Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį –6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės sudėtos iš dalies ir paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta subendrinta galutinė bausmė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, iš kaltinamojo S. P. priteista nusikalstamos veikos priemonės – automobilio ,,Opel Zafira“ vertė – 1 180 Eur.

Nuspręsta S. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. kovo 30 d. apie 16 val. 30 min. Lazdijų r. sav., Krosnos sen., (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – tėvą V. P., kuriam sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, tokiu būdu nukentėjusįjį V. P. nežymiai sužalojo, padarydamas muštinę žaizdą galvos srityje. Tokiais veiksmais S. P., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 30 d. apie 16 val. 55 min. Lazdijų r. sav., Krosnos sen., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. P. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 17 val. 14 min. nustatytas 2.34 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais S. P., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas S. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikštų kaltinimų visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į asmenį charakterizuojančias, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

4. Nuteistasis S. P. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti – nuteistajam skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde teigiama, jog parenkant bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį teismas iš esmės atsižvelgė tik į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nurodo, jog S. P. yra neįgalus – dėl klausos ir protinės negalios jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nesidomėjo nei fizine, nei psichine nuteistojo sveikata, nors ir be medicinos specialisto pagalbos buvo akivaizdu, kad nuteistasis beveik negirdi. Pažymi, kad bendraujant nuteistasis S. P. girdi ir supranta tik garsią, raiškingą kalbą. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų kalbą jis girdėdavo tik nuotrupomis, o to pasekmėje negalėjo kokybiškai suprasti vykdomo jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo proceso. Toliau nurodo, kad nežino, ar nuteistajam, kaip įtariamajam žodine forma buvo aiškintos jo teisės; ar tai buvo padaryta rašytine forma taip pat nežino, nes visus dokumentus, kuriuos pateikė šioje byloje pareigūnai pasirašė neperskaitęs, o jų nuteistajam neperskaitė ir pareigūnai. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyko nedalyvaujant gynėjui, nors vien dėl klausos negalios ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo paskirti S. P. gynėją. Be to, nurodoma, kad S. P. buvo sulaikytas dvi paras, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama S. P. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. P. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. P. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės.

9. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių rūšies bei dydžių pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad S. P. ne kartą teistas, vieną kartą jau buvo teistas už analogišką Kelių eismo taisyklių pažeidimą, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis S. P. praeityje teistas trylika kartų, dauguma iš šių nusikalstamų veikų susijusios su vagystėmis. S. P. nusikalto neišnykus teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka, apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės, o paskutiniu nuosprendžiu (2018 m. spalio 29 d.) S. P. buvo paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metamas paskiriant tam tikrus įpareigojimus. Visgi, S. P. nepateisinus teismo pasitikėjimo, 2020 m. sausio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi buvo pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 2-2003, S. P. lygtinai paleistas neatlikus 6 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu S. P. padarė 2022 m. kovo 30 d., t. y. būdamas lygtinai paleistas. Taigi, S. P. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinamas kaip nusikaltimų recidyvas. Šios aptartos aplinkybės rodo, kad S. P. iš ankstesnio savo patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas, ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, šiuo atveju, S. P. įvykdė ir dar vieną nusikalstamą veiką, kuri nors ir yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nukentėjusiojo sveikatai ilgalaikių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau S. P. pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą neturtinę vertybę – kito žmogaus sveikatą. Dėl šių duomenų teisėjų kolegija S. P. vertina kaip linkusią nusikalsti asmenybę, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, pirmosios instancijos teismas S. P. tinkamai parinko griežčiausias BK 140 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą.

11. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį bei nustatant bausmės dydį atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad S. P. dėl abiejų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, dėl ko buvo pripažinta S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje be kitų alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki dviejų metų. Taigi, teismas parinkdamas bausmės dydį, skyrė bausmę, kuri ženkliai mažesnė už šio straipsnio sankcijos vidurkį, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą, parinkdamas bausmės rūšį, paskyrė sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taigi šie duomenys patvirtina, kad teismas atsižvelgė ne tik į S. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

