Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2S-1194-253/2016

Teisėja Dalė Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01713-2015-1

2016 m. rugsėjo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑05-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž.-P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys G. P., AB SEB bankas, Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, BAB bankas Snoras, UAB „Fabeta“, UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Eurocash1“, UAB „Vilniaus energija“, antstolis I. G., antstolė D. M., antstolis A. N., antstolė N. Š., antstolis R. V., antstolis V. Č., antstolis A. B., AB LESTO, išnagrinėjusi bankroto administratoriaus prašymą, patvirtinti pareiškėjos D. Ž.-P. mokumo atkūrimo planą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-30 gautas bankrutuojančios D. Ž.-P. bankroto administratorės patikslintas prašymas patvirtinti D. Ž.-P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas). Prašyme nurodyta, kad 2016-03-29 vyko D. Ž.-P. kreditorių susirinkimas, jis nepatvirtino bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus. Teigia, jog mokumo atkūrimo plano projektas atitinka visus FABĮ 7 str. reikalavimus. Bankrutuojantis fizinis asmuo, atsižvelgiant į kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus pastabą, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, iki kurios datos jai bus mokama motinystės pašalpa. Kadangi bankrutuojantis asmuo augina du mažamečius vaikus, akivaizdu, jog jos galimybės dirbti yra ribotos, tačiau nepaisant šių aplinkybių pareiškėja numato ieškotis darbo. Ji mokumo atkūrimo plane nėra nurodžiusi tikslios datos, nuo kurios pradės dirbti, ir atlyginimo, kurį gaus, kadangi šiuo metu nėra galimybės šią informaciją pateikti. Bankrutuojantis asmuo negali nuspėti, kada jai pavyks įsidarbinti. Bankrutuojantis fizinis asmuo nurodė, jog sieks įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, toks įsipareigojimas atitinka įstatyme nustatytoms fizinio asmens pareigoms. Minėtų mokumo atkūrimo priemonių realumo ir vykdymo užtikrinimui bankrutuojantis fizinis asmuo yra įsipareigojęs ne rečiau kaip kas 6 mėn. teikti bankroto administratoriui dokumentus, pagrindžiančius dėtas pastangas siekiant gauti realias pajamas. Nurodo, jog bankrutuojantis fizinis asmuo augina du mažamečius vaikus, todėl mano, jog prašoma 450 Eur nėra per didelė ar pažeidžianti kreditorių teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas – 3 metai, atitinkamai patikslinta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Pažymi, jog AB SEB banko pastaba, jog mokumo atkūrimo plano projekte nėra nurodoma vertybinių popierių vertė, nesudaro pagrindo netvirtinti patikslinto plano. Mano, jog kreditorius AB SEB bankas nepagrįstai atsisako tvirtinti plano projektą, nes nepateikti bankrutuojančio fizinio asmens sąskaitų išrašai, informacija apie bankrutuojančiam asmeniui priklausiusį turtą per paskutinius 36 mėn. bei VSDF pažyma, kadangi FABĮ nuostatos nereikalauja plano pagrįsti rašytiniais įrodymais.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016‑05-03 nutartimi patvirtino teismui pateiktą D. Ž.-P. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad pateiktame plane numatyta, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 450 Eur/mėn. dydžio suma buvo patvirtinta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑05-14 nutartimi, kuri apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. D. Ž.–P. augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti kartu su sutuoktiniu. Įvertinus vaikams skiriamo išlaikymo dydį, pareiškėjai jos poreikių tenkinimui liktų 250 Eur suma, kuri neviršija šiuo metu patvirtinto minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Kreditorių pastabas, jog pareiškėjai nėra būtinos 65 Eur išlaidos komunalinėms paslaugoms bei 30 Eur transporto išlaidos teismas vertino kaip nepagrįstas, kadangi net ir išvykusi iš Lietuvos pareiškėja turi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas sau ir savo nepilnamečiams vaikams. Nustatyta, kad pareiškėja nedirba, yra motinystės atostogose. Nurodyti, kokias pajamas ji gaus ateityje, pradėjusi dirbti, šiuo metu nėra galimybės. Pažymėta, kad plane nurodytos administravimo išlaidos buvo sumažintos atsižvelgiant į kreditorių pastabas, todėl teismas konstatavo, jog plane nurodytos administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir nėra per didelės. Aplinkybė, jog mokumo atkūrimo plane numatytas parduoti turtas nėra įvertintas, teismo vertinimu, nesudaro kliūčių mokumo atkūrimo