Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Ameriturtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos A. N. skundas dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjai A. N. (toliau – pareiškėja) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. T. (toliau – nemokumo administratorius). 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos vienintelės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ 1 235 983,49 Eur dydžio reikalavimas. 2023 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtintas 2023 m. gegužės 9 d. patikslintas kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta bankroto administravimo išlaidoms skirti 2 160 Eur. Administravimo išlaidų sąmata 2 160 Eur sumai buvo patvirtinta 2023 m. gegužės 29 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas ir yra įsiteisėjęs. 2023 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į bankrutuojantį asmenį A. N. UAB „Intrum Lietuva“ perleido mažajai bendrijai (toliau – MB) „Miško servisas“, kuri vėliau 2024 m. spalio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į pareiškėją perleido kreditorei MB „Ameriturtas“. 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkintas MB „Ameriturtas“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo kreditorinio reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje ir atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo paskirstyti sukauptas lėšas, nutartis įsiteisėjusi.

2. 2025 m. rugpjūčio 4 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas alternatyvus sprendimas pagal kreditorės MB „Ameriturtas“ pasiūlymą. Skundžiamu sprendimu kreditorė nutarė:1) laikyti mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą Nr. 4 neatitinkančia Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatų; 2) įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 3 dienas po kreditorių susirinkimo: paskirstyti depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas; įpareigoti bankrutuojantį fizinį asmenį pervesti į depozitinę sąskaitą ataskaitiniu laikotarpiu perviršytas lėšas; atitinkamai pakoreguoti plano vykdymo eigos ataskaitą ir pateikti ją kreditorių susirinkimui svarstyti.

3. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtą alternatyvų nutarimo projektą; 2) įpareigoti nemokumo administratorių pateikti duomenis apie jau patirtas kanceliarines, kuro, draudimo išlaidas bankroto byloje ir įpareigoti nurodyti, kokiu būdu jos yra paskaičiuotos; 3) įpareigoti nemokumo administratorių skaičiuoti administravimo išlaidas (atlyginimą) iki bankroto bylos pabaigos; 4) įpareigoti nemokumo administratorių visas depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas (atskaičius tik bankroto administratoriaus atlyginimą už mėnesius, kol vyko bankroto byla) pasibaigus bankroto bylai, per 10 d. d. pervesti į pareiškėjos asmeninę sąskaitą.

4. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1820-981/2024 buvo patvirtinta tarp ieškovės MB „Miško servisas“ ir atsakovių A. N. bei M. Č. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią, atsakovių pasitelktas/surastas trečiasis asmuo turėjo teisę sumokėti MB „Miško servisas“ 60 000 Eur sumą, taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovių pasitelktam trečiajam asmeniui tinkamai ir visiškai įvykdžius taikos sutarties 2., 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus, MB „Miško servisas“ įsipareigojo atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų (įskaitant reikalavimo teisę į pareiškėją) jos fizinio asmens bankroto procese/byloje, pateikiant pareiškimą dėl atsisakymo nuo jų, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų visiško įvykdymo. Taikos sutarties 2.7. punktu šalys susitarė, jog visi pagal taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3. punktus gauti mokėjimai bus užskaitomi kaip MB „Miško servisas“ turimo reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje dengimas tokia suma, kokia bus gautų mokėjimų suma. Nuo bankroto proceso pradžios iki 2025 m. sausio 21 d. minėtai kreditorei (įskaitant iki reikalavimo perleidimo buvusią kreditorę UAB „Intrum Lietuva“) iš viso yra sumokėta 12 436,73 Eur. Už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2025 m. sausio 21 d. kreditorei MB „Ameriturtas“ buvo pervesta 2 389,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. spalio 22 d. buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, kuri buvo visiškai įvykdyta 2025 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2025 m. sausio 21 d. pareiškėjos atliekamos įmokos pagal mokumo atkūrimo planą turėjo būti skirtos tik administravimo išlaidoms dengti. Nurodytu laikotarpiu buvo pervesta 1 555,91 Eur suma, iš kurios 180 Eur skirti administravimo išlaidoms. Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2025 m. sausio 21 d. kreditorei buvo sumokėta 1 375,91 Eur per daug. Kreditorė MB „Ameriturtas“ 2025 m. liepos 10 d. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo kreditorinio reikalavimo, kuriuo patvirtino, jog įsipareigojimai pagal taikos sutartį yra visiškai bei tinkamai įvykdyti ir pareiškė, kad atsisako visų turimų reikalavimų į pareiškėją jos fizinio asmens bankroto procese. Pareiškime dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo kreditorė MB „Ameriturtas“ taip pat pareiškė prašymą įpareigoti nemokumo administratorių paskirstyti kreditoriams lėšas, sukauptas depozitinėje sąskaitoje, kaip tai numato teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas už laikotarpį iki šio pareiškimo pateikimo.

