- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-73-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61525-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- P. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Šiuo nuosprendžiu A. E. (A. E.) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš P. T. priteista A. E. naudai 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš P. T. priteista 33,56 Eur (trisdešimt trys eurai 56 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. T. nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2018 m. gruodžio 30 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje – koncertų salės „Compensa“, esančios (duomenys neskelbtini), rūbinėje, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo rūbinės darbuotojas, stumdė A. E., kuris žodinio konflikto metu gynė rūbinės darbuotojas, ir ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė A. E. į veido bei kaklo sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, kaklo dešinėje pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tokiais įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais P. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. P. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria iš P. T. priteista A. E. naudai 170,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo sumažinti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors 2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamajame posėdyje A. E. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. jis nedirbo apsaugos darbuotoju koncertų salėje „Compensa“, o buvo žiūrovas, taip pat jo versiją patvirtino jo draugas 2019 m. rugsėjo 30 d. teisiamajame posėdyje, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61525-18 medžiaga nustatyta, kad apsaugos darbuotojas A. E. 2018 m. gruodžio 30 d. dirbo koncertų salėje „Compensa“. A. E. nepagrįstai išvengė baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad jis nesutinka atlyginti A. E. 170,00 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi A. E. neteisėtai smurtavo prieš P. T. panaudodamas dujas keletą kartų ir P. T. esant bejėgiškos būklės.
2.3. Apeliantas nurodė, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus ir savo sugyventinę negaudamas jokių išmokų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo P. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas P. T. paskirtos galutinės bausmės dydis ir nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
7. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam P. T. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
10. P. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) padarymo aplinkybes.
11. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas įvykdytas viešoje vietoje – koncertų salės rūbinėje, stebint kitiems pašalinimas asmenims bei darbuotojams, tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį bei tvarką. Pažymima, kad P. T. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius, be kita ko, į jautrias kūno vietas (veido ir galvos sritis). Nusikalstamą veiką P. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
12. P. T. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo kodėl nuteistajam negali būti paskirtos švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės apribojimas – bauda ar viešieji darbai. Nustatyta, kad P. T. niekur nedirba, o pats teigė, kad yra iš dalies darbingas. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui taip pat neleidžia daryti išvados, kad bauda ar viešieji darbai nuteistajam būtų teisingesnė ar labiau pagrįsta bausmės rūšis. Juo labiau, kad nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, o ne skirti švelnesnę jos rūšį.
13. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra nustatyta P. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atkreipia dėmesį, kad savo nusikalstamais veiksmais jis padarė turtinės ir neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pažymima, jog P. T. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra pakankamai ženkliai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Šiuo atveju P. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tai yra mažesnė, nei vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).
15. Skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnę nei vidurkis bausmę, didesnė reikšmė buvo teikiama P. T. ir jo padarytą veiką teigimai charakterizuojančioms aplinkybėms.
16. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais P. T. padarė turtinę ir neturtinę žalą kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieškinius. P. T. nesutinka, kad jis padarė 170 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam A. E..
17. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.
18. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
21. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio nusikaltimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, kūno sumušimo fizines pasekmes. Šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala.
22. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčine kaltės forma, vertinami ir nuteistojo turtinė padėtis, jį charakterizuojantys duomenys (turi mažamečių vaikų) ir galimybės dirbti bei gauti pajamas, padarytos turtinės žalos dydis. Taip pat atsižvelgiama į kasacinio teismo praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog P. T. nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys ar kad P. T. tuo metu, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, buvo bejėgiškos būklės.
23. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nuspręsdamas, jog nukentėjusysis A. E. patyrė 170 Eur dydžio neturtinę žalą, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o teisingai ir pagrįstai įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
24. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. E. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį dėl neva jo duotų melagingų parodymų apie tai, kad įvykio metu jis nedirbo apsaugos darbuotoju. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad A. E., būdamas koncertų salėje, atliko apsaugos darbuotojo pareigas. Priešingai, liudytoja M. A. (kuri įvykio metu buvo koncertų salės „Compensa“ projektų vadove) parodė, kad A. E. įvykio metu nedirbo, tačiau yra dirbęs pas juos anksčiau, todėl salės darbuotojai galėjo suprasti, kad ir tą vakarą dirbo (b. l. 124-125). Taigi viena vertus nesant pagrįstų duomenų apie A. E. nurodytas melagingas aplinkybes, nėra pagrindo atskira nutartimi informuoti prokurorą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kita vertus, P. T. manant, kad vis tik A. E. padarė nusikalstamą veiką, jis turi teisę kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
25. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – P. T. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, o nustatytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ar nepagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo P. T. apeliacinį skundą atmesti.