Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., asmens kodas gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. T. 2018 m. gruodžio 30 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – koncertų salės „Compensa“, esančios Vilniuje, Kernavės g. 84, rūbinėje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo rūbinės darbuotojas, stumdė A. E., kuris žodinio konflikto metu gynė rūbinės darbuotojas ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė A. E. į veido bei kaklo sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, kaklo dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip P. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis P. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d., apie 18.00 val., jis kartu su artima drauge R. J. bei mažamečiais vaikais atvyko į „Compensa“ koncertų salėje surengtą vaidinimą „Maša ir Lokys“. Tą vakarą jis blogai jautėsi, buvo suirzęs, nes skaudėjo pilvą. Po renginio, apie 19.30 val., kartu su R. J. nuėjo prie rūbinės ir norėjo atsiimti paliktus rūbus. Paliekant rūbus jiems buvo išduoti du žetonai: vieną turėjo jis, o kitą draugė. Atsiimant rūbus R. J. neberado savo žetono, todėl rūbininkė atsisakė išduoti rūbus. Jiems buvo pasakyta, kad už pamestą žetoną reikia sumokėti 5 Eur antrame aukšte esančiame bare ir tuomet bus grąžinti rūbinėje palikti rūbai. Tuo metu tarp jo ir A. E., kuris, jo įsitikinimu, atliko apsaugos darbuotojo pareigas, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. R. J. sumokėjus 5 Eur už neva pamestą žetoną ir sugrįžus prie rūbinės, ieškomas žetonas buvo surastas. Tada jis pareikalavo, kad rūbininkės grąžintų R. J. sumokėtus 5 Eur. Rūbininkėms pasakius, kad to padaryti negali, jis peršoko rūbinę skiriantį barjerą ir nuo kabyklos numetė kelis žetonus. Tuo metu prie jo pripuolė A. E. ir ėmė jį tempti iš rūbinės. Įvyko susistumdymas, tiksliau muštynės. Neneigė, kad jis galėjo pirmas suduoti A. E., taip pat, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, tačiau tvirtino, kad gynėsi nuo A. E., kuriam padėjo dar vienas apsaugos darbuotojas, kuris jį taip pat mušė. Ištrūkus į lauką jį nusivijo A. E., kuris panaudojo dujų balionėlį ir papurškė jam į akis. Tada jis sugrįžo į „Compensa“ salės patalpas ir nubėgo į tualetą. Prausiant veidą ir akis prie jo priėjo A. E., vėl papurškė dujų į veidą ir pasakė, kad yra iškviesta policija. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis visą laiką buvo tualete ir vandeniu plovė veidą bei akis. Atvykę pareigūnai jį išsivežė į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, o po to į policijos komisariatą. Byloje esančių civilinių ieškinių nepripažino ir prašė juos atmesti.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. kartu su S. S. kaip žiūrovai buvo „Compensa“ koncertų salėje. Jis vilkėjo juodus rūbus, tačiau tą vakarą apsaugos darbuotojo funkcijų nevykdė. Po vaidinimo, apie 19.30 val., su. S. atėjus prie rūbinės jie pamatė garsiai rėkaujantį stambaus kūno sudėjimo vyrą – P. T., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais ir reiškė pretenzijas rūbininkėms. Tuo metu rūbinėje buvo pilna suaugusių žmonių su vaikais, nes ką tik buvo pasibaigęs spektaklis ir žmonės ėjo atsiimti rūbinėje paliktų rūbų. Jis pabandė P. T. nuraminti, tačiau iš jo sulaukė grasinimų nedelsiant susidoroti. Grasinimą lydėjo garsiai sakomi necenzūriniai žodžiai. Išaiškėjo, kad P. T. įsiaudrino dėl to, jog nerado rūbinės žetono, o rūbininkės atsisakė jam gražinti rūbus ir pasakė, kad už pamestą žetoną jis turi sumokėti 5 Eur. P. T. draugei sumokėjus 5 Eur reikalingas žetonas buvo surastas. Tada P. T. pareikalavo, kad rūbininkės grąžintų sumokėtus 5 Eur. Joms atsisakius tai padaryti P. T. pradėjo jas terorizuoti, peršoko rūbinės pertvarą, išmetė rūbinės numeriukus, išstumdė personalą, grasino fiziškai nuskriausti. Jis pabandė P. T. sustabdyti ir buvo užpultas, gavo tris smūgius į veidą. P. T. bandė pasprukti ir išbėgo į lauką. Jis pabandė P. T. sustabdyti ir lauke gavo dar vieną smūgį į veidą. Tada P. T. atžvilgiu panaudojo dujų balionėlį. Tuomet P. T. sugrįžo į koncertų salę „Compensa“ ir nubėgo į tualetą. Ten P. T. rado pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai. Po įvykio, pradėjus ikiteisminį tyrimą jis kreipėsi į teismo medikus ir jam buvo konstatuoti veido sužalojimai. Ant jo veido kurį laiką matėsi mėlynės, kraujosruvos, todėl jautė diskomfortą bendraudamas su kitais asmenimis. Tai vertina, kaip moralinę žalą, kurios dydis sudaro 170 Eur. Dėl neteisėtų P. T. veiksmų jis patyrė ir turtinę žalą, nes po įvykio turėjo pasinaudoti taksi paslaugomis vykstant į policiją ir gydymo įstaigą, pirko vaistus veido sužalojimui gydyti ir tam išleido 30 Eur, tačiau turtinę žalą galinčių patvirtinti duomenų neturi ir teismui jų pateikti negali.

Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis A. E. 2018 m. gruodžio 30 d. pateikė 2018 m. gruodžio 30 d. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog traumos data – 2018 m. gruodžio 30 d. 20.15 val., traumos aplinkybės – sumušė teatre agresyvus nepažįstamas, nustatyta būklė – dešinio antakio srityje dvi nedidelės paviršinės voko žaizdelės po 0,5 cm, aplink audinių paburkimas, ant kaklo du įbrėžimai. Medicinos dokumentų išrašo kopija prijungta prie bylos (b. l. 13-15)

Specialisto išvadoje Nr. G 13/2019(01) nurodyta, kad A. E. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, kaklo dešinėje pusėje kietu buku ribotą paviršių ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka, tačiau sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 17, 18).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d., apie 17.30 val., jis atėjo į koncertų salę „Compensa“, kur susitiko su draugu S. S. ir jo šeima. Apie 18.00 val. jie kartu nuėjo žiūrėti vaikiško spektaklio „Maša ir Lokys“. Pasibaigus spektakliui nuėjo į rūbinę pasiimti savo striukės. Apie 19.30 val. atėjęs į rūbinę pastebėjo konfliktą tarp rūbinės darbuotojų ir neadekvačiai besielgiančio vyro. Kadangi vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais mažų vaikų akivaizdoje, priėjęs prie vyro padarė jam pastabą. Vyras jam pasakė, kad nuo jo atstotų, nes kitaip jam smogs į veidą. Vyrui bandė gražiai paaiškinti, kad taip elgtis nederama, juk šalia jo vaikšto kiti asmenys, tarp kurių yra maži vaikai. Iš to vyro sužinojo, kad jis atėjo į spektaklį kartu su savo sugyventine ir dviem vaikais. Po spektaklio jiedu negalėjo rasti savo striukių numeriuko, dėl ko personalo darbuotojos atsisakė atiduoti jų striukę paaiškindamos, kad reikia sumokėti už prarastą numeriuką. Jis pasisiūlė nepažįstamai moteriai parodyti, kur yra kasa, kad pastaroji galėtų susimokėti. Jis kartu su moterimi nuėjo prie kasos, o vyras liko rūbinėje. Po kelių minučių jiems nusileidus prie rūbinės pastebėjo, kad minėtas vyras perlipęs per rūbinės stalą, keikdamas rūbinės darbuotojas bandė savavališkai pasiimti rūbus. Darbuotojos, esančios rūbinėje, pradėjo šaukti apsaugos darbuotojų, tačiau jų šalia nebuvo. Jis nutarė padėti rūbinės darbuotojoms. Priėjęs prie rūbinės stalo pasakė rūbinės viduje esančiam vyrui, kad šis išeitų iš vidaus bei paaiškino, kad į vietą yra iškviesta policija. Vyras, išeidamas iš rūbinės vidaus, jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į koloną. Praėjus kelioms sekundėms vyras vienos rankos kumščiu smogė jam į dešiniąją akį, o jis gindamasis smogė minėtam asmeniui atgal, tačiau nepataikė. Vyras vėl puolė jį mojuodamas kumščiais. Jis bandė kumščiais išvengti jo suduodamų smūgių, todėl neatmeta galimybės, kad gindamasis galėjo pataikyti vieną kartą vyrui į galvos sritį. Grumtynių metu vyras jam pataikė kumščiu dar ne mažiau dviejų kartų, ko pasėkoje jam ant kaklo atsirado kraujosruvos ir įbrėžimai. Grumtynių metu prie jų pribėgo S. S., kuris bandė nuo jo patraukti agresyvų vyrą. Vyras išbėgo iš rūbinės patalpų į stovėjimo aikštelę. Jis pasivijo vyrą, kad šis nepasišalintų iš įvykio vietos. Automobilių stovėjimo aikštelėje vyras atsisuko į jo pusę ir eidamas link jo mojavo kumščiais. Nenorėdamas įsivelti į muštynes prieš agresyvų vyrą panaudojo dujų balionėlį ir jam papurškė dujų. Tada vyras nubėgo į „Compensa“ patalpas per jėgą atidarydamas įėjimo duris, kurios atsidaro tik iš vidaus. Vyras iš karto nubėgo į tualetą, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Nuėjęs į rūbinę parašė pareiškimą ir su atvykusiais medikais nuvyko į Lazdynų ligoninę. Apžiūros metu gydytojai jam paaiškino, kad reikia siūti antakio žaizdą, tačiau jis atsisakė, kadangi nenorėjo, kad liktų randas, todėl žaizdą jam užtvarstė.