planui tvirtinti, kadangi turto pardavimo kainą ir tvarką turi nustatyti kreditoriai. Teismas nenustatė mokumo atkūrimo plano projekto rengimo ir plano pateikimo tvirtinti tvarkos pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą netvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projekto. Teismas vertino, kad kreditorių pateiktos pastabos dėl plano projekto neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams yra nepagrįstos, formalios, todėl nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti plano projektą.Suinteresuotas asmuo kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑05 03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano projekto, kuriam kreditoriai nepritarė 2016-03-29 vykusiame susirinkime, palikti nenagrinėtu. Apeliantas nurodo, kad bankrutuojantis asmuo turi pareigą nurodyti, kokias pajamas, iš kokių šaltinių, ketina gauti per visą bankroto terminą. Nesutinka su teismo patvirtinta 3 metų plano įgyvendinimo trukme ir nurodo, kad skolininkė plano projekte nepateikė jokių aplinkybių, dėl kurių plano įgyvendinimo terminas turėtų būti sutrumpintas net 2 metais. Plano patikslinime skolininkė nepateikė informacijos apie tai, kokių aktyvių veiksmų ji ėmėsi/imsis, kad gautų didesnes pajamas ir, kad plano patikslinimas netaps tik skolos nurašymu. Be to, teismas nepagrįstai nevertino, jog skolininkė iš viso nuo 2015 m. iki 2016 m. spalio mėn. neplanuoja gauti jokių kitokių pajamų, kaip tik motinystės pašalpa, t. y. ilgą laiko tarpą mokumo atkūrimas faktiškai nevyks, todėl nesuprantama, kodėl reikia trumpinti 5 metų terminą. Taip pat kreditorius nesutinka su administravimo išlaidomis ir teigia, kad teismas pažeidė šioje byloje priimtą Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-07 nutartį dėl administravimo išlaidų galutinės sumos patvirtinimo. 1 800 Eur suma plius PVM, įskaitant 900 Eur teismo patvirtintą sumą, yra patvirtinta 5 metų terminui, bet ne 3 metams, kaip nusimatė bankrutuojantis asmuo ir tai nepagrįstai patvirtino teismas. Kreditoriui nežinoma, kad būtų buvęs šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl plano pataisymų, o savavališkai keisti plano pagal FABĮ skolininkė ir administratorė negali. Kreditorius nesutinka su teismo patvirtintomis būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingomis išlaidomis ir mano, kad pareiškėja realiai nepatirs visų jos deklaruojamų išlaidų. Nesutinka su teismo vertinimu, kad plano projekte neturi būti nustatyta numatoma turto pardavimo kaina. Taip pat nurodo, kad banko pateiktos pastabos atitinka FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus. Skolininkė ir jos bankroto administratorė po kreditorių susirinkimo ir kreditorių išdėstytų pastabų plano projekto nekeitė ir nesiekė užtikrinti kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyros.Atsiliepimu bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartį palikit nepakeistą. Nurodo, kad D. Ž.-P. numato ieškotis darbo, tačiau šiuo metu nėra galimybės pateikti informaciją apie tikslią datą, nuo kurios pradės dirbti, ir atlyginimą, kurį gaus. Dėl plano įgyvendinimo termino nurodo, kad nors bankroto byla iškelta iki 2016-01-01, tačiau D. Ž.-P. mokumo atkūrimo planas iki šiol nėra patvirtintas, tad nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti 3 metų plano įgyvendinimo terminą. Pažymi, kad bankrutuojantis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, pagal jas patikslino plane numatytas bankroto administravimo išlaidas. Proporcingai perskaičiavus 3 metų terminui, būtent 633,72 Eur plius PVM administravimo išlaidų suma numatyta teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane. 2015-10-29 vykusiame pirmame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime Nordea Bank AB Lietuvos skyrius neteikė pastabos dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos sumos, pastabas dėl šios plano dalies pateikė tik svarstant antrą kartą patikslintą plano projektą. Bankrutuojantis asmuo turi du išlaikomus asmenis, todėl 450 Eur/mėn. suma neturėtų būti laikoma per didele ar nepagrįsta. Tai, kad bankrutuojantis asmuo išvyko į užsienį nereiškia, kad fizinio asmens būtinieji poreikiai sumažėjo. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl turto pardavimo kainų nurodymo ir mano, kad teismas pagrįstai patvirtino mokumo atkūrimo planą.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pritaria apelianto argumentams, laiko juos teisėtais bei pagrįstais ir prašo atskirąjį skundą tenkinti. