Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Palangos miesto apylinkės teismo 1985-10-31 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, teista Vilniaus apygardos teismo 2007-03-23 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. D. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti:

jis tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 24 d. 20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs automobilyje „BMW“ 530, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 0,055 g narkotinės medžiagos kokaino, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino, šias draudžiamas medžiagas gabeno Vilniaus mieste iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį su savimi turėtos psichotropinės medžiagos etilamfetamino už nenustatytą sumą pasikėsino parduoti A. B., tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamoji R. O. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti:

ji tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. balandžio 29 d., sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,061 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.

Kaltinamasis A. B. pasikėsino neteisėtai disponuoti nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, be tikslo jas platinti:

jis 2011 m. kovo 24 d., apie 20 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš J. D. įsigyti nenustatytą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. kovo 24 d. apie 7 val. vakaro buvo susitaręs apžiūrėti norimą pirkti butą. Tuo metu vyko skyrybos su žmona, sūnus liko gyventi pas jį, todėl su juo važiavo apžiūrėti buto. Tuo metu jam kelis kartus paskambino A. B., kuris norėjo susitikti. Jis atsakė, kad dabar negali kalbėti, pasakė maždaug vietą, kurioje jis yra ir pasakė, kad gali susitikti. Jie į tą vietą atvažiavo ir priėjo A. B.. Su juo išėjo kalba apie pinigus, A. B. sakė, kad nori pasiskolinti pinigų, nes kartais iš jo skolindavosi. Iškart po to atvažiavo policijos pareigūnai, vienas policijos pareigūnas pribėgęs atidarė jo pusės dureles, jį su sūnumi pareigūnai ištempė iš mašinos. Jis nematė, kur pareigūnai ištempė A. B. ir jo sūnų. Jį patį iškart atrėmė į automobilio kapotą, uždėjo antrankius ir pasodino į policijos „Škoda“ markės automobilį. Paskui kažkas jo automobilį „BMW“ labai greitai nuvarė, maždaug 20 minučių laikotarpyje policininkai tarpusavyje kažką pasišnekėjo, jie nuvažiavo į jo butą daryti kratos. Jį atvežė prie namų, pralaikė mašinoje, jis net nematė, kas nuėjo į butą. Prieš tai, kai tik jį sulaikė, pareigūnai atliko automobilio „BMW“ kratą, po jos kažkur šį automobilį nuvarė. Atvažiavus prie buto, jis buvo paliktas policijos automobilyje su vienu iš pareigūnų, kiti pareigūnai nuėjo į butą daryti kratos. Po 15-20 minučių policininkas jį atvedė į butą, kurio visi langai buvo atidaryti, bute pilna dūmų, ant grindų buvo išdegusi dėmė. „Aro“ pareigūnai jį buvo surakinę antrankiais, tampė vienas į kitą, liepė sėsti, stoti, klauptis. Jis paprašė pareigūno R. J., kad šis parodytų kratos orderį, bet pastarasis iš jo pasišaipė, pradėjo daryti spaudimą, liepė atsisėsti. Pradėjo filmuoti, versti baldus, ant žemės svaidyti rūbus. Jam papriekaištavus, atvažiavo dar 4-5 pareigūnai su blizgančiu lagaminėliu, jį patį laikė viename kambaryje. Po kratos bute nusileido į garažą, ten pareigūnai viską pervertė, po to nuėjo prie „Audi“ markės automobilio, bet šio automobilio atidaryti nepavyko. Tuomet jis buvo atvežtas į 2 PK. Nuvažiavus, R. J. jau stovėjo prie automobilio „BMW“, kadangi vairuotojo pusės durelės buvo sugadintos, R. J. atidarė dureles per kitą pusę, apžiūrėjo automobilį ir rado ant galinio kilimėlio du polietileninius maišelius. Po to perstūmė mašiną iš vidinio kiemo į išorinį kiemą ir atvežė į prokuratūrą. Ten juos pasitiko prokuroras R. M., buvo po 1 val. nakties. Jam prokuroras liepė pasirašyti, jis pasirašyti atsisakė, kadangi nesutiko su kaltinimais pagal BK 249 straipsnį. Tuomet jis buvo nuvestas į kambariuką, atėjo R. J., R. R., dar vienas asmuo ir pareigūnai trise pradėjo daryti jo asmens kratą. Po to pareigūnai bėgiojo pirmyn, atgal, darė psichologinį spaudimą, liepė prisipažinti. Jis pasakė, kad yra pavartojęs narkotikų ir sutinka būti nuvežtas patikrinimui į gydymo įstaigą. Pareigūnai atsakė, kad jiems nereikia jokių „narkologinių“, jį apie 4 val. ryto nuvežė į laikino sulaikymo kamerą, ten, jam pasiskundus, kad skauda šoną, jis buvo uždarytas į atskirą kamerą. 6 val. ryto jam atnešė tabletę, po kurio laiko vėl nuvežė į prokuratūrą, ten jau buvo iškviestas kažkoks advokatas, jis pareigūnams pasakė, kad turi savo advokatą. Po to jis buvo nuvežtas į teismą, buvo paskirtas suėmimas. R. J. po kurio laiko pas jį atėjo, liepė duoti parodymus, kitaip pagrasino, kad jis gaus 8 metus laisvės atėmimo. Davė jam savaitę laiko pagalvoti. Po to R. J. dar kartą atėjo ir vėl siūlė tą patį, bet jis atsisakė kalbėti nesąmones. Vėliau pusę metų su juo nebuvo atliekami jokie veiksmai. Jis nėra pardavinėjęs jokių psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Jis R. O. pažįsta bendrai paėmus apie trejus metus. Jis nėra jos draugas, tiesiog tarp jų yra normalūs santykiai. Jis žinodavo, kad jai yra sunku, padėdavo, paskolindavo pinigų, paveždavo, retkarčiais ji sumokėdavo už benziną. Jis žinojo, matė, kad R. O. vartoja narkotines medžiagas – iš judesių, akių ir pan. Jis matė byloje esančias pokalbių išklotines. Jis neigia, kad jis ten šnekėjo su A. B.. Jis nežino, kodėl A. B. pokalbių metu prašė K.. Jis pokalbiuose jokių K. neminėjo. Jie tarpusavyje „velnias žino, ką prišneka“, jis nemano, kad tarp tų pokalbių ir narkotikų platinimo yra koks nors ryšys. Pats A. B. yra nurodęs, kad pokalbių metu jokia prekyba nevyko. Su A. B. jis susipažino, kuomet pradėjo dirbti prie „311“ baro taksistu, visą laiką stovėdavo prie įėjimo. Ten iš viso būdavo 4 taksi automobiliai, jie kartu parūkydavo, kartais A. B. paprašydavo parvežti alkoholio, jei likdavo skolingas, vėliau atiduodavo. Jis 2011 m. kovo 24 d. su A. B. bendravo, visus pokalbius atsimena, kiek skambino, A. B. jo niekad neprašė narkotikų. Tą dieną, kai A. B. įsėdo į jo automobilį, jie pasisveikino, A. B. pradėjo sakyti, kad labai skuba, norėjo pasiskolinti kažkiek pinigų, jie nespėjo normaliai pasikalbėti, kuomet iš visų pusių atsirado policininkai ir juos ištempė iš mašinos. Jis nieko nežino apie jo automobilyje „BMW“ rastus paketėlius. Dėl piniginėje rastos narkotinės medžiagos – kokaino, jis iškart prisipažino, nes retsykiais ją vartoja, to neneigia. Jis maišelį su kokainu pareigūnams atidavė asmens kratos metu prokuratūroje. Dėl „BMW“ automobilyje rastų kanapių dalelių ar dervos jis nieko nežino, jo manymu, apžiūrėjus bet kurią iš Vokietijos ar Belgijos atvarytą mašiną galima rasti „velnias žino ko“. Jis nesigina, kad retkarčiais susidurdavo ir su kanapėm, bet kitų medžiagų, išskyrus kokainą, nevartoja. Jis kanapes vartojo labai retai ir seniai, bet automobilyje nerūkydavo. Kiek jam žinoma, jo brolis vartoja kokainą. Jis girdėjo kitų kaltinamųjų parodymus, kodėl jie taip šneka, jis nežino, gal jie buvo įbauginti gresiančių kaltinimų. Bet kaltinamųjų parodymai prieštaringi. Kiti kaltinamieji iš jo nepirko nei heroino, nei amfetamino. Automobilį „BMW“ jo brolis nusipirko prieš Naujuosius metus, neilgai pavažinėjo, po to išvažiavo dirbti į užsienį. Kadangi subyrėjo jo paties automobilio „Audi“ greičių dėžė, jis brolio paprašė pavažinėti „BMW“. Šiuo automobiliu važinėjo apie mėnesį laiko, bet ne kiekvieną dieną, iš viso gal kokius keturis kartus. Automobilis stovėdavo pastatytas kieme. Jis šiuo automobiliu dirbo ir taksisto darbą – paimdavo senus klientus. Jam tekdavo vežti ir apsvaigusius asmenis, nes iš klubų pagrinde tokie nakties metu ir išeidavo. Jis visą laiką dirbdavo nakties metu. Tuo metu, kai jį sulaikė ir pasodino į policijos automobilį, trys pareigūnai buvo atidarę automobilio „BMW“ dureles, paėmę buto raktus, garažo raktus, pultą nuo garažo vartų po namu, matė, kaip apžiūrėjo „BMW“ automobilį ir nuvažiavo. Tuomet iškart pareigūnai protokolo nesurašė, jį vežė į butą, garažą, po visų kratų jis buvo nuvežtas į 2 PK vidinį kiemą, ten buvo tamsu, degė prie įėjimo viena blanki lempa. R. J. jau stovėjo su „BMW“ automobilio raktais, atrakino, iš pradžių bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles. Mašina nebuvo užplombuota ar užanstpauduota. Net policijos pareigūnas nebuvo išėjęs pažiūrėti, kas stovi prie mašinos. Kadangi dėl nuotolinio valdymo pulto užsiblokavimo mašina neužsivedė, R. J. ir dar du pareigūnai po apžiūros nustūmė automobilį į išorinį kiemą. Kratos namuose metu nebuvo pakviesti kviestiniai. Kovo 24 d. A. B. jam porą kartų skambino, jis dar pastarąjį sudrausmino, liepdamas neskambinti, nes yra užsiėmęs, kažką juokais A. B. pasakė. Prašė kelias minutes palaukti, kol jie privažiuos ir pasikalbės. A. B. telefonu jam neminėjo, ko nori.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. O. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji seniai, galimai nuo 2002 metų, pažįsta J. D., kurį vadina A.. Ji buvo seniai su juo nesimačiusi, susitiko Šeškinėje, ji paklausė, ar jis gali pagelbėti „su vitaminu“, J. D. pasakė, kad gali. Tuomet pirmą kartą ir nusipirko, net nepirko, J. D. jai atidavė „vitaminą“. Po to dar porą kartų ji skambino J. D. ir važiavo į (duomenys neskelbtini) prie namo, kuriame jis gyvena. Ją pačią iš pataisos namų paleido 2009 m. birželio 9 d. Kuomet iš pataisos namų išėjo, pradėjo vartoti narkotikus – „vitaminą“. Tas „vitaminas“ iš tikrųjų yra amfetaminas. Ji kokaino nevartoja, vartojo kokainą tik vieną kartą. Ji nežino metamfetamino. Visą laiką vartojo amfetaminą. Šias medžiagas uostydavo. Ji nežino, kodėl dėl narkotikų gavimo kreipėsi į J. D., galvojo, kad jis, taksistas, žino kur gauti šių medžiagų. K. yra jos pažįstamas. Vieną kartą yra pirkusi narkotikus Kalvarijų gatvėje, bet nežino, iš ko. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi, asmens vardu R. nepažįsta. Ji narkotikų rūšis keitė dėl to, kad norėjo paragauti. Nežino dėl paskutinio įgyto vieno gramo. Ji pirkdavo tik pas J. D.. Ji tiksliai negali pasakyti, ar pas ją kratos metu rasti narkotikai yra tie, kuriuos ji pirko iš J. D.. Jos manymu, šių narkotikų galėjo būti likę. Pirmą kartą narkotikus ji pirko iš J. D.. Yra pirkusi narkotikų ir Kalvarijų gatvėje, nes tuomet negalėjo prisiskambinti J. D.. Ji (duomenys neskelbtini) apsigyveno nuo 2010 m. pavasario. Narkotikus iš J. D. ji pirko seniai, paskutinį kartą, tai buvo vėliausiai 2010 m. rudenį, gal prieš Naujuosius metus. Ji policijai sakė, kad narkotikus pirkdavo kartą per mėnesį, policijai ji nesakė, kad iš J. D. pirko narkotikus 7 kartus. Įsigytas narkotines medžiagas suvartojo. Ji nežino, ar minėjo J. D., kad ji vartoja narkotikus. Per tą laikotarpį narkotikus pirko dar iš 2 asmenų. Kartais pinigų J. D. išvis nemokėdavo, pastarasis jai duodavo narkotikų skolon. Ji negali pasakyti, kiek kartų narkotikų gavo skolon. Kuomet vartodavo narkotikus, jos atmintis buvo normali, bet būdavo, kad užsimiršdavo. Ji ikiteisminio tyrimo metu apklausose pasakė, kiek pirko narkotikų. Ji pirko narkotikus 1-2 kartus per mėnesį. Per laikotarpį, kuomet narkotikus įsigydavo iš J. D., pirkdavo po 1 kartą į mėnesį. Kuomet pirkdavo iš J. D. amfetaminą, šis būdavo maišelyje, kokainas irgi buvo maišeliuose, pas ją buvo vazelė, kurioje įmesdavo maišelius. Kratos metu ji pati pareigūnams atidavė maišelius.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 metais, tikslios datos neprisimena, dirbo disko klube, apsaugoje. Po darbo nusprendė iš kažkur gauti kokios nors narkotinės medžiagos, priėjo prie pirmo pasitaikiusio taksisto ir šio paklausė, ar jis gali gauti kažko. Taksistas pasakė, kad įmanoma. Kada tiksliai įsigijo tų medžiagų, nepamena. Šį taksistą jis žinojo kaip A.. Tai – J. D.. Jis anksčiau niekada nebuvo bandęs narkotikų, bet dirbo klube, matydavo daug žmonių, galvojo, kad būtų įdomu. Jis J. D. klausė, ar pastarasis gali gauti ko nors. Jie vienas kitą suprato, kad kalba eina apie narkotikus. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Su J. D. apie narkotikus kalbėjosi neatvirai. „(duomenys neskelbtini)“ reiškia kristalai, kaip jie vadinasi, jis nežino. Jis iš J. D. pirko kristalų du kartus po vieną gramą, o trečią kartą buvo sulaikytas. Jis paskutinį kartą narkotikų nenusipirko ir pinigų J. D. už juos nepadavė. Įsigyti narkotikus sutrukdė policija. Jis įsėdo į J. D. automobilio galą. Prieš įsėsdamas į J. D. automobilį jis pasakė, kad neturi pinigų ir pasiūlė važiuoti prie bankomato. J. D. pasakė, kad gali duoti narkotikus skolon. J. D. jam padavė maišelius į rankas ir davė pasirinkti. Jis tuo metu buvo sulaikytas policijos, maišelius numetė berods ant žemės, tiksliai nepamena. Mašinoje J. D. pasakė, kad maišeliuose yra du gramai. Šalia J. D. mašinoje buvęs vaikas nieko nesakė ir nedarė. Jis žinojo, kad pats J. D. irgi vartoja narkotikus. Jis nėra pirkęs narokotikų iš kitų asmenų. Vieno maišelio jam galėjo užtekti 8-10 kartų, narkotikus vartodavo nedidelėmis dozėmis, vieną maišelį suvartodavo per 2-3 mėnesius. Prieš jį pareigūnai smurto nevartojo, iš pradžių pareiškė įtarimą pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Jo darbo grafikas klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo slenkantis. Jis tyrimo metu parodė narkotikų pirkimo vietą Senamiestyje. Būdavo, kad skambindavo J. D. norėdamas, kad pastarasis jį pavežtų. Dėl padarytos veikos gailisi. Jis nusiderėdavo narkotikų kainą, jam buvo pasakyta 100 litų. Kiek kainuoja kokainas, jis nežino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1 valdybos 1 skyriaus vyr. tyrėju. Jis pamena, kad J. D. sulaikymo aplinkybės jam neįstrigo, tai buvo eilinis sulaikymas. Tuo metu jis dirbo kartu su kitu pareigūnu E. U.. Tai, kas surašyta automobilio „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kratos protokole (t. 1, b. l. 36-37), yra teisinga. Sulaikytas asmuo dalyvavo veiksmų atlikimo metu, geranoriškai talkininkavo, pasirašė savo valia. J. D. nepasitenkinimo nerodė, jis su juo visiškai neturėjo konfliktinių situacijų. Po sulaikymo J. D. neigė, kad automobilyje rastos draudžiamos medžiagos yra jo, padarė atitinkamą prierašą protokole, kad rasti daiktai yra ne jo. J. D. pripažino, kad piniginėje rastos medžiagos priklauso jam. Jie turėjo tikslą sulaikyti įtariamąjį su įkalčiais, bet sulaikymas vyko ne pagal planą, kadangi jiems reikėjo sulaikyti vieną asmenį, tačiau buvo sulaikyta keletas asmenų, o pagal turimas pajėgas ir sulaikymo specifiką viskas užtruko, J. D. buvo ištrauktas iš automobilio „BMW“, pats automobilis buvo nuvarytas į kiemą, kratos protokole nurodyta, kur vyko automobilio krata. Jie nuvarė automobilį į šalia esančią policijos įstaigą, kur jį apžiūrėjo. Kratos protokole nurodytos medžiagos buvo aptiktos iškart po J. D. sulaikymo. Sulaikymo metu J. D. buvo ištemptas iš automobilio, jam uždėti antrankiai, nes automobilyje buvo dar vienas asmuo, todėl automatiškai iškilo būtinybė juos izoliuoti. Ištraukus kitą, asmenys paguldyti prie automobilio. Iš pradžių buvo atidarytos priekinės durelės, po to – ir galinės, nes ant galinės sėdynės taip pat buvo žmogus. Tuomet vizualiai buvo pamatyta, kad yra draudžiamos medžiagos („priemonės“), J. D. įsodintas į policijos automobilį, buvo organizuotas sulaikytų asmenų išvedimas. Kadangi buvo tokios aplinkybės, jie negalėjo toliau atlikti veiksmų, todėl automobilis buvo patrauktas į policijos įstaigos kiemą. Jis maišelius matė iškart, sulaikius J. D.. Tuos maišelius matė ir J. D.. Automobilis „BMW“ iškart pagal protokolą nebuvo apžiūrėtas, nes jie fiziškai negalėjo to padaryti. Jis atvairavo automobilį „BMW“ į policijos kiemą, Algirdo g. 20. J. D. nebuvo išleistas iš pareigūnų akių. Kuomet nuvarė automobilį „BMW“ į policijos kiemą, jam buvo duotas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), jis prisijungė prie kratos. Toje kratoje dalyvavo ir J. D.. Automobilis „BMW“ buvo įvarytas į policijos įstaigos kiemą, užrakintas, automobilis tuo metu vizualiai stovėjo priešais budėtojo dalį, pastarasis automobilį prižiūri vizualiai, pastoviai stebi, kad niekas neatidarytų. Automobilis visą laiką buvo pareigūnų akivaizdoje. Automobilio rakteliai yra tik pas tą pareigūną, kuris darė kratą. Kuomet sugrįžę atliko „BMW“ automobilyje kratą, budėtojas pareikalavo automobilį patraukti, todėl automobilis buvo išvarytas. J. D. pats prašė automobilį kur nors palaikyti, todėl automobilis buvo nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini). Jis, R. R., dalyvavo atliekant kratą bute ir garaže. Ar dalyvavo J. D. asmens kratos metu, neprisimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. U. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirbantis Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniuoju tyrėju. Jis dalyvavo atliekant automobilio „BMW“ kratą ir sulaikant J. D.. Įvykio dieną pagal gautą operatyvinę informaciją Vilniuje, netoli Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“ parduotuvės buvo sulaikytas automobilis „BMW“, kaltinamasis J. D. ir dar keletas asmenų. Automobilis buvo pristatytas į 2 PK kiemą, vėliau buvo atlikta krata sulaikytojo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Kadangi sulaikytasis buvo agresyvus, jam uždėti antrankiai. Sulaikant J. D. automobilyje buvo trys asmenys. Jis dalyvavo apžiūrint automobilį „BMW“ 2 PK kieme, narkotinės medžiagos dviejuose paketėliuose lygtai ant galinės sėdynės buvo, bet, kur buvo, tvirtinti negali, nes bijo suklysti. Piniginėje asmens kratos metu pas J. D. taip pat buvo rasta narkotikų. Jis pats prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės atvyko pagal gautą operatyvinę informaciją. Jis negali pasakyti, ar buvo vykdomas slaptas sekimas, kadangi jo padėti paprašė kolegos. Automobilio „BMW“ krata buvo atliekama, kai jau buvo tamsu, sukonkretinti laiko negali. Jis dalyvavo atliekant kratas J. D. gyvenamojoje vietoje, garaže, taip pat kratose dalyvavo ir J. D., kratos buvo atliekamos po sulaikymo, o po to apžiūrėtas ir automobilis. Kol vyko kratos gyvenamojoje vietoje ir garaže, automobilis „BMW“ stovėjo užrakintas 2 PK vidiniame kieme. J. D. asmens krata buvo atlikta prokuratūroje. Asmens kratos protokole (t. 2, b. l. 49) rašant datą, padaryta techninė klaida. Protokolas surašytas 2011 m. kovo 25 d. Nuvykti per 10 minučių iš 2 PK į prokuratūrą nakties metu įmanoma.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad buvo gana ilgą laiko tarpą disponuojama informacija apie tai, kad kaltinamasis J. D. platina narkotines medžiagas. Jei neklysta, kovo mėnesio pabaigoje gauta informacija, kad kaltinamasis gavo narkotikų ir juos ruošiasi išplatinti, buvo organizuotas J. D. sulaikymas. Jam pačiam dalyvauti sulaikant J. D. neteko, bet iš pareigūnų žodžių yra girdėjęs, kad J. D. buvo sulaikytas, kuomet bandė išplatinti kitam kaltinamajam A. B. du pakelius su psichotropine medžiaga. Jei neklysta, jis dalyvavo J. D. asmens kratos metu, kuomet pas jį buvo paimtas vienas įpakavimas, jei neklysta, su kokainu. Taip pat jam teko dalyvauti atliekant kratą Bukčių gatvėje, kurioje gyveno J. D., bet narkotinių medžiagų ten nebuvo rasta. Garaže narkotinių ar psichotropinių medžiagų taip pat nesurasta. Jis pats nebuvo šio tyrimo iniciatoriumi, dirbo grupė pareigūnų. Į J. D. butą atlikti kratos buvo patekta pasinaudojus „Aro“ kovotojų pagalba, tuo metu tame bute buvo sulaikytas ir M. S., kuris slėpėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. „Aro“ pareigūnams jis nevadovavo. Prieš patenkant į butą, J. D. buvo šalia laiptinės, kad nesukliudytų patekimui į butą. J. D. elgėsi labai grubiai, nuolat konfliktavo, sakydamas, kad viską neigs. Su A. B. jam neteko bendrauti. Jis neatsimena, dėl kokios priežasties buvo nuvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pas suimtą J. D..