Apklausiama teisme liudytoja R. J. parodė, kad ji gyvena kartu su P. T. ir augina du vaikus. 2018 metų pabaigoje jie kaip šeima atvyko į „Compensa“ koncertų salėje vykusį spektaklį vaikams. Po spektaklio ji neberado vieno iš rūbinėje duotų žetonų, todėl ten dirbusios merginos atsisakė jiems grąžinti rūbus. Jos liepė už žetono praradimą sumokėti 5 Eur ir nurodė kur tai galima padaryti. Ji su vaikais nuėjo į salės antrą aukštą, o jos artimas draugas P. T. liko prie rūbinės. Jai sugrįžus P. T. pasakė, kad surado dingusį žetoną. Tada jie pareikalavo, kad rūbininkės grąžintų jos sumokėtus 5 Eur. Jos pasakė, kad negali tai padaryti. Tada P. T. peršoko barjerą pas rūbininkes, nes jos atsisakė su juo kalbėtis. Kilus konfliktui prie P. T. priėjo apsaugos darbuotojas – A. E. ir liepė jos draugui eiti su juo. P. T. atsisakė, pirmas smogė A. E. į veidą ir prasidėjo muštynės. P. T. išbėgus iš salės A. E. jį nusivijo. Kas įvyko lauke, ji nematė.

Apklausiama teisme liudytoja M. A. parodė, kad ji dirba „Compensa“ koncertų salėje projektų vadove. 2018 m. gruodžio 30 d. po vaikų vaidinimo prie rūbinės kilusio įvykio ji nematė. Atsimena, kad vienu metu prie jos priėjęs kolega pasakė, kad nesusitvarko su rūbinėje esančiu vienu iš lankytoju – P. T. ir kviečia policiją. Prisimena, kad prie jos buvo priėjusi P. T. artima draugė ar sugyventinė ir prašė grąžinti 5 Eur, kuriuos sumokėjo už pamestą rūbinės žetoną, nes žetoną surado. Iš pradžių ji atsisakė grąžinti pinigus sakydama, kad jos draugas pridarė daugiau žalos, nes sulaužė salės įėjimo duris, tačiau moteriai pasakius, kad jos vyras sulaikytas, o ji su vaikais neturi lėšų transportui į namus, atidavė jai savo asmeninius 5 Eur. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad pažįsta A. E., tačiau tvirtino, kad tą vakarą jis apsaugos darbuotoju nedirbo ir lankytojų bilietų netikrino. Pats įvykis galimai buvo užfiksuotas apsaugos kamerų, tačiau jų įrašų išsaugoti nepavyko, nes policijos pareigūnai per vėlai kreipėsi į „Compensa“ administraciją.

Apklausiama teisme liudytoja A. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vakare ji dirbo „Compensa“ pramogų salėje rūbininke. Pasibaigus vaikų vaidinimui prie rūbinės atėjo P. T. ir norėjo pasiimti paliktus rūbus. Jam neradus vieno žetono buvo pasiūlyta už jo praradimą sumokėti 5 Eur, nes taip nustatyta vidaus taisyklėse. Tai išgirdęs P. T. labai susinervino ir perlipo rūbinę nuo lankytojų skiriantį barjerą. Toks P. T. elgesys labai išgąsdino tiek ją, tiek kitas rūbinėje dirbusias merginas. Iš rūbinės P. T. ištempė juodai apsirengęs vyriškis. Kas pirmas sudavė smūgius, negali pasakyti, tačiau matė, kaip P. T. tiesė ranką link juodai apsirengusio vyriškio, kuris jį tempė iš rūbinės. Patvirtino, kad teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad P. T. visas paraudęs nuo agresijos ir pykčio pradėjo lipti per rūbinės barjerą. Jis mosikavo rankomis, čiupo stalą, pradėjo jį sverti. Iš to pasiutimo pradėjo griebti už žetonų, kurie kabėjo už stalo ant kabyklos, čiupo žetoną nuo vienos iš kabyklų ir sviedė jį į personalo pusę. Ji stovėjo atsirėmusi į stalą, o P. T. perlipęs į jų pusę tiesiog praėjo pro ją ir atrodė gąsdinančiai. Kolegė G. K. išbėgo kviesti pagalbos ir pakvietė vyriškį, kuris, jos nuomone, tuo metu kaip apsaugos darbuotojas dirbo renginyje. Apsauginis atitraukė vyriškį, tačiau jis nesiramino ir taikėsi jam į veidą. Kiek pamena, atėjo kitas apsauginis, vardu Sergejus, kuris taip pat bandė raminti vyriškį, kuris nuolatos bandė smūgiuoti jiems į veidą. Kad būtų pataikęs, ji nepamena, tačiau tiksliai pasakyti negali (b. l. 45).

Apklausiama teisme liudytoja E. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. vakare ji dirbo pramogų arenos „Compensa“ rūbinėje. Pasibaigus vaikų vaidinimui ir lankytojams iš rūbinės pasiimant paliktus viršutinius rūbus, prie rūbinės atėjęs P. T. nesurado jam išduoto rūbinės žetono ir sukėlė konfliktą. Jis elgėsi agresyviai, keikėsi, šaukė ir susistumdė su nukentėjusiuoju. Jie vienas kitam sudavė smūgius. Kas sudavė pirmą smūgį, ji nematė.

Apklausiama teisme liudytoja G. K. parodė, kad jai dirbant pramogų arenos „Compensa“ rūbinėje, pasibaigus vaikams skirtam renginiui į rūbinę atėjęs P. T. ir su juo buvusi moteris nesurado rūbinės žetono. Dėl to P. T. netrukus įsiaudrino, išvadino rūbinėje dirbančias merginas necenzūriniais žodžiais, metė į jas vėliau surastą žetoną ir susigrūmė su į pagalbą pakviestu apsaugos darbuotoju A. E.. Negali pasakyti, kiek ir kam buvo suduota smūgių, tačiau, jos įsitikinimu, pakviestas apsaugos darbuotojas tik gynėsi nuo agresyvaus P. T.. Vėliau veiksmas persikėlė į lauką, tačiau, kas ten vyko, ji nematė.

Apklausiamas teisme liudytojas S. S. parodė, kad pažįsta A. E. ir žino, kad šis asmuo kartais dirba apsaugos darbuotoju pramogų arenoje „Compensa“ 2018 m. gruodžio 30 d. vakare pasibaigus vaikams skirtam renginiui rūbinėje pastebėjo agresyviai nusiteikusį P. T., kuris kumščiais puolė A. E. ir jam sudavė kelis smūgius į veidą. Kadangi P. T. buvo stambaus sudėjimo, todėl jis puolė padėti A. E. ir bandė juos išskirti. P. T. vis tiek nenurimo, kvietė A. E. išeiti į lauką ir su juo muštis vienas prieš vieną, todėl matydamas, kad A. E. yra fiziškai silpnesnis, jam perdavė su savimi turėtą dujų balionėlį. Kas įvyko P. T. ir A. E. išėjus į lauką, jis nematė. Po konflikto atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Jis matė, kad A. E. veidas buvo sužalotas, bėgo kraujas.

