Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Elonai Korostinai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, L. mieste, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 1995 m. sausio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį pataisos darbais 2 metams, išskaičiuojant 15 procentų uždarbio,

2) 1995 m. balandžio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams,

3) 1997 m. spalio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui,

9) 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

10) 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams,

11) 2016 m. balandžio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę subendrinus su 2016 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių,

12) 2016 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2016 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. 2016 m. liepos 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, bausmės, paskirtos 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 2018 m. kovo 2 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs visą bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas dvylika kartų (b. l. 61–72, 73–75, 76–77), baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 78–86), nedirbantis (b. l. 88), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 89).

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus, tai, kad nusikalstamą vieką padarė neišnykus teistumui, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnio 2 dalis), nustatant artimą vidutinei jos trukmę, numatytą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis A. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už padarytą nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką A. K. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 3 d. 15.30 val. iki 2019 m. vasario 4 d. 15.45 val. (b. l. 121, 125).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors A. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 87), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos; apklausiamas liudytojus K. S. nurodė, jog net nepamena, kad A. K. būtų jo prašęs duoti automobilį grįžti namo, pastebėjęs, jog automobilio ir raktelių nebėra, pranešė apie tai policijai (b. l. 31-32), apie tai, kad rakteliai buvo pas jį ir tik girto ir miegančio K. S. teiravosi, ar gali pasiimti automobilį, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis.

Iš baudžiamojoje byloje esančios liudytojo K. S. papildomos apklausos matyti, kad jis jam priklausantį automobilį „N. P.“, valst. Nr. X, vertina 2000 Eur (b. l. 32). Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims – K. S., kuris nežinojo, kad jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivus kaltinamasis, todėl automobilis paliktinas K. S., o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas būtų pasiektas, iš A. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2000 eurų, kadangi A. K. žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia. Automobilio vertę teismas nustatė atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, paties transporto priemonės savininko įvertinimą, taip pat tai, kad automobilis naudojamas darbo reikmėms, ne kartą naudotas ilgos kelionėms tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.

Automobilis „N. P.“, valst. Nr. X, grąžintas savininkui K. S. saugojimui, paliktinas K. S. nuosavybėje neribotam disponavimui.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118–119), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297–299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką A. K. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 3 d. 15.30 val. iki 2019 m. vasario 4 d. 15.45 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. K. automobilio „N. P.“, valstybinis Nr. X, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. X, palikti K. S. nuosavybėje neribotam disponavimui.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.