Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-115-457/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. Ž., R. Ž., antstoliui A. L. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) UAB „Kapitalo valda“ prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigia, kad skolininkas nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, ir skolininko deklaruotas darbo užmokestis nėra pakankamas skolai išieškoti. Mano, kad skolininkas ir jo sutuoktinė yra suinteresuoti, jog skolos išieškojimas nebūtų vykdomas iš bendro sutuoktinio turto. Tvirtina, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, antstolis A. L. prašo skundą tenkinti. Antstolio vertinimu, teismas neteisingai taikė teisės normas ir nesivadovavo teismų praktika.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (pareiškėjos) UAB „Kapitalo valda“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininko piniginė prievolė kreditorei yra asmeninė, ir sprendė, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko asmeninį turtą arba dalį bendrame su sutuoktine turte.

Teismas sutinka su prieš tai minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo išvadas patvirtina ir teisinis reglamentavimas, pagal kurį išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.).

Išieškotoja turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, jog būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymą atmetė dėl dvejopo pobūdžio aplinkybių: 1) nes skolininkas įsidarbino, ir, teismo vertinimu, atsirado turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas; 2) nes į bylą nebuvo pateikta duomenų apie skolininko sutuoktinės pajamas, išskyrus darbo užmokestį, dėl to, teismo vertinimu, patenkinus kreditorės prašymą, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Pažymėtina, kad teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, ir, be kita ko, atskleisti bylos esmę. Taigi atlikdamas įrodymų vertinimą teismas turi vertinti faktinę bylos medžiagą, tai yra įrodymus apie bylai reikšmingus faktus, taip pat atlikti teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši byla priskirtina nedispozityviųjų bylų kategorijai, ir teismas joje turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu į bylą nebuvo pateikta duomenų apie skolininko darbines pajamas ir galimybės nukreipti į jas išieškojimą (CPK 663 str.), todėl teismo išvados nebuvo pagrįstos bylos duomenimis. Teismas negalėjo taip pat remtis duomenų apie skolininko sutuoktinės pajamas stoka, kaip vienų iš pagrindų netenkinti pareiškėjos prašymą. Minėta, kad teismas šioje byloje turi būti aktyvus ir gali trūkstamus įrodymus rinkti savo iniciatyva. Teismo vertinimu, bylos duomenys nebuvo pakankami padaryti išvadas dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų interesai gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgdamas, esant poreikiui, pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, kadangi neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinės, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.123 str. 1 d.).

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nebuvo pakankamai aktyvus, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.