- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1662-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30759-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. atstovo advokato G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės atstovo advokato G. B. ir atsakovo atstovės advokato padėjėjos A. L. prašymai dėl jiems skirtų baudų panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-1920-842/2020 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui V. R., kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu; 3) priteisti 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės; 4) priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 4 464 Eur; 5) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės; 3) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, šalims ir jų atstovams neatvykus į teismo posėdį, nutarė ieškinį bei priešieškinį palikti nenagrinėtus.
4. 2020 m. rugsėjo 15 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. gavo atsakovo atstovės elektroninį laišką, kad teikia prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi atsakovas serga. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovo atstovė 2020 m. rugsėjo 4 d. skambino į teismą ir nurodė, kad atsakovas susirgo, į posėdį nevyks ir teiks prašymą posėdį atidėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pusė pateikė sutikimą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir į posėdį nevyko. Visi dokumentai buvo pateikti prieš posėdį, tačiau dėl LITEKO sistemos trikdžių nepasiekė teismo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad jau pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, siekdamas operatyvesnio proceso byloje, nutarė atskirąjį skundą tenkinti, pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir už neatvykimą į 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį be svarbių priežasčių skirti ieškovės atstovui advokatui G. B. ir atsakovo atstovei advokato padėjėjai A. L. po 150 Eur baudą. Teismas nurodė, kad atidėti teismo posėdį, net nevykdamos į jį, šalys nusprendė savo sutarimu. Tokios iniciatyvos ir bendrai suderintų veiksmų atidėti teismo posėdį šalių atstovai imasi ne pirmą kartą ir tai patvirtina 2020 m. liepos 1 d. dokumentai Nr. 127039 ir Nr. 127095. Nurodė, kad šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl, negalint dalyvauti atsakovui, šalių atstovai, ieškovė privalėjo vykti į teismo posėdį. Teismo vertinimu, nebuvo jokių kliūčių išklausyti ieškovės, šalių atstovų paaiškinimus ir tada spręsti dėl tolimesnės bylos eigos. Teismas sprendė, kad atsakovo liga nagrinėjamu atveju nebuvo pateisinama priežastis šalių atstovams nevykti į teismo posėdį, išaiškinti ieškovei, kad ji taip pat gali nevykti.
Šalies argumentai
6. Ieškovės atstovas advokatas G. B. pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodė, kad bauda prieštarauja CPK 246 straipsnio 3 daliai, kadangi posėdis nebuvo atidėtas, šalys nepiktnaudžiauja ir niekada nepiktnaudžiavo procesu, ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga – viena augina vaiką, turi pragyventi, jos darbo užmokestis siekia apie 600 Eur, atvykimas į teismą sukeltų papildomas išlaidas. Be to, posėdis reikštų ir valstybės lėšų eikvojimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovė advokato padėjėja A. L. taip pat pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodė, kad neatvykimas nebuvo tyčinis ar piktybinis. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. skambino į teismą, pranešė, kad atsakovas serga ir kreipsis į gydytoją, o gavęs pažymą operatyviai pateiks ją teismui. Tačiau 2020 m. rugsėjo 6 d. šeimos gydytoja atsakovo nepriėmė. Atsakovo atstovė, žinodama, kad atsakovas nedalyvaus pirmadienio posėdyje, sekmadienį per EPP sistemą įkėlė prašymą atidėti teismo posėdį, išsiuntė elektroninį laišką kitos šalies advokatui, jog dėl atsakovo ligos teikia teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Posėdis vis vien nebūtų vykęs, kadangi tokio pobūdžio byloje jos klientas taip pat turi teisę dalyvauti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi advokato G. B. ir advokato padėjėjos A. L. prašymus dėl jiems skirtų baudų panaikinimo atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas yra įpareigotas imtis įstatymo nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, civilinio proceso tikslas be kita ko yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis ir kt. straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju baudos šalių atstovams paskirtos už neatvykimą į teismo posėdį, tokiu būdu užkertant kelią kuo greičiau ir operatyviau išspręsti bylą, taip pat trikdant teismo darbą. Teismas, susipažinęs su šalių atstovų nurodytais motyvais dėl baudos panaikinimo, nenustatė pagrindo panaikinti skirtų baudų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovės V. K. atstovas advokatas G. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1920-842/2020 atstovui advokatui G. B. paskirtą baudą panaikinti. Atskirajame skunde nurodė:
