Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-395/12

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00198-2011-3

2012 m. gegužės 4 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę J. D. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas J. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. D. asmens kratos metu paimtus 1 070 Lt ir 4 JAV dolerius nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas ir šie pinigai grąžinti J. D..

Šiuo nuosprendžiu nuteisti taipogi R. O. bei A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. buvo nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 24 d. 20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs automobilyje „BMW“ 530, v/n (duomenys neskelbtini) 0,055 g narkotinės medžiagos kokaino, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino, šias draudžiamas medžiagas gabeno Vilniaus mieste iki kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur dalį su savimi turėtos psichotropinės medžiagos etilamfetamino už nenustatytą sumą pasikėsino parduoti A. B., tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t.y. J. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis J. D., pastarojo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš nuteistojo J. D. apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir mano, kad jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str., sudėties požymius. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. D. kaltės neteisėtai disponavus psichotropine medžiaga – etilamfetaminu, turint tikslą šią draudžiamą medžiagą platinti, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad J. D. 0,055 g kokainą laikė ir gabeno be tikslo jį platinti. Be to, skundžiamas nuosprendis keistinas taipogi ir dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo bei gabenimo turint tikslą jas platinti ir prašo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 259 str. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti), tačiau tokia pastarojo pozicija dėl psichotropinės medžiagos – etilamfetamino disponavimo vertinama kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant kito nuteistojo A. B. parodymus matyti, kad J. D. jis pažinojo kaip taksistą, vardu Augis (t. 1, b. l. 149-152), kurio prašė narkotinių medžiagų. Jis nėra pirkęs narkotikų iš kitų asmenų. Su J. D. apie narkotikus kalbėjosi neatvirai, „Kristina“ reiškia kristalai. Jis iš J. D. pirko narkotines, psichotropines medžiagas du kartus po vieną gramą, o trečią kartą (2011 m. kovo 24 d.) buvo sulaikytas. Jis paskutinį kartą narkotikų nenusipirko ir pinigų J. D. už juos nepadavė. Įsigyti narkotikus sutrukdė policija. J. D. jam padavė maišelius į rankas ir davė pasirinkti. J. D. pasakė, kad maišeliuose yra du gramai. Kai laikė maišelius rankose, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, maišelius numetė berods ant žemės, tiksliai nepamena (t. 4, b. l. 99-101). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nuteistojo A. B. iš esmės nuosekliais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodymais, kuriuos pastarasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 158-162). Šiuos nuteistojo A. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, o nuteistojo J. D. apeliacinio skundo argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas, vadovaujantis vien kito nuteistojo A. B. parodymais, yra nepagrįstas.

Nuteistojo A. B. parodymus, visų pirma, patvirtina 2011 m. balandžio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas ir jo priedai (t. 2, b. l. 104-123), kuriuose užfiksuoti A. B. ir taksi vairuotojo J. D. (Augio) garso pokalbiai dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Kaip matyti iš A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoto paaiškinimo, pokalbiuose minimi žodžiai: „Kristina“, reiškia narkotinė medžiaga, „4 Kristinos“ reiškia 4 g narkotinės medžiagos, „tik pokalbio neužtenka“, reiškia, kad reikia narkotinių medžiagų, „nieko nežino“, reiškia, kad neturi narkotinių medžiagų, „atėjo Kristina“ reiškia, kad yra narkotinių medžiagų, „bus su Kristina“, reiškia, kad ar turi narkotinių medžiagų, „kad pas jį Kristina“ reiškia, ar turi narkotinių medžiagų, „2 Kristinos“ reiškia 2 g narkotinių medžiagų, „su savimi turi“ reiškia, ar turi narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 163-164). Iš 2011 m. kovo 25 d. automobilio „BMW“ 530, v/n (duomenys neskelbtini) kurį naudojo apeliantas, kratos protokolo matyti, kad keleivio pusėje galinėje dalyje ant kilimėlio buvo aptikti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais, o priekinėse vairuotojo pusės durelėse – du polietileniniai maišeliai (t. 2, b. l. 36-37). Atlikus tyrimą, nustatyta, kad baltos spalvos miltelių, aptiktų minėtos kratos metu J. D. naudojamame automobilyje „BMW“ 530, v/n (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – etilamfetaminas, kurio kiekio, kaip matyti iš 2011 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvados Nr. 140-(1921)-IS1-4888 bei šią išvadą pateikusios specialistės paaiškinimo, nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centre nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Be to, iš liudytojų D. Č. bei M. S. parodymų matyti, jog po 2011 m. kovo 24 d. įvykio susitikus su A. B., pastarasis jiems nurodė, jog sulaikymo vakarą ketino įsigyti narkotines medžiagas, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 4, b. l. 113-115).