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad A. B. yra jo pažįstamas, kuris po įvykio pasakojo, kad bandė įsigyti narkotikų. Jis paties sulaikymo nematė, nes buvo atskirtas kitame automobilyje. Pamena, kad penktadienio vakare susitiko su A. B., kuris sakė, kad reikia važiuoti į miestą su kažkuo susitikti. Jie nuvažiavo netoli Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“ parduotuvės, iš galo privažiavo kita mašina, vėliau pamatė, kad tai – „BMW“ markės automobilis. A. B. išlipo ir įvyko sulaikymas. Tuo metu jis nesuprato, dėl ko A. B. buvo sulaikytas, nes pastarasis neminėjo, kodėl jie važiavo prie „Maximos“ parduotuvės. Jis su draugu buvo pristattas į policijos skyrių, apklaustas ir paleistas. Jis žinojo, kad A. B. vartoja narkotikus, yra tai matęs. Jis nežino, kada A. B. pradėjo vartoti narkotikus, tik gali įsivaizduoti, gal metus laiko. Bet A. B. narkotikus vartodavo ne kasdien. A. B. vartodavo miltelius, kuriuos uostydavo. Susitikus su A. B. įvykio dieną, iki sulaikymo A. B. šnekėjosi telefonu vieną ar du kartus, kalbėjo apie susitikimą, kad greičiau susitinkam ar kažką tokio, apie susitikimo vietą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamąjį A. B. pažįsta seniai, kartu mokėsi toje pačioje kolegijoje. Jam neteko matyti, kad A. B. vartotų narkotikus. Pamena, kaip A. B. buvo sulaikytas. Jis, D. Č. ir A. B. važiavo Savanorių prospektu pavalgyti, tiksliai nepamena, kurioje vietoje sustojo, A. B. jiems pasakė palaukti ir išlipo iš automobilio. Gal po minutės juos sulaikė kriminalinės policijos pareigūnai. Praėjus kažkiek laiko po įvykio, A. B. jam sakė, kad bandė įsigyti narkotikų. Nepamena, ar prieš sulaikymą A. B. kalbėjo telefonu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. D. parodė, kad sulaikymo dieną kartu su tėvu J. D. automobiliu „BMW“ važiavo pirkti naujo buto, paskambino kažkoks tėvo draugas, sakydamas, kad reikia susitikti. Susitikus, tas draugas įlipo į automobilį, sakydamas, kad jam reikia pasiskolinti pinigų. Jie nieko nespėjo pasakyti, nes įsiveržė policija. Jis sėdėjo automobilyje „BMW“ priekyje keleivio pusėje, o jo tėvas buvo už vairo. Minėtas tėvo pažįstamas įlipo prie Mindaugo gatvėje esančios „Maximos“ parduotuvės. Nebuvo taip, kad tėvas kažką tam pažįstamam paduotų. Pastarasis sakė, kad jam reikia pinigų. Tas vyriškis, įsėdęs prieš sulaikymą, yra kaltinamasis A. B.. Jis, N. D., nėra matęs, kad jo tėvas būtų vartojęs narkotikus. Jis kartu su tėvu gyvena apie dvejus metus laiko, po to, kai jo tėvas išsiskyrė su jo motina. Jų santykiai yra geri.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 29 d. kratos protokolo matyti, kad R. O. gyvenamojoje vieteoje adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, rasta kartoninė dėžutė su užrašu „Avon“, kurioje yra poletileninis permatomas maišelis su baltos spalvos medžiaga, taip pat sekcijoje rasti keturi permatomi polietileniniai maišeliai (t. 1, b. l. 82-83).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC) 2011 m. gegužės 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio iš kartoninės dėžutės su užrašu „Avon“, 2011-04-29 kratos metu rastų įtariamosios R. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,061 g, bei psichotropinė medžiaga – PMMA, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes LPKTC nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Baltos spalvos miltelių likučių iš 3 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių iš kartoninės dėžutės su užrašu „Avon“, 2011-04-29 kratos metu rastų įtariamosios R. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei psichotropinės medžiagos – PMMA pėdsakai. Gelsvos spalvos miltelių likučių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio iš kartoninės dėžutės su užrašu „Avon“, 2011-04-29 kratos metu rastų įtariamosios R. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 87-89).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš sunumeruotų keturių asmenų nuotraukų R. O. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, tai yra J. D., kurį dar vadindavo A., būtent jis jai parduodavo amfetaminą ir vieną kartą pardavė kokainą (t. 1, b. l. 99-101).