5. Pareiškėjos nuomone, kreditorė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Su kreditore yra atsiskaityta daugiau nei šalių buvo susitarta taikos sutartimi. Pareiškėja kreipėsi į nemokumo administratorių, kad šis spręstų klausimą dėl bankroto bylos pabaigos ir depozitinėje sąskaitoje sukauptų lėšų jai grąžinimo. Nemokumo administratorius nurodė, kad iki kol teismas neišnagrinės kreditorės 2025 m. liepos 10 d. pareiškimo dėl atsisakymo nuo kreditorinių reikalavimų, jokie veiksmai su depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis nebus atliekami bei pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei kreditorės prašymas paskirstyti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas bus atmestas, tai nereiškia, jog visos lėšos bus grąžintos jai, nes iš šių lėšų bus atskaičiuotas nemokumo administratoriaus atlyginimas, patvirtintas mokumo atkūrimo plane. Pareiškėja nesutiko su tokia nemokumo administratoriaus pozicija, jos nuomone, nemokumo administratorius bankroto bylą administravo aplaidžiai, matydamas kreditorės MB „Ameriturtas“ nepagrįstą norą be pagrindo gauti papildomai pinigų, elgėsi pasyviai, visiškai negynė pareiškėjos interesų. Nemokumo administratorius nepagrįstai tikisi gauti pilną mokumo atkūrimo plane numatytą atlygį bei nepagristai skaičiuoja 60 Eur/mėn. administravimo išlaidas, nes jis faktiškai jokių išlaidų (kuro, kanceliarinių, draudimo) pareiškėjos bankroto byloje nepatyrė. Todėl pareiškėja reikalavo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti duomenis apie jos bankroto byloje faktiškai patirtas išlaidas (t. y. iki bankroto faktinės bankroto bylos pabaigos datos, o ne iki numatytos).

6. Nemokumo administratorius prašė tenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl prašymo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtą alternatyvų nutarimą; kitoje skundo dalyje priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nemokumo administratorius nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu, vienintelė kreditorė MB „Ameriturtas“ pateikė savo atskirą nutarimo projektą, dėl kurio kreditorių susirinkime ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas (sprendimas). Pareiškėjai buvo paaiškinta susiklosčiusi situacija bei pasiūlyta apsvarstyti tokio kreditoriaus susirinkimo nutarimo apskundimo galimybes. Dar iki pakartotinio susirinkimo ir skundo pateikimo kreditorė MB „Ameriturtas“ bankroto byloje jau buvo pateikusi pareiškimą dėl atsisakymo nuo bankroto byloje patvirtinto reikalavimo. Pareiškime kreditorė taip pat prašė įpareigoti nemokumo administratorių paskirstyti depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas, kaip tai numatyta nemokumo atkūrimo plane, už laikotarpį iki pareiškimo pateikimo dienos. Tiek nemokumo administratorius, tiek pareiškėja atsiliepimuose į kreditorės pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo aiškiai nurodė, kad nesutinka su tokiu kreditorės įpareigojančio pobūdžio reikalavimais. Nesutikimo motyvai dėl tokio nepagrįsto prašymo išdėstyti atsiliepime (DOK-111159), kurių nemokumo administratorius šiame atsiliepime pakartotinai nekartoja. Nemokumo administratoriaus įsitikinimu, pasibaigus bankroto bylai su juo turi būti atsiskaitoma pagal 2023 m. gegužės 29 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime priimtą sprendimą dėl sąmatos patvirtinimo, pilnai sumokant patvirtintą 2 160 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą. Šiai dienai patvirtinta sąmata yra apmokėta tik 1 440 Eur apimtyje. Bankroto byloje priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra įsiteisėjęs ir yra privalomas, todėl jis turi teisę gauti visą pagal sąmatą patvirtintą atlyginimą.