Taigi, aukščiau aptartais įrodymais bei liudytojų – policijos pareigūnų R. R., I. U. parodymais apie tai, jog pareigūnai pagal turimą operatyvinę informaciją turėjo sulaikyti asmenį, platinantį narkotines ar psichotropines medžiagas, nustatyta, kad nuteistieji J. D. ir A. B. buvo užklupti neteisėto sandorio, platinant ir įgyjant psichotropinę medžiagą etilamfetaminą, metu. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo J. D. parodymus apie tai, kad 2011 m. kovo 24 d. apie 20 val. įvykusio susitikimo su A. B. metu pastarasis norėjo ne įsigyti psichotropinę medžiagą, o pasiskolinti pinigų. Be to, apelianto sūnaus N. D. panašaus turinio parodymai taipogi atmetami ir vertinami kaip siekimas padėti tėvui išvengti ar sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

Apeliaciniame skunde J. D. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu A. B. apklausiamas pas tyrėjus ir ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė skirtingas vietas, kur jis automobilyje „BMW“ neva numetė maišelius, kai jį sulaikinėjo policijos pareigūnai. Iš tiesų, kaip matyti iš 2011 m. kovo 25 d. A. B. apklausos protokolo, jis maišelius su narkotine medžiaga numetė ant J. D. automobilio keleivio pusėje (priekyje) grindų (t. 1, b. l. 147-148), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjui pastarasis nurodė, jog 2 maišelius su milteliais numetė ant galinės sėdynės apačioje prie kojų (t. 1, b. l. 154-157). Nuteistojo A. B. netikslios vietos, kur jis automobilyje „BMW“ numetė maišelius, kai jį sulaikinėjo policijos pareigūnai, nurodymas nelaikytinas esmine aplinkybe, vertinant apelianto J. D. veiksmų kvalifikaciją. Tai, kad maišeliai su baltos spalvos milteliais – su psichotropine medžiaga buvo rasti keleivio pusėje galinėje dalyje ant kilimėlio, patvirtina 2011 m. kovo 25 d. automobilio „BMW“ 530 kratos protokolas. Manytina, jog nuteistasis A. B., nurodydamas, kad maišelius jis numetė ant keleivio pusėje (priekyje) grindų, galėjo suklysti, juolab, kad pastarasis sėdėjo automobilio gale, o ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė teisingą maišelių numetimo vietą (keleivio pusėje galinėje dalyje).

