Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-73-928/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-07
Bylos Nr.: 1A-73-928/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34378-2025-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: G. S.
Advokatai: Mečislovas Norvaišas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-928/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34378-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš R. Č. garažo) – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš M. K. garažo) – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta galutinė sumažinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi G. S. pripažintas recidyvistu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. S. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, apie 01.00 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, sulaužęs spyną, įsibrovė į ūkinio pastato garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė R. Č. priklausantį 259 eurų vertės benzininį pjūklą „Stihl MS 172“, 100 eurų vertės smūginį suktuvą „Makita”, dvi „Makita” baterijas po 50 eurų vertės, iš viso 100 eurų vertės, 30 eurų vertės pakrovėją „Makita”, 60 eurų vertės kampinį šlifuoklį „Makita“ su raktu, 3 eurų vertės reples, 7,50 eurų vertės skardai kirpti skirtas žirkles, 30 eurų vertės medsraigčių, 10 eurų vertės elektrinį gręžtuvą „Skill 6280“ su raktu, 10 vnt. darbinių pirštinių po 1 eurą vertės, išviso 10 eurų vertės, 5 vnt. gręžimo grąžtų po 1 eurą vertės, iš viso 5 eurų vertės, bevertę kampinio šlifuoklio rankeną „Parkside“, bevertį dažytojo kombinezoną, bevertį laidą, 10 eurų vertės matavimo ruletę „Stanlay“, 2 eurų vertės atsuktuvo galvučių rinkinį, 2 vnt. beverčių šešiakampių raktų, 3 eurų vertės prailgintuvą atsuktuvo galvutėms, bei 2 vnt. prailgintas atsuktuvo galvutes po 1 eurą vertės, iš viso 2 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimo R. Č. priklausančio 631,50 eurų vertės turto.

2. Be to G. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, apie 01.00 val., tikslu pagrobti svetimą turtą, per nerakinamas duris įsibrovė į garažo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė M. K. priklausantį 10 eurų vertės rankinį medžio pjūklą „Haus Halt“, 100 eurų vertės akumuliatorinį suktuką „Makita” su akumuliatoriumi, 50 eurų vertės kampinį šifuoklį „Einhell“, 10 eurų vertės montažinių putų pistoletą, 20 eurų vertės antgalių komplektą „BOSCH”, 10 eurų vertės plaktuką „Richmann“, 15 eurų vertės reples „Ineco“, 5 eurų vertės nailoninių kaiščių dėžutę „Fisher“ su kaiščiais ir varžtais, 1 euro vertės markerį „Stanger Best Mark M236“, 5 eurų vertės kanceliarinį peilį, 3 eurų vertės vamzdžių montavimo laikiklį, 1 vnt. perforatoriaus grąžtų po 5 eurus vertės, išviso 15 eurų vertės, 2 vnt. metalo grąžtus po 2,50 eurų vertės, iš viso 5 eurų vertės, bei 5 eurų vertės kampinio šlifuoklio raktą, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimo M. K. priklausančio 254 eurų vertės turto.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad G. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų pareiškimais ir jų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros protokolu, vaizdo kamerų įrašais ir kt.) ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę G. S. teismas įvertino tai, kad jis veikiant tiesiogine tyčia padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos. Atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, šiuo metu nedirba, praeityje teistas 9 kartus, vyrauja turtiniai nusikaltimai, naujus nusikaltimus padarė neišnykus ir nepasibaigus teistumui. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jis nesistengia keisti savo elgesio, todėl G. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes sudėjo iš dalies, ir paskyrė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi G. S. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu G. S. gynėjas advokatas Mečislovas Norvaiša skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, nes nesutinka su nuteistajam paskirta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme ir prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti skiriant G. S. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nurodo, kad jo ginamasis kaltu prisipažino visiškai, reiškė nuoširdų gailestį. Mano, kad teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir faktiškai į jas neatsižvelgė.

4.2. Atkreipė dėmesį, kad teismas taip pat neatsižvelgė į G. S. sveikatos būklę. Jam nuo vaikystės nustatytas 35 proc. darbingumo lygis dėl centrinės nervų sistemos susirgimo ((duomenys neskelbtini)). Skundo autoriaus nuomone, teismas turėjo skirti bausmę nesusijusią su nuteistojo izoliavimu nuo visuomenės, kadangi laisvės atėmimo bausmė gali sukelti dar sunkesnius įvardintos ligos padarinius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė prašo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, asmeniui, linkusiam į teisės pažeidimus, iš esmės abejingam valstybės taikomoms baudžiamosios atsakomybės ar probacijos priemonėms, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Atitinkamai G. S. paskyrė pačią griežčiausią pagal įstatymo sankciją bausmės rūšį, tinkamai nustatė jos dydį ir pagrįstai neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Skunde nurodyti motyvai, kad G. S. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir išreiškė gailėjimąsi, nemenkina jo kaltės, ar padarytų veikų pavojingumo. Tai, kad nuteistajam dėl paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas kyla tam tikrų neigiamų pasekmių nėra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad reali laisvės atėmimo bausmė gali sukelti dar sunkesnius G. S. nustatytos centrinės nervinės sistemos susirgimo padarinius yra nepagrįstas, kadangi šis susirgimas jam konstatuotas nuo vaikystės, ir nebuvo kliūtis atlikti ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo G. S. gynėjo apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės nėra keliamas. Skunde iš esmės nesutinkama su paskirtos bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu, prašant skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant G. S. bausmę.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, teismas turi įvertinti, ar bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K- 125- 689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

8. Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau, individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią (proporcingą) bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

9. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šią nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors pirmosios instancijos teismas G. S. už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to G. S. buvo nubaustas per griežtai.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad G. S. ankščiau teistas 9 kartus, dominuoja analogiškų nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas, baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės (terminuotas laisvės atėmimas, areštas), tiek jų atlikimas, G. S. teigiamai nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, naujus apysunkius nusikaltimus jis padarė neišnykus ir nepasibaigus teistumui, praėjus mažiau nei 8 mėnesiams po realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas liudija apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Šie duomenys G. S. charakterizuoja kaip asmenį, turintį neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai leidžia spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines vertybines orientacijas. Matyti, kad iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių tinkamos išvados nėra daromos, poelgiai neanalizuojami, jie sistemingai kartojasi.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, G. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė griežčiausias bausmes, numatytas straipsnio sankcijoje ir parinko dydžius mažesnius nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš R. Č. garažo) – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš M. K. garažo) – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apylinkės teismas paskirtas bausmes sudėjo iš dalies, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėjo švelnesnės bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius ir paskyrė subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi G. S. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų veikų pobūdžiui ir ją švelninti, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. S. pripažino savo kaltę, savanoriškai atlygino žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes suteikiant joms išskirtinę reikšmę ir šiais motyvais skirti G. S. kitos rūšies bausmę, ar švelninti paskirtą galutinę bausmę, nėra jokio pagrindo. Analogiška išvada darytina ir dėl skundo argumentų susijusių su nuteistojo sveikatos būkle, t. y. teiginiai, kad nuteistasis turi neįgalumą, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali pabloginti jo sveikatos būklę iš esmės laikytini tik siekiu deklaratyviais argumentais sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. S. neįgalumo priežastis konstatuota iš vaikystės, tuo tarpu iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jo sveikatos būklė jam nebuvo kliūtis vesti nusikalstamą gyvenimo būdą nuo 2005 m. Be to, jo atžvilgiu net 8 kartus buvo taikyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurią pastarasis realiai atlikinėjo. Akivaizdu, jog teismams jo psichinė sveikatos būklė jokių abejonių nekėlė. Nagrinėjamoje byloje, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje. Bet kokiu atveju, asmeniui, ne kartą teistam bei atlikinėjusiam laisvės atėmimo bausmę neabejotinai žinoma, kad jis turi pareigą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, visgi G. S. savo nusikalstamo elgesio nekeitė, atitinkamai savo veiksmais prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl tai, kad jam skirta bausme yra pabloginama jo padėtis, yra tik netinkamo jo paties elgesio rezultatas, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio, prisidengiant sveikatos būkle.

13. Nagrinėjamu atveju BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas buvo įvertintos kaip negalinčios užtikrinti bausmės paskirčiai keliamų tikslų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės, nesusijusios su nuteistojo izoliavimu, vykdymas G. S. atžvilgiu neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Tame tarpe neįmanomu laikė ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, konstatuojant, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioms išvadoms pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Spręsdamas dėl nuteistajam skirtinų bausmių už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, įvertino, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir moralės normų. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuteistajam buvo skirtos aiškiai per griežtos bausmės, priešingai, jo padaryti nusikaltimai yra kartotinio pobūdžio, nuteistasis nerodo realių pastangų keistis, todėl darytina išvada, jog jam paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka jo padarytų veikų bei jo asmenybės pavojingumą.

14. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. G. S. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, ne kritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės G. S. jokios teigiamos įtakos nepadarė leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu G. S. už abi veikas paskirta bausmė, nustatyti dydžiai, paskirtų bausmių bendrinimas iš dalies sudedant, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, ir nustatytas galutinės 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto ir jo gynėjo lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. S. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė