomus įrodymus, yra Nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Tačiau termino atnaujinimas reikalingas tam, kad į Nuosavybės teisių atkūrimą butų galima pateikti Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) schemą su 1944 metų ortofotografiniu žemėlapiu bei teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo žodžiu pasiūlė kreiptis pareiškėjui į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi, jo nuomone, byloje nepakako įrodymų, pagrindžiančių tai, jog J. J. nuosavybės teise valdė ne žemės ūkio, o kitos paskirties žemę.
18. Nustatyta, kad Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 174 An esantys pareiškėjo pirmtako prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku įrodantys dokumentai atitinkamai institucijai buvo pateikti įstatymo nustatytu terminu. Toje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarnyba, priėmusi pareiškėjų prašymus, trūkumų šiems dokumentams nenustatė ir pradėjo bei K. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) iš dalies atkūrė nuosavybės teisę į žemę, o kitų pretendentų atžvilgiu – ir užbaigė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tiek pareiškėjas, tiek jo pirmtakai turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jų pateikti dokumentai yra pakankami.
19. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo prašymų atkurti nuosavybės teises į J. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dienos iki šiol nuosavybės teisių atkūrimo procese pasikeitė ne vienas įpėdinis. Įpėdinių galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedūrą aiškintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai. Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrą atskirumą nuo tų santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui išliekant stabiliam. Toks teisinių santykių tęstinumas grindžiamas materialinių teisių perėmimu.
20. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad atkūrimo procesas pareiškėjo pirmtakų atžvilgiu iki pareiškėjui įstojant į procesą vyko nuolat, pastarieji aktyviai domėjosi procesu, vykdė institucijos nurodymus, bendradarbiavo su ja, o taip pat skundė jos sprendimus. Ginčas tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo pirmtakų dėl J. J. žemės paskirties kilo tik 2015 m. pastebėjus, kad 2007 m. suinteresuotas asmuo paskaičiavo išperkamos žemės vertę laikydamas, jog žemės, priklausiusios J. J., paskirtis buvo žemės ūkio, kai pareiškėjo pirmtakai laikė, kad institucijai pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys įrodymai patvirtina buvus kitokią jos paskirtį. Įvertinus į civilinę bylą pateiktus įrodymus, kurių pagrindu pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, darytina išvada, kad iš esmės ginčas kilo ne dėl to, kad pareiškėjo pirmtakai nepateikė institucijai pakankamai dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į buvusio savininko žemę, bet dėl to, jog šalys tuos pačius dokumentus vertino skirtingai. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas vyko ilgai ir aktyviai, tiek pareiškėjas, tiek jo pirmtakai operatyviai reagavo į susidariusią situaciją – teikė prašymus, skundė institucijos sprendimus Nacionalinei Žemės Tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat bandė skųsti teismui, kol galiausiai, šalims nepriėjus vieningos nuomonės, 2020 m. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
21. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas ir jo pirmtakai dėl objektyvių priežasčių neturėjo pagrindo iki 2003 m. gruodžio 31 d pateikti tiek papildomų dokumentų, įrodančių žemės sklypo užstatymą 1944 m., tiek ir teismo sprendimą, kuriuo teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J., nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai (Sprendimo 7–11 punktai), kas reiškia, kad terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
22. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis iš suinteresuoto asmens pareiškėjui nepriteisiamas.
23. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas J. J. nuosavybės teise valdomą visą 4,20 ha žemę (duomenys neskelbtini) naudojo kitai paskirčiai.
Atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.