- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- 1-1330-953/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20687-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- G. I.
- Nuteistasis
- G. I.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. I. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2009-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 2 m.;
2) 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2009-08-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo;
3) 2014-02-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 45 parų areštu, subendrinus su 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė - 4 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2017-11-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutrauktas nuteistojo G. I. (P.) priežiūros vykdymas prieš terminą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. I. (P.) 2018-05-03 apie 16.15 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,09 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis G. I. (P.) teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2018 m. gegužės 3 d., kai buvo dukros gimtadienis, po pietų adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena buvęs kolega. Ten jis atvažiavo pas kolegą A. V., jie pakalbėjo ir jis jam pasakė, jog yra šventė, todėl galima išgerti. Jie nusipirko butelį trauktinės, išgėrė ir kolega jam pasakė perstatyti savo automobilį, kadangi jis pastatė jį kaimyno vietoje. Jis paskambino sugyventinei ir paprašė, kad pasakytų kitai kolegei V., jog ji jį atvažiuotų parvežti. Tada jis nuėjo į automobilį, jį užkūrė ir „biški“ pavažiavo, nes norėjo jį pastatyti prie šiukšliadėžių. Tada jis pamatė patrulius. Automobiliu pavažiavo apie 5 m arba mažiau, tačiau tą atstumą vairavo neblaivus. Jis vairavo automobilį, su kuriuo dirbo, t. y. vairavo „(duomenys neskelbtini)“, kurį nuomoja iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ arba įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dabar automobilis yra grąžintas savininkams. Jis neginčija nustatyto girtumo, bet buvo nustatyti trys skirtingi girtumo laipsniai. Per šį įvykį jis susigadino senatvę, bet išvadas padarė ir ateityje tokių klaidų nebekartos. Labai gailisi dėl padarytos veikos. Dokumentuose automobilio vertė nurodyta 750 eurų, o turguje galima nupirkti už 400 eurų. Jei UAB „Emprekis“ šį automobilį įvertino 920 eurų suma, tai jis sutinka su šia verte, tačiau reikia atsižvelgti, jog taksi automobilis važiuoja dieną-naktį.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, nes G. I. (P.) nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. I. (P.) savo kaltės iš pradžių nepripažino, tačiau įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Prisimena, kad tą dieną buvo pas draugą A. V., su juo gėrė trauktinę, kiek išgėrė, tiksliai dabar pasakyti negali, neprisimena. Kartu buvo ir jo pažįstama, kurios vardo ir pavardės neprisimena, bet gali būti, kad ji D. Paskambino sugyventinė V. P. ir paklausė, kodėl nevažiuoja jos parsivežti iš sodo. Pasakė, kad yra išgėręs. V. P. sakė paskambins V. I., kuri dirba taksi vairuotoja, ir paprašys, kad jį (G. I.) parvežtų namo. Toliau šventė, už kiek laiko atvažiavo V. I., stovėdamas prie lango pamatė, kaip į kiemą įvažiavo V. I. automobilis. Jai per langą sušuko, kad atvažiuotų už kokio pusvalandžio. O ji pasakė, kad užsidarytų savo taksi automobilio langus, nes buvo praviri, sakė, kad išvogs viską. Tada nusileido į apačią užsidaryti automobilio langų, atsirakino automobilį su pulteliu, įsėdo į vairuotojo pusę, įkišo užvedimo raktelį į spynelę ir pasuko, kad galėtų uždaryti langus, nes kitaip jie neužsidaro. Tada iškart pamatė, kaip prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jie davė pūsti į alkotesterį, tačiau daugiau nieko nebeprisimena, bet sutinka, kad gali būti, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus (b. l. 97-98, 107-108, 115).
Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-03 apie 16.15 val. grįžo iš darbo į namus. Grįžęs namo pasiėmė savo vaiką, kuriam vieneri metukai, draugę ir išėjo visi trys į namo kiemą, ten stovėjo jo automobilis, su kuriuo ruošėsi važiuoti, visi jau buvo įsėdę į automobilį ir išvažinėjo iš kiemo, kai pamatė, kad iš gretimos laiptinės išėjo vyras (galimai jis lankėsi pas kaimyną, kuris taip pat kažkada buvo taksi vairuotoju, ten nuolat yra geriamas alkoholis). Vyras išėjęs iš laiptinės buvo vienas ir nešėsi bambalį alaus, svirduliavo, sunkiai paėjo, svirduliuodamas nuėjo prie taksi automobilio „Renault M. S.“, kurio valstybinio numerių neprisimena, vyras vos pataikydamas į durelių atrakinimo spynelę, raktu atrakino automobilį, tai ir patraukė jo dėmesį, kad vyras vos atsirakino tą automobilį. Vyras atsirakinęs automobilį atsisėdo į jį iš vairuotojo pusės. Pats nutarė palaukti, pažiūrės, ką tas vyras darys. Minėtas vyras užsikūrė automobilį, įsijungė dešinį posūkį. Jo automobilis buvo pastatytas automobilio galu prie bortelio palei namą kieme. Vyras tiesiog parodė posūkį ir išsisukinėjo išvažiuoti iš kiemo, o jis kaip tik stabtelėjo jam priešais jo automobilį ir užstatė išvažiavimą. Minėtas vyras su automobiliu išvažiavo iš stovėjimo vietos ir pavažiavo kelis metrus į priekį, kol jis užstatė jam kelią. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, vyras vairavęs R. S. automobilį iš automobilio taip pat net neišlipo, net nenaudojo garsinio signalo, būdamas automobilyje paskambino numeriu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Į automobilį nežiūrėjo, tik matė, kad vyras išlipęs iš automobilio nebuvo, bet ką jis ten veikė tame automobilyje kol laukė, nežino, galbūt kantriai laukė, kol jis pasitrauks. Sulaukė policijos pareigūnų, informavo pareigūnus, parodė, kuris vairuotojas yra galimai neblaivus. Viską perdavęs policijos pareigūnams išvažiavo iš kiemo. Kad automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus suprato iš jo eisenos, svirduliavimo, prie jo priėjęs nebuvo, alkoholio kvapo neužuodė, su vairuotoju pats asmeniškai nebendravo. Viską matė ir jo draugė, daugiau žmonių tuo metu kieme nematė (b. l. 22-23).
Liudytoja V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-03 apie 16 val. jai paskambino G. I. draugė V. P., kuri paklausė ar ji negalėtų parvežti G. I., nes jis yra prisigėręs. Ji sutiko ir ne už ilgo nuvažiavo nurodytu adresu. Kai atvažiavo, G. I. buvo draugo bute, sėdėjo prie atviro lango pirmame aukšte, pasakė jam, kad važiuojam namo, bet jis pasakė, kad nevažiuos dar, kad dar išgers. Pamatė, kad G. I. automobilio langas yra praviras, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia konteinerių, pasakė, kad eitų užsidaryti langą, nes pavogs raciją, kitus daiktus, G. I. pasakė - gerai. Matė, kaip G. I. išėjo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra girtas, svirduliavo, kalba buvo nerišli. Jis atsidarė automobilio duris, atsisėdo į automobilį iš vairuotojo pusės, bandė uždaryti langą, jam pasakė, kad pasuktų raktelį, nes kitaip neišeis uždaryti lango. Nurodė, kad jų tokie automobiliai, kad tik paspaudus mygtuką užsidaro langai, neįjungus degimo neužsidaro langas. Matė, kaip G. I. uždarė langus, o ką jis darė toliau, ar važiavo automobiliu ar ne, ji nematė. Jam pasakė, kad atvažiuos už pusvalandžio ir parveš, G. I. pasakė gerai (b. l. 28-29).
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-03 apie 16.15 val. dirbo kartu su kolega A. S., patruliuojant gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, Šiauliuose, išvažiuoja galimai neblaivus vairuotojas su taksi automobiliu, pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, kadangi buvo netoliese, atvyko gana greitai, įvažiuojant į kiemą, iš namo kiemo (duomenys neskelbtini) išvažinėjo taksi automobilis „Renault M. S.“, pareigūnai įjungė švyturėlius, tada vairuotojas važiuodamas priešpriešais pareigūnų automobilio sustojo. Prisimena, kad vairuotojas sustojo viduryje balos, viduryje išvažiavimo iš kiemo, vairuotojas automobilyje buvo vienas. Priėjusi prie automobilio vairuotojo ir pamačiusi automobilio vairuotoją, (jis atidarė langą), iškart suprato, kad asmuo yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, pavargusios, vyras kalbėjo nerišliai. Vyro paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, vyras pasakė, kad šiandien nevartojo. Paprašė vairuotojo, kad prieitų prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumo, paėmė iš automobilio spynelės užvedimo raktelį, apžvelgus automobilį, matė, kad automobilyje yra alkoholinio alaus plastikinis butelis. Vyras, eidamas link pareigūnų automobilio, svirduliavo. Automobilio vairuotojas papūsti į alkotesterį neprieštaravo. Vairuotojui sėdint tarnybiniame automobilyje, pasitikrinus neblaivumą, dar kartą paklausė vairuotojo, kodėl sakė, kad negėrė, bet įpūtė tiek daug į alkotesterį, vyras pasakė, kad šventė dukros gimtadienį ir važiavo į Zoknius pas savo draugę, gyvenančią Radviliškio gatvėje. Po to, vairuotoją perdavė kolegoms pristatyti į Šiaulių Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių kraujo tyrimui (b. l. 34-35).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Renault M. S.“ sustabdymo vieta (automobilis stovi išvažiavime iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo) ir šio automobilio požymiai (b. l. 12-18).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 166 pateikta išvada, kad 2018-05-03 17.00 val. paimtame G. I. (P.) kraujyje rasta 2,09 promilės alkoholio (b. l. 39).
Registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44, 45-46).
VŠĮ „Emprekis“ gautoje pažymoje nurodyta automobilio „Renault M. S.“ vertė su PVM - 920 Eur, be (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 47).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, iš kurio matyti, jog vyras praneša BPC apie iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažiuojantį girtą taksistą, kuriam jis užstatė išvažiavimą (b. l. 56-57).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota garso ir vaizdo įrašo, gauto iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus, apžiūra. Iš policijos tarnybinio automobilio S 1163 matosi, kaip įvažiavus į kiemą, pareigūnų automobilį pasitinka „Opel“ automobilis, kuris stovi įvažiavime į namo kiemą, šio automobilio vairuotojas kažką pasako pareigūnams ir nuvažiuoja. Po to, iš priekio matosi atvažiuoja taksi automobilis „R. S.“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis sustoja baloje, priėjus pareigūnams, automobilis dar pavažiuoja, po to, iš automobilio išlipa vairuotojas G. I. (b. l. 61-71).
Iš 2018-05-14 specialisto išvados Nr. T-A 4444/2018 (01) matyti, kad iš G. I. kraujas paimtas 2018-05-03 17.00 val. ir atlikus tyrimus nustatyta, kad G. I. kraujyje yra mažiausia koncentracija 2,09 % (promilės) etilo alkoholio. (b.l. 157)
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. I. (P.) kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog G. I. (P.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,09 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo G. I. (P.) atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas.
G. I. (P.) tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (b. l. 84-89), baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, vairuojant išgėrus pagal galiojusį ATPK 130² straipsnį (b. l. 82-83), dirbantis (b. l. 78, 169), iš kart po įvykio buvo paguldytas į gydymo įstaigą (b.l. 160-164) .
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam, vedančiam netinkamą gyvenimo būdą, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
G. I. (P.) paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas - iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista. (b.l. 100-102).
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. I. (P.) nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam G. I. (P.) taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, bei tai, kad asmuo Kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmą kartą, G. I. (P.) nustatytinas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.
Teismas pažymi, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). LR BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Analizuojamu atveju matyti, kad G. I. (P.) vairavo ne jam, o darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,09 promilių girtumas. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu G. I. (P.) vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą būtina konfiskuoti iš G. I. (P.). Svarbu tai, kad G. I. (P.) veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant baudžiamojo poveikio priemonės numatytos LR BK 72 straipsnyje, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, konfiskuotina iš G. I. (P.) 920 Eur pinigų suma, kuri atitinka automobilio „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos padarymo priemonės, vertę.
BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms, o BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šiaulių apskrities VPK dėl nusikaltimo priemonės – automobilio „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – nuvežimo ir saugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, patyrė 22,95 Eur išlaidų (b. l. 130-131), todėl vadovaujantis minėtomis normomis 22,95 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. I. (P.s).
1. Automobilis „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais dokumentais, grąžintas saugoti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui (b. l. 48, 119-124), paliktini neribotai jo nuosavybei;
2. kompaktiniai diskai (2 vnt.), laikomi paketuose Nr. 1 ir 3 (prisegti prie bylos viršelio), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. I. (P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir nuteisti jį 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. I. (P.) sumažintą 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. I. (P.) faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
- uždrausti naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus;
- konfiskuoti iš G. I. (P.) 920 Eur (devynių šimtų dvidešimt eurų) sumą, kuri atitinka automobilio „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
G. I. (P.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, paimtą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš G. I. (P.) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 22,95 Eur (dvidešimt du eurus 95 ct) proceso išlaidų. (Išlaidos mokamos į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas).
1. Automobilį „Renault M. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais dokumentais, grąžintą saugoti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, palikti neribotai jo nuosavybei;
2. kompaktinius diskus (2 vnt.), laikomus paketuose Nr. 1 ir 3 (prisegtus prie bylos viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.