7. Kreditorė MB „Ameriturtas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjos skundas tenkintas. Panaikinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai. Pareiškėjos bankroto byla užbaigta FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

9. Teismas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo tenkintas vienintelės kreditorės MB „Ameriturtas“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje. Nors ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes priimtas kreditorės atskirasis skundas, tačiau faktiškai atskirajame skunde nėra skundžiama nutarties dalis, susijusi su kreditorės atsisakymu nuo reikalavimo. Tokie kreditorės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ji iš esmės sutiko, kad jos likusi reikalavimų dalis nebus patenkinta. Kreditorei MB „Ameriturtas“ atsisakius savo reikalavimo ir teismui priėmus nutartį priimti tokį atsisakymą, kitų kreditorių pareiškėjos bankroto byloje nebeliko. Esant tokiai situacijai, faktiškai yra pakankamas pagrindas teismui priimti sprendimą užbaigti bankroto bylą FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

10. Pareiškėja skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo panaikinimo iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad įvykdžius taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1820-981/2024, su kreditore yra pilnai atsiskaityta ir jos prievolės kreditorei yra pilna apimtimi pasibaigusios. Kadangi kreditorė MB „Ameriturtas“, kaip numatyta taikos sutartyje, 2025 m. liepos 11 d. pareiškimu dėl atsisakymo nuo kreditorinių reikalavimų atsisakė visų turimų finansinių reikalavimų bankroto byloje, todėl, anot pareiškėjos, ji neturi teisės reikalauti gauti kreditorinio reikalavimo tenkinimo už laikotarpį iki šio pareiškimo pateikimo, t. y. ketvirtąjį pusmetį (2025 m. sausio – liepos mėn.).

11. Vertindamas tokią pareiškėjos poziciją, teismas papildomai pažymėjo, kad taikos sutartyje kreditorė įsipareigojo, įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių reikalavimų pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje (taikos sutarties 4.2. punktas). Byloje nėra ginčo, kad taikos sutartimi prisiimti reikalavimai įvykdyti 2025 m. liepos 3 d. Taigi, remiantis taikos sutartimi, kreditorė įsipareigojo atsisakyti visų turimų finansinių reikalavimų bankroto byloje, turimų 2025 m. liepos 3 d., kai buvo įvykdyta taikos sutartis.

12. Todėl teismas sutiko su pareiškėjos ir nemokumo administratoriaus pozicijomis ginčo klausimu, kad taikos sutartį tinkamai įvykdžius 2025 m. liepos 3 d., nuo šio momento kreditorė MB „Ameriturtas“ atsisakė visų ir bet kokių tuo metu buvusių reikalavimų bankrutuojančio fizinio asmens bankroto byloje, tarp jų ir teisės gauti sukauptas lėšas už ketvirtąjį ketvirtį, t. y. (2025 m. sausio – liepos mėnesius).

13. Teismo nuomone, kreditorės lūkestis gauti finansinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki pareiškimo dėl visų kreditorinių reikalavimų atsisakymo pateikimo yra nepagrįstas ir prieštarauja šalių sudarytai taikos sutarčiai bei reikalavimo atsisakymo institutui. Be to, mokumo atkūrimo planas yra vykdomas ir galioja tol, kol yra tenkintini kreditorių finansiniai reikalavimai. Kreditoriui atsisakius savo reikalavimo, mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą nebegali būti vykdomi ir toks kreditorės reikalavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir FABĮ logikai. Reikalavimo atsisakymas bankroto byloje reiškia, kad nuo to momento kreditorius praranda teisę į bet kokias išmokas pagal mokumo atkūrimo planą. Atsisakius reikalavimo nebeliko ir teisinio pagrindo tikėtis gauti finansinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki tokio pareiškimo pateikimo. Priešingu atveju, toks reikalavimo atsisakymas, kai prašoma patenkinti jo dalį, būtų sąlyginis, kas pagal įstatymą nėra leidžiama.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas panaikino 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtą alternatyvų nutarimo projektą (FABĮ 25 straipsnio 12 dalis).

15. Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidų sąmata 2 160 Eur sumai buvo patvirtinta 2023 m. gegužės 29 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime. Administravimo išlaidos ir nemokumo administratoriaus atlyginimas yra tvirtinamas laikotarpiui nuo teismo nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki bankroto proceso pabaigos. Bankroto administravimo išlaidos siejamos su bankroto procesu ir jo pabaiga, o ne su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreditorių susirinkimo sprendimo dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, todėl teisinio pagrindo mažinti nustatyto nemokumo administratoriaus atlyginimo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo MB „Ameriturtas“ (toliau – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai bei nepagrįstai vertino, jog taikos sutartimi apeliantė atsisakė teisės gauti mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą, tai yra ir teisės gauti sukauptas lėšas už ketvirtąjį ketvirtį (t. y. 2025 m. sausio – liepos mėnesius). Pagal taikos sutartį apeliantė neatsisakė ir neprarado teisės gauti įmokas pagal mokumo plane numatytą tvarką ir tokios sąlygos taikos sutartyje nėra. Taikos sutartimi šalys išsprendė visiškai atskirą teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1462-964/2024, nesusijusį su bankroto (nemokumo) procesu.

16.2. Taikos sutarties sudarymo metu buvo vykdomas pareiškėjos nemokumo procesas, kuriame apeliantė buvo vienintelė kreditorė. Šalys nurodė, jog bus laikoma, kad visi pagal taikos sutartį gauti mokėjimai užskaitomi kaip kreditorinio reikalavimo dengimai bankroto byloje. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepakeičia patvirtinto mokumo atkūrimo plano bei apeliantės teisės gauti mokėjimus, skirtus kreditorinio reikalavimo dengimui pagal mokumo atkūrimo planą, bei A. N. atliktus iki kreditorinio reikalavimo atsisakymo.

16.3. Taikos sutartis patvirtinta 2024 m. spalio 22 d. nutartimi ir jau po to, 2025 m. sausio 21 d. nemokumo administratorius teikė kreditorių susirinkimui pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą Nr. 3 už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2025 m. sausio 21 d., kuri buvo patvirtinta. Apeliantei pervestos įmokos kreditorinio reikalavimo dengimui pagal mokumo atkūrimo planą. Ketvirtasis mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetis baigėsi 2025 m. liepos 20 d. ataskaita Nr. 4 už laikotarpį 2025 m. sausio–liepos mėn. pateikta kreditoriams 2025 m. liepos 22 d. Kaip matyti iš prie ataskaitos Nr. 4 pridėto depozitinės sąskaitos išrašo, po paskutinio apeliantės kreditorinio reikalavimo tenkinimo pagal ataskaitą Nr. 3 A. N. laikotarpyje nuo 2025 m. kovo 8 d. iki 2025 m. birželio 10 d. į depozitinę sąskaitą kreditorinių reikalavimų tenkinimui už 4-ąjį mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį pervedė 2 374,76 Eur sumą. Pareiškimas dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo priimtas 2025 m. liepos 11 d., tačiau nutartis priimti atsisakymą dėl kreditorinio reikalavimo priimta tik 2025 m. rugsėjo 10 d.

16.4. Sprendimas baigti fizinio asmens bankroto bylą nėra įsiteisėjęs, mokumo atkūrimo planas nėra baigtas įgyvendinti, todėl bankrutuojančio asmens lėšos, kurias pastarasis pervedė pagal planą iki apeliantei pateikiant pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų atsisakymo, privalėjo būti paskirstytos plane numatyta tvarka su ataskaita Nr. 4, kadangi nebuvo jokio pagrindo neskirstyti apeliantei lėšų už 4-ojo mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį. Apeliantės įsitikinimu pareiškėjos bankroto byla užbaigtina FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu tik tinkamai paskirsčius lėšas už 4-ojo mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį, kurios sumokėtos dar iki apeliantei atsisakius kreditorinio reikalavimo ir teismui priėmus nutartį priimti tokį atsisakymą.