12. Nuteistasis S. P. teigia, jog teismas atsižvelgęs į jo neįgalumą dėl fizinės ir psichinės sveikatos, galėjo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog S. P. dėl savo psichinės būklės už padarytas pavojingas veikas negalėtų atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą. Be to, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. P. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas ir jam yra nustatytas 25 procentų darbingumas, tačiau kaip matyti iš pateiktos dokumento kopijos, S. P. neįgaliojo pažymėjimas išduotas dar 2013 metais, kas rodo, jog turimas neįgalumas nesutrukdė jo sistemingo nusikalstamų veikų vykdymo. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog S. P. dėl savo neįgalumo negali atlikti jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

13. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimai, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryti atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, ne kartą parodyto pasitikėjimo ir suteiktos progos pasitaisyti, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšį, jos dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

14. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš dalies sudėjo ir paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). Taigi šiuo atveju, apylinkės teismas parinkdamas dalinį bausmių sudėjimą, tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu S. P. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu – Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu apeliantui paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad S. P. skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamas veikas padarė dar pilnai neatlikus Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad bendrindamas paskirtas bausmes, apylinkės teismas nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Įvertinus jau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad apylinkės teismo pridėta ankstesniu teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis (4 mėnesiai) nėra per griežta.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog S. P. nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Kaip jau minėta, ankstesniu teismo nuosprendžiu S. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau nepateisinus teismo pasitikėjimo, nuteistasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, o šiuo atveju pažymėtina, kad S. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelė ir efektyvi priemonė S. P. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra paskirti nuteistajam realų laisvės atėmimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo

16. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

17. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, tačiau pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Neginčijamai nustatyta, kad S. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių – net 2,34 promilių neblaivumas. Nors S. P. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau praeityje apeliantas jau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, o jo neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė S. P. 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

18. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl S. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Remiantis teismų praktika, kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nustatyta, kad automobilis priklauso apelianto tėvui V. P., kurio atžvilgiu S. P. panaudojo smurtą, po ko pasiėmęs automobilio raktelius, išvažiavo iš kiemo. Taigi nustatyta, kad automobilio savininkas neleido S. P. naudotis automobiliu, todėl buvo nuspręsta išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 180 eurų, kuri nustatyta atsižvelgus į VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą (1 t., b. l. 134). Taigi, nuteistasis žinojo ir suprato, kad transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau nepaisydamas šių aplinkybių, šį turtą panaudojo nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad iš S. P. turi būti išieškotina nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

20. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytų BPK pažeidimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nesidomėjo nei fizine, nei psichine S. P. sveikata, nors buvo akivaizdu, kad nuteistasis negirdi, dėl ko negalėjo kokybiškai suprasti vykdomo ikiteisminio tyrimo proceso.

21. Visų pirma pažymėtina, kad nors nuteistasis ir teigia, jog nežino ar jam buvo aiškintos teisės, kadangi visus dokumentus šiame ikiteisminiame tyrime pasirašė jų neskaitęs, taip pat jų neperskaitė ir pareigūnai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad S. P. apklaustas įtariamuoju, proceso veiksmo protokolo specialiuose prieduose ranka pasirašė „Perskaičiau surašyta teisingai“ (1 t., b. l. 117, 183). Be to, nors ir teigia, jog dėl klausos sutrikimo ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirtas gynėjas, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo teigti, jog S. P. buvo užkertamas kelias turėti gynėją ikiteisminio tyrimo metu. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio ir 50 straipsniais, S. P. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją. Šiuos duomenis patvirtina teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolai, kurių teisėtumą patvirtina S. P. parašas (1 t., b. l. 110, 176). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu, apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu S. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Mečislovas Norvaiša. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog galimai buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai neužtikrinant nuteistojo teisės į gynybą.

22. Nuteistasis S. P. apeliaciniu skundu taip pat teigia, jog nors buvo laikinai sulaikytas dvi paras, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, S. P. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. kovo 30 d. 16.57 val., o 2022 m. balandžio 1 d. 12.19 val. paleistas į laisvę. BK 66 straipsnis numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taip pat į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomos procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. P. nuo 2022 m. kovo 30 d. 16.57 val. iki 2022 m. balandžio 1 d. 12.19 val. buvo sulaikytas, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. Visgi, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, paskiriant S. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas neįskaitė S. P. laikinajame sulaikyme išbūto laiko, todėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. P. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 30 d. 16.57 val. iki 2022 m. balandžio 1 d. 12.19 val. išbūtą laiką (2 dienas), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.