Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei pagal pavedimą D. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 8 d. gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodė, kad socialinio draudimo pažymėjime ir darbo knygelėje esantys įrašai apie ieškovės darbą V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992-05-25 iki 1993-10-11 neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų – įrašuose apie atleidimą iš darbo nenurodytas dokumentas, kuriuo remiantis jie padaryti. Įmonės dokumentai archyvui neperduoti, todėl jų pagrindu laikotarpio patvirtinti nėra galimybės. Nors pareiškėja pateikė įmonės savininkės rašytinį patvirtinimą, jis nėra notariškai patvirtintas ir negali būti laikomas rašytiniais liudytojo paaiškinimais, o kitų įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-38).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama pateikti informaciją apie jos darbą V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. Valstybinė mokesčių inspekcija raštu atsakė, kad vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, finansinės apskaitos dokumentai, tokie kaip metinės finansinės ataskaitos ar jų rinkiniai, yra saugomi 10 metų, todėl prašomų dokumentų pateikti nėra galimybės, nes jie sunaikinti. Taip pat nurodė, kad dėl informacijos apie įdarbinimą ir dirbtą laikotarpį pareiškėja turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (b. l. 59).

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. S. nurodė, kad palaiko pareiškimą, nes prašomas įskaityti į darbo stažą laikotarpis nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. dirbant V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ jai yra labai svarbus norint gauti socialinio draudimo pensiją. Nurodė, kad minėtoje įmonėje dirbo buhaltere, tvarkė finansinius dokumentus ir pildė darbo knygelę, kurią pasirašė įmonės vadovas. Paaiškino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius netenkino jos prašymo bei neįskaitė į jos pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1992-05-25 iki 1993-10-11, kai ji dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi darbo knygelės įrašas apie atleidimą neatitinka teisės aktų reikalavimų, archyviniai dokumentai neišlikę, o socialinio draudimo pažymėjimas nėra laikotarpį įrodantis dokumentas. Taip pat paaiškino, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos negalėjo pateikti prašomos informacijos apie pareiškėjos darbą V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d., kadangi jie sunaikinti. Pareiškėja nurodė, kad V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo mažos šeimos įmonė, kurioje dirbo tik ji su motina, tėvas galėjo patvirtinti jos darbo laikotarpį. Darbo knygelę pildė ji, o vadovas tik pasirašė ir uždėjo įmonės antspaudą. Ji taip pat paaiškino, kad dokumentai buvo tvarkomi pagal tuomet galiojusius įstatymus, o dėl patirties stokos galėjo būti nežymių formalių trūkumų. Nurodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta raštu, bet įsakymas dėl jos darbo pabaigos galėjo būti neįrašytas dėl žmogiškos klaidos. Nutraukus darbo santykius, dokumentai buvo tvarkomi pagal reglamentą, įstatymų reikalavimus, ir nebuvo gauta pretenzijų iš valstybinių institucijų.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ji ir jos dukra L. S.. Ji (V. S.) buvo firmos savininkė, dukra dirbo buhaltere. Jos (V. S.) vyras atlikdavo pavedimus pagal įgaliojimą. Nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė smulkius užsakymus statybos įmonėms Baltijos regione, importavo dažus iš Latvijos, darbų apimtys buvo mažos ir dirbo tik šeimos nariai. Ji bei L. S. tvarkė buhalterinę apkaitą ir pildydavo reikiamus dokumentus, tokius kaip pirkimo – pardavimo dokumentai, teikė reikalingus dokumentus institucijoms. Įmonė vykdė veiklą nuo 1992 m. gegužės mėnesio iki 2000 metų. Dokumentai, susiję su įmonės veikla ir likvidavimu, buvo perduoti archyvui bei savininkams, tačiau specialių reikalavimų dokumentų saugojimui nebuvo, todėl dalis dokumentų nėra išlikę. L. S. buvo atleista iš darbo parengiant įsakymą dėl jos atleidimo. Šio įsakymo numeris į jos darbo knygelę nebuvo įrašytas dėl žinių stokos, nepatyrimo. L. S. baigė darbą įmonėje ir kurį laiką nedirbo, nes tuo metu augino vaiką, kuris dažnai sirgo, jam reikėjo priežiūros. Be to, dukra ją išmokė pačią tvarkyti buhalterinę apskaitą, todėl šias funkcijas ji atlikdavo pati, joks kitas žmogus vietoje L. nebuvo įdarbintas.

L. V. S. (V. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal įgaliojimą, jo žmona V. S. buvo įmonės savininkė, dukra L. S. dirbo buhaltere. Įmonė buvo nedidelė, užsakymų daug neturėjo, užsiėmė prekyba, daugiausia dažų. Įmonės likvidavimas buvo įregistruotas savivaldybėje, dalis įmonės dokumentų buvo perduoti jo žmonai V. S. kaip firmos savininkei saugoti, tačiau per kraustymąsi ir remontus dokumentai nėra išlikę, jų neišsaugojo. Dukra dirbo nuo 1992-05-25 iki 1993-10-11. Iš darbo išėjo, nes augino sūnų, reikėjo jį prižiūrėti, kažkurį laiką po to ji nedirbo, į jos vietą joks kitas žmogus nebuvo priimtas. L. S. juos su žmona buvo jau apmokiusi kaip reikia tvarkyti dokumentus, kurių nebuvo daug. L. S. darbo laikotarpis jos darbo knygelėje nurodytas tiksliai.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė D. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad pagal liudytojų parodymus, kad pareiškėja dirbo šeimos įmonėje kartu su savo tėvais ir jokie kiti asmenys nedirbo ir pareiškėjos gebėjimą kalbėti lietuvių kalba, ko nesugeba teismo posėdyje apklausti liudytojai, galima daryti išvadą, kad įrašus darbo knygelėje darė pati pareiškėja. Darbo knygelėje nurodyta pareiškėjos darbo pradžia nekelia abejonių, nėra pilno įrašo tik dėl darbo pabaigos, todėl įvertinus liudytojų parodymus apie pareiškėjos darbo aplinkybes ir dokumentų saugojimą, neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo šioje byloje.

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja L. S. dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d., buhalterės pareigose, tvarkė finansinius dokumentus bei pildė darbo knygelę. Nors įmonės dokumentai dėl jų veiklos ir likvidavimo neišlikę, tačiau liudytojai V. S. ir V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. S. įmonėje dirbo buhaltere, tvarkė įmonės finansinius dokumentus. Įmonėje dirbo tik L. S. su savo šeimos nariais – tėvais V. S. ir V. S., ji dirbo buhaltere ir faktiškai vykdė darbo funkcijas laikotarpiu nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. Darbo knygelėje nurodytos priėmimo ir atleidimo datos atitinka faktinį darbo laikotarpį, o įrašai apie atleidimą, nors ir neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, nesukelia abejonių dėl darbo fakto. Valstybinio socialinio draudimo fondo atstovė teismo posėdyje neprieštaravo fakto nustatymui. Archyvinių dokumentų neišsaugojimas nesuteikia galimybės laikytis formalių reikalavimų, tačiau liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjos darbo faktą.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

1. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Rašytinė bylos medžiaga, liudytojų parodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja L. S. nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. faktiškai dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Ji tvarkė įmonės finansinius dokumentus, pildė darbo knygelę ir vykdė kitas buhalterinės apskaitos funkcijas. Nustatyta, kad V. S. komercinė firma „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą nuo 1992 m. gegužės mėnesio iki 2000 metų. Nors įmonės dokumentai dėl jos veiklos ir likvidavimo neišliko, liudytojai V. S. ir V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. S. faktiškai dirbo buhaltere ir tvarkė finansinius dokumentus. Liudytojų parodymai yra tiesioginiai, nuoseklūs ir patikimi, patvirtinantys darbo faktą.

Taip pat darbo knygelėje nurodyta, kad L. S. darbo pradžia buvo 1992 m. gegužės 25 d. V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja bei liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo sutartis buvo sudaryta raštu, tačiau įsakymo dėl jos darbo pabaigos numeris galėjo būti neįrašytas dėl žmogiškos klaidos. Darytina išvada, kad pateikti įrodymai – darbo knygelės įrašai, liudytojų parodymai bei pareiškėjos paaiškinimai – patikimai patvirtina pareiškėjos darbą V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laikotarpiu. Darbo knygelėje nurodytos priėmimo ir atleidimo datos atitinka faktiškai vykdytą darbo laikotarpį. Įrašai apie atleidimą, nors ir neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, nesukelia abejonių dėl faktiško darbo buvimo.

Bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų visuma, rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų kontekste, sudaro sąlygas daryti išvadą, kad L. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos L. S. prašymas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. S. nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d. dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos L. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbo V. S. komercinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1992 m. gegužės 25 d. iki 1993 m. spalio 11 d.

Juridinis faktas nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamai pensijai apskaičiuoti ir gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.