17. Pareiškėja A. N. atsiliepimu atskirojo skundo prašė netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantės įsitikinimas, kad pareiškėjos bankroto byla užbaigtina FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu tik tinkamai paskirsčius lėšas už 4-ojo mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį, kurios sumokėtos dar iki apeliantei atsisakius kreditorinio reikalavimo ir teismui priėmus nutartį priimti tokį atsisakymą, prieštarauja tarp A. N. ir MB „Ameriturtas“ patvirtintos taikos sutarties 2.7. punktui.

17.2. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad kreditorės lūkestis gauti finansinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki pareiškimo dėl visų kreditorinių reikalavimų atsisakymo pateikimo yra nepagrįstas ir prieštarauja šalių sudarytai taikos sutarčiai bei reikalavimo atsisakymo institutui, kadangi mokumo atkūrimo planas yra vykdomas ir galioja tol, kol yra tenkintini kreditorių reikalavimai. Kreditoriui atsisakius savo reikalavimo, mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą nebegali būti vykdomi ir toks kreditorės reikalavimas prieštarautų CK ir FABĮ logikai. Atsisakius reikalavimo bankroto byloje, nuo to momento kreditorius praranda teisę į bet kokias išmokas pagal mokumo atkūrimo planą, todėl nebeliko ir teisinio pagrindo tikėtis gauti finansinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki tokio pareiškimo pateikimo. Priešingu atveju, toks reikalavimo atsisakymas, kai prašoma patenkinti jo dalį, būtų sąlyginis, kas pagal įstatymą nėra leidžiama.

18. Nemokumo administratorius V. T. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nemokumo administratorius nurodė, kad išsamus ir motyvuotas jo atsiliepimas į pareiškėjos A. N. skundą, kurį nemokumo administratorius pilnai palaiko, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2025 m. rugsėjo 5 d. Įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir argumentus, nemokumo administratorius pilnai sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

21. Byloje kilo ginčas, ar kreditorė, atsisakiusi savo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, turi teisę gauti išmokas pagal mokumo atkūrimo planą už laikotarpį iki pareiškimo dėl reikalavimo atsisakymo pateikimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

22. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė nemokumo administratoriaus depozitinės sąskaitos išrašą.

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), kai prašoma priimti naujus įrodymus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

24. Siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti. Kadangi apeliantė nesuformulavo teismui prašymo prijungti prie bylos pateikiamą įrodymą, todėl jo prijungimo klausimo savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas spręsti neturi pagrindo.

25. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjai A. N. iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vitalijus Tichomirovas. Teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 1 235 983,49 Eur sumai. Teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens A. N. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pakeičiant pradinę (ir vienintelę) kreditorę UAB „Intrum Lietuva“ naująja kreditore (jos teisių perėmėja) MB „Miško servisas“ su 1 235 983,49 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditorė MB „Miško servisas“ pakeista jos teisių perėmėja MB „Ameriturtas“.