Apklausiami teisme liudytojai policijos pareigūnai A. J. ir D. Š. patvirtino, kad 2018 metų pabaigoje pagal gautą pranešimą vyko į pramogų areną „Compensa“. Jiems nuvykus incidentas jau buvo pasibaigęs. Arenos patalpose buvęs P. T. skundėsi, kad jam į veidą buvo purškiamos ašarinės dujos. Įvykio vietoje buvo ir A. E., ant kurio veido matėsi sužalojimai. A. E. parašė pareiškimą dėl jo atžvilgiu atliktų veiksmų.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis P. T. viešoje vietoje – pramogų arenos „Compensa“ rūbinėje tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė konfliktą, kurio metu dirbančio personalo ir į rūbinę atėjusių lankytojų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, užgauliojo rūbinėje dirbančias darbuotojas, metė į jas rūbinėje išduodama žetoną. Nukentėjusiajam A. E. bandant jį nuraminti ir sutramdyti, toliau tęsė chuliganiškus veiksmus, puolė nukentėjusįjį mušti ir jam į veidą sudavė ne mažiau trijų smūgių, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo A. E., liudytojų R. J., A. G., E. G., S. S. parodymai, specialisto išvados duomenys, patvirtinantys A. E. padarytus kūno sužalojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasi neneigia, jog pirmas smogė nukentėjusiajam, tačiau savo veiksmus teisina susierzinimu dėl skaudėjusio pilvo bei rūbinėje dirbusių darbuotojų elgesio, kurios atsisakė jam grąžinti 5 Eur už surastą rūbinės žetoną.

Vienas iš BK 284 straipsnio būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. T. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus – būdamas viešoje vietoje, pramogų ir sporto arenoje, kurioje buvo tiek renginyje dalyvavę lankytojai, tiek ir arenos darbuotojai, sukėlė konfliktą, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus P. T. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – atsipalaiduoti ir praleisti laiką pramogų arenoje, dėl tokių kaltinamojo veiksmų, nors ir nebuvo nutraukta pramogų arenos veikla, nes vaikams skirtas renginys jau buvo pasibaigęs, tačiau į rūbinę atsiimti ten paliktų rūbų su vaikais atėję asmenys dėl tokių kaltinamojo veiksmų (naudojamų necenzūrinių žodžių bei nukentėjusiojo užpuolimo ir smūgių sudavimo) akivaizdžiai turėjo jausti diskomfortą, matydami, kaip žmonių pasilinksminimo ir atsipalaidavimo vietoje įvyksta konfliktas, pasibaigęs muštynėmis.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje analizuojant minėtus alternatyvius požymius laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo, ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes P. T. veiksmai, kuomet jis nemandagiai kibo prie rūbinėje dirbusių merginų, girdint kitiems asmenis vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusiojo A. E. atžvilgiu net fizinį smurtą, laikytini akivaizdžiu demonstratyviu agresyvumu. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Todėl P. T. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Skirdamas P. T. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatas. P. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. P. T. šiuo metu nedirba, teigia, kad yra iš dalies darbingas, tačiau teismui tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Teismas nenustatė P. T. atsakomybę sunkinančių, o tuo pačiu ir lengvinančių aplinkybių, nes jam pareikštą kaltinimą jis pripažino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad P. T. niekur nedirba ir, kaip pats teigia, yra iš dalies darbingas, todėl jam skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas bausmes – viešuosius darbus ir baudą netikslinga. Remiantis išdėstytu, teismo vertinimu, P. T. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš P. T. priteistinas 33,56 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas A. E. gydymo išlaidų padengimui (b. l. 31, 32).

A. E. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 170 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš P. T. tenkintinas visiškai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – veido muštinę žaizdą bei kraujosruvas, A. E. jautė skausmą, taip pat diskomfortą ir nepatogumus bendraudamas su draugais bei šeimos nariais. P. T. A. E. sukėlė ne tik sveikatos sutrikdymą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. Todėl A. E. reikalavimas iš P. T. neturtinės žalos atlyginimą teismui yra suprantamas ir pagrįstas. A. E. reikalaujamas 170 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka protingumo ir teisingumo principus. Tuo tarpu A. E. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš P. T. atmestinas, kadangi nepateikti šią žalą pagrindžiantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti P. T. paskirtą karomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. E. (A. E.), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš P. T. priteisti 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. E. (A. E.) naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. T. priteisti 33,56 Eur (trisdešimt tris eurus 56 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti P. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.