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo metu prašyta informacija nepateikta iki šiol. Taip pat mano, kad administratoriaus atlyginimas, jo dydis, nustatomas pagal atliekamo darbo apimtis administruojant bankroto procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios D. Ž.-P. mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi D. Ž.-P. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“. Viena bankrutuojančio fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Iš byloje esančio 2015-10-29 vykusio pareiškėjos kreditorių pirmojo susirinkimo protokolo Nr. 1 duomenų nustatyta, kad kreditoriai pateikė pastabas dėl kreditoriams tvirtinti pateikto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano. Byloje nustatyta, kad 2016-01-21 vyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planui. Bankroto administratorė 2015‑01-26 pateikė teismui patikslintą prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Taip pat matyti, kad byloje pagal bankroto administratorės skundą buvo nagrinėjamas klausimas dėl 2015-10-29 kreditorių susirinkime priimto nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu (dėl bankroto administravimo išlaidų sumos) panaikinimo. Šiuo klausimu priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-26 nutartis, kuria bankroto administratorės skundas tenkintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016‑03‑07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-274-265/2016, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir bankroto administratorės skundas atmestas. Taip pat nustatyta, kad 2016-03-30 bankroto administratorė pateikė teismui patikslintą prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2016-03-29 vyko D. Ž.-P. kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime kreditoriai nepritarė bankrutuojančios D. Ž.-P. patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, t. y. nepritarti patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui balsavo kreditoriai Nordea Bank AB, AB SEB bankas ir UAB „General financing“, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 97,13 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Kreditoriai pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano ir nurodė nepritarimo priežastis: dėl nepateiktų numatomų gauti lėšų ir kitų priemonių, skirtų asmens mokumui atkurti; dėl būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumos; dėl bankroto administravimo išlaidų sumos; nesutiko su 3 metų mokumo atkūrimo plano terminu; taip pat pateikė pastabas dėl nenurodytos bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto vertės ir nepateiktos informacijos. Bankroto administratorė 2016-03-30 patikslintame prašyme patvirtinti mokumo atkūrimo planą teigia, kad kreditoriai patikslintam planui nepritarė dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. FABĮ 8 str. 3 d. numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.). Numatant galimybę teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl anksčiau paminėtų priežasčių, siekiama apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuojančias FABĮ nuostatas, yra suformavęs ir laikosi praktikos, kad plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, o teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą turėjo palikti nenagrinėtą. Iš bylos duomenų bei skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl plano, kuriam nepritarta 2016-03-29 vykusiame kreditorių susirinkime, patvirtinimo. Matyti, jog šiuo atveju bankrutuojančios D. Ž.-P. mokumo atkūrimo planas buvo tikslinamas du kartus. 2016-01-21 vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriams nepritarus patikslinto plano projektui, planas tikslintas ir teiktas tvirtinti 2016-03-29 vykusiam kreditorių susirinkimui. Kadangi planas buvo patikslintas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikytasi FABĮ nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros.Apelianto (kreditoriaus) Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 93,04 proc. visų kreditorinių reikalavimų, nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo klausimų iš esmės ir nepagrįstai konstatavo, jog kreditorių pastabos formalios. Visų pirma, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bankrutuojančio fizinio asmens priemonių mokumui atkurti nurodymo tinkamumo. FABĮ 7 str. 1 d. 2 p. numato, kad plane turi būti nurodytos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Įvertinus skundžiama nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad bankrutuojantis asmuo neplanuoja gauti jokių pajamų. Nors mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad šiuo metu patenkinant būtinuosius poreikius skolininkei pagalbą suteikia giminaičiai, tačiau taip pat nurodytos D. Ž.