Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1–2 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo A. K. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į bausmės laiką A. K. įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 3 d. 15.30 val. iki 2019 m. vasario 4 d. 15.45 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąją teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. K. automobilio „Nissan Primastar DCI 115 SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 (du tūkstančius) Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo, švelnesnės bausmės skyrimo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant iš A. K. automobilio „Nissan Primastar DCI 115 SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2000 (du tūkstančius) Eur, klausimus.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. K., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: dvylika kartų teistas (b. l. 61-72), praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atleistas nuo bausmės vykdymo, pritaikyta amnestija), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad A. K. ne kartą baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 78-86). Be to, A. K. niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88-89). Visa tai rodo, kad A. K. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Aplinkybės, kad nuteistasis automobilio nevogė, jam jį davė pats automobilio savininkas, jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas nusikalstamas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes.

8. Įvertinusi anksčiau paminėtas nuteistojo A. K. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54, 61 straipsniai) Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. K. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, todėl nuteistojo apeliacinio skundo prašymas sušvelninti jam paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl konfiskuotino automobilio „Nissan Primastar DCI 115 SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 1–2 dalys) Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

10. Transporto priemonė – automobilis „Nissan Primastar DCI 115 SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. K., yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas automobilis, priklauso K. S. (b. l. 24-25, 31-32, 34). Byloje nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

11. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Nissan Primastar DCI 115 SE“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 4290 (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt) eurų (b. l. 154). Taigi, VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. VšĮ „Emprekis“ esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi, pagal šios sistemos duomenis byloje pateikta vidutinė analogiško automobilio „Nissan Primastar DCI 115 SE“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas K. S. priklausantis automobilis „Nissan Primastar DCI 115 SE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių liudytojo K. S. parodymų duotų ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad jis savo automobilį įvertino 2000 (dviejų tūkstančių) eurų sumai (b. l. 34).

12. Teisėjų kolegija įvertinusi A. K. asmenybę, jo turtinę padėtį (niekur nedirba), nusikalstamos veikos pavojingumą, asmens girtumą nusikalstamos veikos padarymo metu (1,93 prom.), teistumą, automobilio vertes (VšĮ „Emprekis“ bei paties automobilio savininko K. S. nurodytą automobilio vertę), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitą byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, parinkdamas mažesnę, nei vidutinę konfiskuotino automobilio piniginę vertę atitinkančią sumą ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nuteistajam A. K. taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo ją laikyti neproporcinga, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktas priemones šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia konfiskuotina automobilio piniginę vertę atitinkanti pinigų suma 2000 (du tūkstančiai) eurų, jos dydis, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, todėl ši skundo dalis atmestina.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagrįstai nuteistajam A. K. pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. K. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54 straipsniai) Be to, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio piniginę vertę atitinkančios sumos konfiskavimą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taip pat yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.