Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, atsakovai P. V. ir K. V., institucija, teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. E.. Pagal Civilinio kodekso 3.140 straipsnį ,vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis P. V., vaikui suteikta V. pavardė.

Paaiškino, kad su P. V. santuokos nutraukimo metu negyveno daugiau nei dešimt metų. Tai buvo nurodyta ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendime. Tuo metu ji draugavo su K. V., nuo jo ir susilaukė kūdikio. P. E. V. yra jo sūnus. Be to ji dar buvo susilaukusi trijų sūnų su atsakovu K. V., jų tėvu taip pat buvo įrašytas P. V., bet jų tėvystė jau yra nuginčyta.

P. E. V. atsakovą K. V. žino kaip tėvą, taip jį ir vadina. P. V. nepažįsta, nebendrauja. P. V. neužeina pas juos, nes jokių ryšių su juo nepalaiko .

Atsakovas P. V. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai. Byloje jis yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant , su ieškiniu sutinka (b.l.56).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.149 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš duomenų P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini), gimimo liudijime matyti, kad vaiko tėvu įrašytas atsakovas P. V., a.k(duomenys neskelbtini) Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini),sudarytas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l.16).

Iš byloje pateikto 2013 m. kovo 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo Nr.2-272-126/2013 matyti, kad sprendimu buvo nuspręsta nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp P. V., gim.(duomenys neskelbtini) ir A. S., gim.(duomenys neskelbtini), priėmusios santuokinę pavardę-V. (b.l.3-4).Minėtame sprendime pareiškėjų jau yra nurodyta, kad sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai jau dvylika metų, jie atsisakė taikytis. Tai patvirtina ir pareiškime nurodytą aplinkybę, kad tuo metu ieškovė su atsakovu P. V. nebegyveno. Į (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės sūnaus P. E. V. gimimo įrašą tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis P. V. CK 3.140 straipsnyje nurodytu pagrindu, t.y. kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos nutraukimo ,kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Ieškovės ištuokos liudijimas su P. V. buvo išduotas (duomenys neskelbtini), įrašas apie ištuoką įrašytas (duomenys neskelbtini) (b.l.5).

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi (b.l.70-71) paskyrus DNR ekspertizę buvo gauta ekspertizės išvada , kurioje nurodyta, kad K. V. yra vaiko P. E. V. biologinis tėvas su 99,999999993 procentų tikimybe (b.l.74-78).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, jog atsižvelgdama į byloje pateiktus atsiliepimus, ekspertizės išvadą, kitus įrodymus, neprieštarauja dėl ieškovės prašymo nuginčyti atsakovo P. V. tėvystę P. E. V. atžvilgiu, ieškinys šioje dalyje turėtų būti tenkinamas. Atsakovas K. V. nurodo, jog patvirtina ieškovės nurodomas faktines aplinkybes ir pripažįsta, jog yra P. E. tėvas, prašo ieškovės ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė svarbias aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą, jog atsakovas K. V. gali būti nepilnamečio P. E. V. tėvas, DNR ekspertizės išvada tai patvirtino, todėl atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, DNR ekspertizės išvadą, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, daro išvada, jog yra pagrindas pripažinti K. V. vaiko - E. P. V. biologiniu tėvu, o vaiką - P. E. V. pripažinti K. V. sūnumi (Lietuvos Respublikos CK 3,146 str. 2 d., 3.148 str. 1 d.). Šis ieškovės reikalavimas atitinka nepilnamečio interesus.

Kaip nustatyta iš ieškovės , atsakovo K. V. paaiškinimų, atsakovo P. V. sutikimo su ieškiniu ,nepilnamečio P. E. V. ir atsakovo P. V. ryšiai kaip tėvo ir sūnaus nebuvo susiformavę. Ieškovė su atsakovu P. V. jau daug metų iki santuokos nutraukimo nebegyveno ir draugavo su atsakovu K. V. ir vaikas K. V. laiko savo tėvu, nes gyvena kartu, yra jo auginamas nuo gimimo , tarp jų yra susiklostę tėvo ir sūnaus santykiai.

Nors ir vaiko motina nuo savo sūnaus neslėpė informacijos kas yra jo tikrasis tėvas , nutraukusi santuoką su atsakovu P. V. 2013 m. ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo ir neveikė vaiko interesais (teigė, jog kol dar vaikas nėjo į mokyklą, kito tėvo įrašymo į vaiko gimimo liudijimą ir pavardės klausimas nebuvo taip aktualus), tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina nustatytu, kad nepilnametis jau praktiškai nuo gimimo žino kas yra jo biologinis tėvas, jis su atsakovu P. V. ryšio nepalaiko, nebendrauja, nelaiko jo savo tėvu. P. E. ir atsakovo P. V. ryšiai kaip tėvo ir sūnaus niekada nebuvo susiformavę. Byloje skirta ekspertizė patvirtino, kad atsakovas P. V. nėra berniuko biologinis tėvas.

Nustatytina, kad atsakovas P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nėra P. E. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). tėvas, o P. E. V. nėra atsakovo P. V. ,sūnus (LR CK 3.150 str.). Be to panaikintinas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) bei jo pagrindu išduoto P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvą P. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašas (CK 3.149 str.1d.)

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Byloje gautas ekspertizės aktas , kurioje nurodyta, kad K. V. yra vaiko P. E. V. biologinis tėvas su 99,999999993 procentų tikimybe (b.l.74-78) patvirtina atsakovo K. V. tėvystę.

Iš byloje jau aptartų įrodymų matyti, kad tarp P. E. ir atsakovo K. V. jau nuo vaiko gimimo yra susiformavę tėvo ir sūnaus ryšiai, vaikas pageidauja ir nori, kad jo pavardė būtų tokia pati kaip tėvo ir kitų brolių.

Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas K. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra K. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), sūnus ( CK 3.148 str.). Nustačius tėvystę P. E. V. suteiktina pavardė „V.” (CK 3.167str.2d.), nes tai atitinka nepilnamečio teisėtus interesus, jokio ryšio su buvusiu mamos sutuoktiniu jis nepalaiko, be to jis nėra jo biologinis tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimu Nr.(8.4)-TP-20-T-01862-8003 (pratęstas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.(8.4 MR)-TP-20-P-1862-7079 ) ieškovė A. V. buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b.l.9-10). Atsakovas K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. Nr.(8.4)-TP-20-T-3084-12911 buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b.l.25). Pagal 2021-09-07 pažymą Nr. (12.36) PT-5846 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovei sudarė 410,63 Eur . Pagal 2021-09-15 pažymą Nr. (12.36) PT-6124 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą atsakovui K. V. sudarė 417 Eur . Kadangi atsakovui K. V. yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo 100 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsakovas P. V. nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną normą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patekintai ieškinio daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kasacinis teismas pabrėžia būtinumą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ne tik vertinant materialiuosius teisinius santykius, bet ir taikant CPK 96 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad „...bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d .nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 ). Iš ieškinio, jį pagrindžiančių dokumentų bei atsiliepimų į ieškinį motyvų matyti, kad atsakovas P. V. vaiko tėvu buvo įrašytas jau po santuokos nutraukimo dėl nustatyto įstatyminio reglamentavimo, jo kaltės dėl proceso nėra, bet kuri šalis šioje byloje galėjo būti ieškovu. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti. Atsakovas P. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, rengimosi bylos nagrinėjimui metu pradėjus žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 397-399 straipsniai). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas P. V. tinkamai vykdė ir savo procesines pareigas, todėl tokiu atveju nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš įstatymų nepažeidusios proceso šalies. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia apie įrodytą pagrindą nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, patenkinus ieškinį, ir nepriteisti valstybei išlaidų, patirtų suteikus ieškovei šioje byloje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo išsiuntimo

Įsiteisėjęs teismo sprendimas , kuriuo nuginčyta ir nustatyta tėvystė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą (CPK 392,399 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės A. V. ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nėra P. E. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. E. V. nėra atsakovo P. V. , sūnus. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.(duomenys neskelbtini) bei jo pagrindu išduoto P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvą P. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašą .

Nustatyti, kad atsakovas K. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), yra P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o P. E. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra K. V., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), sūnus . Nustačius tėvystę P. E. V. suteikti pavardę- „V.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.