-P. šiuo metu gaunamos pajamos. Plane nurodyta, kad vienintelės šiuo metu bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos yra motinystės pašalpa, kuri bus mokama iki 2016‑09‑29, po mokesčių atskaitymo sudaranti 120 Eur, taip pat nurodyta, jog pajamos plano vykdymo laikotarpiu bus didinamos, atsižvelgiant į plane numatytas kitas priemones, skirtas asmens mokumui atkurti. Nustatyta, kad, atsižvelgiant į 2016-01-21 kreditorių susirinkime išdėstytą apelianto pastabą, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta tiksli data, iki kurios bankrutuojančiai skolininkei bus mokama motinystės pašalpa. Plane taip pat pažymima, kad skolininkė turi aukštąjį išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) bakalauro ir magistro laipsnis), persikvalifikuoti neplanuoja ir numatoma, jog šio plano įgyvendinimo laikotarpiu ji sieks susirasi gerai apmokamą darbą, dės pastangas ir išnaudos visas galimybes gauti didesnes pajamas, taip pat nurodyta, jog pareiškėja 2016-03-18 išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, numato ten būti iki pasibaigs vaiko priežiūros atostogos, o jei rastų gerai apmokamą darbą, sieks pasilikti minėtoje šalyje dirbti. Nors šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkretaus pareiškėjos ateityje gautinų pajamų dydžio pasikeitus pareiškėjos pajamų šaltiniui, tačiau FABĮ 16 str. 6 p., reglamentuojantis bankrutuojančio asmens pareigas bankroto proceso metu, numato, kad pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Pažymėtina, kad šios priemonės įgyvendinamos visą šio plano įgyvendinimo laikotarpį. FABĮ 16 str. nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pirmiau nurodyta pareiga dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į FABĮ 10 str. 2 d., kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, remiantis FABĮ 8 str. 13 d. nuostata, bankroto proceso metu planas gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti.Apeliantas taip pat nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyta 3 metų plano įgyvendinimo trukme, nemano, kad bankrutuojančio asmens mokumas gali būti atkurtas per šį terminą ir nemano, kad reikia trumpinti 5 metų terminą. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 FABĮ 7 str. 5 d. redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, iki tol galiojusi minėtos normos redakcija numatė, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Minėtą pakeitimą įtvirtinusio Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI‑2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo 13 str. 4 d. numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis. Vieną iš išimčių nustatančioje minėto įstatymo 13 str. 6 d. nuostatoje fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, numatyta teisė siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytas FABĮ 7 str. 5 d. nuostatas (t. y. dėl plano įgyvendinimo trukmės). Nors įstatyme nustatytas reglamentavimas dėl 3 metų termino įsigaliojo tik nuo 2016-01-01, tačiau nagrinėjamu atveju iki šiol bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas ir jo įgyvendinimo terminas nenustatytas. Nagrinėjamu atveju, tikslinant rengiamą mokumo atkūrimo planą, 2016-01-21 vykusiam antrajam kreditorių susirinkimui teiktame plano projekte numatytas 3 metų plano įgyvendinimo terminas. Toks terminas atitinka šiuo metu galiojančios FABĮ 7 str. 5 d. redakcijos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorių pastabos dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino skundžiama nutartimi atmestos nepagrįstai. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės dėl įstatyme numatomo skolininko aktyvumo siekiant gauti didesnes pajamas, atkurti savo mokumą ir maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, kaip minėta anksčiau, kaip ir plane numatytų priemonių vykdymas, gali būti kontroliuojamas plano įgyvendinimo procese.FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytomis administravimo išlaidomis ir šią poziciją grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo plane tvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-274-265/2016, neatitinkančių išvadų. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ 2015‑11‑02 skundu teismo prašė panaikinti D. Ž.