Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, pareikštą atsakovams D. S. ir L. L., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismui 2024 m. vasario 13 d. pateikė taikos sutartį ir prašymą jų pasirašytą sutartį patvirtinti bei civilinę bylą nutraukti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad neturi duomenų, jog taikos sutartis prieštarautų geriausiems vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas visiškai.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (CK 3.149 straipsnio 1 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-202-267/2021 14 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs dėl tėvystės nuginčijimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės (CPK 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis).

Šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, kurios tyrinys patvirtina, kad šalys taikos sutartimi išsprendė klausimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Šiuo atveju teismui buvo pateikta tarp ieškovės bei atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuria abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į šalių bei nepilnamečio vaiko interesus, šalys išsprendė kilusį ginčą. Teismui pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nei vienos iš šalių, nepilnamečio vaiko (žinoti savo kilmę ir turėti abu tėvus – motiną ir tėvą, nes tėvystė tuo pačiu nuginčijama ir nustatoma, santykių su biologiniu tėvu – D. S. formavimuisi) teisėms ir teisėtiems interesams žalos nedaro.

Šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 231 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys). Išaiškintina šalims, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys įsipareigoja atlyginti lygiomis dalimis.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra ne šalies, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos, o valstybės išlaidos, dėl šių išlaidų paskirstymo ginčo šalys susitarti negali (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. e2S-2087-254/2018).

Teismui 2024 m. vasario 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro 275 Eur.

Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų spręstina, kad buvo patenkinta 100 proc. ieškovės reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 100 proc. ieškovės reikalavimų iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 137,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

Tvirtinant taikos sutartį iš atsakovo L. L. į valstybės biudžetą priteistina 13,63 Eur žyminio mokesčio (109 Eur x 50 proc. už neatsiejamą reikalavimą nuginčyti ir nustatyti tėvystę/100 proc. – 75 proc. (sudarius taikos sutartį).

Iš atsakovo D. S. į valstybės biudžetą priteistina 13,63 Eur žyminio mokesčio (109 Eur x 50 proc. už neatsiejamą reikalavimą nuginčyti ir nustatyti tėvystę/100 proc. – 75 proc. (sudarius taikos sutartį).

Iš ieškovės į valstybės biudžetą jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma tenkanti kiekvienai bylos šaliai neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti visiškai.

Ieškovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį patvirtinti tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad yra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Šalys prašo šį teisinį klausimą išspręsti teismo sprendimu/nutartimi, t. y. pripažinti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, neskiriant DNR ekspertizės.

2. Atsakovas L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad nėra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Šalys prašo šį teisinį klausimą išspręsti teismo sprendimu/nutartimi, t. y. pripažinti, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, neskiriant DNR ekspertizės.

3. Šalys pripažįsta, kad M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gimimo įrašą liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie jo tėvą atsakovą L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės. Šalys prašo šį teisinį klausimą išspręsti teismo sprendimu/nutartimi, t. y. esamą M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu nurodytoje dalyje. Į. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo dokumente įrašą, kad vaiko tėvas yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko pavardę iš „L.“ pakeičiant į pavardę „S.“.

4. Šalys įsipareigoja lygiomis dalimis padengti teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokios būtų.

5. Šalys pareiškia, kad, sudarydami Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti ir prisiimti įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje.

6. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sudarymas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, bei jų pačių interesus ir lūkesčius.

7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje., t. y. tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutartis tvirtinama teisme, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

8. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis sudaryta geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos, ir laisva valia.

9. Šalys patvirtina, kad visos taikos sutarties sąlygos yra individualiai perskaitytos ir suprastos.

Civilinę bylą Nr. e2-1498-443/2024 nutraukti.

Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas: 5630; mokėjimo paskirtis: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Priteisti iš L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 13,63 Eur (trylika eurų šešiasdešimt tris centus) žyminio mokesčio (įmokos kodas: 5660; mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas: 5630; mokėjimo paskirtis: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 13,63 Eur (trylika eurų šešiasdešimt tris centus) žyminio mokesčio (įmokos kodas: 5660; mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.