- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-611-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44247-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo –
A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir A. K. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaitytinas A. K. (duomenys neskelbtini) išbūtas laikas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o būtent: jis, 2019 m. spalio 11 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su tame pačiame bute gyvenančia buvusia sutuoktine B. K., abiem rankomis sugriebė lovoje gulinčiai B. K. už abiejų rankų riešų ir, ją pakėlęs nuo lovos, kaire ranka laikydamas jos dešinės rankos riešą, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į pilvą ir ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kaklo-pasmakrės srityje, kakle, dešiniame šone ir odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje. Šie A. K. veiksmais nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, remiantis (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir nuteistajam A. K. netaikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
3. Pasak prokuroro, A. K. padarytas nusikaltimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jis pagrįstai pripažintas kaltu, tačiau skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK bendrosios dalies nuostatų) bei neteisingai paskirtos bausmės, t. y. nuteistajam nepagrįstai paskirta švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę bausmę ir taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), A. K. asmenybę įvertino formaliai.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. K. teisiamas ketvirtą kartą, turi neišnykusį teistumą (recidyvistas), t. y. jis trečią kartą pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo prieš savo artimą šeimos narį padarymo. A. K. 2017 m. kovo 30 d. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už analogiško nusikaltimo padarymą ir atliko paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas neužilgo po paskirtos bausmės atlikimo. Be to, nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas du kartus iš eilės. Ši aplinkybė patvirtina, kad BK 75 straipsnyje numatytas teisinis institutas nebuvo efektyvus, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė įtakos A. K. elgesiui ir asmens nepaveikė, todėl dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Nuteistasis nesustoja smurtauti prieš savo šeimos narį, išvadų nedaro. Tai, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kad smurtiniai veiksmai šioje byloje nesukėlė sunkių padarinių, negali būti laikoma pagrindu dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą A. K. atžvilgiu. Reikia atkreipti dėmesį į nusikaltimo pobūdį, mechanizmą, ko pirmosios instancijos teismas tinkamai nepadarė. Prieš nukentėjusiąją buvo smurtauta jai gulint lovoje, suduodant smūgius į pavojingą gyvybei sritį (suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai į galvą), taip pat suduoti smūgiai į pilvą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti; nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą skundžiamą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam galimas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Prokuroro teigimu, A. K. teisiamas ketvirtą kartą, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą – nuteistasis trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurtinės nusikalstamos veikos prieš savo artimą šeimos narį padarymo. Nuteistasis už analogiško nusikaltimo padarymą buvo atlikęs paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliaciniame skunde atsižvelgiama ir į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo taikytas du kartus, tačiau A. K. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo ir nepaveikė, nes nuteistasis dar kartą padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtavo pastarajai gulint lovoje, smūgiai buvo suduoti į pavojingą gyvybei sritį, taip pat ir į pilvą.
9. Kiti šios baudžiamosios bylos klausimai (dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių; dėl nusikaltimo kvalifikavimo; dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio; ir kt.) prokuroro apeliaciniame skunde nėra keliami. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą prašymą, teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį vertina tik dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi A. K. charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, sutinka su prokuroro pozicija, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Darytina išvada, kad nėra pagrįsto pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir nuteistajam A. K. panaikinamas skundžiamu nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje ir įvertinęs nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, A. K. asmenybę ((duomenys neskelbtini) amžiaus, turi (duomenys neskelbtini)), padarė išvadą, kad skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant realų bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji prašė neskirti nuteistajam realaus laisvės atėmimo vykdymo. Be to, įvertinus tai, kad per dvejus metus nuo nusikaltimo padarymo naujų smurto atvejų nebuvo fiksuota, A. K. jokių teisės pažeidimų nepadarė, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu (2 t., b. l. 26-27).
12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną arba kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų.
13. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
14. Teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
15. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).
16. Nustatyta, kad skundžiamas nuosprendis – ketvirtasis apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad A. K. praeityje buvo nuteistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 146 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bei sumažintą laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 1 mėnesiui bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę (1 t., b. l. 129-133, 134-136).
17. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinę sistemą „LITEKO“ (toliau – LITEKO) matyti, kad minėtais trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas išimtinai tik prieš nukentėjusiąją B. K., t. y. smurtinis nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio ir teisėjų kolegijos pripažintinas sistemingu. Iš LITEKO esančių duomenų taip pat matyti, kad A. K. pirmoji nusikalstama veika prieš B. K. buvo padaryta 2014 m. vasario 12 d. (past. – BK 145 straipsnio 1 dalis), o šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas – 2019 m. spalio 11 d. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistojo nusikalstamas ir amoralus elgesys prieš nukentėjusiąją tęsėsi ilgiau nei 5 metus 8 mėnesius, o per šį laikotarpį buvo padaryti net penki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai B. K. atžvilgiu. Be to, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. K. atžvilgiu buvo padarytos A. K. apsvaigus nuo alkoholio, t. y. šioje byloje nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose.