Iš 2011 m. rugpjūčio 23 d. R. O., kaip įtariamosios, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji nurodė kelio kelkraštį šalia „Maximos“ parduotuvės, Dūkštų g. 1, Vilniuje, būtent šioje vietoje ji pirmą kartą iš taksi vairuotojo J. D. įsigijo 1 gramą amfetamino; automobilių akištelę šalia „Iki“ parduotuvės, Jonažolės g. 1, Vilniuje, būtent šioje vietoje R. O. iš taksi vairuotojo J. D. kiekvieną mėnesį įsigydavo narkotinių medžiagų – amfetamino; daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį šalia „Iki“ parduotuvės, Jonažolių g. 1, Vilniuje, būtent prie šio namo automobilių stovėjimo aikštelėje R. O. iš taksi vairuotojo J. D. įsigydavo narkotinių medžiagų – amfetamino, kokaino; sodo namą (duomenys neskelbtini), būtent šiame sodo name ji antrame aukšte laikė įsigytas narkotines medžiagas iš J. D., kurias policijos pareigūnai paėmė kratos metu; sodo namo kambarį antrame aukšte, sekciją, būtent iš šios sekcijos policijos pareigūnai atlikdami kratą paėmė jos įsigytas narkotines medžiagas, kurias ji buvo įsigijusi iš J. D. (t. 1, b. l. 112-118).

Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 nuostatomis, teismas perskaitė kaltinamosios R. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2011 m. birželio 23 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. O. parodė, kad iš Panevėžio moterų kolonijos, kurioje atliko bausmę, ji buvo paleista anksčiau laiko. Išėjusi apsigyveno pas savo pusseserę E. P.. Po to išsinuomojo kambarį Šeškinėje pas K.. Kai jis pardavė butą, jai reikėjo iš to buto išsikraustyti ir taip gavosi, kad ji pradėjo ieškoti amfetamino savo vartojimui. K. jokių narkotinių medžiagų nevartojo, neprekiavo. Pas ją buvo pažįstamas taksistas vardu A., kurį ji atpažino tyrimo metu kaip J. D.. Maždaug prieš metus, t. y. 2010 metų vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, ji susitiko su J. D. ir pasiteiravo, ar jis gali gauti 1 gramą amfetamino. Už 1 gramą amfetamino J. D. prašydavo 15-20 litų. Iš J. D. amfetamino po 1 gramą ji imdavo į mėnesį po 1-2 kartus, iki jo sulaikymo J. D. amfetaminą jai duodavo ir taip, kai ji neturėdavo pinigų, o kai turėdavo, jam sumokėdavo 15-20 litų. 2010 metų žiemą, kai ji pirko iš A. amfetaminą, ji jo paklausė, ar jis gali gauti kokaino. Jis pasakė, kad tai įmanoma. Buvo kalbama, kad už 1 gramą kokaino jis gali gauti po 100-150 litų. Prie J. D. namų, (duomenys neskelbtini), prie „Iki“ parduotuvės jai J. D. pardavė 1 gramą kokaino, už kurį ji sumokėjo, kiek pamena, 100-150 litų. Amfetaminą pirmą kartą iš J. D. ji pirko, kai jis privežė taksi automobiliu prie (duomenys neskelbtini) esančių jos namų, vėlesniais kartais amfetamino ji važiuodavo prie J. D. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Norėdama įsigyti amfetamino ji iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambindavo A. ir klausavo „ar gali padėti“, tai reiškia, kad jai reikia narkotikų. Jeigu jis neturėdavo narkotikų, jai atrašydavo „negaliu padėti“. Po J. D. sulaikymo ji amfetaminą pirko vieną kartą Kalvarijų gatvėje iš nepažįstamo vaikino, už 1 gramą amfetamino sumokėjo 30 litų. To asmens atpažinti ji negalėtų. Be to, narkotikus ji yra pirkusi ir iš R. (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, nežino. Ji iš R. amfetaminą yra pirkusi 2-3 kartus, už 1 gramą amfetamino mokėdavo po 30 litų. Su R. susipažino (duomenys neskelbtini), ar galėtų jį atpažinti, nežino. Kratos metu pareigūnai jos paklausė, ar ji turi narkotinių medžiagų, ji atsakė, kad neturi, nes buvo pamiršusi, kad jų turi. Pareigūnai kratos metu pas ją (duomenys neskelbtini), rado apie vieną gramą amfetamino. Ji mano, kad tas 1 gramas dar buvo likęs, kai ji pirkdavo amfetaminą iš Augio. Be to, pareigūnams kratos metu ji atidavė panaudotus maišelius, kuriuose buvo amfetamino. Dėl padarytos veikos gailisi (t. 1, b. l. 108-111).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš sunumeruotų keturių asmenų nuotraukų A. B. atpažino fotonuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį – J. D., nurodydamas, kad tai yra A., iš kurio jis tris kartus pirko narkotinę medžiagą (t. 1, b. l. 149-152).

Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 nuostatomis, teismas perskaitė kaltinamojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2011 m. balandžio 18 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. B. parodė, kad prisipažįsta, kad 3 kartus savo reikmėms yra įsigijęs narkotinių medžiagų. 2000 metų pradžioje, vasarą, jis dirbo apsaugos darbuotoju klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Prie minėto klubo stovėdavo taksistai. Kartą po darbo jis važiavo taksi ir taksisto pklausė, ar jis gali gauti „ko nors“. Šios dienos atpažinimo protokole jis iš pateiktų 4 nuotraukų atpažino asmenį Nr. 1 J. D.. Taksi vairuotojas jam prisistatė vardu A. ir pasakė, kad gali gauti „ko nors“. Jie suprato vienas kitą, kad kalba eina apie narkotines medžiagas. Taksistas paminėjo, kad jį visada galima rasti prie klubo. Maždaug po 2 mėnesių jis vėl prie klubo susitiko taksi vairuotoją ir paklausė, ar jis gali gauti „kristalų“, tai yra narkotinės medžiagos. Taksistas sakė, kad jis gali gauti. Jis įsėdo į taksisto automobilį ir šis pasiūlė 1 gramą „kristalo“ už 100 litų. Jis bandė derėtis ir kažkiek nusiderėjo, kiek, tiksliai nepamena, tarp 50 ir 100 litų. Pirmą kartą „kristalą“ pirko prie minėto klubo esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įsigijo 1 gramą „kristalo“ ir parsivežė jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. „Kristalą“ pirko sau sunaudojimui. Pirmą kartą „kristalą“ pirko po darbo apie 6-7 valandą ryto. Parsivežtą narkotinę medžiagą suvartojo per pusantro mėnesio ir nuo jos nesinorėjo miego. Kad jis vartojo narkotines medžiagas, niekas nežinojo ir niekas nematė. Po 3-4 mėnesių prie minėto klubo apie 22 valandą sutiko minėtą vairuotoją, atsisėdo į tą patį taksi automobilį „Audi“ ir paprašė narkotinių medžiagų. J. D. pasakė, kad turi jo prašomų nerkotinių medžiagų. Jis nusiderėjo iki 70-80 litų už 1 gramą „kristalo“. Įsigytą „kristalą“ vėl parsinešė į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir suvartojo per 2-3 mėnesius. Apie tai, kad vartojo narkotinę medžiagą, niekas nežinojo ir nematė. Antro susitikimo metu iš A. paėmė jo mobilaus telefono numerį. Jį įvardijo savo mobiliajame telephone kaip „(duomenys neskelbtini)“. Jis minėtą telefono numerį paėmė, kad jeigu ateityje reikėtų pavažiuoti ar įsigyti narkotinės medžiagos. 2011 m. kovo 24 d. apie 19-20 valandą jis paskambino A., kad susitikti dėl „kristalo“ įsigijimo. Susitarė su A. susitikti prie „Maximos“, esančios netoli Mindaugo gatvės. Po 25 minučių jis susitiko su A.. Šis atvažiavo „BMW“ 5 klasės, sidabrinės spalvos automobiliu. Jis įsėdo į minėtą automobilį, o jo draugai D. Č. ir M. S. liko jo automobilyje „Ford Mondeo“. Apie tai, kad jis eina pirkti narkotinių medžiagų, su juo kartu atvažiavę draugai nežinojo. Jis įsėdo į A. automobilio galą, keleivio pusėje. Paklausė, ar turi, A. atsakė, kad turi ir padavė 2 maišelius, sakydamas pasirinkti. Jis pinigų tuo metu neturėjo ir pasiūlė važiuoti iki bankomato, bet A. pasakė, kad neturi laiko ir sakė, kad gali duoti dabar, bet pinigus būtų reikėję atiduoti tą pačią dieną po 20-30 minučių. Kai jis turėjo rankose 2 maišelius, prisistatė policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis turėtus rankoje du maišelius numetė ant galinės sėdynės apačioje prie kojų. Jis iš aplinkinių žmonių yra girdėjęs, kad „kristalai“ yra narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 154-157).

Iš A. B., kaip įtariamojo, 2011 m. balandžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis nurodė kelio klekraštį šalia klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būtent šioje vietoje jis įgijo du kartus narkotinių medžiagų iš J. D. (A.); vietą (duomenys neskelbtini), kelio kelkraštį, būtent šioje vietoje jis trečią kartą iš J. D. (A.) įgijo narkotinių medžiagų ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų; namą (duomenys neskelbtini), būtent šiame name 102 bute laikė įsigytas iš J. D. (A.) narkotines medžiagas; namo (duomenys neskelbtini) buto duris, būtent šiame išnuomotame bute jis laikė iš J. D. įsigytas narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 158-162).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. kovo 2 d. nutartimi leista nuo 2011-03-02 iki 2011-05-02 klausytis J. D. telefoninių pokalbių abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šiais telefono abonentais perduodamą informaciją, ją fiskuoti bei kaupti (t. 2, b. l. 103).

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo ir jo priedų matyti, kad 2011-03-02 A. B. skambina J. D. ir teiraujasi, ar „pas tave K. bus?“, 2011-03-04 A. B. siunčia J. D. SMS žinutę ir rašo „keturias K. šiandien susitikau“, 2011-03-04 16.06 val. A. B. skambina J. D. ir sako, kad atvažiuoja, J. D. sako „nu atvažiuok, nu pašneksim“, A. B. į tai atsako „pašnekėt neužteks“, J. D. A. B. į tai atsako necenzūriniu keiksmažodžiu, 2011-03-15 12.31.32 val. J. D. siunčia SMS žinutę A. B., kurioje rašo „K. atvarė, gal susibėgam“, 2011-03-15 21.37.29 val. A. B. skambina J. D., siūlo susitikti ir klausia, ar „o tu atvažiuotum su K. ar ne?“, į tai J. D. atsako „nu, gerai“, į A. B. klausimą, „kur man prilėkt reiktų“, J. D. atsako „nu tai kaip visada. Į mano pusę“, 2011-03-15 21.54.56 val. A. B. siunčia SMS žinutę J. D. ir rašo „tuoj išvažiuosiu. Kur susitinkam“, 2011-03-15 22.07.20 val. J. D. siunčia SMS žinutę A. B. ir nurodo „po 20min prie manęs“, po to 2011-03-15 22.20.37 A. B. skambina J. D., 2011-03-16 A. B. skambina J,. D., klausia, ar pastarasis jam skambino, J. D. tai patvirtina ir sako, kad „man rytdienai reikia iš pačio ryto šaibiškių biški“, 2011-03-24 16.54.13 val. J. D. skambina A. B., klausia, ar šis jam skambino, A. B. prašo susitikti, susitaria, kad A. B. perskambins, 2011-03-24 17.27.45 val. A. B. siunčia SMS žinutę J. D. „Bus su tavim k. 2 i“, 2011-03-24 17.29.37 val. J. D. siunčia SMS žinutę A. B. „Rasim“, 2011-03-24 19.39 val. ir 19.51 val. A. B. skambina J. D., tariasi, kur susitikti, susitaria susitikti prie „Marmario“ kavinės (t. 2, b. l. 104-123).

Teisiamajame posėdyje, kitiems įrodymams patikrinti, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti A. B., kaip įtariamojo, parodymai duoti prokurorui.

2011 m. birželio 9 d. apklausos metu A. B., susipažinęs su 2011 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolu bei išklausęs kompaktiniame diske esantį garso įrašą, parodė, kad garso pokalbiuose yra užfiksuotas jo balsas, jis tuose užfiksuotuose pokalbiuose kalbasi su taksi vairuotoju J. D. (A.), dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, pokalbiuose minimi žodžiai: „K.“, reiškia narkotinė medžiaga, „4 K.“ reiškia 4 g narkotinės medžiagos, „tik pokalbio neužtenka“, reiškia, kad reikia narkotinių medžiagų, „nieko nežino“, reiškia, kad neturi narkotinių medžigų, „atėjo K.“ reiškia, kad yra narkotinių medžiagų, „bus su K.“, reiškia, kad ar turi narkotinių medžiagų, „kaip pas jį“ reiškia, ar turi narkotinių medžiagų, „2 K.“ reiškia 2 g narkotinių medžiagų, „su savimi turi“ reiškia, ar turi narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 163-164).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 25 d. kratos protokolo matyti, kad nuo 1 val. iki 1 val. 25 min. buvo atlikta krata J. D. naudojamame automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta, be kitų daiktų, keleivio pusėje galinėje dalyje ant kilimėlio du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, o priekinėse vairuotojo pusės durelėse – du polietileniniai maišeliai (t. 2, b. l. 36-37).

Iš byloje esančio 2011 m. vasario 25 d. (turėtų būti – 2011 m. kovo 25 d.) J. D. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens krata atlikta nuo 01.35 val. iki 02.05 val., asmens kratos metu, be kitų daiktų, rasta ir paimta rudos spalvos piniginė, kurioje buvo vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 49).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC) 2011 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2011-03-25 asmens kratos metu rastų pas J. D., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,055 g. Baltos spalvos miltelių iš 2 vnt. bespalvių plastkinių užspaudžiamų maišelių, 2011-03-25 kratos metu rastų pas J. D. automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – etilamfetaminas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes LPKTC nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Ant bespalvio plastikinio maišelio ir bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2011-03-25 kratos metu rastų pas J. D. automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 2, b. l. 74-75).

Iš 2011 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant LPKTC specialistams R. S. ir A. B. buvo atlikta automobilio „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), apžiūra, paimti mikrodalelių mėginiai (t. 2, b. l. 41-42).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (LPKTC) 2011 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, dėtuvės paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 2, b. l. 45-46).

Iš byloje esančių 2011 m. kovo 24 d. kratų protokolų matyti, kad nuo 21.50 val. iki 22.50 val. buvo atliekama krata J. D. bute (kratos atlikimo adresas nenurodytas), o nuo 23 val. iki 23.45 val. buvo atliekama krata garaže, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24-25, 34-35).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamųjų pozicijos dėl pareikštų kaltinimų skiriasi. Todėl teismas, nustatydamas tikrąsias inkriminuojamų veikų faktines aplinkybes, kaltinamųjų parodymais remiasi tiek, kiek jie yra nuoseklūs ir patikimi, patvirtinami kitais įrodymais.

Kaltinamajam J. D. pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Iš kaltinimo formuluočių matyti, kad J. D. kaltinamas neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs ir išplatinęs skirtingas narkotines ir psichotropines medžiagas kaltinamiesiems R. O. ir A. B.. Tokia kaltinimo struktūra parodo, kad J. D. kaltinamas veiką padaręs veikdamas vieninga tyčia, kitaip tariant, turėdamas vieningą sumanymą tikslu platinti įgyti, laikyti, gabenti ir, galiausiai, išplatinti draudžiamas medžiagas. Kaltinamasis J. D. su pareikštu kaltinimu iš esmės nesutinka, tik pripažįsta, kad savo reikmėms buvo įsigijęs kokaino, kurį asmens kratos metu savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

Kaltinamieji R. O. ir A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino jiems inkriminuojamas veikas – būtent, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Jiems pareikšti kaltinimai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Žinoma, šių kaltinamųjų prisipažinimas pats savaime negali būti vieninteliu pagrindu spręsti apie visų (ar vien tik apie minėtų dviejų) kaltinamųjų kaltę, juolab, kaltinamajam J. D. neigiant išplatinus draudžiamas medžiagas R. O. ir A. B.. Kaltinamųjų R. O. ir A. B. parodymai (kaip ir kaltinamojo J. D. parodymai) turi būti įvertinti atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visetą.