Apeliantas mano, jog iš pradžių A. B. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d. ir 260 str. 2 d., galėjo palaužti jį ir todėl A. B. sutiko duoti parodymus prieš J. D.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. pareiškus įtarimus dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime bei narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo, pastarasis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino ketinęs iš J. D. įsigyti psichotropinės medžiagos, taip vadinamo „kristalo“, o pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur dalyvavo pastarojo gynėjas, patvirtinęs pradinius savo parodymus, pažymėjo ir tai, kad parodymus duoda savo valia, niekieno neverčiamas, duoti parodymai yra teisingi (t. 1, b. l. 157). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog A. B. galėjo būti palaužtas dėl jam pareikštų įtarimų padarius labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, ir dėl to davė tokius parodymus, pažymint ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, pastarasis patvirtino ir tada, kai jam įtarimas buvo pakeistas pagal BK 259 str. 1 d. bei teisminio nagrinėjimo metu.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, jog krata „BMW“ automobilyje buvo atlikta ir minėti maišeliai su psichotropine medžiaga buvo paimti ne iš karto, o po kelių valandų, prieš tai pastačius šį automobilį policijos komisariato teritorijoje, neduoda pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir abejoti surinktų faktinių duomenų patikimumu. Kaip matyti iš liudytojų R. R. ir I. U. parodymų, automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodytos medžiagos buvo aptiktos iškart po J. D. sulaikymo, tačiau prieš darant minėto automobilio kratą buvo nuvykta į J. D. gyvenamąją vietą, o kol vyko kratos gyvenamojoje vietoje ir garaže, automobilis „BMW“ stovėjo užrakintas 2 PK vidiniame kieme, be to, sulaikymas vyko ne pagal planą, kadangi reikėjo sulaikyti vieną asmenį, tačiau buvo sulaikyta keletas asmenų, todėl pagal turimas pajėgas ir sulaikymo specifiką viskas užtruko (t. 4, b. l. 115-118, 136-137). Apeliaciniame skunde J. D. teigia ir tai, jog atlikus automobilio kratą, jau po 10 min. Vilniaus apygardos prokuratūros patalpose buvo atlikta jo asmens krata. Kaip matyti iš automobilio „BMW“ kratos protokolo, transporto priemonės krata atlikta 2011 m. kovo 25 d., pradėta 1.00 val., užbaigta – 1.25 val., ją atliko LKPB ONT 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas R. R., tuo tarpu J. D. asmens kratą tą pačią dieną (01.35 val. – 02.05 val.) atliko LKPB ONT 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas I. U.. J. D. asmens krata, kaip matyti iš protokolo, atlikta tarnybinėse patalpose, todėl nėra aišku ar ji buvo atlikta Vilniaus apygardos prokuratūros ar kitos institucijos, įstaigos patalpose (t. 2, b. l. 49). Apeliantas teisingai nurodo, jog gyvenamojo namo kratos protokole nenurodyta konkreti vieta, kur krata atlikta, tačiau šis netikslumas bei kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų nemažina kratų ir jų metu rastų daiktų įrodomosios vertės bei neleidžia abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų profesine kvalifikacija ir sąžiningumu. Pažymima, kad atliekant kratas dalyvavo nuteistasis J. D., kuris pasirašė kratų protokolus, jokių pastabų nei dėl kratų atlikimo tvarkos, nei dėl jų protokoluose užfiksuotų duomenų netikslumo, neteisingumo, pastarasis nepareiškė. Taip pat pažymima, jog aplinkybės, kad nebuvo nuimti pirštų atspaudai nuo automobilyje „BMW“ rastų polietileninių maišelių, kad ant J. D. rankų nuoplovų nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepaneigia byloje surinktų įrodymų viseto, patvirtinančio J. D. kaltę dėl psichotropinės medžiagos – etilamfetamino disponavimo, turint tikslą šią medžiagą platinti.

Taigi, aukščiau aptarti įrodymai leidžia teigti, jog J. D. 2011 m. kovo 24 d. neteisėtai laikė ir gabeno nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – etilamfetamino, tai darė tikslu šią psichotropinę medžiagą platinti ir kėsinosi ją išplatinti, tačiau pastarosios veikos (platinimo) nepabaigė, nes tiek jis, tiek nuteistasis A. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 str. 1 d. atsirasti pakanka neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bet kokį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra kvalifikuojantis šios nusikalstamos veikos požymis (BK 260 str. 2 d.). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, nėra galimybės nustatyti tikslaus psichotropinės medžiagos – etilamfetamino kiekio, todėl J. D. veiksmai, nustačius neteisėtą etilamfetamino laikymą ir gabenimą, turint tikslą jį platinti, bei kėsinimąsi šią draudžiamą medžiagą išplatinti, kvalifikuojami pagal BK 260 str. 1 d. Taip pat J. D. veiksmai teisingai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nes be pasikėsinimo parduoti psichotropinę medžiagą etilamfetaminą A. B., apeliantas atliko ir kitus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus (neteisėtą psichotropinės medžiagos – etilamfetamino laikymą ir gabenimą, turint tikslą jį platinti), kurie sudaro baigto nusikaltimo sudėtį. Esant šioms aplinkybėms, visa J. D. veika vertintina kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, BK 260 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę nustato ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą, bet ir už kitokį platinimą. Pardavimas kaip veika – tai vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, jas perduodant kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą ar kitokį atlygį, tuo tarpu kitoks šių medžiagų platinimas – tai jų perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai, t. y. išmainant jas, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-665/2005; Nr. 2K-294/2008).

