Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2050-603/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-19
Bylos Nr.: e2A-2050-603/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13049-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: „Ergo Insurance“ SE
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „New akacija team“

Kategorijos

2.1.5.1.2.6Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-2050-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13049-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.39.1; 2.6.39.2.13; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvydos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „New akacija team“ dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ,,Ergo Insurance“ SE, veikiantis per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB ,,New akacija team“ dėl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartį, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. ieškovas ir atsakovė (draudėja) UAB ,,New akacija team“ 2017 m. vasario 17 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. AT75133 (draudimo liudijimo Nr. 710-451-75133), kuria įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nustatytus 2017 m. vasario 8 d. rangos sutartyje Nr. 40100/570278 (toliau – ir Rangos sutartis), sudarytoje atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Energijos vystymo operatorius“ dėl 0,4-10kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas išdavė atsakovei atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133, galiojusį nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2018 m. vasario 14 d. Ieškovo ir atsakovės laidavimo draudimo sutartimi Nr. AT75133P (draudimo liudijimas Nr. 710-451-75133P) ieškovas pratęsė atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT75133 galiojimo terminą iki 2019 m. vasario 16 d., išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P;

1.2. sudarytos sutarties Nr. AT75133P 3.3 punkto pagrindu atsakovė įsipareigojo po pirmo raštiško ieškovo reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti ieškovo naudos gavėjui (trečiajam asmeniui) sumokėtas sumas pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P. Pagal sutarties sąlygas, ieškovas (draudikas) neprivalo pagrįsti ar pateikti atsakovei (draudėjai) priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas;

1.3. iš naudos gavėjo AB „Energijos vystymo operatoriaus“ 2019 m. kovo 5 d. gavo pranešimą, kuriuo buvo reikalaujama išduoti atlikimo laidavimą ir sumokėti 10 000 Eur draudimo išmoką, kadangi atsakovė atsisakė vykdyti AB „Energijos vystymo operatoriaus“ teiktus darbų užsakymus ir atsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad nuo 2018 m. lapkričio 7 d. nutraukia 2017 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 40100/570278. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, sukeldama nepageidaujamus trukdžius trečiajam asmeniui vykdyti skirstomųjų tinklų operatoriaus funkcijas užtikrinant elektros tinklo kokybę;

1.4. ieškovas pagal trečiojo asmens pateikto laidavimo draudimo rašto Nr. AT75133P sąlygas buvo besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojęs, gavęs trečiojo asmens (naudos gavėjo) pirmą raštišką reikalavimą, sumokėti jam nurodytą sumą, neviršijant bendros 10 000 Eur draudimo sumos. Laidavimo rašte Nr. AT75133P įtvirtinta besąlygiškumo nuostata reiškia, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš naudos gavėjo jo patirtų nuostolių pagrindimo bei papildomų naudos gavėjo pretenzijos pagrįstumo įrodymų. Vykdydamas naudos gavėjui pateiktu laidavimo draudimo raštu prisiimtus įsipareigojimus, išmokėjo naudos gavėjui prašomą 10 000 Eur sumą;

1.5. išmokėtą draudimo sumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.1015 straipsniais, prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,New akacija team“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. reikalavimas atlyginti ieškovo naudos gavėjui išmokėtą 10 000 Eur išmoką yra nepagrįstas, o atsakovė neturi pareigos atlyginti šios išmokos, kadangi atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė su naudos gavėju sudarytą rangos sutartį ir jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Naudos gavėjas sistemingai pažeidinėjo rangos sutartį, kadangi netinkamai žymėdavo medžius, užsakymus pateikdavo nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos, netinkamai pildydavo defektavimo žinialapius, nebendradarbiavo ir nesiėmė veiksmų atsakovės nurodytiems pažeidimams pašalinti. Remdamasi tuo, atsakovė 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešė apie laikiną sutarties vykdymo sustabdymą, o vėliau, naudos gavėjui neištaisius sutarties vykdymo trūkumų, vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. Naudos gavėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl atsakovės nurodytų sutarties vykdymo trūkumų, neprieštaravo dėl sutarties vykdymo sustabdymo bei neginčijo vienašalio sutarties nutraukimo. Taigi, rangos sutartį pažeidė ne draudėja (atsakovė), o naudos gavėjas;

2.2. ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų – neatliko potencialaus draudiminio įvykio tyrimo, nevertino 10 000 Eur reikalaujamos sumokėti sumos pagrįstumo, todėl nepagrįstai išmokėjo naudos gavėjui jo reikalautą sumą. Draudikas turėjo pareigą išmokėti laidavimo sumą tik įsitikinęs, kad įvyko draudiminis įvykis, o ieškovas nei savo sprendime išmokėti prašomą sumą, nei patikslintame ieškinyje visiškai nepasisakė ir netyrė / neįrodinėjo, kad šiuo atveju įvyko draudiminis įvykis ir kilo draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, taip pat nemotyvavo maksimalios galimos sumos išmokėjimo. Remiantis Draudimo taisyklėmis ir naudos gavėjo pateikta informacija, šis atvejis privalėjo būti laikomas nedraudžiamuoju įvykiu;

2.3. ieškinys taip pat pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių. Todėl ieškinys turėtų būti netenkintas ir šiuo pagrindu.

3. Trečiasis asmuo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, pateikdamas rašytinius paaiškinimus prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1. pagal sutarties sąlygas atsakovė neturėjo teisės nutraukti vienašališkai rangos sutarties, todėl nelaikė, jog atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Ir toliau teikė atsakovei užsakymus, tačiau atsakovė jų ėmė nebepriimti, nevykdė, tokiu būdu grubiai pažeisdama sutarties įsipareigojimus ir sukeldama nepageidaujamus trukdžius trečiajam asmeniui vykdant skirstomųjų tinklų operatoriaus funkcijas užtikrinant tinkamą elektros tinklo kokybę;

3.2. atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus, kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos, kurią ieškovas pagrįstai priimtu sprendimu išmokėjo. Atsakovė, pasirašydama rangos sutartį ir pateikdama sutarties garantą, patvirtino, kad sutarties garanto suma laikytina minimaliais neįrodinėtinais trečiojo asmens nuostoliais, todėl trečiasis asmuo neprivalėjo įrodinėti savo patirtų nuostolių dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, atsakovei UAB „New akacija team“ 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir valstybės naudai – 7,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