9.1. bauda skirta nepagrįstai, nes pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį bauda skiriama tada, kai į posėdį neatvykstama be priežasties ir dėl to posėdis atidedamas. Šiuo atveju posėdis nebuvo atidėtas, o 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. e2-1920-842/2020 ieškinys ir priešieškinys palikti nenagrinėti. Taigi paskirta bauda prieštarauja CPK 246 straipsnio 3 daliai, todėl naikintina;
9.2. šalys nepiktnaudžiauja ir niekada nepiktnaudžiavo procesu;
9.3. priešingai nei nurodė teismas, šalys nesiėmė teismo teisės atidėti ar neatidėti posėdžio. Ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga – viena augina vaiką, turi pragyventi, jos darbo užmokestis siekia apie 600 Eur. Atvykimas į teismą ieškovei sukeltų papildomas išlaidas (apmokėti atstovui, pasirūpinti atvykimu į posėdį, nebuvimas darbe). Be to, atvykimas į posėdį, kuris tikėtinai bus atidėtas, reikštų ir valstybės lėšų eikvojimą. Procesas teisme vyksta remiantis ekonomiškumo, protingumo principais, taupant tiek šalių, tiek teismo (valstybės) lėšas. Esant atsakovo atstovės prašymui atidėti posėdį dėl atsakovo ligos, posėdis tikėtinai būtų atidėtas. Be to, CPK nuostatos įtvirtina teismo teisę neatidėti bylos nagrinėjimo, o bylą nagrinėti neatvykus šalims ir jų atstovams, kas vėl įrodo, kad nei šalys, nei atstovai procesu nepiktnaudžiauja, o taupo šalių ir valstybės lėšas, negaišina teismo laiko, kas vėl įrodo, kad paskirta nuobauda turi būti panaikinta, nes pritaikyta nepagrįstai;
9.4. nutarties išvada, neva šalys nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, niekuo nepagrįsta. Ieškovė supranta, kad mediacijoje jau aptartos taikos sutarties sąlygos, kuria ginčas išsprendžiamas taikiai dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skolos. Taigi ginčas šiuo metu tėra dėl 200 Eur (minimalaus dydžio išlaikymo vaikui, teikiamo kas mėnesį). Kadangi išlaikymas vaikui skaičiuojamas remiantis MMA dydžiu laikant, kad vaikui kas mėnesį turi tekti ne mažesnė suma, kaip Vyriausybės nutarimu patvirtinta MMA, ieškovei nėra jokios pareigos įrodinėti jos prašomą 200 Eur išlaikymo dydį, nes kaip minėta, tai patvirtinta įstatymu, teismų praktika ir poįstatyminiu aktu (neskaitant to, kad ieškovė teikė įrodymus apie vaiko poreikiams išleidžiamas pinigines sumas), todėl atskirai nėra įrodinėjama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės V. K. atstovo advokato G. B. prašymą dėl jam skirtos baudos panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Ieškovės atstovas atskirajame skunde nurodo, kad bauda skirta nepagrįstai, nes pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį bauda skiriama tada, kai į posėdį neatvykstama be priežasties ir dėl to posėdis atidedamas, tačiau šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi ieškinys ir priešieškinys palikti nenagrinėti. Apelianto teigimu, esant atsakovo atstovės prašymui atidėti posėdį dėl atsakovo ligos, posėdis tikėtina būtų atidėtas, o ieškovė, kurios finansinė padėtis ir taip yra sudėtinga, be reikalo patirtų papildomų bylinėjimosi išlaidų (apmokėti atstovui, pasirūpinti atvykimu į posėdį, nebuvimas darbe).
13. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki trijų šimtų eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki trijų šimtų eurų baudą.
14. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
15. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių elgesį pagrįstai vertino kaip veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą, ieškovės atstovas nei prašyme dėl baudos panaikinimo, nei atskirajame skunde, jokių svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl, negalint dalyvauti atsakovui, šalių atstovai privalėjo atvykti į teismo posėdį, nes išklausęs paaiškinimus, teismas būtų turėjęs galimybę spręsti dėl tolimesnės bylos eigos ir ją išnagrinėti. Tačiau šios galimybės neturėjo būtent dėl jų neatvykimo. Ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės turtine padėtimi ir siekiu sumažinti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nelaikytinomis svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis ieškovės ir jos atstovo neatvykimą į teismo posėdį.
17. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės atstovas nenurodė svarbių neatvykimo priežasčių, teismo posėdis neįvyko būtent dėl šalių ir jų atstovų neatvykimo, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui baudą. Priešingai nei nurodo apeliantas, paskirta bauda neprieštarauja CPK 246 straipsnio 3 daliai, nes ji buvo paskirta ne paliekant ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtais, o teismui paskyrus kitą posėdžio datą, nes į paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko nei šalys, nei jų atstovai.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.