-P. 2015-10-29 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu. 2015-10-29 kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu (sumos, kuri turi būti sumokėta bankroto administratorei už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto procesu metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tvirtinimas) priimtas nutarimas patvirtinti 1 800 Eur sumą plius PVM bankroto administratorės atlyginimui ir išlaidoms, reikalingoms bankroto procedūroms atlikti visam, t. y. 5 metų bankroto procesui, įskaitant teismo patvirtintą 900 Eur sumą. Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-274-265/2016 panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑11-26 nutartis, kuria minėtas bankroto administratorės skundas tenkintas, ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmestas.Apeliantas pažymi, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu balsavo už bankroto administravimo išlaidų sąmatą 5 metų laikotarpiui. Nustatyta, kad tiek 2016-01-21, tiek 2016‑03-29 vykusiems antrajam ir trečiajam kreditorių susirinkimui pateiktuose mokumo atkūrimo plano projektuose numatytas 3 metų plano įgyvendinimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-01-21 vykusiam kreditorių susirinkimui pateiktame plano projekte, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė ir pateikė dėl jo pastabas, buvo numatyta 50 Eur plius PVM per mėnesį atlyginimas bankroto administratorei ir 6 Eur plius PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Tuo tarpu matyti, jog suma bankroto administravimo išlaidoms, patikslinus mokumo atkūrimo planą, iš esmės sumažinta. Priešingai nei nurodo apeliantas, 2016‑03-29 vykusiam kreditorių susirinkimui tvirtinti pateiktame mokumo atkūrimo plane numatyta ne 1 800 Eur suma plius PVM, įskaitant teismo patvirtintą 900 Eur sumą (kuri anksčiau kreditorių buvo numatyta 5 metų laikotarpiui), bet, patikslinus plano įgyvendinimo terminą, numatyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudarys bendra visam bankroto procesui patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 1 377,52 Eur plius PVM, įskaitant teismo patvirtintą 900 Eur sumą, pažymint, kad administravimo išlaidos, patirtos iki plano patvirtinimo teismo nutartimi, jau yra apmokėtos (743,80 Eur plius PVM), plano vykdymo laikotarpiu bankroto administravimo išlaidos sudarys 633,72 Eur plius PVM. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė nurodė, kad iš apelianto nurodomos kreditorių patvirtintos 1 800 Eur plis PVM sumos atėmus teismo nustatytą sumą iki plano patvirtinimo – 743,80 Eur plius PVM (900 Eur su PVM), gaunama 1 056,20 Eur plius PVM suma, patvirtinta 5 metų plano įgyvendinimo laikotarpiui, buvo proporcingai perskaičiuota 3 metų terminui ir būtent 633,72 Eur plius PVM suma numatyta plane. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bankrutuojantis asmuo atsižvelgė į antrajame susirinkime kreditorių šiuo klausimu išreikštas pastabas ir pagal šias pastabas planą patikslino. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog neatsižvelgta į kreditorių nustatytą bankroto administravimo išlaidų dydį, kadangi plane numatytos bankroto administravimo išlaidos pakoreguotos proporcingai sumažintam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, dėl to atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas taip pat nesutinka su plane numatyta bankrutuojančiam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma. Mokumo atkūrimo plane numatyta reikalinga 450 Eur/mėn. suma bankrutuojančios D. Ž.-P. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodoma, jog šią sumą sudaro 65 Eur išlaidos gyvenamųjų patalpų komunaliniams mokesčiams, 30 Eur transporto išlaidos, 100 Eur išlaidos maistui, 25 Eur išlaidos vaistams ir asmens higienai, 30 Eur rūbams bei 200 Eur išlaidos vaikams išlaikyti. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyvūs specialieji poreikiai ir pan. galėtų būti vieni iš vertinimo kriterijų, vertinant lėšų, reikalingų bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, pateiktais išaiškinimais, teigia, kad, remiantis FABĮ 7 str. 3 d. ir CPK 736 str., mažiausia galima pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos. Apeliantas pažymi, kad laikėsi pozicijos, jog išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti neturi viršyti 355 Eur/mėn. Pažymėtina, kad apelianto nurodomoje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius.Akcentuotina, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga nuo 2016-07-01 sudaro 380 Eur, taigi 1/2 sudarytų 190 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankrutuojanti D. Ž.-P. turi du nepilnamečius vaikus. Nors apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog vaikai išvyko į užsienį kartu su skolininke, tačiau bet kuriuo atveju atitinkama iš tėvų valdžios kildinama pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bankrutuojančiai D. Ž.