5. Teismas, įvertinęs ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius atspindinčius dokumentus, jų turinį, kasacinio teismo atskleistą laidavimo draudimo teisinių santykių apibrėžtį sprendė, jog šalis siejo laidavimo draudimo santykiai, pagal kuriuos ieškovas (draudikas) už draudimo liudijime ir sutartyje nustatytą atsakovės (draudėjos) sumokėtą draudimo įmoką (425 Eur) įsipareigojo trečiajam asmeniui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (naudos gavėjui) sumokėti pareikalautą sumą iki 10 000 Eur, jeigu atsakovė (draudėja) savo kreditoriui trečiajam asmeniui neįvykdys prievolių pagal 2017 m. vasario 8 d. rangos sutartį. Pažymėjo, kad laidavimo draudimo sutarties sudarymą patvirtina ir išduoti visi kasacinio teismo praktikoje nurodyti tokias sutartis apibūdinantys dokumentai: pasirašyta sutartis, išduotas draudimo liudijimas, atlikimo laidavimo draudimo raštas, kuriuose daromos nuorodos į Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (galiojančias nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029 (toliau – Draudimo taisyklės).

6. Aptardamas taikytinas teisės normas teismas pažymėjo, jog iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių kilusiam šalių ginčui spręsti turi būti taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų visuma (CK 6.987–6.1018 straipsniai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos). Kilus ginčui dėl sutarties turinio, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., turėtų būti vadovaujamasi ir bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurias ne kartą yra aptaręs kasacinis teismas savo praktikoje.

7. Įvertinęs kvalifikuotą tarp šalių kilusį ginčą, taikytinas teisės normas atmetė ieškovės argumentus, jog kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas siaurai – kaip atsakovės besąlygiškos prievolės pagal sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktą vykdymo klausimas.

8. Teismas vertino atsakovės įsipareigojimus pagal sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktą, pagal kurį draudėja (atsakovė) įsipareigojo po pirmo raštiško draudiko (ieškovo) reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas naudos gavėjui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P, ir ieškovės įrodinėjamą besąlygiškumo aplinkybę. Pažymėjo, jog toks atsakovės įsipareigojimas aiškintinas sistemiškai ir funkciniu ryšiu susijęs su priešpriešinėmis draudiko (ieškovo) pareigomis dėl išmokos mokėjimo esant draudiminiam įvykiui. Todėl nepaisant to, jog sutarties Nr. AT75133P 3.3 punkte nustatyta, kad draudikas neprivalo pagrįsti ar pateikti draudėjai priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad draudikas neturi vykdyti priešpriešinių sutartinių pareigų bei neprivalo nustatyti draudiminio įvykio. Pažymėjo, jog regresinio pobūdžio draudiko reikalavimo teisė draudėjui atsiranda tik tokiu atveju, kai draudimo išmoka išmokėta teisėtai bei pagrįstai, o asmuo, į kurį nukreipiamas toks regresinis draudiko reikalavimas, turi teisę nuo šio reikalavimo gintis įrodinėdamas, jog draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, t. y., pvz., nenustačius draudiminio įvykio.

9. Nesutiko su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, jog ieškovas besąlygiškai privalėjo išmokėti naudos gavėjui išmoką po pirmo pareikalavimo ir neturėjo teisės prašyti pagrįsti reikalavimo bei prašomos išmokėti sumos dydžio. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą draudimo sutarties esmė yra draudimo išmokos išmokėjimas įvykus draudiminiam įvykiui (CK 6.987 straipsnis), todėl ieškovas draudikas, vykdydamas tiek teisės aktuose, tiek sutartį apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytas pareigas, turėjo teisės aktų ir ginčo laidavimo draudimo teisinius santykius apibrėžiančių dokumentų pagrindu nustatytą pareigą tirti ir nustatyti draudiminio įvykio faktą, ir tik jį nustačius, jam kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tokių ieškovo prievolių suvokimą patvirtina jo elgesys sutarties vykdymo metu, kadangi gavęs pretenziją dėl sumos išmokėjimo iš esmės, ėmė tirti draudiminio įvykio buvimo faktą, rinkdamas papildomą informaciją dėl draudėjos prievolių vykdymo pagal rangos sutartį (ne)tinkamumo. Pažymėjo, kad nors buvo informuotas apie tarp šalių kilusį ginčą dėl rangos sutarties vykdymo, tačiau konstatavęs savo prievolės išmokėti draudimo išmoką besąlygiškumą ir ją išmokėdamas, veikė savo rizika, o kartu pažeidė draudiko prievolę ištirti draudiminį įvykį.

10. Teismas pažymėjo, kad įvykio pripažinimui (ne)draudiminiu reikšmingas tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilusio ginčo dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo bei dėl to, kuri iš šalių nutraukė sutartį vienašaliu pareiškimu dėl kitos šalies kaltės, aplinkybių išsiaiškinimas. Įvertinęs faktines aplinkybes, atsakovės atstovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog atsakovė iš esmės nuo pat rangos sutarties vykdymo pradžios kėlė klausimą dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo iš trečiojo asmens pusės. Pažymėjo, kad nors atsakovė ir reiškė pretenzijas dėl bendradarbiavimo, tačiau siekė vykdyti sutartį, o trečiajam asmeniui paskaičiavus delspinigius dėl realių darbų apimčių neatitikimą defektavimo žiniaraščiams, pagrįstai pateikė raštą dėl prievolių pagal rangos sutartį vykdymo sustabdymo, o vėliau – ir dėl sutarties nutraukimo dėl sutarties pažeidimo iš trečiojo asmens pusės. Atkreipė dėmesį į tai, jog trečiasis asmuo savalaikiai nereagavo į raštiškai pateiktas atsakovės pretenzijas dėl sutarties vykdymo, nereiškė prieštaravimo dėl sutarties vykdymo sustabdymo, neginčijo atsakovės vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl to pretenzijų nereiškė, tačiau ir toliau elgėsi taip, lyg rangos sutartis nebūtų nutraukta.