26. 2023 m. rugsėjo 15 d. kreditorė MB „Miško servisas“ pareiškė ieškinį atsakovėms A. N. ir M. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo buvo reikalaujama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2019 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-532, kuria bankrutuojantis asmuo A. N. padovanojo savo motinai M. Č. 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalis pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti A. N. nuosavybės teises į padovanotą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1462-964/2024, ieškinį tenkino pilnai. Atsakovės A. N. ir M. Č., nesutikdamos su pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1820-981/2024, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą ir patvirtino ieškovės MB „Miško servisas“ ir atsakovių A. N. bei M. Č. 2024 m. spalio 18 d. sudarytą taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, atsakovė M. Č. įsipareigojo sumokėti ieškovei MB „Miško servisas“ 60 000 Eur sumą 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8 punktuose nurodyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Teisė šį įsipareigojimą įvykdyti suteikta ir atsakovių pasitelktam/surastam trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, šalys susitarė, kad visi pagal taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3. punktus gauti mokėjimai bus užskaitomi kaip ieškovės turimo finansinio/kreditinio reikalavimo atsakovės (A. N.) fizinio asmens bankroto byloje (Nr. e2FB-18242-1098/2023), dengimas tokia suma, kokia bus gautų mokėjimų suma (Taikos sutarties 2.7 punktas). Atsakovei M. Č. ar atsakovių pasitelktam/surastam trečiajam asmeniui tinkamai ir visiškai įvykdžius 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus, ieškovė MB „Miško servisas“ įsipareigojo: 1) atsisakyti šios taikos sutarties 1.3. punkte nurodyto reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. nereikalauti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų (reikalavimo teisių į atsakovę A. N.) jos fizinio asmens bankroto procese / byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-18242-1098/2023, pateikiant pareiškimą dėl atsisakymo nuo jų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.7., 2.8. punktuose nurodytų įsipareigojimų visiško įvykdymo (Taikos sutarties 4 punktas ir jo papunkčiai). Šalys labai aiškiai pabrėžė ir išskyrė aplinkybę, jog tinkamai ir visiškai įvykdžius šios Taikos sutarties 2, 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 2.5., 2.6., 2.8. punktuose nurodytus įsipareigojimus bus laikoma, jog visos ir bet kokios tuo metu egzistuojančios atsakovės prievolės ieškovei yra visiškai (pilna apimtimi) pasibaigusios ieškovei jų atsisakius (Taikos sutarties 4.2 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Byloje esantys duomenys ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai patvirtina, kad atsakovių įsipareigojimai pagal aukščiau aptartą taikos sutartį buvo visiškai įvykdyti 2025 m. liepos 3 d. (CPK 178 straipsnis). Kreditorė MB „Ameriturtas“ pagal šalių sudarytą susitarimą 2025 m. liepos 11 d. bankroto byloje pateikė pareiškimą dėl kreditinių reikalavimų atsisakymo, kuriame pareiškė, kad atsisako visų turimų finansinių/kreditinių reikalavimų (reikalavimo teisių į A. N.) jos fizinio asmens bankroto procese/byloje, tačiau kartu prašė įpareigoti nemokumo administratorių paskirstyti kreditoriams depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas, kaip tai numatyta mokumo atkūrimo plane už laikotarpį iki šio pareiškimo pateikimo. Kreditorės nuomone, jos atsisakymas nuo visų turimų finansinių/kreditorinių reikalavimų nepanaikina jos teisės gauti kreditorinių reikalavimų tenkinimą už laikotarpį iki tokio pareiškimo pateikimo. 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymo dėl įpareigojimo paskirstyti lėšas netenkino, todėl kreditorė nutartį apskundė apeliacine tvarka. 2026 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

28. 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja A. N. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. vykusio pakartotinio susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo ir kreditoriaus įpareigojimų netenkinimo jos bankroto byloje. 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino bankrutuojančio fizinio asmens A. N. 2025 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus ir nutarė užbaigti bankroto bylą FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl atskirojo skundo argumentų

29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad teismas neteisingai bei nepagrįstai vertino, jog taikos sutartimi pareiškėja atsisakė teisės gauti mokėjimus pagal mokumo atkūrimo planą, tai yra ir teisės gauti sukauptas lėšas už ketvirtąjį ketvirtį, t. y. (2025 m. sausio – liepos mėnesius). Apeliantės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Pagal FABĮ 24 straipsnio 4 punktą, CK 6.125 ir 6.129 straipsnius kreditorius turi teisę atsisakyti savo reikalavimo, o tokio atsisakymo teisinė pasekmė yra prievolės pasibaigimas. Taikos sutarties 4.2 punkte kreditorė aiškiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo, tinkamai įvykdžius taikos sutartį, atsisakyti visų tuo metu turimų finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad taikos sutartis buvo tinkamai įvykdyta 2025 m. liepos 3 d., todėl nuo šio momento kreditorė neteko visų bankroto byloje egzistavusių subjektinių teisių reikalauti finansinio reikalavimo tenkinimo. Kreditorės pozicija, kad atsisakiusi kreditorinio reikalavimo ji neprarado teisės į sukauptas, bet neišmokėtas lėšas, neatitinka nei civilinės teisės normų, nei jos pačios prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Reikalavimo atsisakymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, apima visą reikalavimą kaip vieningą turtinę teisę ir negali būti aiškinamas kaip leidžiantis išsaugoti dalį teisių, kurios dar nebuvo įgyvendintos. Kreditorinio reikalavimo egzistavimas yra būtina ir esminė sąlyga lėšų išmokėjimui. Priešingas aiškinimas reikštų sąlyginį arba dalinį reikalavimo atsisakymą, kuris nei CK, nei FABĮ nėra numatytas ir nėra leidžiamas.

