- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-587-1053/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07105-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Žana Timaškova
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė, remiantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. V. P. pripažintas recidyvistu. Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš V. P. priteista 55,59 Eur žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2025 m. vasario 22 d. apie 18.50 val., būdamas viešoje vietoje – Kudirkos aikštėje, Vilniuje, neblaivus, kai patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,00 promilių girtumo laipsnis, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį nukentėjusiajam V. J., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine viršutinės lūpos žaizda, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti ir V. P. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra keistinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktą dėl V. P. neteisingai paskirtos bausmės. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika (nutartys Nr. 2K-379-697/2018, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022, 2K-261-511/2023, 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023), prokuroras pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie V. P. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį, tačiau teismas netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, parinko netinkamą, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą, bausmės rūšį, ir dėl šios priežasties V. P. paskirta neteisinga, per švelni bausmė.
2.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors teismas teisingai įvardijo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau iš esmės neįvertino, kokią reikšmę jos turi bausmės individualizavimui, ir formaliai sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu. Prokuroro nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas neskyrė pakankamai dėmesio V. P. pavojingumo įvertinimui, nepakankamai atsižvelgė į bausmės paskirtį, todėl parinko neproporcingą bausmę.
2.3. Prokuroras pabrėžia, kad nors nuosprendyje ir įvardyti duomenys apie ankstesnius V. P. teistumus, į šiuos duomenis skiriant bausmę atsižvelgta nepakankamai. Nuosprendyje nurodoma, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas net 21 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Didžioji dalis anksčiau V. P. padarytų nusikalstamų veikų buvo smurtinio pobūdžio ar susijusios su smurto panaudojimu arba grasinimu jį panaudoti (BK 138, 140, 180 straipsniai), taip pat jis teistas ir pagal BK 284 straipsnį. Visos minėtos aplinkybės rodo didesnį V. P. ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį.
2.4. Prokuroro įsitikinimu, teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Prokuroras skunde akcentuoja, kad aplinkybės rodo akivaizdų nuteistojo polinkį nusikalsti, todėl yra pagrindas teigti, kad jis nedaro jokių išvadų, nepasimoko iš ankstesnių teistumų. V. P. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis, jis negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką, todėl be kitų siektinų tikslų, atsižvelgiant į kaltininko pavojingumą, šiuo atveju yra svarbu jam atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskutinius tris kartus paskirta arešto bausmė V. P. teigiamos įtakos nepadarė, todėl skirti nuteistajam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę – nėra pagrindo.
2.5. Prokuroras skunde sutinka, kad atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, byloje nenustatytas pagrindas skirti V. P. pačios griežčiausios jam galimos taikyti bausmės maksimalaus dydžio, t. y. dvejų metų laisvės atėmimo. Tačiau nustatytos nuteistojo padėtį gerinančios aplinkybės nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos. Nuteistojo padėtį gerina tik tai, jog jo veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jis prisipažino ją padaręs, tačiau visos kitos bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingos aplinkybės apibūdina jį neigiamai ir blogina jo padėtį. Vien tai, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nesuponuoja išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skyrus jam švelnesnę bausmę. Taip pat teismo sprendimu skirti V. P. areštą yra pažeistas teisingumo principas, neįvertinamos dėl nusikaltimo pažeistos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, neišlaikyta pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo. Paskirta bausmė, nors paskirtas maksimalus jos dydis, laikytina akivaizdžiai per švelnia valstybės reakcija į nuteistojo padarytą veiką ir neatitinka jos pavojingumo.
2.6. Prokuroras skunde pažymi, kad siekiant pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo, nuteistajam V. P. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą turi būti skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam V. P. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam skirtą arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę (kaip prašoma prokuroro skunde) nėra pagrindo.
5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg švelni.
6. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuteistajam parinko vieną iš griežčiausių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą, taip pat nustatė jos maksimalų dydį – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniu skundu prokuroras su šia teismo nuteistajam skirta bausme nesutinka – laiko ją pernelyg švelnia. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras nenurodo, jog teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tačiau nurodo, kad šias aplinkybes įvertino netinkamai.
8. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę – duomenis apie nuteistojo turimus teistumus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino bendrą nuteistojo teistumų skaičių (21 kartą teistas), aplinkybę, jog jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Teismas taip pat įvertino tiek nuteistojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek ir jam skirtas bausmes. Teismas įvertino ir duomenis apie nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus ir jų pobūdį, tai, kad skirta nuobauda nėra įvykdyta. Šios teismo įvertintos aplinkybės nulėmė ir tai, kad teismas nepripažino nuteistojo gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiu, dėl to nenustatė ir jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be to, nuteistąjį pripažino recidyvistu bei nustatė esant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir kitas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, yra nevedęs, pasak nuteistojo, dirba neoficialiai, Sodros duomenimis, kaltinamasis per visą laiką nėra išdirbęs nei metų. Nors duomenų apie nuteistojo priklausomybės ir psichikos ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš ankstesnių teistumų bei nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis susiduria su sunkumais dėl alkoholio vartojimo.
9. Iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino visas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir jas įvertino tinkamai – jų vertinimas nulėmė tai, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jį pripažino recidyvistu), sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), byloje nustatyta objektyviai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors ir nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau matyti, kad nuteistasis viso proceso metu savo kaltę pripažino ir davė parodymus atitinkančius byloje nustatytas aplinkybes.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad nuteistasis tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Šioje dalyje teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma skirtingais veiksmais. Nekyla abejonių, jog smurtinio pobūdžio veiksmais yra vieni iš pavojingiausių veiksmų, kuriuos atlikus ir tuo pačiu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką, kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį. Vis dėl to, šioje dalyje svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo poziciją baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusysis tuoj pat po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad pretenzijų niekam neturi ir kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą (t. 1, b. l. 50), tokios pozicijos laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 142-143), jos laikėsi ir apklausiamas teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino ir tai, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija šioje dalyje pažymi, kad nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito nepažįsta, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta nukentėjusiojo paieška, nukentėjusysis policijos pareigūnams galimai nurodė neteisingus savo kontaktinius duomenis (tarnybinis pranešimas, t. 1, b. l. 94), o teisiamajame posėdyje nukentėjusysis dalyvavo nuotoliniu būdu, kas leidžia manyti, kad nuteistojo galimybės atsipašyti nukentėjusiojo buvo apsunkintos. Kita vertus, anksčiau aptarta nukentėjusiojo pozicija leidžia spręsti, kad nuteistojo atsiprašymas nukentėjusiajam ir galėjo nebūti toks reikšmingas.
11. Nors nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau paminėta nukentėjusiojo pozicija neleidžia nuteistojo veiksmų vertinti kaip pačių pavojingiausių BK 284 straipsnio kontekste.
12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklią valstybinio kaltintojo poziciją šiame baudžiamajame procese. Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirti būtent arešto bausmę nustatant maksimalų jos dydį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys Nr. 2K-94-511/2018, 2K-147-788/2022). Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. Tačiau vėliau valstybinis kaltintojas teismui nuteistajam paskyrus jo prašytą bausmę, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo yra prašoma skirti griežtesnę bausmę. Nenuosekli valstybinio kaltintojo pozicija, kai šiuo atveju nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, nėra suderinama su proceso ekonomiškumo principu bei nuteistojo teise į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.
13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė ne pernelyg švelnią bausmę, griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. APD-2025-12501 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš V. P. priteisti 172,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis oficialiai nedirba, iš jo žodžių – dirba neoficialiai. Nuteistajam skirta reali arešto bausmė, kuri įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui yra vykdytina. Apeliacinis skundas yra pateiktas prokuroro. Šia nutartimi jis yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. P. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš V. P. valstybės naudai 172,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.