Atsiliepimas

11. Trečiojo asmens argumentų, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti rangos sutarties, o atsakovės nurodyti pažeidimai negali būti laikomi esminiais, nepripažino pagrįstais. Pažymėjo, kad vadovaujantis baziniu sutarčių teisėje sutarčių laisvės principu, negali būti situacijos, kai asmuo neturėtų galimybės nutraukti sutarties, o CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, kuris vertintinas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą šalis turi teisę nutraukti sutartį tuo atveju, kai sutarties pažeidimai, nors ir nesantys esminiais patys savaime, yra kartojami sistemingai, elgesys nesikeičia ir nėra prielaidų tikėtis, jog sutartis nebebus pažeidinėjama ateityje, o tai lemia, jog nukentėjusi šalis negauna iš sutarties to, ko tikėjosi. Vertino, jog trečiajam asmeniui nereaguojant į atsakovės keliamas problemas ir pretenzijas dėl trečiojo asmens veiksmų / neveikimo vykdant sutartį, trukdžiusių atsakovei tinkamai vykdyti savo prievoles, atsakovė, atsižvelgdama į sistemingus ir nuolatinius sutarties sąlygų pažeidinėjimus, turėjo pagrindą laikyti, jog nebegauna iš sutarties to, ko tikėjosi, kas sudarė pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

12. Taip pat teismas nepripažino pagrįstais trečiojo asmens teiginių, kad rangos sutarties nuostatos, susijusios su užsakymų pateikimo forma, defektavimo aktų pateikimu ar medžių žymėjimu, buvo pakeistos konkliudentiniais veiksmais. Iš šalių susirašinėjimo nustatė, jog atsakovė nuolat kėlė pretenzijas ir prieštaravo trečiojo asmens elgesiui sutarties vykdymo metu pateikiant užsakymus per vidinę sistemą, rengiant nekokybiškus defektavimo aktus, nežymint medžių. Vertino, jog tokios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė būtų sutikusi su nurodytais trečiojo asmens elgesio pakeitimais.

13. Teismas laikė esmine aplinkybe tai, jog pirmoji apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl kitos šalies kaltės pranešė atsakovė, rašytiniu pranešimu rangos sutartį nutraukusi nuo 2018 m. lapkričio 7 d., o trečiasis asmuo nutraukimo neginčijo ir pretenzijų dėl jo nereiškė; nereagavo į pranešimą apie nutrauktą sutartį. Laikė, jog atsakovės sutarties nevykdymas po to, kai trečiajam asmeniui buvo pranešta apie sutarties vykdymo sustabdymą, o vėliau – nutraukus sutartį, nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog rangos sutartis buvo nevykdoma ir nutraukta dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis).

14. Laikydamas, jog draudiko prievolė išmokėti išmoką nebuvo besąlygiška, o tiesiogiai priklausė nuo draudiminio įvykio buvimo, sprendė, jog ieškovas, konstatuodamas savo besąlygišką prievolę mokėti, iš esmės nutraukė draudiminio įvykio tyrimą, nors ir buvo informuotas apie rangos sutarties nutraukimą. Vertino, jog pagal bendras įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles būtent ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, tenka pareiga įrodyti, kad draudiminis įvykis buvo nustatytas ir draudimo išmoka išmokėta pagrįstai bei teisėtai. Įvertinęs bylos medžiagą bei proceso dalyvių paaiškinimus konstatavo, jog ieškovas neįrodė pinigų sumos trečiajam asmeniui sumokėjimo pagrįstumo, o byloje esantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas tinkamai atliko draudiminio įvykio tyrimą ir pagrįstai nustatė rangos sutarties prievolių pažeidimą iš atsakovės pusės. Todėl ieškinį dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

15. Teismas pritarė atsakovei, jog nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o ieškovo teiginius, jog sutartiniams santykiams taikytinas dešimties metų senaties terminas, atmetė kaip nepagrįstus. Nustatė, jog prašoma priteisti draudimo išmoka ieškovo buvo išmokėta naudos gavėjui 2019 m. kovo 19 d., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. kovo 19 d. Tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2020 m. gegužės 7 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, kas laikytina savarankišku pagrindu ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovo nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kuriomis nurodė įvestą karantiną ir dėl jo apribotas galimybes darbuotojams pateikti ieškinį, nepripažino pakankamai svarbiomis ieškinio senaties terminui praleisti. Pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, draudimo teisinių santykių profesionalas, neabejotinai turintis patirties dalyvaujant teisminiuose procesuose, o byloje nepateikti duomenys, kad paskelbus karantiną, tą pačią dieną ieškovo darbuotojai būtų turėję palikti patalpas, negalėjo į jas įeiti ar negalėjo naudotis elektroninėmis ryšių priemonėmis, juolab kad ieškovas yra prisijungęs prie EPP sistemos ir naudojasi galimybe dokumentus teikti nuotoliniu būdu.

16. Atsakovės prašomas atlyginti 1 996,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais bei apmokėjimais, laikė atitinkančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, atsižvelgiant į atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, bei teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Todėl jas priteisė iš ieškovo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliantė (ieškovė) „Ergo Insurance“ SE, veikianti per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, pateiktame apeliaciniame skunde su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

17.1. bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas nulemia ieškinio dalykas ir pagrindas, o laidavimo draudimo sutarties vykdymas nėra šios bylos dalykas. Sprendime pasisakydamas dėl nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos bei nurodydamas, jog apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog buvo nustatytas draudžiamasis įvykis ir draudimo išmoka išmokėta pagrįstai bei teisėtai, peržengė ieškinio ribas. Atsakovė neteikė priešieškinio, neprašė pripažinti, jog draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, apeliantas taip pat nesiekė įrodyti draudimo išmokos (ne) pagrįstumo, todėl išeidamas už reikalavimo ribų teismas savo iniciatyva nustatinėjo draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybes bei konstatavo, kad draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką nebuvo besąlygiška;

17.2. ieškinio dalykas ir pagrindas yra ne draudiminiai teisiniai santykiai, reikalavimas kildinamas ne iš draudimo sandorio, bet iš sutarties, todėl byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktą. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, netinkamai kvalifikavo laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę;

17.3. atsakovė sudarytos sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktu įsipareigojo pilnai ir besąlygiškai atlyginti ieškovui sumokėtas sumas naudos gavėjui (trečiajam asmeniui) pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75133P. Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sukeldama trukdžius trečiajam asmeniui vykdyti skirstomųjų tinklų operatoriaus funkcijas užtikrinant elektros tinklo kokybę, todėl apeliantas, skirtingai nei nurodė teismas, esant laidavimo rašte Nr. AT75133P įtvirtintai besąlygiškumo nuostatai, neturėjo teisės reikalauti naudos gavėjo jo patirtų nuostolių pagrindimo bei papildomų naudos gavėjo pretenzijos pagrįstumo įrodymų, o reikšdamas ieškinį neturėjo įrodinėti draudimo išmokos pagrindo;

17.4. apeliantas grindė ieškinį remdamasis tuo, jog atsakovas besąlygiškai privalėjo išmokėti naudos gavėjui išmoką po pirmo pareikalavimo ir neturėjo teisės prašyti pagrįsti reikalavimo bei prašomos išmokėti sumos dydžio. Atsakovo išduotas laidavimo draudimas besąlyginis, todėl jis neturi teisinio pagrindo nurodyti kaip atsisakymą išmokėti draudimo išmoką tarp šalių kilusį ginčą dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo;

17.5. atsakovo atsisakymas tęsti darbus pagal rangos sutartį atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą. Priežastys, dėl kurių buvo nutraukta rangos sutartis, nėra svarbi įvykio pripažinimui draudžiamuoju, kadangi Taisyklėse nenumatytas toks reikalavimas. Ieškovas turėjo teisę mokėti draudimo išmoką remiantis Taisyklių 5.2.3 punktu ir remdamasis Sutarties 3.3 punktu įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, o tokia reikalavimo teisė nėra kildinama iš CK 6.1015 straipsnio įtvirtinto subrogacijos ar regreso instituto. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė sutartiniai kreditoriaus ir skolininko santykiai, todėl teismas nepagrįstai ginčo teisinį santykį kvalifikavo kaip subrogacinį ar regresinį;

17.6. teismas ieškovo ieškiniui nepagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą. Reiškiamas reikalavimas nesusijęs nei su draudimo teisiniais santykiais (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), nei su žalos atlyginimu (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuriems atitinkamai taikomas vienerių ir trejų metų senaties terminas, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Atsiliepimas

18. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

18.1. pirmosios instancijos teismas teisingai, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, bylos šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip draudimo, o ne kaip laidavimo. Todėl teisingai nustatė, jog ieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus. Nepritartina ieškovo pozicijai, jog reiškiamas reikalavimas dėl skolos, kadangi viena vertus, ieškovas nedetalizuoja, iš kokių teisinių santykių kildina skolą, kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu;

18.2. apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog teismas priimdamas sprendimą peržengė ieškinio ribas. Siekdamas teisingai išspręsti kilusį ginčą teismas suformulavo keliamus byloje klausimus ir atsakydamas į juos rėmėsi tik tais įrodymais, kuriuos pateikė bylos dalyviai, ir tyrė tik bylai reikšmingas aplinkybes, o tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu. Apelianto minimas laidavimo draudimo sutarties vykdymas vertintinas kaip reikšminga aplinkybė siekiant nustatyti, ar ieškiniu pagrįstai reikalaujama minėta suma. Tai, jog aiškindamas 2018 m. vasario 14 d. apelianto ir atsakovės pasirašytos laidavimo sutarties Nr. AT75133P sąlygas teismas rėmėsi ne tik sutarties 3.3. punktu, bet ir kitais sutarties punktais, reiškia sutarties nuostatų sisteminį aiškinimą. Be to, apeliantas teikdamas apeliacinį skundą keičia ieškinio pagrindą, nurodydamas, jog reikalavimo teisė į atsakovę nėra kildinama iš CK 6.1015 straipsnyje įtvirtinto subrogacijos ar regreso instituto, kai tuo tarpu patikslintame ieškinyje remiasi minėta norma;

18.3. kvalifikuodamas laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje atskleistos tokio pobūdžio sutartys, nurodant, jog laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu;

18.4. apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo siekiama įrodyti draudimo išmokos (ne) pagrįstumą, kadangi tai nebuvo šios bylos objektas ir ieškinyje nebuvo keliamas toks reikalavimas. Tai reikštų ieškinio reikalavimo absoliutumą ir nepriklausomumą nuo kitų aplinkybių, sąlygų ir įrodymų, o teismas turėtų remtis siauromis laidavimo draudimo sutarties Nr. AT75133P ir atlikimo laidavimo draudimo rašto Nr. AT75133P nuostatomis ir negalėtų tirti ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Todėl teismas pagrįstai atsakovės prievolės apimtį ir atsiradimo pagrindą nustatė remdamasis sistemine šalių sutartinių santykių analize;

18.5. remiantis žodiniu ir sisteminiu sutarties aiškinimu tam, kad atsirastų atsakovės įsipareigojimai pagal Laidavimo draudimo sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktą, apeliantas, kaip draudikas, turėjo pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, o prievolė išmokėti draudimo išmoką nelaikytina besąlygiška. Pareiga draudėjui sumokėti draudimo išmoką naudos gavėjui reikalaujant galima tik esant sąlygų visetui: 1) draudėjas turi nesuteikti paslaugų; 2) naudos gavėjas turi tinkamai vykdyti visus Sutartyje numatytus įsipareigojimus; 3) draudėjas turi pažeisti sutartinius įsipareigojimus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog draudikas, konstatavęs savo prievolės išmokėti draudimo išmoką besąlygiškumą ir ją išmokėdamas naudos gavėjui, veikė savo rizika ir pažeidė prievolę ištirti draudiminį įvykį;

Šalies argumentai

18.6. apeliantė ir trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį. Atsakovė ne kartą kreipėsi į naudos gavėją dėl netinkamo medžių žymėjimo ir reikalavo trūkumus pašalinti, naudos gavėjas ilgą laiką teikė užsakymus nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos, nustatydavo trumpus ir neįmanomus įgyvendinti darbų terminus, o prašant juos pratęsti, nereaguodavo, nuolat pateikdavo netikslius užsakomų darbų apimčių kiekius defektavimo žinialapiuose ir tikrasis darbų kiekis paaiškėdavo tik nuvykus faktiškai į vietą. Dėl nuolatinių naudos gavėjo sutarties pažeidinėjimų atsakovė buvo priversta prašyti naudos gavėjo ištaisyti Sutarties vykdymo trūkumus, vėliau - laikinai sustabdyti Sutarties vykdymą naudos gavėjui neištaisius Sutarties vykdymo trūkumų, o galiausiai - naudos gavėjui toliau pažeidinėjant Sutartį ir nutraukti ją vienašališkai. Taigi Sutartį pažeidė naudos gavėjas, o teisėtas atsakovės teisių gynimo būdas negali būti laikytinas Sutarties pažeidimu.