30. Aplinkybė, kad taikos sutartimi buvo išspręstas atskiras civilinis ginčas, nepaneigia jos tiesioginių teisinių pasekmių bankroto procesui. Priešingai, būtent pati kreditorė savo valia aiškiai susiejo taikos sutarties įvykdymą su visų bankroto byloje turimų finansinių reikalavimų atsisakymu. Todėl apeliantės teiginiai, jog taikos sutartis nepakeitė mokumo atkūrimo plano ar jo vykdymo tvarkos, neturi teisinės reikšmės, nes atsisakius kreditorinio reikalavimo yra panaikinamas pats mokumo atkūrimo plano taikymo pagrindas – nebelieka kreditoriaus ir jo finansinio reikalavimo.

31. Ta aplinkybė, kad iki 2025 m. liepos 11 d. kreditorė faktiškai turėjo kreditoriaus statusą ir iki tol jai buvo atliekami mokėjimai pagal mokumo atkūrimo planą, nesukuria savarankiškos, tęstinės ar išlikusios teisės gauti mokėjimus vėlesniu laikotarpiu ar už laikotarpį iki reikalavimo atsisakymo, jeigu šios lėšos nebuvo paskirstytos ir išmokėtos iki atsisakymo patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo priėmimo šiuo metu yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad nuo nutarties priėmimo momento kreditorė nebeteko ne tik galimybės reikalauti mokėjimų ateityje, bet apskritai neteko kreditoriaus statuso fizinio asmens bankroto byloje. Todėl nebeliko subjekto, kuriam galėtų būti teisėtai paskirstytos ar išmokėtos lėšos pagal mokumo atkūrimo planą.

32. Ataskaitos Nr. 3 patvirtinimas po taikos sutarties sudarymo patvirtina tik tai, kad tuo laikotarpiu kreditorės reikalavimas dar egzistavo ir buvo teisėtai tenkinamas. Tuo tarpu Ataskaita Nr. 4 buvo pateikta jau po to, kai taikos sutartis buvo įvykdyta ir kreditorė pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo, o vėliau teismas tokį atsisakymą priėmė, todėl šios ataskaitos pagrindu lėšų paskirstymas kreditorės naudai būtų prieštaravęs susiklosčiusiai teisinei situacijai, kai bankroto byloje nebeliko kreditoriaus.

33. FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas nenumato, jog fizinio asmens bankroto bylos užbaigimas būtų siejamas su mokumo atkūrimo plano ataskaitų patvirtinimu ar faktiniu lėšų paskirstymu. Pakanka konstatuoti, kad visi kreditoriai atsisakė savo reikalavimų ir teismas priėmė tokius atsisakymus. Todėl apeliantės argumentas, kad bankroto byla gali būti baigta tik paskirsčius lėšas už ketvirtąjį mokumo atkūrimo plano vykdymo pusmetį, neatitinka nei įstatymo normų, nei jo tikslo.

34. Pažymėtina, kad analogiška teisės aiškinimo ir taikymo pozicija yra išreikšta ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-70-459/2026, kurioje buvo atmestas apeliantės atskirasis skundas dėl 2025 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarties. Ši teismų praktika papildomai patvirtina išvadą, kad kreditorius, atsisakęs savo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, neturi teisės gauti išmokų pagal mokumo atkūrimo planą už laikotarpį iki pareiškimo dėl reikalavimo atsisakymo pateikimo.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.