R. O. kaltinama tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 m. kovo 24 d. prie „Maximos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš J. D. per 7 kartus įsigijo 7 gramus psichotropinės medžiagos amfetamino, 1 gramą narkotinės medžiagos kokaino ir 0,061 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, šias medžiagas laikė ir gabeno. Taigi, šis R. O. pareikštas kaltinimas yra tiesiogiai susijęs su J. D. pareikšto pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinimo dalimi. Kaltinamasis J. D., neneigdamas pažinties su R. O., kategoriškai neigia pastarajai perdavęs arba pardavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. R. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyta 2011 m. balandžio 29 d. (t. 1, b. l. 91-92), tą pačią dieną atliktos jos, kaip įtariamosios, apklausos metu R. O. parodė, kad jai atlikus bausmę už ankstesnius nusikaltimus ir apsigyvenus (duomenys neskelbtini) mikrorajone pas pažįstamą K., ji pradėjo ieškoti vartojimui amfetamino. Pirmą kartą amfetamino ji pirko iš asmens vardu Ruslanas, iš kurio amfetaminą iš viso pirko 2-3 kartus, vėliau sužinojo, kad R. yra sulaikytas policijos. Sulaikius R., ji toliau savo reikmėms ieškojo amfetamino, ir pradėjo kalbėti su pažįstamu taksi vairuotoju J. D., kurį vadindavo „A.“. Pastarasis po kurio laiko jai pasakė, kad gali padėti įsigyti amfetamino. Ji 2010 m. vasarą įsigydavo iš J. D. amfetamino, prieš tai jam paskambindama. Pirmą kartą J. D. prie jos privažiavo ir atvežė amfetamino, vėliau ji dėl to pati važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Ji iš J. D. amfetamino imdavo į mėnesį 1-2 kartus, po 1-2 gramus amfetamino, sumokėdama už 1 gramą po 15 litų. Iš J. D. amfetaminą pirko iki pat jo sulaikymo. Be to, kelis kartus su J. D. ji tarėsi dėl kokaino įsigijimo, ir vieną kartą, 2010 metų rudenį Lazdynų mikrorajone prie J. D. namų, iš jo įsigijo 1 gramą kokaino, už kurį sumokėjo 100-150 litų, tikslios sumos pasakyti negali. Po J. D. sulaikymo ji vieną kartą įsigijo amfetamino iš nepažįstamo asmens Kalvarijų gatvėje. Apie kratos metu rastas narkotines medžiagas ji gali pasakyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams atlikti kratą ji pasakė, kad jokių narkotinių medžiagų neturi, tačiau vėliau pareigūnams atlikus kratą ir aptikus narkotinių medžiagų, ji prisiminė, kad „namuose nuo senesnių laikų buvo likę narkotinių medžiagų, šias narkotines medžiagas manau buvau įsigijusi iš J. D.“. Atliekant kratą policijos pareigūnams ji atidavė 4 tuščius maišelius, kuriuose anksčiau laikė amfetaminą (t. 1, b. l. 95-97). Šie R. O. parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Kaip minėta, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir kaltinamosios R. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 108-111). Šių parodymų analizė leidžia teigti, kad R. O. nurodo panašias aplinkybes, kaip ir minėtos pirmosios apklausos metu, tačiau teigia, kad kokainą iš J. D. pirko 2010 metų žiemą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu R. O. parodė, jog jos manymu, kratos metu jos gyvenamojoje vietoje rastos medžiagos („apie vieną gramą amfetamino“) yra likę nuo tada, kai ji pirkdavo amfetaminą iš J. D.. Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. O. paaiškino, kad ji negali tiksliai pasakyti, ar kratos metu rastos draudžiamos medžiagos yra pirktos iš kaltinamojo J. D.. Be to, kaltinamoji R. O. paaiškino, kad paskutinį kartą iš J. D. narkotikus pirko vėliausiai 2010 metų rudenį, gal prieš Naujuosius metus bei patvirtino, kad, neskaitant amfetamino, iš kaltinamojo J. D. ji vieną kartą pirko kokaino. Taip pat kaltinamoji R. O. parodė, kad ji visą laiką vartojo amfetaminą, „nežino metamfetamino“, visas įgytas narkotines medžiagas, išskyrus rastas kratos metu, ji yra suvartojusi. Šių kaltinamosios R. O. parodymų analizė leidžia teigti, kad ji nors nurodo įgijusi iš kaltinamojo J. D. amfetaminą ir kokainą, tačiau negali nurodyti tikslaus šių draudžiamų medžiagų įgijimo laiko, kiekio, taip pat, kiek kartų įgijo amfetaminą. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu R. O. parodė vietas, kuriose, jos teigimu, ji iš kaltinamojo J. D. įgijo amfetaminą ir kokainą (t. 1, b. l. 112-118). Vertindamas tiek pačios kaltinamosios R. O., tiek ir kaltinamojo J. D. kaltę patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad visos draudžiamos medžiagos, kurias kaltinamoji R. O. teigia tikrai įgijusi iš J. D., yra kaltinamosios R. O. teigimu, suvartotos. Bet kuriuo atveju, šios medžiagos nepateiktos specialistų tyrimui. Remiantis BPK 20 straipsnyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Nors įstatymas nesuteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei, vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad medžiaga, priklausiusi nuteistajam, yra narkotinė, baudžiamojoje byloje, kurioje asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, yra vienas esminių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-439/2011). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis ir kiekis turi įtakos kvalifikuojant veiką, kadangi nesant tiksliai nustatytos draudžiamų medžiagų rūšies ir kiekio negalima paneigti abejonės, kad šias medžiagas įgijusio be tikslo platinti asmens veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bet įvertinti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje. Asmens veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti bet kokį nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, tačiau narkotinės ar psichotropinės medžiagos (tai yra, draudžiamos medžiagos, patenkančios į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas) rūšis visais atvejais turi būti nustatyta. Dar anksčiau, formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar medžiagos, kurios buvo įgijamos, laikomos ir kt., yra psichotropinės, narkotinės, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai). Nustatant medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes ir kt., be kitų įrodymų, reikia specialių žinių, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi turėti specialisto išvadą arba ekspertizės aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. senato nutarimas Nr. 37). Nors pastaroji taisyklė, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią BPK 20 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų sampratą ir įrodymų vertinimą, redakciją bei pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo, kaip teisės šaltinio, reikšmę, nebėra besąlyginė, tačiau ir vėlesnėje teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad draudžiamos medžiagos rūšiai nustatyti reikalingos specialios žinios, nes taip nustatomas inkriminuojamo nusikaltimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-202/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vienintelis duomenų apie įgytos draudžiamos medžiagos rūšį ir kiekį šaltinis yra vien pačios kaltinamosios R. O. parodymai. Nors kaltinamoji teigia pakankamai seniai vartojanti narkotines ir psichotropines medžiagas, vis dėlto, jos parodymai apie įgytų draudžiamų medžiagų rūšį ir kiekį nėra patikimi. Štai, kaltinamoji visų apklausų metu paaiškino, kad iš kaltinamojo J. D. įgijo amfetaminą, o kratos metu rastos medžiagos galimai likusios iš medžiagų, kurias ji įgijo iš kaltinamojo J. D.. Tačiau iš jau aptartų 2011 m. balandžio 29 d. kratos protokolo ir 2011 m. gegužės 11 d. specialisto išvados aiškiai matyti, kad R. O. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,061 g (t. 1, b. l. 82-83, 87-89). Teisiamajame posėdyje R. O. parodė, kad „nežino metamfetamino“. Taigi, nepaisant pakankamai ilgo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo laikotarpio matyti, kad kaltinamoji R. O. negali pasakyti tikslios įgytos draudžiamos medžiagos rūšies. Minėtoje R. O. gyvenamojoje vietoje rasti ne tik amfetamino, bet ir metamfetamino bei psichotropinės medžiagos PMMA pėdsakai, ji pati teigia, kad be kaltinamojo J. D., įgijo daudžiamas medžiagas dar iš dviejų asmenų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į inkriminuojamos nusikalstamos veikos specifiką, negali besąlygiškai tikėti kaltinamosios R. O. parodymais apie tai, kad ji iš kaltinamojo J. D. įgijo psichotropinę medžiagą amfetaminą ir narkotinę medžiagą kokainą (dėl kratos metu rasto metamfetamino, kurio masė yra 0,061 g ji ir pati nėra įsitikinusi, kad šią medžiagą įgijo iš kaltinamojo J. D.). Kaltinamajam J. D. nuosekliai neigiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo kaltinamajai R. O. faktą ir nesant jokių kitų faktinių duomenų, patvirtinančių šios kaltinimo dalies faktines aplinkybes, apkaltinamasis nuosprendis J. D. dėl 7 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 1 gramo narkotinės medžiagos kokaino ir 0,061 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimo kaltinamajai R. O. būtų grindžiamas prielaidomis, ką baudžiamojo proceso kodeksas kategoriškai draudžia. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, įskaitant pačios kaltinamosios R. O. parodymus, nepašalina klaidos tikimybės nustatant darudžiamų medžiagų rūšį, kiekį ir apskritai jų priskyrimą narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, už kurių įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl nurodytos aplinkybės iš kaltinamajam J. D. pareikšto kaltinimo pašalintinos, o kaltinamosios R. O. veiksmai iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi neabejotinai nustatyta, kad ji savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai be tikslo platinti laikė psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurio masė milteliuose yra 0,061 g, kas, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis atitinka nedidelį šios medžiagos kiekį. Kitos nurodytos aplinkybės – 7 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 1 gramo narkotinės medžiagos kokaino ir minėtų 0,061 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimas iš J. D., iš kaltinamajai R. O. pareikšto kaltinimo šalintinos. Kaltinamajai R. O. buvo pareikštas kaltinimas ne tik neteisėtu draudžiamų medžiagų įgijimu ir laikymu, bet ir gabenimu. Vis dėlto, teisiamajame posėdyje nustačius, kad nėra patikimų įrodymų apie tai, kad kaltinamoji R. O. minėtas medžiagas (įskaitant 0,061 gramo metamfetamino) įgijo iš kaltinamojo J. D., nėra pagrindo inkriminuoti ir jų gabenimo, nes nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis psichotropinė medžiaga metamfetaminas atsirado R. O. gyvenamojoje vietoje (apie kitų draudžiamų medžiagų laikymą ir gabenimą apskritai nėra jokių faktinių duomenų). Teismas, atsižvelgdamas į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, patikslina ir laikotarpį, kuriuo kaltinamoji R. O. laikė 0,061 g metamfetamino – iki 2011 m. balandžio 29 d. atliktos kratos. Kaltinamajam J. D. inkriminuotas ne tik 7 gramų psichotropinės medžiagos amfetamino, 1 gramo narkotinės medžiagos kokaino, 0,061 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimas (platinimas) kaltinamajai R. O., bet ir šių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas. Šios aplinkybės iš J. D. pareikšto kaltinimo taip pat šalintinos, kadangi neįmanoma pašalinti abejonių dėl draudžiamos medžiagos rūšies ir kiekio, be to, kaltinimo įgijus minėtas medžiagas formuluotės (ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, už nenustatytą sumą) yra nekonkrečios ir nepagrįstos jokiais įrodymais.