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsiliepime prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo tokius argumentus:

19.1. atsakovė pagal Sutarties 3.3 punktą įsipareigojo pilnai ir besąlygiškai atlyginti apelianto sumokėtas sumas naudos gavėjui, todėl apeliantas neprivalėjo pagrįsti ir pateikti atsakovei priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas;

19.2. atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tokiu būdu sukeldama nepageidaujamus trukdžius trečiajam asmeniui vykdyti skirstomųjų tinkle operatoriaus funkcijas užtikrinant elektros tinkle kokybę, todėl apeliantas pagrįstai priėmė sprendimą sumokėti trečiajam asmeniui draudimo sumą;

19.3. apeliantas pagrįstai remiasi laidavimo rašte Nr. AT75133P įtvirtinta besąlygiškumo nuostata, todėl sutarties garanto davėjas, pasirašydamas sutartį ir pateikdamas Sutarties garantą, kuri laikytina minimaliais neįrodinėjamais trečiojo asmens nuostoliais, neturi teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo pagrįstų savo reikalavimą;

19.4. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad atsakovė netinkamai vykdė Rangos sutartį – nustojo priimti teikiamus užsakymus, nevykdė užsakymų, todėl atsakovei atsisakius toliau vykdyti sutartį, įvykis laikomas draudžiamuoju ir išmoka išmokėta pagrįstai;

19.5. byloje ginčo dalykas nėra Rangos sutarties nutraukimo aplinkybės, o draudimo išmokai išmokėti pakankamas pagrindas yra vien tik atsakovės priimtų užduočių nesavalaikis vykdymas bei priimtų užduočių nebevykdymas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik Rangos sutarties nutraukimo pagrindus ir konstatavo, jog atsakovė Rangos sutartį nutraukė vienašališkai dėl trečiojo asmens kaltės;

Atsiliepimas

19.6. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pagal Rangos sutarties sąlygas atsakovė neturėjo teisės bet kuriuo metu vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį savo iniciatyva. Tokia teisė Rangos sutartimi suteikta ir įgyvendinta trečiojo asmens. Be to, trečiojo asmens veiksmai negalėjo būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį tik kreipdamasi į teismą pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį. Kadangi Rangos sutartis tokiu būdu nebuvo nutraukta, trečiasis asmuo pagrįstai laikė, jog Rangos sutartis nėra nutraukta ir toliau teikė darbų užsakymus atsakovei, kurių atsakovė nepriėmė;

19.7. net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantas turėjo atlikti draudiminio įvykio tyrimą, apeliantas draudimo išmoką išmokėjo tik gavęs ir įvertinęs atsakovės argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, ieškovę ir atsakovę sieję tarpusavio teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip laidavimo draudimo teisiniai santykiai ir ginčui spręsti be kita ko taikytos ir draudimą reglamentuojančios teisės normos, spręsta, jog netaikytinas atsakovės įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį besąlygiškumas, o vertinta ir draudiminio įvykio (ne)buvimo aplinkybė, taip pat taikytas ir sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Byloje esančiais duomenimis nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

24.1. trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė UAB „New akacija team“ 2017 m. vasario 8 d. pasirašė sutartį Nr. 40100/570278, kurios pagrindu atsakovė (rangovė) įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, pagal trečiojo asmens (užsakovės) užsakymus, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti 0,4-10 kV oro linijų trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) darbus ir perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Sutartyje įtvirtinta, kad rangovas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos turi pateikti užsakovui 10 000 Eur dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimą.

24.2. ieškovas ir atsakovė 2017 m. vasario 17 d. pasirašė sutartį Nr. AT75133, kuria draudikas (ieškovas) suteikė laidavimo draudimą naudos gavėjui (trečiajam asmeniui) AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, kad draudėja (atsakovė) išpildys visus reikalavimus, nurodytus atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. AT75133 dėl 2017 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 40100/570278 paslaugų teikimo (sutarties 1.1 punktas). 2017 m. vasario 17 d. draudimo liudijimu Nr. 710-451-75133 ieškovas laidavimo draudimu apdraudė naudos gavėjo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ turtinius interesus, susijusius su draudėjo UAB ,,New akacija team“ prievolių pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 40100/570278 neįvykdymu. Draudimo laikotarpis 2017 m. vasario 17 d. – 2018 m. vasario 17 d., draudimo suma – 10 000 Eur. Išduotas atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT75133 prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-75133.

24.3. Ieškovas ir atsakovė 2018 m. vasario 14 d. pasirašė sutartį Nr. AT75133P, pagal kurią draudikas (ieškovas) suteikė laidavimo draudimą naudos gavėjui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, kad draudėjas (UAB ,,New akacija team“) išpildys visus reikalavimus, nurodytus atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. AT75133P dėl 2017 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 40100/570278 paslaugų teikimo (sutarties 1.1 punktas), įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 10 000 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P, jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia įvykdyti šios sutarties 1.1 punkte minimus reikalavimus (sutarties 2.1 punktas). Atsakovė UAB ,,New akacija team“ savo ruožtu įsipareigojo po pirmo raštiško draudiko reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas naudos gavėjui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P; draudikas neprivalo pagrįsti ar pateikti draudėjui priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas (sutarties 3.3 punktas).

