Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akmenės energija“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme 2015-12-07 priimtas ieškovės UAB „Akmenės energija“ ieškinys, kuriuo prašoma ieškovei iš atsakovo priteisti 220,23 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją bei sistemų aptarnavimą laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-05-01, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas 2004-11-08 sudarė rašytinę Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 3007694, kurios pagrindu ieškovė teikė sutartyje numatytas paslaugas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl prašo priteisti iš atsakovo skolą (2-4 b.l.).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2016- 01-04 nutarimu Nr. 51-AT-00004-16 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad UAB „Akmenės energija“ atstovai išlaužė E. K. nuosavybės teise priklausančio buto duris, nupjovė ir išnešė tris radiatorius bei gyvatuką, nes UAB „Akmenės energija“ darbuotojų veiksmuose nenustatyta nusikaltimo pažymių. Tyrimo metu nustatyta, jog nuo 2012 m. išplėšos buto durys, tačiau E. K. nesiėmė veiksmų sutvarkyti buto duris, kad į patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad išsikraustė buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai, ir butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) liko negyvenami, UAB „Akmenės energija“ atstovai siekdami apsaugoti turtą nuo galimo niokojimo užrakino šių butų bendro naudojimo koridoriaus duris, kad koridoriuje bei šiuose butuose nevaikščiotų ar neapsigyventų pašaliniai ar asocialus asmenys. UAB „Akmenės energija“ kontrolierė R. B. bei N. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad 2013 m. UAB „Akmenės energija“ darbuotojai nuėmė radiatorius iš E. K. buto, kurie šiuo metu saugomi UAB „Akmenės energija“ priklausančiose patalpose (42-45 b.l.). Katilinių ir šilumos vartotojų šildymo, kašto vandens bei jų sistemų atjungimo/pajungimo aktai patvirtina, kad 2013-012-18 atsakovo butui atjungtas šildymas, dėl trūkusių radiatorių, pastabose nurodoma, kad gyvatukas paliktas ir šildo, todėl 2013-12-18 šiam butui neskaičiuotini mokesčiai už šildymą (32 b.l.); 2014-05-13 atsakovo butui atjungtas karšto vandens tiekimas ir gyvatukas, todėl 2014-05-13 šiam butui neskaičiuotini mokesčiai už karštą vandenį (31 b.l.); o nuo 2015-04-02 atjungtas šildymas visam stovui, t. y. butams Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo šios datos neskaičiuotini mokesčiai už šilumą (30 b.l.).

Pažymėtina, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams, kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas, tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-229/2012, Nr. 3K-3-342/2009, Nr. 3K-3-514/2004 ir kt.). Taigi net ir tuo atveju, kai butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos teikimo, šio buto savininkas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu, todėl turi proporcingai savo daliai sumokėti ieškovei už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 4.83 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis).

Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovui priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriam ieškovė tiekia šilumos energiją. Taigi, tarp todėl tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir atsakovas turi apmokėti už jiems tenkančią šilumos dalį. Atsakovui priklausančiam butui 2013-12-18 atjungtas centralizuotos šilumos tiekimas (32 b.l.), 2014-05-12 atjungtas karšto vandens tiekimas (31 b.l.). Pažymėtina, kad šiluma į atsakovo bei kitus to namo butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Atsižvelgiant į tai, kad už patiektą šilumos energiją ir sistemų aptarnavimą atsakovas turėjo atsiskaityti kiekvieną mėnesį pagal pateiktą sąskaitą iki mėnesio, einančio po ataskaitinio mėnesio, paskutinės dienos, tačiau atsakovas šių mokesčių nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas teisėtu ir įrodytu pateiktais dokumentais, iš atsakovo priteistinas 220,23 Eur įsiskolinimas už laikotarpį 2013-11-01 iki 2015-05-01, t. y. skola už laikotarpį, kai atsakovo butui buvo teikiama šilumos energija bei karštas vanduo, bei atsakovo butui tenkančią dalį už bendrojo naudojimo objektams teiktą šilumos energiją.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-433/2007, 3K-3-233/2006, Nr. 3K-3-364/2005 ir kt.). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b.l.) ir 20 Eur žyminio mokesčio (15 b.l.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 3,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 220,23 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 23 ct) skolos už laikotarpiu nuo 2013-11-01-01 iki 2015-05-01 teiktą šilumos energiją bei sistemų aptarnavimą, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, ieškovei UAB „Akmenės energija“ (juridinio asmens kodas 153251171).

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,93 Eur (tris eurus 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.