- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-2125-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18515-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. P. 2015 m. gegužės 26 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. 2015 m. birželio 17 d. teisme gautas ieškovės S. P. patikslintas ieškinys.
2015 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo A. P. prašymas atsisakyti priimti ieškinį, kadangi Švedijoje, Sodertalje miesto teisme nuo 2014 m. gruodžio 23 d. vyksta byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (bylos Nr. T3141-14). Prie prašymo pridėtas advokatės K. L. pranešimas dėl atsakovo atstovavimo skyrybų procese Švedijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo atveju teismui pateikti įrodymai, pagrindžiantys faktą, jog Švedijos teisme dar 2014 m. gruodžio 23 d. buvo iškelta byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Byla Švedijos teisme iškelta anksčiau, nei pateiktas ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl to ieškinį atsisakytina priimti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė S. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, pareikštą atsakovui A. P.. Nurodo, kad Švedijoje iš tiesų yra iškelta santuokos nutraukimo byla, tačiau jos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, kadangi Švedijos teismas nėra apsisprendęs, kurios šalies teismui ši byla teisminga. Atsakovas ieškinį Švedijos teismui pareiškė tuomet, kai ieškovė su vaikais jau buvo persikėlusi gyventi į Lietuvą, be to abi šalys ir jų vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes Švedijoje šalys gyveno tik laikinai. Atsižvelgiant į tai, Švedijos teismas turėtų atsisakyti priimti atsakovo pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog tuo pačiu metu dviejose valstybėse negali vykti analogiški teismo procesai tarp tų pačių šalių, todėl ieškovės skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė ieškovės S. P. kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus – elektroninius laiškus ir Švedijos teismo pranešimą bei jo vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 80-93).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nustatęs, kad Švedijos Karalystės Sodertalje miesto teisme nuo 2014 m. gruodžio 23 d. jau vyksta skyrybų procesas tarp ieškovės ir atsakovo šioje byloje. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė, tačiau atskirajame skunde teigia, jog sprendimas dėl ieškinio priėmimo Švedijoje dar nepriimtas, o pagal teismingumą ši byla (šalių santuokos nutraukimo) teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes tiek ieškovė, tiek ir nepilnamečiai šalių vaikai gyvena Lietuvoje.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.), t.y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių - ar ieškinys teismingas tam teismui (CPK 780, 782 str.).
Kaip jau minėta, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju šalys neneigia ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad Švedijos Karalystės Sodertalje miesto teisme dar 2014 m. gruodžio 23 d. buvo gautas A. P. ieškinys S. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taigi užsienio valstybėje iškelta civilinė byla ir Lietuvoje prašoma iškelti byla savo esme yra analogiškos, dėl to ginčo nėra. Tačiau, nors iš ieškovės su atskiruoju skundu pateikto rašto matyti, jog Švedijos teismas jo parašymo dieną (nėra datos ant laiško ir negalima spręsti apie jo parašymo laiką) dar nebuvo apsisprendęs dėl šios bylos teismingumo, tai nepaneigia fakto, jog ieškinys Švedijos teisme jau yra gautas ir byla užvesta. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Reglamento 3 straipsnyje yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis A. P. padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo kompetentingam Švedijos Karalystės teismui. Reglamento 16 straipsnio 1 dalies a) punkte reglamentuojama, jog byla teisme laikoma iškelta tada, kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, kas reiškia, jog šiuo atveju neturi esmės aplinkybė ar tas dokumentas buvo priimtas, ar jo priėmimo klausimas dar yra nagrinėjamas. Informacijos, jog A. P. ieškinį būtų nuspręsta atsisakyti priimti, teismui nėra pateikta. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti S. P. ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu apeliantės nurodoma aplinkybė, kad, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, Švedijos karalystės teismas turėtų atsisakyti jurisdikcijos ir leisti šią bylą nagrinėti Lietuvos teismui, šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingas, kadangi atsisakyti jurisdikcijos gali tik tas teismas, kuris bylą iškėlė, tuo tarpu iškelti analogišką bylą kitam valstybės narės teisme yra draudžiama, o ją iškėlus reikia nutraukti (Reglamento 19 str.).
Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai (dėl šalių gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.) nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.