- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1237-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00284-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. B., UAB „Baltic mobile“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Leipurin“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Leipurin“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1568-343/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Leipurin“ ieškinį atsakovams V. B. ir UAB „Baltic mobile“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Leipurin“ pateikė ieškinį, kuriame prašė solidariai iš atsakovų V. B. ir UAB „Baltic mobile“ ieškovei priteisti 441 154 Eur žalą; priteisti iš atsakovės UAB „Baltic mobile“ 6 proc. dydžio, o iš atsakovo V. B. – 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamųjų ir(ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, areštą 441 154 Eur sumai.
3. Nurodė, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir bandyti paslėpti ar perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, kadangi jis iš ieškovės direktoriaus pareigų atleistas po to, kai kilo įtarimas apie galimai neteisėtą jo veikimą, o vėliau tyrimo metu buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atleidimo metu atsakovas ištrynė ieškovės jam perduoto mobiliojo telefono atminį, tokiu būdu akivaizdžiai patvirtindamas savo neteisėtus veiksmus. Be to, atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinio suma jam neabejotinai yra didelė.
4. Ieškovė yra vienintelė atsakovės UAB „Baltic mobile“ klientė, todėl akivaizdu, kad ieškovei nutraukus su ja bendradarbiavimą, ji gali bandyti nutraukti veiklą, išmokėdama akcininkams dividendus ar kitaip perleisdama bendrovės turtą. Teigė, kad pagal 2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitą atsakovės grynasis pelnas 2019 m. lyginant su 2018 m. yra sumažėjęs, tačiau nepaisant to, jos akcininkas vis tiek priėmė sprendimą išsimokėti 55 000 Eur dividendų. Ieškovės teigimu, atsakovės nesąžiningumą rodo ir tai, kad per 2019 m. pirmą pusmetį vadovui išmokėtas darbo užmokestis buvo 2 044 Eur, o per 2019 m. antrą pusmetį, t. y. po to, kai ieškovė pradėjo vykdyti tyrimą dėl atsakovės kainų, atsakovė vadovui išmokėjo 13 kartų didesnį darbo užmokestį – 27 357 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė visomis priemonėmis mažina turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo 441 154 Eur sumai atsakovams V. B. ir UAB „Baltic mobile“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, areštavo atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį.
6. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, pripažino, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
7. Teismo vertinimu, ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo V. B. nesąžiningumą (atsakovo atleidimas iš vadovo pareigų dėl jo neteisėtų veiksmų, ieškovės jam perduoto mobiliojo telefono atminties ištrynimas, buvusių kolegų kvietimas vakarienės siekiant sužinoti tolimesnius ieškovės veiksmus jo atžvilgiu) sudarė pagrindą daryti prielaidą apie jo veiksmus siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, net ir neabejojant atsakovo sąžiningumu, priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju, atsakovui neturint pakankamai turto, teismo sprendimo įvykdymo galimybė būtų labai abejotina.
8. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad UAB „Baltic mobile“ visomis priemonėmis mažina turtą (pinigus), kadangi, nepaisant sumažėjusio įmonės pelno, akcininkui išmokėta 55 000 Eur dividendų, o vadovui, kuris yra ir akcininkas, darbo užmokestis pakeltas 13 kartų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas V. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. B. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino pačios ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškinyje nurodant teiginius, kurie prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Būtent ieškovė yra nesąžininga V. B. atžvilgiu nuo pat atleidimo momento. Ieškovė laiku nemokėjo sutartos nekonkuravimo išmokos, nekonkuravimo susitarimu verčia atsakovą laikytis platesnių įsipareigojimų nei atsakovas vykdė bendrovėje.
9.2. Teismas priėmė ieškinį su dokumentu ne valstybine kalba (darbo sutartis anglų kalba). Ieškovė išvertė tik jai aktualią darbo sutarties dalį, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalis numato, kad dokumentai turi būti pateikti teismui valstybine kalba.
9.3. Atsakovas iš vadovo pareigų atleistas atšaukus darbuotoją iš juridinio asmens vadovo pareigų pagal 2020 m. vasario 7 d. ieškovės akcininko sprendimą. Atleidimo metu apie žalą bendrovei, tariamus kaltinimus, kurie nurodyti ieškinyje, nebuvo užsiminta. Be to, atsakovui buvo išmokėta išeitinė išmoka, o tai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 2 dalį nebūtų padaryta, jei atšaukimą iš pareigų būtų lėmę jo kalti veiksmai.
9.4. Atsakovas, grąžindamas mobilųjį telefoną bendrovei, ištrynė iš jo savo asmeninius duomenys, nes draudimo, kad telefono, skirto darbui, negalima naudoti asmeniniais tikslais nebuvo. Tokia atsakovo teisė įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente.
9.5. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai pakviesdamas buvusius kolegas vakarienės, yra nepagrįsti ir neprotingi, nes atsakovas po 23 metų darbo bendrovėje surengė tradicines išleistuves.
9.6. Atsakovas atleistas 2020 m. vasario 10 d., o ieškinys pareikštas dar po trijų su puse mėnesio. Per šį laikotarpį atsakovas turto neperleido ir neketina perleisti, be to, bet koks perleidimo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu.
9.7. Ieškovė nepateikė teismui visų žinomų faktinių aplinkybių apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas nuosavybės teise turi 4 kambarių butą (žyma apie įsiskolinimą likusi, tačiau realiai visas skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas), 0,1259 ha žemės sklypą, 164,59 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, ASPO Oyj akcijų. Ieškovė ieškinyje neatskleidė, kad pagal nekonkuravimo sąlygas yra įsipareigojusi mokėti atsakovui 4020,56 Eur nekonkuravimo išmoką kiekvieną mėnesį (2 metus).
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą visoje apimtyje. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Atleidžiant vadovą iš pareigų DK 104 straipsnyje numatytas pagrindas taikomas visais atvejais, nepriklausomai nuo vadovo kaltės. Bendrovės valdymo organams nesiekiant įvardinti konkrečių vadovo atšaukimo priežasčių, jie prisiima tokio sprendimo pasekmes, t. y. privalo išmokėti vadovui 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau darbdavio atsisakymas vadovo atšaukimo momentu nurodyti atšaukimo priežastis ir išeitinės išmokos išmokėjimas, pats savaime jokiais būdais nereiškia, kad darbuotojas neturi atsakyti dėl darbdaviui padarytos žalos.
10.2. Apeliantui manant, kad jis buvo neteisėtai atleistas ar jam buvo sumokėta netinkamo dydžio nekonkuravimo kompensacija, jis turėjo teisę kreiptis į teismą ir tokiu būdu ginti savo teises. Apeliantas to nedarė.
10.3. Apeliantas galėjo paprašyti ieškovės leisti persikelti savo asmeninius duomenis arba ištrinti išimtinai tik asmeninius duomenis (taip būtų elgęsis sąžiningas asmuo) iš bendrovės jam suteikto mobiliojo telefono. Tuo tarpu apeliantas ėmėsi kraštutinės ir neproporcingos priemonės ir ištrynė visus, įskaitant ir darbdaviui svarbius, duomenis. Todėl toks apelianto elgesys neabejotinai sudaro prielaidą abejoti apelianto sąžiningumu, taip pat reiškia siekį slėpti ne tik duomenis, bet ir galimus įrodymus dėl jo nesąžiningo elgesio darbo pas ieškovę metu ir (ar) jam priklausantį turtą. Joks teisės aktas nesuteikia apeliantui teisės ištrinti darbdavio duomenų.
10.4. Apelianto kvietimas buvusiems kolegoms, kartu į susitikimą nepakviečiant naujo bendrovės vadovo, neabejotinai gali būti vertinamas, kaip siekis sužinoti jam reikalingą informaciją ar turint kitų nesąžiningų tikslų.
Šalies argumentai
10.5. Vien tai, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog perleisto turto sandorius ieškovė galėtų ginčyti actio Pauliana pagrindu tik patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes kitu atveju atsakovas jam priklausantį turtą būtų perleidęs. Būtent ta aplinkybė, kad apeliantui nebuvo atskleista jo atleidimo iš ieškovės direktoriaus pareigų priežastis, lėmė, jog ieškovei pavyko užkirsti kelią turto perleidimui.
10.6. Ieškovės UAB „Leipurin“ vieninteliu akcininku yra Leipurin Oyj, o ne ASPO Oyj, kaip kad nurodo apeliantas. ASPO Oyj yra visos Leipurin grupės akcininkė.
10.7. Net ir vertinant apelianto pateiktą papildomą informaciją apie jo gautinas sumas (nekonkuravimo išmoka, 4 707 Eur dividendai), ieškinio suma apeliantui vis tiek vertintina kaip didelė.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Baltic mobile“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo nepagrįstas aplinkybes, kad ASPO Oyj akcijų gali įsigyti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo sąsajų su bendrove. Apeliantas minėtas akcijas įsigijo dalyvaudamas ASPO Oyj organizuotoje darbuotojų skatinimo programoje. Prašo priimti dokumentą, patvirtinantį minėtas aplinkybes, anglų kalba.
11.2. Apeliantas turi pakankamai turto ir piniginių lėšų ieškinio sumai padengti.
11.3. Tai, kad apeliantas nurodė, kokias teisines priemones ieškovė galėtų naudoti, jei atsakovas turtą perleistų, negali būti vertinama, jog atsakovas ketina turtą perleisti.
Šalies argumentai
12. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. pateikė paaiškinimus dėl atsakovės UAB „Baltic mobile“ atsiliepimo į atskirąjį skundą. Nurodo, kad jis neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir yra su trūkumais. Pateiktas dokumentas yra ne atsakovės UAB „Baltic mobile“ atsiliepimas į atskirąjį skundą, tačiau atsiliepimas į ieškovės UAB „Leipurin“ atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu su atsiliepimu UAB „Baltic mobile“ pateikė daug asmeninės atsakovo V. B. informacijos. V. B. turėjo galimybę šiuos duomenis pateikti pats kartu su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties visi kartu su atsiliepimu pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimti. Be to, atsakovė UAB „Baltic mobile“ nenurodo jokių priežasčių, kodėl šie nauji įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymi, kad vienas iš atsakovės pateiktų atsiliepimo į atskirąjį skundą priedų yra anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2020 m. gegužės 8 d. UAB „Liepurin“ pažymą dėl nekonkuravimo išmokos išmokėjimo, 2020 m. vasario 10 d. UAB „Leipurin“ mokėjimo nurodymą apie išmokėtą atlyginimą, atostoginius, išeitinę kompensaciją, susirašinėjimą tarp atsakovo ir ieškovės, 1999 m. birželio 23 d. sutartį, hipotekos lakštą, duomenis apie V. B. turimas ASPO akcijas, mokėjimo nurodymus apie UAB „Leipurin“ išmokėtas nekonkuravimo išmokas.
15. Pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui, taigi jam objektyviai nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į ieškovės prašymą ir pateikti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas priima atsakovo pateiktus dokumentus ir vertina juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė papildomus įrodymus: užklausimą V. B. ir jo atsakymą, duomenis iš V. B. vertybinių popierių sąskaitos, pavedimus, patvirtinančius ieškovės pervedamą nekonkuravimo išmoką, duomenis apie atsakovo įsigytas ASPO Oyj akcijas. Apeliacinės instancijos teismas prie bylos pridėjo apelianto pateiktus mokėjimo nurodymus apie UAB „Leipurin“ išmokėtas nekonkuravimo išmokas, todėl atsakovės pakartotinai pateiktų tų pačių mokėjimo nurodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepriima atsakovės pateiktų ASPO akcijų įsigijimo 2009 m. ir 2012 m. planų, nes jie neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų – nepateikti šių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
17. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, kiti atsakovės papildomai teikiami dokumentai ir jais įrodinėjamos aplinkybės nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui klausimu. Pats apeliantas tokių įrodymų į bylą neteikė. Kadangi šiuo atveju atsakovės pateikti įrodymai neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą (šioje byloje sprendžiamas tik procesinis klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį buvusiam bendrovės direktoriui V. B. ir UAB „Baltic mobile“ dėl žalos atlyginimo, teigdama, kad atsakovas pirko iš su juo susijusios bendrovės atsakovės UAB „Baltic mobile“ prekių gabenimo paslaugas didesnėmis nei rinkoje siūlomos kainos ir tokiu būdu padarė įmonei žalą.
21. Ieškinyje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
22. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
23. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie priešingos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo V. B. nesąžiningumą (buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų įtarus galimai neteisėtą jo veikimą, atleidimo metu atsakovas ištrynė ieškovės jam perduoto mobiliojo telefono atminį, kvietė vakarienės buvusius kolegas) sudaro pagrindą daryti prielaidą apie jo veiksmus, siekiant išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir neabejojant atsakovo sąžiningumu, priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju, atsakovui neturint pakankamai turto, teismo sprendimo įvykdymo galimybė būtų labai abejotina.
25. Taigi, jau minėta, kad tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio suma atsakovui, galėtų būti vertinama tik kaip papildoma, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų. Ieškinio sumos kriterijus yra reikšmingas tik pateikus duomenų apie tai, kokius su sąžiningu elgesiu nesuderinamus veiksmus atliko, atlieka ar dar gali atlikti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą.
26. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas V. B. iš ieškovės UAB „Leipurin“ direktoriaus pareigų buvo atleistas po to, kai kilo įtarimas apie galimai neteisėtą jo veikimą, o vėliau tyrimo metu buvo nustatyti jo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmus, kurie yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, vertino kaip pakankamus teismo sprendimo įvykdymo grėsmei pagrįsti ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
27. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad grąžindamas mobilųjį telefoną bendrovei ištrynė iš jo savo asmeninius duomenis, nes draudimo, jog telefono, skirto darbui, negalima naudoti asmeniniais tikslais nebuvo. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su tokiu apelianto argumentu nesutinka ir nurodo, kad atsakovas ištrynė visus, įskaitant ir darbdaviui svarbius, duomenis, galimus įrodymus dėl jo nesąžiningo elgesio darbo pas ieškovę metu. Tačiau ieškovė nurodo tik patį duomenų ištrynimo faktą, tačiau nepaaiškina, kokie konkrečiai įmonės duomenys buvo laikomi atsakovo darbui skirtame telefone ir kaip jų ištrynimas pagrindžia atsakovo nesąžiningumą bei grėsmę jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai pakviesdamas buvusius kolegas vakarienės, yra nepagrįsti. Tai, kad atsakovas, pasak ieškovės, tokiu būdu norėjo sužinoti tolimesnius ieškovės veiksmus jo atžvilgiu, yra tik ieškovės deklaratyvūs teiginiai, todėl nesant kitų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą bei siekį paslėpti turimą turtą, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Taip pat pažymėtina, kad tokia aplinkybė kaip apelianto atskirajame skunde nurodyta ieškovės teisė perleisto turto sandorius ginčyti actio Pauliana instituto pagrindu, neįrodo atsakovo veiksmų, nukreiptų į jo turto masės (vertės) sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Jokių konkrečių duomenų, kad atsakovas turėjo turtą, kurį perleido, perleidžia ar ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., ieškovė į bylą nepateikė.
30. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybių, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad ieškovės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
31. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovo V. B. turtui laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ieškovei neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. B. turto atžvilgiu atmetamas.
32. Kadangi kita atsakovė UAB „Baltic mobile“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties nėra pateikusi, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (žr. nutarties 12 punktą), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas šios atsakovės atžvilgiu nėra vertinamas ir laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu paliekamos galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria taikytas atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, areštas 441 154 Eur sumai, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. B. atžvilgiu atmesti.