Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas bankroto administratoriaus skundas dėl D. Ž. – P. 2015-10-29 kreditorių surinkime priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-11-02 gautas bankrutuojančios D. Ž. – Pazemeckienės bankroto administratoriaus skundas, kuriuo prašo panaikinti D. Ž. – P. 2015-10-29 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu. Nurodo, jog 2015-10-29 vykusiame kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas: ,,Patvirtinti 1 800 Eur sumą + PVM bankroto administratoriaus atlyginimui ir išlaidoms, reikalingoms bankroto procedūrų atlikimui visam, t. y. 5 metų bankroto procesui, įskaitant teismo patvirtintą 900 Eur sumą“. Kreditorių susirinkime patvirtinta per maža bankroto administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią bankroto administratorius negali vykdyti bankroto administravimo procedūrų.

Kreditorė Nordea Bank AB su priimta nutartimi nesutiko ir prašė ją panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės - atmesti bankroto administratoriaus skundą dėl 2015-10-29 kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Nurodė, kad administratorius, prašydamas patvirtinti vienokio ar kitokio dydžio administravimo išlaidas, privalo išlaidas detalizuoti, t. y. konkrečiai nurodyti, kokia suma kokiai išlaidų eilutei yra skiriama. Nagrinėjamu atveju administratorius nedetalizavo jokiu išlaidų ir netgi jų nenurodė, išskyrus savo pageidaujamą atlyginimą ir kanceliarines bei transporto išlaidas (kurių nepagrindė). Apeliantė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo jokio nekilnojamojo turto neturi, todėl administratorius jokiu nekilnojamuoju turtu nedisponuos. Plano projekte nurodoma, kad skolininkė per mėnesį gauna 120 Eur, o išleis 450 Eur savo poreikiams, t. y. viską, ką gauna, pasiims skolininkė. Apeliantė nurodo, kad skolininkė iš esmės jokio turto, kurį reiktų administruoti, neturi, ir dėl to lėšų apskaita nebus sudėtinga, nes visos gautos lėšos bus skiriamos skolininkei ir administratoriaus atlyginimui. Vienintelis turtas, kurio pardavimą turės organizuoti administratorius, yra dveji vertybiniai popieriai, kurių vertė neaiški. Kaip nurodė apeliantė, vertybinių popierių pardavimą vykdys ne administratorius, o bankas ar finansų makleris, kuriam administratorius turės pavesti atlikti pardavimą. Dėl to manytina, kad dviejų vertybinių popierių pardavimas nesukurs administratoriui tiek darbo, kad per visus 60 mėnesių jis turėtų gauti 50 Eur (plius PVM) atlyginimą, neįskaitant visų kitų su pardavimo procesu susijusių išlaidų, kurių jis nenurodė, nors turi pareigą kreditorių susirinkimui pateikti realią ir detalią išlaidų sąmatą. Pasak apeliantės, administratorius nenumatė atlikti jokių veiksmų, siekiant patikrinti skolininkės sudarytus sandorius. Be to, kreditorė atskirajame skunde nurodo, kad administratorius siekia gauti apie 4 260 Eur (+ PVM) atlyginimą, o skirti kreditoriams (kartu su banko paslaugų mokesčiais) - 3 600 Eur, todėl, apeliantės vertinimu, toks lėšų paskirstymas, kai vien tik administratoriaus atlyginimas viršija kreditoriams planuojamą mokėti sumą, yra neproporcingas ir neadekvatus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditorių susirinkime, vykusiame 2015-10-29, nustatyto administravimo išlaidų dydžio. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas vykdo administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl pagal administratoriaus pareiškimą turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo tais atvejais, kai nustato, jog administravimo išlaidų dydis neleis sklandžiai atlikti administravimo procedūrų. Vis dėlto administratorius, pateikdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas jo atlyginimas ir bankroto bylos administravimo išlaidų sąmata, turi įrodyti skundą pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jam kreditorių susirinkimu nustatytas atlyginimas yra per mažas ir neužtikrins sklandaus proceso. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas administratoriaus skundą ir panaikindamas bankrutuojančios D. Ž. – Pazemeckienės 2015-10-29 kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, rėmėsi vien tik administratoriaus teiginiais, nepagrįstais byloje esančių įrodymų visetu. FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, bankrutuojantis fizinis asmuo iš esmės turto neturi, skolininkė per mėnesį gauna 120 Eur, o išleis 450 Eur savo poreikiams. Pastaroji aplinkybė suponuoja išvadą, kad visas pajamas pasiims skolininkė. Dėl to, skolininkei neturint turto, kurį reiktų parduoti ar administruoti, galima konstatuoti, kad lėšų apskaita nebus sudėtinga. Vien tik faktas, kad skolininkei priklauso kelių įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai, kuriuos administratorius mokumo atkūrimo plane nurodė kaip menkaverčius, bei skolininkės turima debitorinė skola nesukuria pagrindo pripažinti, kad bankroto procesas yra neįprastas, sudėtingas ir dėl to reikalaujantis papildomų išlaidų bei kompetencijų. Taip pat sutiktina ir su apeliantės argumentu, jog administratorius nenumato atlikti jokių veiksmų siekiant patikrinti skolininkės sudarytus sandorius. Nurodytų aplinkybių visetas ir administratoriaus argumentai neleidžia skolininkės bankroto procedūrų priskirti prie sudėtingų. Kaip matyti iš administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą, 50 Eur, skirtą administratoriaus atlyginimui, ir 6 Eur administravimo išlaidoms, grindė Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtintos būtent tokio dydžio administravimo išlaidos, nes skolininkė neturėjo turto. Svarbu pažymėti, kad bankroto proceso sudėtingumą apsprendžia ne vien tik turimas turtas, tačiau ir kiti planuojami atlikti administratoriaus veiksmai bei skolininkės finansinė padėtis, nuo kurios priklauso ne tik administratoriaus darbo apimtis, bet ir kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra. Dėl to vadovautis nurodyta administratoriaus nutartimi, kuria atlyginimas buvo nustatytas vien tik vadovaujantis turimo turto apimtimi, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju panaikinus administratoriaus prašomą kreditorių susirinkimo 6 punkto nuostatas ir patvirtinus administratoriaus nurodomą 4 260 Eur administravimui skirtą sąmatą, kai kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui skiriama tik 3 600 Eur, būtų pažeisti skolininko ir kreditorių teisėtų interesų pusiausvyra.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino pagrįstą ir teisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1dalies 2 punktas)

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi kreditorės atskirasis skundas tenkintinas, iš bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ priteistina kreditorei 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti. Bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti iš bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės Nordea Bank AB naudai.