-P. išlieka. Taigi be objektyviai reikalingų išlaidų vaikams išlaikyti, pareiškėjos asmeniniams poreikiams tenkinti liekanti 250 Eur nėra itin ženkliai didesnė už kreditoriaus pažymimą minimalų dydį, kurio nereikia įrodinėti. Plane nurodyta, jog pareiškėja 2016-03-18 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir šioje šalyje numato būti iki pasibaigs vaiko priežiūros atostogos, o jei susirastų gerai apmokamą darbą sieks pasilikti ir dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, jog plane numatytos 65 Eur išlaidos komunaliniams mokesčiams ir 30 Eur transporto išlaidos objektyviai nereikalingos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog net ir išvykus į užsienį asmeniui reikalingos lėšos užsitikrinti tinkamas gyvenimo, darbo paieškos sąlygas.Be to, pažymėtina, kad plane taip pat numatyta, jog nepaisant savo gaunamų pajamų ir būtinųjų poreikių tenkinimo sumos dydžio, kas mėnesį bankrutuojantis asmuo kreditorių reikalavimų tenkinimui ir banko paslaugoms apmokėti skirs ne mažesnę kaip 60 Eur sumą (kas pusmetį kreditorių reikalavimų tenkinimo dienomis skirs ne mažesnę kaip 360 Eur sumą). Taigi plane ir esamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjai esant motinystės atostogose, gaunant su tuo susijusias pajamas, numatant kitas priemones mokumui atkurti, yra numatytas kreditorių reikalavimų dengimas iš gaunamų pajamų.Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka ne tik tvirtinant mokumo atkūrimo planą, bet ir jo vykdymo metu. Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti. Kreditorių teisę žinoti, kad, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų komunaliniams mokesčiams, transporto išlaidoms, maistui, vaikų priežiūrai ir buvo išleista tiek, kiek planuota, ir nesusidarė galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, visų pirma užtikrina šios informacijos atsispindėjimas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose, už jų gavimą iš fizinių asmenų (FABĮ 12 str. 4 d.) ir pateikimą kreditoriams (FABĮ 12 str. 2 d. 6 p.) yra atsakingas bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą dėl mokumo atkūrimo plane numatyto turto neįvertinimo. Vadovaujantis FABĮ 7 str. 1 d. 3 p., plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Šiuo atveju kreditorius AB SEB bankas buvo patiekęs pastabas, jog plane nenurodyta informacija apie juridinį asmenį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios 100 proc. akcijų turi pareiškėja, nenurodoma, ar jis vykdo veiklą, koks jo teisinis statusas, generuojamos pajamos, duomenų apie akcijų vertę, taip pat nenurodyta pareiškėjos turimų Liuksemburgo vertybinių popierių vertė. Matyti, jog 2016‑03-29 vykusiam kreditorių susirinkimui pateiktame patiksliname plane nurodyta, jog juridinis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo. Taip pat plane nurodytas Liuksemburgo vertybinių popierių „Nordic Equity Fund“ vienetų skaičius – 0,841 vnt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į specifinį konkretaus turto pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog mokumo atkūrimo plane numatytas parduoti konkretus turtas nėra įvertintas, nebūtinai turi būti pagrindas šiuo atveju atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Šioje mokumo atkūrimo plano dalyje numatytos priemonės, jog turtas bus pardavinėjamas atskirai ir turto pardavimas bus pradedamas nedelsiant po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, kreditorių susirinkimui nustačius turto pardavimo kainas ir tvarką. Remiantis FABĮ 27 str. 1 d., turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, o pradinė turto pardavimo kaina yra tvirtinama kreditorių susirinkimo. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ši kreditorių pastaba nesudaro pagrindo netvirtinti mokumo atkūrimo plano.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad kreditorių pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto nurodomos kreditorių pateiktos pastabos dėl patikslinto bankrutuojančios D. Ž.-P. mokumo atkūrimo plano neatitikties FABĮ reikalavimams yra formalios, nesudarančios esminių kliūčių pateikto plano įgyvendinimui ir nesudarančios pagrindo teismui plano netvirtinti, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai planą patvirtino.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė FABĮ nuostatų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme paritų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 05-03 nutartį palikti nepakeistą.