Pažymima, jog J. D. taipogi buvo nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 24 d. 20 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs automobilyje „BMW“ 530, v/n (duomenys neskelbtini) 0,055 g narkotinės medžiagos kokaino, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių, šias draudžiamas medžiagas gabeno Vilniaus mieste iki kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Iš byloje esančio 2011 m. vasario 25 d. (turėtų būti – 2011 m. kovo 25 d.) J. D. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu buvo rasta ir paimta rudos spalvos piniginė, kurioje buvo vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 49). Atlikus specialisto išvadą, nustatyta, jog baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2011 m. kovo 25 d. asmens kratos metu rastų pas J. D., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,055 g. Iš nuteistojo J. D. parodymų, duotų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios matyti, jog pastarasis šią draudžiamą narkotinę medžiagą laikė savo naudojimui, kadangi jis retsykiais vartoja kokainą, seniau buvo vartojęs ir kanapes. Tokios pozicijos pastarasis laikėsi ir pirmosios instancijos teisme bei teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Analizuojant nuteistojo A. B. parodymus matyti, jog pastarasis žinojo apie tai, kad J. D. vartoja narkotikus. Tuo tarpu nuteistojo J. D. kaltė dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – etilamfetaminu, turint tikslą šią psichotropinę medžiagą platinti, taip pat aplinkybė, kad J. D. į jokias įskaitas psichinės sveikatos priežiūros įstaigose neįrašytas, visgi neleidžia teismui daryti kategorišką išvadą, jog apeliantas kokainą laikė, gabeno, turėdamas tikslą jį platinti. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad J. D. buvo sulaikytas ką tik vairavęs automobilį, kuriuo vežė nepilnametį sūnų, paneigia nuteistojo nurodytą aplinkybę apie pastarojo vartojimą narkotinių medžiagų įvykio dieną, nepagrįsta. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu specialus tyrimas, tiksliai nurodęs, ar šis nuteistojo teiginys buvo teisingas, nebuvo atliktas. Vienareikšmiškai nuteistojo kaltės pagal BK 260 str. 1 d. dėl kokaino nepatvirtina ir tai, kad atlikus automobilio kratą buvo aptikti du polietileniniai maišeliai su narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakais, o atlikus kratą J. D. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti ir paimti maišeliai su viršuje užsifiksuojančia dalimi: 46 maži maišeliai, bei du didesni maišeliai (t. 2, b. l. 24-25, 26-27). Taigi, įvertinus nuteistųjų J. D., A. B. parodymus, neatlikus tyrimo, kuris nustatytų, ar J. D. sulaikymo dieną buvo vartojęs tam tikras narkotinių ir psichotropinių medžiagas, atsižvelgus į kitus bylos duomenis, negalima padaryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantas 0,055 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė, gabeno, turėdamas tikslą šią draudžiamą medžiagą platinti, tuo tarpu visi prieštaravimai ir abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Vadovaujantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nuostatomis, 0,055 g narkotinės medžiagos – kokaino sudaro nedidelį kiekį.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo J. D. veiksmai dėl kokaino perkvalifikuojami pagal BK 259 str. 2 d. ir nustatoma, kad J. D. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 24 d. 20 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė prie savęs rudos spalvos piniginėje nedidelį kiekį - 0,055 g narkotinės medžiagos kokaino bei šią draudžiamą medžiagą gabeno automobiliu „BMW“ 530, v/n (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste iki kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kol ji nebuvo aptikta pastarojo 2011 m. kovo 25 d. asmens kratos metu.

Be to, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino apelianto J. D. kaltę dėl neteisėto disponavimo nenustatytu kiekiu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, turint tikslą jas platinti. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Pabrėžtina, jog atlikus J. D. įvykio dieną vairuojamo automobilio „BMW“ kratą, nebuvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių ar jų dalių. 2011 m. balandžio 13 d. specialistai atliko minėtos transporto priemonės apžiūrą ir paėmė mikrodalelių mėginius (t. 2, b. l. 41-42), kuriuos ištyrus ant automobilio „BMW“ vairuotojo sėdynės paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai, ant dėtuvės paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 2, b. l. 45-46). Taigi, nuteistojo J. D. naudojamame automobilyje „BMW 530“ rasti kanapių pėdsakai, bet ne pati narkotinė medžiaga – kanapės ar jos dalys. Pats apeliantas yra nurodęs, jog kanapių automobilyje nevartodavo, kanapes vartojo labai seniai. Tuo tarpu byloje nėra kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą dėl neteisėto disponavimo kanapėmis, turint tikslą jas platinti. Įvertinus tai, iš J. D. kaltinimo šalintina aplinkybė, jog pastarasis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. D. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą pagrįstai atsižvelgė į tai, jog minėtas sunkus nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, už jo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 3 p. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.). Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje pripažįstama, kad veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tuomet, kai šis motyvas nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis ir neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Bylos medžiaga nustatyta, jog J. D. pasikėsino už nenustatytą sumą nuteistajam A. B. parduoti nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos etilamfetamino. Nors A. B. su savimi grynųjų pinigų neturėjo, tačiau pastarasis, kaip matyti iš jo parodymų, būtų neužilgo atsiskaitęs už perduotas jam psichotropines medžiagas. Visgi apylinkės teismas nepakankamai įvertino kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui ir paskyrė per griežtą savo dydžiu laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, jog J. D. teistumas išnykęs, jis charakterizuojamas patenkinamai, dirba, augina nepilnametį sūnų, be to, jo kaltė pagal BK 260 str. 1 d. pasitvirtino tik dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – etilamfetaminu. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta J. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Skiriant J. D. bausmę pagal BK 259 str. 2 d. (dėl 0,055 g kokaino) atsižvelgiama į tai, jog minėta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, į aukščiau išvardintas aplinkybes, apibūdinančias apelianto asmenybę, bei į tai, jog nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde J. D. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi J. D. asmens kratos metu savanoriškai atidavė užspaudžiamą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais. J. D. asmens kratos protokole užfiksuota, kad buvo rasta ir paimta rudos spalvos piniginė, kurioje buvo vienas užspaudžiamas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, taigi duomenų apie tai, jog minėtą maišelį (kaip vėliau buvo nustatyta, su narkotine medžiaga – kokainu) nuteistasis pats būtų pateikęs tyrėjams, nėra. Šio asmens kratos protokole užfiksuotų duomenų teisingumą savo parašu patvirtino J. D. (t. 2, b. l. 49). Be to, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, kaip kad buvo šiuo atveju (suradus maišelį su narkotine medžiaga), pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, manytina, jog J. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d., padarymą skirtina arešto bausmė, kurios dydis artimas įstatyme numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendė:

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį: J. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – etilamfetamino, turint tikslą šią medžiagą platinti) paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. (dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotine medžiaga – kokainu be tikslo jį platinti) ir skirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., griežtesne laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausme apimti švelnesnę arešto 30 parų bausmę ir galutinę bausmę J. D. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę J. D. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog J. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.