18. Susipažinus su LITEKO esančiais duomenimis taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. K. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, kadangi jis susitaikė su byloje nukentėjusiąja pripažinta B. K.. Taip pat nustatyta, kad A. K. du kartus buvo taikytas ir BK 75 straipsnyje numatytas teisinis institutas, t. y. atidėtas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Atsižvelgtina ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkinus (duomenys neskelbtini) teikimą buvo panaikintas A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jį pasiunčiant atlikti realią 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad teismui iki šiol tris kartus parodžius pasitikėjimą nuteistuoju (past. – kartą baudžiamąją bylą nutraukus, nes susitaikė A. K. ir B. K.; du kartus atidėjus realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą), jis jokių teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė ir dar kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją.
19. Gynyba nurodo, kad nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė, B. K. atleido A. K. ir toliau kartu gyvena. Nuteistojo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu taip pat pateikė nukentėjusiosios 2021 m. lapkričio 30 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad B. K. prašo atmesti teisėjų kolegijos nagrinėjamą prokuroro apeliacinį skundą. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad nuteistasis jos atžvilgiu nesmurtavo, nepiktnaudžiavo alkoholiu. Be to, jai (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, o (duomenys neskelbtini) atlikta ir (duomenys neskelbtini) operacija, todėl buityje ir dėl medicininių procedūrų jai reikalinga nuteistojo nuolatinė pagalba.
20. Pažymėtina, kad A. K. (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini), atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 133, 136). Po to, kai nuteistasis atliko realią laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir buvo paleistas į laisvę, iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo taip pat buvo praėjęs gana nemažas laiko tarpas, t. y. beveik 1 metai 5 mėnesiai. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad tai, jog A. K. prieš nukentėjusiąją nesmurtavo gana ilgą laiką (past. – ilgiau nei 2 metus 2 mėnesius), negali turėti išimtinės reikšmės, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, nes byloje nustatyta, kad net ir praėjus ilgam laiko tarpui praeityje nuteistasis buvo panaudojęs smurtą prieš B. K., t. y. padaręs analogišką nusikaltimą. Svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusioji apklausiama ikiteisminiame tyrime nurodė, jog nuteistasis, būdamas neblaivus pradėjo ją įžeidinėti, kabinėtis, tada paėmė ją, gulinčią ant lovos, už rankų, pakėlė iš lovos ir su rankomis pradėjo ją daužyti į pilvo sritį, su kumščiais į veidą. A. K. (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), toks (duomenys neskelbtini) kartojasi kiekvienais metais rudenį. A. K. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o būdamas girtas, tampa agresyvus (1 t., b. l. 23, 27). Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 11 d. padarytas nuteistojo nusikalstamas veikas (past. – tik BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas), daro išvadą, kad visos nuteistojo nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją, savo padarymo aplinkybėmis yra gana intensyvios ir pavojingos, nukentėjusiajai kiekvienu atveju būdavo suduodamas ne po vienas smūgis taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nuteistasis būdavo neblaivus. Nors šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir nesukėlė didelių realių padarinių, tačiau teisėjų kolegijos, atsižvelgiant į sistemingą nuteistojo elgesį, laikytina daug pavojingesne už rūšinio pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo sistemingą smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją, darytina išvada, kad realu, jog A. K. analogiškas nusikalstamas veikimas gali ateityje pasikartoti, kadangi byloje yra objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs sistemingai piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, o būdamas neblaivus padarė visas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos vertinimu, labai realu, kad A. K. vėl gali pradėti vartoti alkoholį ir dėl jo įtakos smurtauti prieš nukentėjusiąją, todėl nagrinėjamu atveju būtina užkardyti tokio veikimo tikimybę, jog būtų apsaugoti ne tik nukentėjusiosios B. K. interesai, tačiau ir jos sveikata bei gyvybė. Svarbu paminėti ir tai, kad A. K. prieš nukentėjusiąją sugeba nesmurtauti tik būdamas visiškai izoliuotas nuo visuomenės.
22. Be to, aplinkybė, kad nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė, pastaroji A. K. neturi jokių pretenzijų, laikytina deklaratyviu siekiu, jog nuteistajam nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus nuteistojo nusikalstamą elgesį praeityje ir išanalizavus jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius matyti, kad A. K. kiekvienu atveju, kai jo atžvilgiu būdavo vykdomi baudžiamieji procesai, savo kaltę pripažindavo, gailėdavosi dėl netinkamo elgesio, susitaikydavo su nukentėjusiąja ir toliau kartu gyvendavo, t. y. sąlyginai nuteistojo gailestis yra formalus, o teigiamų išvadų dėl nusikalstamo elgesio nėra padaroma. Nors A. K. ir yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau tai jam nesukliudė sistemingai smurtauti prieš nukentėjusiąją, todėl dėl savo nederamo bei nusikalstamo elgesio nuteistasis privalo prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes.
23. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad palankių sprendimų priėmimas nuteistojo atžvilgiu, t. y. realių laisvės atėmimo bausmių atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos represinės įtakos A. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl ko ateityje jis gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios B. K. atžvilgiu, jų nevertindamas kritiškai ir jas suvokdamas kaip natūralias susiformavusių tarpusavio santykių sprendimo priemones. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant apsaugoti nukentėjusiąją nuo pavojingo nuteistojo elgesio bei siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, A. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. K. paskirtą galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. K. (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką (duomenys neskelbtini), vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.