Kaltinamasis A. B. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 24 d. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti pasichotropines medžiagas, iš J. D. neteisėtai per du kartus įsigijo 2 g psichotropinės medžiagos – etilamfetamino, kurią laikė ir gabeno į butą (duomenys neskelbtini), o 2011 m. kovo 24 d., apie 20 val. prie kavinės „Marmaris“, esančios (duomenys neskelbtini), iš J. D. trečią kartą įsigijo 0,806 g psichotropinės medžiagos etilamfetamino, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, šis kaltinimas tiesiogiai siejasi su kaltinamajam J. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dalimi – dėl neteisėto, turint tikslą platinti, 3,613 g psichotropinės medžiagos etilamfetamino įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo A. B.. Pasisakydamas dėl šių kaltinimų, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamu atveju, skirtingai nei kaltinamosios R. O. epizode, yra nustatyta draudžiamos medžiagos rūšis, būtent, psichotropinė medžiaga etilamfetaminas (2011 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada – t. 2, b. l. 74-75), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės pagalba užfiksuoti kaltinamųjų A. B. ir kaltinamojo J. D. telefoniniai pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės, tiek paties kaltinamojo A. B., tiek ir liudytojų policijos pareigūnų R. R. ir I. U. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji J. D. ir A. B. buvo užklupti neteisėto sandėrio, platinant ir įgyjant psichotropinę medžiagą etilamfetaminą, metu. Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaltinamojo J. D. parodymus apie tai, kad 2011 m. kovo 24 d. apie 20 val. įvykusio susitikimo su kaltinamuoju A. B. metu pastarasis norėjo ne įsigyti psichotropinę medžiagą, o pasiskolinti pinigų. Kritiškai vertintini ir kaltinamojo J. D. sūnaus Norberto Dobrovolskio parodymai. Pirmiausia, aplinkybę, kad būtent draudžiamos medžiagos įgijimo tikslu įvyko minėtas kaltinamųjų A. B. ir J. D. susitikimas, visų apklausų metų (įskaitant ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisiamajame posėdyje) patvirtino kaltinamasis A. B., kuris taip pat parodė, kad J. D. automobilyje „BMW“ jam padavė du maišelius siūlydamas išsirinkti, būtent du maišeliai su psichotropine medžiaga etilamfetaminu automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir buvo surasti po kaltinamųjų sulaikymo. Ta aplinkybė, kad krata minėtame automobilyje buvo atlikta ir minėti maišeliai su psichotropine medžiaga buvo paimti ne iš karto, o po kelių valandų, prieš tai pastačius šį automobilį policijos komisariato teritorijoje, neteikia pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir abejoti surinktų faktinių duomenų patikimumu. Kratos darymo laikas yra ikiteisminio tyrimo taktikos, o ne BPK reguliavimo dalykas. Apklausti liudytojai R. R. ir I. U. parodė, kad 2011 m. kovo 25 d. automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kratos protokole nurodytos medžiagos buvo aptiktos iškart po J. D. sulaikymo, tačiau prieš darant minėto automobilio kratą buvo nuvykta į J. D. gyvenamąją vietą, be to, sulaikymo operacijos metu buvo sulaikyti keletas asmenų, reikėjo organizuoti šių asmenų išvedimą. Pastarosios aplinkybės nemažina aptarto kratos protokolo (t. 2, b. l. 36-37) įrodomosios vertės. Atlikus specialisto tyrimą nustatyta, kad automobilyje „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kartos metu rastuose dviejuose bespalviuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose yra baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga etilamfetaminas. Kad minėtas 2011 m. kovo 24 d. susitikimas tarp kaltinamųjų J. D. ir A. B. įvyko tikslu perduoti ir įgyti psichotropinę medžiagą, patvirtina ir 2011 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo ir jo priedų analizė, būtent, kaltinamųjų tarpusavio skambučiai, A. B. išsiųsta SMS žinutė kaltinamajam J. D. „Bus su tavimi k. 2 i“, J. D. atsiųstas A. B. atsakymas SMS žinute „Rasim“. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jo su J. D. užfiksuotuose pokalbiuose ir SMS žinutėse žodis „K.“ reiškė narkotinę medžiagą, „2 K.“ reiškia 2 gramus narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 163-164), teisiamajame posėdyje A. B. paaiškino, kad apie draudžiamas medžiagas su kaltinamuoju J. D. jie kalbėjosi neatvirai, „K.“ vadindavo „kristalus“, nors konkrečios medžiagos rūšies nežinojo. Kaltinamasis J. D. duodamas parodymus apie šiuos pokalbius ir SMS žinutes painiojosi, bandė neigti, kad jis apskritai kalbėjosi su A. B., tai pripažinęs, paaiškino, kad tarpusavyje su A. B. „velnias žino, ką prišneka“. Todėl teismas laiko neabejotinai nustatytą faktą, kad 2011 m. kovo 24 d. kaltinamieji J. D. ir A. B. susitarė susitikti dėl draudžiamų medžiagų (kaip vėliau nustatyta – psichotropinės medžiagos etilamfetamino) perdavimo ir įgijimo, o susitikimo metu kaltinamasis J. D. padavė kaltinamajam A. B. išsirinkti du maišelius su milteliais, kuriuose yra psichotropinė medžiaga etilamfetaminas. Tai reiškia, kad kaltinamasis J. D. nurodytą dieną neteisėtai šią psichotropinę medžiagą laikė ir gabeno (nes vairuodamas automobilį „BMW“, kuriame buvo laikoma psichotropinė medžiaga etilamfetaminas ką tik buvo atvažiavęs į susitikimo su A. B. vietą), tai darė tikslu šią psichotropinę medžiagą platinti ir kėsinosi ją išplatinti, tačiau pastarosios veikos nepabaigė, nes tiek kaltinamasis J. D., tiek kaltinamasis A. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be aptartų įrodymų, kvalifikuojant kaltinamųjų J. D. ir A. B. nusikalstamą veiką 2011 m. kovo 24 d. epizode, būtina atsižvelgti į tai, kad minėtoje 2011 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadoje konstatuojama, jog psichotropinės medžiagos etilamfetamino, esančio baltos spalvos miltelių iš 2 kratos metu automobilyje „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), rastų maišelių sudėtyje kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Analogiškas aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė R. S. (t. 2, b. l. 76-77). Todėl apie etilamfetamino kiekį spręsti vien iš minėtos baltos spalvos miltelių masės (į kurią atsižvelgiant suformuluotas kaltinamiesiems J. D. ir A. B. kaltinimas) negalima. Kaip minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bet kokį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Tai reiškia, kad kaltinamojo J. D. veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikacija nesikeičia, nes jis turėdamas tikslą platinti 2011 m. kovo 24 d. laikė, gabeno miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga etilamfetaminas, šią medžiagą padavė kaltinamajam A. B., pasiūlydamas išsirinkti vieną iš dviejų maišelių. Abiejų kaltinamųjų parodymais ir policijos pareigūnų R. R. bei I. U. parodymais nustatyta, kad tuo metu kaltinamieji buvo sulaikyti, taigi kaltinamasis A. B. nespėjo įgyti draudžiamos medžiagos. Nepaisant to, kaltinamojo J. D. veiksmai teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes be pasikėsinimo parduoti psichotropinę medžiagą etilamfetaminą A. B., jis atliko ir kitus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, kurie sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl visa kaltinamojo J. D. veika – neteisėtas psichotropinės medžiagos etilamfetamino laikymas ir gabenimas, turinti tikslą ją platinti ir pasikėsinimas neteisėtai ją parduoti vertintina kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu nenustačius tikslaus psichotropinės medžiagos etilamfetamino kiekio, kaltinamojo A. B. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį negalima, nes neįmanoma pašalinti abejonių, jog jis įgijo (tiksliau, pasikėsino įgyti) nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino. Kaltinamojo A. B. veiksmai 2011 m. kovo 24 d. epizode kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas įgyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino.