24.4. Draudikas (ieškovas) išdavė 2018 m. vasario 14 d. draudimo liudijimą Nr. 710-451-75133P, kuriame nurodyta: draudimo rūšis – laidavimo draudimas, draudėjas – UAB ,,New akacija team“, draudikas – ,,Ergo Insurance“ SE, naudos gavėjas – AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 17 d. iki 2019 m. vasario 17 d., draudimo suma – 10 000 Eur, draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 40100/570278 neįvykdymu. Draudimo taisyklės – Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029. Taip pat išduotas 2018 m. vasario 14 d. atlikimo laidavimo draudimo raštas Nr. AT75133P (prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-75133P), kuriame ieškovas nurodė trečiajam asmeniui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ suteikiantis draudėjui UAB ,,New akacija team“ atlikimo laidavimo draudimo raštą ir patvirtinantis, kad atsako trečiojo asmens atžvilgiu už draudėją jeigu jis nesuteiks paslaugų rangos sutartyje numatytomis sąlygomis 10 000 Eur sumai. Rašte nurodoma, kad jis išduotas draudiko ,,Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių“ Nr. 029 pagrindu.

24.5. 2019 m. vasario 11 d. naudos gavėjas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ pretenziniu raštu Nr. 40721-19KR-SD-1306 pareikalavo draudiko sumokėti 10 000 Eur draudimo išmoką pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-75133P nurodydamas, jog draudėja (atsakovė) atsisakė vykdyti naudos gavėjo teiktus darbų užsakymus ir atsiuntė raštą teigdama, jog nutraukia sutartį nuo 2018 m. lapkričio 7 d.

24.6. 2019 m. vasario 12 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad draudikas, remdamasis CK 6.82 straipsnio 1 dalimi, privalo patraukti draudėją dalyvauti naudos gavėjo pareikšto reikalavimo nagrinėjime, kartu prašė informuoti, jei atsakovė nesutinka su trečiojo asmens reikalavimu, pagrindžiant savo prieštaravimą bei pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.

24.7. 2019 m. vasario 13 d. atsakovė UAB ,,New akacija team“ pateikė ieškovui prieštaravimus dėl laidavimo draudimo sumos išmokėjimo, prašydama laikytis draudimo rašte Nr. AT75133P įtvirtintų nuostatų ir neatlikti mokėjimų naudos gavėjui reikalavimo pagrindu. Atsakovė nurodė, kad kategoriškai nesutinka su nepagrįstu ir draudimo rašte įtvirtintų nuostatų neatitinkančiu naudos gavėjo reikalavimu argumentuodama, jog nėra nė vienos iš draudimo rašte nustatytų privalomų sąlygų prašomai sumai išmokėti ir pridėjo atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo dėl sutarties vykdymo medžiagą.

24.8. 2019 m. vasario 18 d. raštu dėl reikalavimo pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P draudikas (ieškovas) kreipėsi į naudos gavėją AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, prašydamas pateikti papildomą su draudžiamuoju įvykiu susijusią informaciją. Trečiasis asmuo 2019 m. kovo 5 d. raštu Nr. 19KR-SD-2196 atsakė į draudiko ieškovo 2019 m. vasario 18 d. raštu prašomą pateikti informaciją bei pateikė pakartotinį reikalavimą išmokėti laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą.

24.9. Ieškovas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu dėl draudimo išmokos žalos byloje Nr. 75133-0451_1-001 informavo trečiąjį asmenį AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, kad, atsižvelgiant į laidavimo rašte Nr. AT75133P įtvirtintą besąlygiškumo nuostatą, draudikas neturi teisės reikalauti iš naudos gavėjo patirtų nuostolių pagrindimo bei papildomų naudos gavėjo pretenzijos pagrįstumo įrodymų, todėl vykdydamas laidavimo draudimo raštu prisiimtus įsipareigojimus, išmoka naudos gavėjui reikalavime nurodytą 10 000 Eur draudimo sumą. Byloje pateiktas 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas išmokėjo trečiajam asmeniui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 10 000 Eur.

24.10. Atsakovė pateikdama 2019 m. kovo 26 d. atsakymą dėl draudimo sumos išmokėjimo ieškovui nurodė, jog kategoriškai nesutinka su draudiko sprendimu išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui ir nepripažįsta draudiko regreso teisės reikalauti iš draudėjos 10 000 Eur sumos. Atsakovės teigimu, draudikas nepateikė duomenų, įrodančių, jog įvyko draudiminis įvykis, jog toks įvyko dėl draudėjos tyčios, taip pat nepateikė duomenų, įrodančių visas draudėjos civilinės atsakomybės sąlygas prieš užsakovą, neįrodė, jog draudikas tyrė aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

24.11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti iš atsakovės išmokėtą trečiajam asmeniui 10 000 Eur sumą pagal laidavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio netenkino.

Dėl pareikšto ieškinio ribų (ne)peržengimo

25. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma grindžia ieškinio ribų peržengimu. Įrodinėja, jog sprendime pasisakydamas ir vertindamas draudimo išmokos išmokėjimo (ne)pagrįstumą ir nurodydamas apelianto pareigą įrodyti, jog draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai, nustačius, jog įvykis draudžiamasis, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų turinį bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, jog remiantis apeliantės argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Teismas nagrinėja bylą pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Iš atsakovės atsikirtimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog buvo remiamasi draudimo išmokos išmokėjimo (ne) pagrįstumo aplinkybe, įrodinėjama, jog rangos sutartis su trečiuoju asmeniu nutraukta pagrįstai, o atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko įvykis nepripažintinas draudžiamuoju. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio argumentus ir atsakovės atsikirtimus į ieškinį, aiškino 2018 m. vasario 14 d. apelianto ir atsakovės pasirašytos laidavimo sutarties Nr. AT75133P sąlygas remdamasis sisteminiu sutarties nuostatų aiškinimu, byloje tyrė šalių nurodomas aplinkybes ir rėmėsi šalių pateiktais įrodymais. Taigi tokių nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog teismas išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų ir draudimo išmokos išmokėjimo aplinkybes vertino nepagrįstai.

Dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo

29. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog tarp šalių kilo ginčas iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, kuriam spręsti be bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių turi būti taikomos ir draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Apeliaciniame skunde įrodinėja, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, netinkamai kvalifikavo laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių kvalifikavimu, pažymi, jog skundžiamame sprendime labai išsamiai ir argumentuotai, remiantis tiek kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, tiek tarp šalių pasirašytų dokumentų turinio analize bei dokumentų turinio atitikmeniu kasacinio teismo praktikoje išaiškintiems laidavimo draudimo teisiniams santykiams, atskleistas šalių tarpusavio teisinių santykių vertinimas. Išanalizavus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl laidavimo draudimo sutarties sampratos (kasacinio teismo praktika išsamiai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo 14-15 punktuose ir jos apeliacinės instancijos teismas nekartoja) apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ir apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo sutikti su apelianto įrodinėjamais argumentais, kad nagrinėjamas ginčas yra dėl šalis siejusių sutartinių santykių, o ne draudimo teisinių santykių. Kaip teisingai atkreiptas dėmesys skundžiamame sprendime, pasirašyti ir išduoti visi draudimo laidavimo sutartis apibūdinantys dokumentai (sutartis, draudimo liudijimas, atlikimo laidavimo draudimo raštas, juose daromos nuorodos į Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles (galiojančias nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. (Nr. 029)), juose tiesiogiai nurodomas žodis „draudimo“, byloje dalyvaujančios šalys dokumentuose įvardijamos draudimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių šalių bendrinės formuluotės (draudėjas, draudikas, naudos gavėjas). Taigi apelianto subjektyvaus pobūdžio vertinimai dėl šalis siejusių sutartinių teisinių santykių atmestini kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys teisingų apylinkės teismo išvadų dėl susiklosčiusių santykių kvalifikavimo.

Dėl 2018 m. vasario 14 d. sutarties Nr. AT75133P 3.3 punkte įtvirtinto besąlygiškumo

31. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde rėmėsi argumentu, jog ieškovo su atsakove sudarytos 2018 m. vasario 14 d. sutarties Nr. AT75133P 3.3 punkto nuostata, kurioje įtvirtintas draudėjo (atsakovės) įsipareigojimas po pirmo raštiško draudiko (ieškovo) reikalavimo pilnai ir besąlygiškai atlyginti draudikui jo sumokėtas sumas naudos gavėjui (trečiajam asmeniui) pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P, o draudikas neprivalo pagrįsti ir pateikti draudėjui priežasties, dėl kurios sumokėjo naudos gavėjui nurodytas sumas, turi būti vertinama kaip besąlyginės prievolės vykdymo klausimas ir siaurąja prasme. Taigi apeliantas įrodinėjo, jog tiek atsakovė apeliantui turi atlyginti jo sumokėtas naudos gavėjui sumas, tiek ir apeliantas besąlygiškai privalėjo išmokėti naudos gavėjui išmoką po pirmojo pareikalavimo. Pirmosios instancijos teismas su apelianto pozicija nesutiko ir vertindamas tokią nuostatą, konstatavo, jog toks siauras aiškinimas neatitiktų kasacinio teismo praktikos, laidavimo draudimo teisinių santykių turinio, ginčo šalių pasirašytų dokumentų turinio, bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

32. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, 2018 m. vasario 14 d. sutarties Nr. AT75133P 2.1 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 10 000 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT75133P, jeigu draudėja neįvykdo arba delsia įvykdyti prievoles pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį. 2018 m. vasario 14 d. draudimo liudijime Nr. 710-451-75133P be kita ko nurodyta, jog draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal 2017 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 40100/570278 neįvykdymu, taip pat nurodyta draudimo taisyklės – Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) Nr. 029. Byloje pateiktame 2018 m. vasario 14 d. atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. AT75133P (prie draudimo liudijimo Nr. 710-451-75133P) be kita ko nurodyta, jog trečiajam asmeniui UAB „New akacija team“ tinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus, besąlygiškai ir neatšaukiamai ieškovas įsipareigoja, gavęs pirmą naudos gavėjo raštišką reikalavimą. Kai draudėjas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, per 7 darbo dienas sumokėti naudos gavėjo nurodytą sumą, ne didesnę nei draudėjo pagal sutartį neįvykdytų prievolių vertė, neviršijant bendros 10 000 Eur draudimo sumos. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad jis išduotas draudiko „Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių“ Nr. 029 pagrindu, o laidavimo raštui taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tame tarpe (bet neapsiribojant) CK 6.987-6.1018 straipsniais. Taigi įvertinus aptartų dokumentų, kurie yra neatsiejama susiklosčiusių laidavimo draudimo santykių dalis, turinį, darytina išvada, jog naudos gavėjui išmokėtina atitinkama draudimo suma sietina su įvykusiu draudiminiu įvykiu, atsiradusiu atsakovei (draudėjai) nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų naudos gavėjai pagal Rangos sutartį. Taip pat iš aptartų dokumentų turinio matyti, kad juose nurodomos ir Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės Nr. 029, kuriose taip pat draudimo išmokos išmokėjimas siejamas su draudiminiu įvykiu.

33. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

34. Taigi apibendrinant draudimo sutarties esmę, įtvirtintą materialinės teisės normose (CK 6.987 straipsnis), byloje pateiktus šalių pasirašytus ir aukščiau aptartus dokumentus ir jų turinį, aplinkybę, jog šalių pasirašytuose dokumentuose nurodomos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės Nr. 029, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog draudimo išmoka išmokama nustačius draudiminį įvykį, o tam, kad įvykis būtų pripažintas draudiminiu, draudikas turi pareigą tirti įvykio aplinkybes ir nustatyti draudiminio įvykio faktą. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieškovo besąlygiškos pareigos remiantis 2018 m. vasario 14 d. sutarties Nr. AT75133P 3.3 punktu (netiriant, ar įvykis yra draudiminis) išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką. Remiantis išdėstytu taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog ieškovui pareikalavus, atsakovė besąlygiškai turi pareigą įvykdyti ieškovo regresinį reikalavimą.

Dėl draudiminio įvykio (ne)buvimo

35. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria vertinta, ar atsakovė pažeidė Rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus tikslu nustatyti draudiminio įvykio (ne)buvimo aplinkybę, nuo kurios, kaip buvo konstatuota aukščiau, priklausė draudimo išmokos naudos gavėjui išmokėjimas. Teikdamas apeliacinį skundą pažymėjo, jog atsakovės atsisakymas tęsti darbus pagal Rangos sutartį atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą, nėra svarbios įvykio pripažinimui draudžiamuoju priežastys, dėl kurių buvo nutraukta Rangos sutartis, o ieškovas turėjo teisę mokėti draudimo išmoką remdamasis taisyklių 5.2.3 punktu. Teisėjų kolegija nepritaria ir tokiems apeliacinio skundo argumentams.

36. Konstatavęs, jog draudiminiam įvykiui nustatyti esminė sąlyga yra draudėjai nustatytų įsipareigojimų Rangos sutartyje pažeidimas, apylinkės teismas vertino atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio sutartinius santykius, jų elgesį vykdant teises ir pareigas sutartiniuose teisiniuose santykiuose, tyrė, kuri iš šalių netinkamai vykdė Rangos sutartį ir yra atsakinga dėl Rangos sutarties nutraukimo, kuri iš šalių nutraukė Rangos sutartį vienašaliu pareiškimu dėl kitos šalies kaltės, pažymėdamas, jog būtent nuo tokių aplinkybių priklauso įvykio vertinimas (ne)draudiminiu.

37. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė faktines aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens ir atsakovės tarpusavio sutartinių teisinių santykių ir prievolių vykdymu, todėl, nekilus ginčui dėl faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Įvertinusi atsakovės ir trečiojo asmens veiksmus, susijusius su Rangos sutartyje įtvirtintu prievolių vykdymu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad Rangos sutartis buvo nevykdoma ir nutraukta dėl atsakovės kaltės (CPK 185 straipsnis). Tokios apylinkės teismo išvados nepaneigė trečiojo asmens atsiliepime nurodyti argumentai, jog atsakovė apskritai neturėjo teisės nutraukti Rangos sutarties. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kuriais pasisakyta dėl tokios trečiojo asmens pozicijos, pažymint, jog sutarčių teisėje negali būti situacijos, kad asmuo neturėtų galimybės nutraukti sutarties, juolab kad, sutarčių nutraukimas dėl esminių pažeidimų įtvirtintas ir CK 6.217 straipsnyje.

38. Iš apelianto apeliacinio skundo argumentų matyti, jog viena vertus, apeliantas įrodinėja, kad nėra svarbios priežastys, dėl kurių buvo nutraukta sutartis tam, jog įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, kadangi taisyklės tokio reikalavimo nenumato. Kita vertus, apeliantas remiasi Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 5.2. punktu. Jame įtvirtinta, kas yra laikoma draudžiamaisiais įvykiais išduodant atlikimo draudimo polisą ir atsakomybės dokumentą pagal drausimo sutarties 1 priedą, numatant, kad be kita ko draudžiamuoju įvykiu laikomas draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus pagal pasirašytą Rangos sutartį (5.2.3 punktas). Kaip matyti, apeliantas, prieštaraudamas savo paties pozicijai, jog nėra pagrindo nagrinėjamu atveju spręsti, ar įvykis yra draudžiamasis, vadovaujasi Draudimo taisyklių 5.2.3 punktu, kuriame aiškiai nurodyta, jog draudėjo atsisakymas toliau vykdyti pradėtus darbus turi būti neteisėtas. Taigi net ir apeliaciniame skunde remiamasi atsakovės veiksmų neteisėtumo nustatymo aplinkybe, kas ir turi teisinės reikšmės vertinant įvykį kaip (ne)draudiminį. Todėl apelianto argumentai, jog vien atsakovės atsisakymas vykdyti Rangos sutartį, nevertinant esminės – neteisėtumo – sąlygos, atmestini kaip neatitinkantys paties apelianto parengtų Draudimo taisyklių bei sisteminio pasirašytų dokumentų turinio vertinimo.

39. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas ir ginčo dėl to nekyla, apeliantas dar trečiajam asmeniui pateikiant pretenziją žinojo, jog atsakovė nutraukė Rangos sutartį. Taip pat ginčo nekyla ir dėl to, jog ieškovas buvo pradėjęs tirti draudiminio įvykio aplinkybes, kad atsakovė buvo informavusi ieškovą apie Rangos sutarties nutraukimo aplinkybes (nurodė, jog atsakovės vertinimu, Rangos sutartis nutraukta dėl trečiojo asmens kaltės). Taigi pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ieškovas, būdamas informuotas apie faktines Rangos sutarties nutraukimo aplinkybes, nutraukdamas (ne)draudiminio įvykio tyrimą ir konstatuodamas besąlygišką prievolę mokėti draudimo išmoką naudos gavėjai, veikė savo rizika. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ir apeliacinėje instancijoje pateikti apelianto argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas pagrindė draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimai netenkintini.

Dėl su ieškinio senaties terminu susijusių argumentų

40. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), įrodinėdamas, jog nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos apelianto argumentus.

41. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, bylos šalių teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip draudimo teisiniai santykiai. Apeliantas, ginčydamas skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl taikytino sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino iš draudimo teisinių santykių atsiradusiam reikalavimui, remiasi iš esmės tapačiais argumentais kaip ir apylinkės teisme. Apelianto argumentai įvertinti ir dėl jų pasisakyta apylinkės teisme, apeliacinės instancijos teisme apelianto argumentų pagrindu nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jų teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo vertinti kitaip, todėl laikytina, kad pagrįstai apelianto reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) ir tai laikytina savarankišku pagrindu ieškinio reikalavimams atmesti (CPK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai sprendė ieškovo reikalavimus atmesti bei kartu taikyti ieškinio senatį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantei neatlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, atsakovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintus maksimalius dydžius, kadangi 2020 m. IV ketv. vieno mėnesio bruto darbo užmokestis sudarė 1 524,20 Eur, o koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas, viso: 1981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1.3)), kai tuo tarpu iš pateiktos 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. K720 matyti, jog advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2 420 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, į jo sudėtingumą, į atsakovės atstovo teiktų teisinių paslaugų tęstinumą, į tai, kad atsakovės atstovo paskaičiuotos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalius rekomenduojamus dydžius, sprendžia sumažinti atsakovei priteistinų iš ieškovo advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 1 980 Eur (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „New akacija team“ iš ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, 1 980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė