Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria netekintas D. M. skundas ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-120096-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skunde D. M. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

6. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl pareiškėjos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik D. M. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra.

8. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. Administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka nustatyti, kad atsakingas asmuo nevykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

9. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Analogiški reikalavimai numatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 226 punkte.

10. D. M. Institucijos nutarimu nubausta pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 5 d., 18.41 val., Švenčionių r. sav., kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 46,43 km, vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be privalomosios techninės apžiūros.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Privalomosios techninės apžiūros rezultatų ataskaita galiojo nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. 2024 m. gegužės 2 d. atliekant automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirminę techninę apžiūrą, buvo nustatyti dideli trūkumai, iš kurių, 2024 m. gegužės 9 d. atliekant pakartotinę minėtos transporto priemonės techninę apžiūrą, pašalintas vienas trūkumas. 2024 m. gegužės 22 d. atliekant pakartotinę automobilio techninę apžiūrą, trūkumai nenustatyti, todėl techninės apžiūros duomenimis, minėto automobilio techninė apžiūra galioja nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2026 m. gegužės 2 d. (b. l. 26). Apeliantės įsitikinimu, pakartotinė privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra yra laikoma privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dalimi, kurioje nurodomas privalomosios techninės apžiūros galiojimo laikas. Pasak apeliantės, techninės priemonės techninė apžiūra atlikta 2024 m. gegužės 2 d., ataskaitoje nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis bei terminas iki kada pakartotinė techninė apžiūra gali būti atlikta, t. y. iki 2024 m. birželio 2 d., o pakartotinė techninė apžiūra atlikta 2024 m. gegužės 22 d. ir nustatyta, kad transporto priemonė atitinka reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2026 m. gegužės 2 d. Taigi, apeliantės teigimu, nėra nustatyta, kad transporto priemonės techninė apžiūra negaliojo.

12. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką.

13. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

14. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su D. M. skundo argumentais, visų pirma pažymi, kad SEAKĮ 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, 2 dalyje nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Iš esmės analogiška pareiga eismo dalyviui nustatyta ir KET 5 punkte. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-43-495/2023).

15. Skundo nagrinėjamo kontekste pažymėtina, kad minėtas Aprašas nustato L₁, L1e, L₂, L2e, L₃, L3e, L₄, L4e, L₅, L5e, L6e, L7e, M₁, M₂, M₃, N₁, N₂, N₃, O₁, O₂, O₃, O₄ klasių transporto priemonių, galingųjų keturračių, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, privalomosios techninės apžiūros atlikimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir periodiškumą, kurie yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių transporto priemonės ir jų priekabos nustatyta tvarka įregistruotos arba ketinamos įregistruoti Lietuvos Respublikoje. To paties Aprašo 24 punkte numatyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Tuo tarpu Aprašo 25 punkte numatyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, išskyrus Tvarkos aprašo 12 ir 22 punktuose nustatytus atvejus, suteikia teisę vieną mėnesį, skaičiuojant nuo transporto priemonės pateikimo privalomajai apžiūrai dienos, atlikti pakartotinę (-es) apžiūrą (-as). Nepateikus transporto priemonės pakartotinei apžiūrai ir nepašalinus trūkumų per šiame punkte nustatytą terminą, pakartotinė transporto priemonės apžiūra neatliekama, o transporto priemonė pateikiama privalomajai apžiūrai iš naujo bendra tvarka. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta Institucijos atstovės atsiliepime, pagal pareiškėjos skunde nurodomas Aprašo 24 punktas, kuriame numatyta, kad techninės apžiūros rezultatų ataskaita su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) pavojingais trūkumais, nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme, o tik pagal Aprašo 25 punktą suteikia teisę vieną mėnesį, skaičiuojant nuo transporto priemonės pateikimo privalomajai apžiūrai dienos, atlikti pakartotinę apžiūrą. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjos D. M. kaltės bei jos veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad 2024 m. gegužės 2 d. atliktos privalomosios techninės apžiūros metu nustačius didelius trūkumus automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo dalyvauti viešajame eisme, todėl ir 2024 m. gegužės 5 d. užfiksuoto pažeidimo padarymo metu, minėta transporto priemonė neturėjo privalomosios techninės apžiūros.

16. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad D. M. savaip interpretuoja teisės aktų nuostatas ir dėl to daro netinkamas išvadas dėl transporto priemonės privalomosios apžiūros atlikimo tvarkos ir jos galiojimo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog Aprašo 4.3 punkte nurodyta, kad pakartotinė privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra yra laikoma privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dalimi, priešingai nei akcentuoja apeliantė, tai neturi jokios teisinės reikšmės. Šiuo atveju teisės aktais yra imperatyviai nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Šioje teisės normoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Nagrinėjamu atveju D. M. 2024 m. gegužės 5 d. vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros, nors, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, imperatyviai numatyta teisė dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių, be kita ko, privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja. Taigi, šiuo atveju SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas savarankišku teisės aktų interpretavimu. Šiame kontekste pabrėžtina, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. M., būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, turėjo ir galėjo žinoti privalomosios techninės apžiūros tvarką, todėl kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ji pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi D. M., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, tenkinti pareiškėjos prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.

17. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis nustatytinas lygus straipsnio sankcijos vidurkiui, t. y. D. M. paskirta 75 Eur dydžio bauda. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. neginčija jai paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.