Kaltinamiesiems J. D. ir A. B. pareikšti ir platesnės apimties (ne tik dėl 2011 m. kovo 24 d. įvykdytų nusikalstamų veikų) kaltinimai. J. D. kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2010 metų birželio mėn. iki 2011 m. kovo 24 d. per du kartus A. B. pardavė 2 gramus psichotropinės medžiagos etilamfetamino, o kaltinamasis A. B. šią medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti įgijo, laikė ir gabeno į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Vertindamas šioje bylos dalyje pareikštus kaltinimus, teismas atkreipia dėmesį, kad galimai įgyta, laikyta ir gabenta psichotropinė medžiaga nepateikta specialisto tyrimui, kaltinamojo A. B. teigimu – suvartota. Kaip jau pasisakyta vertinant kaltinamųjų J. D. ir R. O. veiksmus, tai yra rimta kliūtis nustatyti draudžiamos medžiagos rūšį ir kiekį. Kaltinamasis A. B. savo parodymuose šiek tiek apibūdino pavartotos medžiagos poveikį – anot jo, pavartojus „kristalų“, nesinorėdavo miego. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu parodė vietas, kuriose, jo teigimu, iš J. D. įgijo draudžiamą medžiagą ir vėliau gabeno. Iš jau minėto 2011 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolo ir jo priedų matyti, kad kaltinamasis A. B. su kaltinamuoju J. D. kalbėjosi apie draudžiamas medžiagas. Šie įrodymai patvirtina, kad dar iki 2011 m. kovo 24 d. kaltinamasis A. B. kontaktavo su kaltinamoju J. D., tame tarpe ir draudžiamų medžiagų įgijimo klausimais. Tikėtina, kad jis kažkokias medžiagas iš kaltinamojo J. D. ir buvo įgijęs, kurias vėliau suvartojo. Tačiau įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Teismo vertinimu, įrodymų, kad kaltinamasis J. D. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011 m. kovo 24 d. per du kartus A. B. tikrai pardavė 2 gramus (ar kitokį kiekį) psichotropinės medžiagos etilamfetamino, byloje nepakanka. Pirmiausia, nenustatyta draudžiamos medžiagos rūšis ir kiekis. Antra, kaltinamųjų A. B. ir J. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas buvo vykdomas tik nuo 2011 m. kovo 2 d., kai tuo tarpu kaltinime nurodomas nusikalstamos veikos laikotarpis prasideda 2010 m. birželio mėnesį. Nors tikslios „kristalų“ įsigijimo datos kaltinamasis A. B. nenurodo, bet neabejotina, kad abu kartus jų įsigyti jis galėjo iki 2011 m. kovo mėnesio, nes A. B. teigia, kad įgytą medžiagą jis suvartodavo ne iškart, per 2-3 mėnesius. Todėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolas šiuo atveju tėra tik netiesioginis įrodymas, patvirtinantis kaltinamųjų tarpusavio kontaktus. Teismas, visas abejones vertindamas kaltinamųjų naudai, aplinkybes dėl 2 gramų psichotropinės medžiagos etilamfetamino įgijimo, laikymo ir gabenimo iš A. B. pareikšto kaltinimo šalina, kaip ir aplinkybes iš J. D. pareikšto kaltinimo, susijusias su šios medžiagos laikymu, gabenimu ir platinimu A. B.. Kaltinamajam J. D. pareikštas kaltinimas ir dėl 3,613 g psichotropinės medžiagos etilamfetamino įgijimo, tačiau šios medžiagos įgijimas nepagrįstas jokiais įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, o įsigijimo aplinkybės nežinomos. Dėl šių priežasčių ši aplinkybė iš J. D. pareikšto kaltinimo taip pat šalintina.

Kaltinamajam J. D. inkriminuojamas ir 0,055 g narkotinės medžiagos kokaino ir nenustatyto kiekio narkotinės medžiagos – kanapių, neteisėtas, turint tikslą platinti, įgijimas, laikymas ir gabenimas. Teismo vertinimu, šios kaltinimo aplinkybės (išskyrus šių medžiagų įgijimą) teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pasitvirtino. Iš J. D. asmens kratos protokolo (t. 2, b. l. 49) matyti, kad iš jo paimta piniginė, kurioje buvo vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, o ištyrus nustatyta, kad jų sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,055 g (t. 2, b. l. 74-75). Kaltinamasis J. D. pripažįsta turėjęs kokaino savo reikmėms. Iš 2011 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvados (t. 2, b. l. 45-46) matyti, kad ant automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), dėtuvės paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 2, b. l. 45-46). Šiuo automobiliu naudojosi kaltinamasis J. D.. Kaltinamasis neigia turėjęs tikslą platinti šias draudžiamas medžiagas. Vertinant kaltinamojo J. D. parodymus pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaip minėta, kaltinimas suformuluotas taip, kad visos J. D. inkriminuojamos veikos laikomos padarytos vieninga tyčia. Iš tikrųjų, byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad J. D. buvo susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu – šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad jis psichotropinę medžiagą etilamfetaminą pardavė kaltinamajam A. B., kuris J. D. pažinojo kaip galintį gauti draudžiamos medžiagos („kristalų“) asmenį, J. D. naudojamame automobilyje „BMW 530“ rasti kokaino, kanapių pėdsakai, nors pats kaltinamasis teigia, kad kanapių automobilyje nevartodavo, apskritai, jas vartojo labai seniai. Atlikus kratą J. D. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti maišeliai su viršuje užsifiksuojančia dalimi: 46 maži maišeliai, bei du didesni maišeliai (t.2, b. l. 24-25, 26-27). Kaltinamasis J. D. į jokias įskaitas psichinės sveikatos priežiūros įstaigose neįrašytas, nors teigia, kad sulaikymo metu buvo pavartojęs kokaino, tačiau pažymėtina, kad jis buvo sulaikytas ką tik vairavęs automobilį, kuriuo vežė nepilnametį sūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad kokaino pėdsakai buvo rasti ir dviejuose polietileniniuose maišeliuose, rastuose automobilio „BMW 530“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kratos metu priekinėse vairuotojo pusės durelėse (t. 2, b. l. 36-37, 74-75). Todėl teismas laiko, kad tikslas platinti J. D. asmens kratos metu rastą narkotinę medžiagą kokainą ir automobilio „BMW 530“ apžiūros metu rastą nenustatytą kanapių kiekį yra įrodytas. Tačiau pasisakydamas dėl šių medžiagų įgijimo teismas laiko, kad kaltinimas yra nekonkretus, neparemtas įrodymais, preziumuojamas šių draudžiamų medžiagų laikymo ir gabenimo faktu, todėl nepagrįstas.

Apibendrindamas teismas laiko, kad kaltinamojo J. D. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaltinamosios R. O. nusikalstami veiksmai – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam J. D. inkriminuojama, kad jis veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tuomet, kai šis motyvas nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis ir neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Teisiamajame posėdyje pasitvirtino aplinkybė, kad J. D. pasikėsino už nenustatytą sumą kaltinamajam A. B. parduoti nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino. Todėl teismas laiko, kad pasitvirtino ir BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų).

Kaltinamųjų R. O. ir A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo J. D. teistumas išnykęs, jis charakterizuojamas patenkinamai, turi darbą, augina nepilnametį sūnų. Vis dėlto, pastarosios aplinkybės jam nesukliudė padaryti sunkios, pavojingos visuomenei nusikalstamos veikos. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam J. D. paskyrus bausmę, artimą įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkiui.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. O. teismas atsižvelgia į tai, kad veikdama tiesiogine tyčia ji padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamosios ankstesnis teistumas yra neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, tačiau R. O. dirba, kritiškai vertina savo elgesį. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajai R. O. įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimesnę minimumui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam A. B. įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimesnę minimumui.

Kadangi byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad J. D. asmens kratos metu rasti pinigai – 1 070 litų ir 4 JAV doleriai buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ar kokios kitos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kitaip tariant, nėra BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo pagrindų, šiems pinigams prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 2, b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas.

Daiktų ir dokumentų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kadangi kaltinamajam J. D. yra neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas (kaltinamasis, suvokdamas apie realiai paskirtą griežtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas laisvėje gali pasislėpti, vengdamas nuosprendžio vykdymo), iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti J. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą J. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir J. D. nukreipti atlikti bausmę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į iš kaltinamojo J. D. asmens kratos metu paimtus 1 070 Lt ir 4 JAV dolerius nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti kaltinamajam J. D..

R. O. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 15 MGL dydžio (1 950 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti R. O. laikino sulaikymo laiką (2011 m. balandžio 29 d. – vieną dieną, kas, remiantis BK 65 straipsniu atitinka 2 MGL dydžio (260 Lt) baudą) ir galutinį bausmės dydį R. O. nustatyti 13 MGL dydžio (1 690 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. O. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti 12 MGL dydžio (1 560 Lt) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką (nuo 2011 m. kovo 24 d. 20 val. iki 2011 m. kovo 25 d. 14.55 val. – vieną dieną, kas, remiantis BK 65 straipsniu atitinka 2 MGL dydžio (260 Lt) baudą) ir galutinį bausmės dydį A. B. nustatyti 10 MGL dydžio (1 300 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui su baudžiamąja byla perduotus 48 polietileninius maišelius su viršuje užsifiksuojančia dalimi, voką su objektais ir pakuotėmis prie 2011-03-31 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), voką su objektais prie 2011-04-20 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Kompaktinį diską su J. D. ir A. B. pokalbių įrašais, saugoti prie bylos.

6 SIM korteles, 5 MRT („Nokia 2690“, „Nokia 2330c-2“, „Nokia 6030“, „Nokia 6020“, „Nokia 1208“), J. D. vairuotojo pažymėjimą, popieriaus lapą su langeliais ir užrašais, SEB banko valiutos pardavimo kvitą, rudą vyrišką piniginę, banko „Snoras“ PIN kodą, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, 5 lapelius su užrašais, banko „Snoras“ „Visa Electron“ kortelę, SEB banko (STATOIL) „Visa Electron“ kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam J. D..

Voką, kuriame paketas Nr. 0054050, kuriame kartoninė dėžutė ir 5 plastikiniai maišeliai; bespalvis plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, prokurorės 2011-09-19 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apygardos prokuratūros daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Dėžutę su objektais prie 2011-08-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam J. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą