Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 153 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2022 m. rugpjūčio 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, užrakinęs lauko duris, užtraukęs užuolaidas, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus - vaikščiojo nuogas priešais mažametę nukentėjusiąją S. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas nuogas prašė išsirinkti jam apatinius drabužius, taip pat, paėmęs nukentėjusiosios ranką, ja lietė savo lytinį organą, savo rankomis glostydamas lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtinę, kojas bei rodė pornografinio pobūdžio medžiagą, taip ją tvirkino.

Be to, L. B. dėl 2022 m. rugpjūčio 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, mažametės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atliktų tvirkinamųjų veiksmų, susargdino nukentėjusiąją, t. y., dėl teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu konstatuojamų (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios S. B. sveikatą.

Taip pat L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus - nenustatytą skaičių kartų mažametę nukentėjusiąją A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nusivedęs į namo rūsį, rodė jai savo lytinį organą, rodė pornografinio pobūdžio medžiagą, kišo lytinį organą prie burnos, taip ją tvirkino.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog A. B. ir S. B. yra jo buvusios žmonos L. B. anūkės. Kaltinimai dėl A. B. yra nepagrįsti, taip iš viso nebuvo. Kaltinime dėl A. B. nurodytu laikotarpiu su žmona L. gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo adresu anūkės lankydavosi, bet retai, o kada jis būdavo vienas, kada žmonos nebūdavo, tai anūkių iš viso nepalikdavo vienų su juo. A. niekada nebuvo su juo palikta viena. Ten yra didelis namas, yra palėpė, ta palėpe nesinaudodavo, name yra ir rūsys, eidavo ten pasiimti bulvių. Rūsyje su A. B. nėra buvęs, A. į rūsį nėra vedęsis, prieš ją jokių veiksmų neatliko. Kodėl yra kaltinamas, nežino, mano, jog yra kerštaujama, kadangi buvusi žmona nesutaria su marčia. 2022 m. jau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio, kuriuo kaltinamas, dieną žmona išvažiavo į darbą, o S. paliko miegančią. Ji miegojo kambaryje. Nuėjo išsimaudyti, galvojo, kad S. miega, išsimaudė ir nuogas ėjo į kambarį pasiimti iš spintos švarių rūbų. Vonios kambaryje yra dvi spintelės, vienoje yra batai, kitoje sudėti darbiniai rūbai. Švarūs rūbai yra kambaryje, spintoje. Tai galėjo būti apie 9 val. ryto. S. nemiegojo, pamatė, kad jis nuogas, jis jai pasakė, kad nusisuktų. S. neprašė, kad ji padėtų išsirinkti apatinius drabužius, pats juos pasiėmė. S. į dušą nekvietė, už rankos nebuvo paėmęs, jos ranka savo lytinio organo nelietė, S. lytinių organų nelietė ir neglostė, neprisimena, kad būtų prašęs S. parodyti kokias nors savo kūno dalis. S. jo telefone gal ir matė kažkokias pornografines nuotraukas, bet jis to nežino. Gal ir rodė telefone nuogos moters nuotraukas. Nepagalvojo, kad daro neigiamą poveikį. Turėjo paprastą mygtukinį telefoną, ten jokių filmų nėra, buvo kažkokia programa, kažką paspaudė, o po to ji dingo. Po to S. paruošė pusryčius, liepė eiti valgyti, bet S. norėjo išeiti į lauką, o jis sakė, kad dar per anksti. Kitoje gatvės pusėje gyveno L. dukterėčia, atėjo dukterėčios dukra E. ir S. išsivedė, nes buvo sakęs, kad jos vienos niekur eiti neleis, bet kada atėjo E., jas išleido į lauką, o pats išėjo dirbti prie malkų. Kitos dienos ryte išvažiavo, nes atvažiavo L. sūnus, tarp jų kilo konfliktas, jis jam išmušė dantį, sakė pakasiąs, todėl ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui sustojo aikštelėje. Pro šalį važiavo kitas žmonos sūnus su žmona, jie sustojo, pasikalbėjo, sūnus sakė važiuoti namo. Su L. atskirai gyveno apie 2 mėnesius, po to grįžo pas žmoną. Kalbėjo su žmona apie tai, kas įvyko, ir dabar kalbasi. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, tyrėjo papirkti nebandė, tik girdėjo, kad žmona bandė duoti pinigų, kad greičiau atliktų tą tyrimą, kad atsidėkoti, kad greičiau viskas baigtųsi. Tuo metu dar gyveno su L. B., bet apie tai, kad bus bandoma papirkti pareigūną, su L. nekalbėjo. Kaltę pripažįsta tik dėl to, kad jį pamatė nuogą ir dėl tų nuotraukų, o dėl A., jai nieko nepadarė, jį apkalba. Gal kada nors ir sakė S., kad „paims už papuko“, tačiau tai pasakė juokaudamas, ne iš blogos valios. Tuo metu, kai įvyko incidentas su S., ji turėjo kažkokį telefoną, ji juo žaisdavo žaidimus. Kad ji telefonu bendrautų su mama ar tėčiu, nėra girdėjęs. Jeigu telefone yra pokalbio įrašas, tai reiškia, kad taip sakė, jis nematė, kad ji įrašinėja. Su L. yra išsituokę, bet ji turi sveikatos problemų ir jai dabar retkarčiais padeda. Išsituokė, nes ji nori bendrauti su vaikais, o vaikai jai pasakė, kad jeigu ji gyvens su juo, jie nebendraus su mama.

2023-02-13 apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji A. B. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, kad atvyko pasikalbėti apie L., jis nėra šeimos narys ir ji sutinka duoti parodymus, pažada sakyti tiesą. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu ten gyvena M. mama L. L. jos teta. Buvo nuvažiavusi į svečius pas L. ir L. L. ją skriaudė, tempė už rankų, kojų. L. gyvena troboje vieno aukšto, yra du kambariai. Kai L. ją tempė už rankų, kojų, buvo rūsyje. Buvo dar B., J. ir ji. Sėdėjo ant bulvių. L. kišo pimpaliuką (A. rodė ant lėlės). Jai skaudėjo. Tai matė J., jis turėjo telefoną. B. tempė ją paėmęs už pečių (rodė ant žaislo). Kai ją tempė, ji sėdėjo ant bulvių, L. irgi sėdėjo. Paskui atsistojo ir pradėjo kišti (A. rodė ant lėlės, iš nugaros pastatė lėlę). Ji matė L. pimpaliuką. L. jai sakė durniuoti. Iš pradžių ji sėdėjo, paskui atsistojo. L. stovėjo jai ir iš priekio, ir iš nugaros. L. pimpaliuką jai kišo į „putę“ ir į užpakalį. Jai skaudėjo, ji šaukėsi pagalbos, šaukė M. B. buvo apsirengęs mėlynai. B. ir L. smaukė savo pimpalus (A. rodė judesį). Tai buvo rūsyje. M. ją palieka parke, palieka mašinoje, M. jos neskriaudžia. M. liepė nepasakoti, kad jis ją vežasi pas L. Taip kaip darė L., jai darė ir B. L. grasino niekam nesakyti, kad jis taip darė, nes užmuš. Troboje yra palėpė. Palėpėje buvo su L., jie kalbėjosi, jis bučiavo užpakalį, pumpavo jos užpakalį su pompa, juoda. Tai buvo pavasaris, (duomenys neskelbtini). Virtuvėje jis davė atsigerti narkotikų, ir jis sakė „durnė“. Ji atsigėrusi nukrito. L. buvo namuose ir ji matė kaip L. jai davė atsigerti. J. buvo geras. B. darė taip kaip L. L. tai darė 4 kartus. Palėpėje buvo trise, J. palėpėje nebuvo. Palėpėje jai per telefoną rodė mumijas iš helouvyno. L. jai rodė vaizdus kaip tvirkinama, rodė kaip pririštos kojos. Apie įvykį pasakojo mokykloje K. L. jai tai darė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pas L. buvo nuvažiavusi du kartus. L. tai darė, kai buvo nuvažiavusi antrą kartą. L. jai grasino niekam nesakyti, nes užmuš. Sesei nieko nepasakojo. L. siūlė nusipirkti jai ir sesei ledų. S. jai nieko nepasakojo. S. sėdėjo su maike ir verkė, o apie tai pasakojo L. Kai L. jai tai darė, L. buvo namuose su telefonu. M. jos neskriaudžia. L. savo kambaryje jai kišo pimpaliuką į veidą. Tai buvo naktį. Jam neleido įdėti jai pimpaliuką. L. ją tempė už rankų, kojų, ji tada verkė. Jai skaudėjo rankas ir kojas. Kai jai darė tai L., tai M. buvo kambaryje. M. nėra buvęs rūsyje. Rūsyje buvo 4 kartus ir palėpėje 4 kartus. L. sakė ant jos „duchė“. Rūsyje jis turėjo peilį, jai per nuogą užpakalį braukė peiliu. Peilis buvo aštrus. L. pasakojo kaip L. elgiasi su ja. L. pasakė, kad jam padarys taip pat. Kai jis jai kišo pompą, ji stovėjo, paskui gulėjo, L. buvo apsirengęs. Kai L. su ja taip darė, B. filmavo ir turi vaizdą įrašą, ji tą įrašą matė. Kai L. ir B. tai darė, ji rėkė. Ji jaučiasi nukentėjusi. (duomenys neskelbtini) namas yra L. ir L. Palėpėje buvo tik B. ir L. J. ir B. jos niekur nekvietė eiti iš namų. (1 t., b. l. 149-151).

2023-02-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji S. B. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, kad atvyko kalbėti apie L., jis netikras senelis. Ji sutinka duoti parodymus, pažada sakyti tiesą. Jie atvažiavo pas netikrą senelį L. ir močiutę L. L. išvažiavo į darbą, sakė, kad grįš vėliau ir ji turės būti su dėde L. Jos teta G. su E. ir J. gyvena toliau. Su pusbroliu J. jie ten žaisdavo. Viskas buvo pavasarį. L. uždarė visus namus. Ji norėjo eiti pas J., L. neleido, uždarė visus namus ir pasakė, kad E. ir G. išvažiavusios, nors G. sirgo ir buvo namuose. L. liepė L. sunešti malkas. L. pasikvietė vyrą, kuris nešė malkas. L. užtraukė užuolaidas. Ji žiūrėjo televizorių. L. pradėjo ją liesti, užkišo ranką už rūbų ir glostė. Kišo ranką už kelnių, glostė „putę“. Ji jam sakė: „ne“, o jis prašė. Jis kišo ranką už liemenuko ant krūtinės. Jis paskui nuėjo ir glostė savo pimpaliuką. Jai siūlė nusiprausti, sakė bus gaiviau. Ji telefonu įrašinėjo, bet nelabai gavosi, nes jis kalbėjo tyliai. Kai išsimaudė, jis buvo nuogas, klausė kokius triusikus jam mautis. Vieni triusikai buvo pilki, o kiti raudoni su meškiukais. L. jai rodė filmus kaip mergina laižo vyro pimpalą. Ji pirmą kartą matė tokį filmą. Ji gulėjo ir žiūrėjo žinias. L. irgi žiūrėjo žinias. Jai atrodo, kad ji vilkėjo šortus. L. buvo su pilkom kelnėm ir pilka maike. Jis uždėjo jai ranką ant kojos, paskui užkišo ranką už kelnių. Jis paėmė jos ranką ir lietė savo pimpaliuką. Jis nusimovė kelnes, paėmė jos ranką ir lietė pimpaliuką, sakė: „pažiūrėk koks kietas“. Ji patraukė ranką. Ji nuėjo ant sofos, o jis maigė savo pimpaliuką ir žiūrėjo telefoną. Jis vilkėjo ilgas pilkas kelnes, paskui nusimovė kelnes sakydamas, kad jam karšta. Tada jis lietė pimpaliuką. Ji buvo su šortais ir maike. Kai L. atėjo ir atsigulė šalia, tas vyriškis nešė malkas. L. negražius filmus rodė vieną kartą. Kai jis uždėjo jos ranką ant savo pimpaliuko, neprašė nieko daryti. L. prašė niekam nesakyti. Tai buvo vienintelis kartas, kai L. ją lietė. Buvo pavasaris, buvo atostogos, tai galėjo būti praeitais metais. Tėtis atvažiavo pasiimti vakare, buvo dar šviesu. Dar nuėjo pas G., o tėtis su L. taisė ratus. Namo grįžo vėlai ir papasakojo mamai. G. nepasakojo, nors E. jos klausė. Kai atėjo E., ji sėdėjo ant fotelio. A. pasakojo, kad L. jai kišo pimpaliuką į putę, tai buvo rūsyje. A. pasakojo jau po jos įvykio. Pas L. ir L. važiuodavo su tėvais. Kai L. tai darė, močiutės namuose nebuvo. Ji jaučiasi nukentėjusi. Įvykis vyko kaime, (duomenys neskelbtini). Namas yra vieno aukšto, yra toliau nedidelė parduotuvė, priešais gyvena G. Pas L. važiuodavo kartu su sese. Kartais su L. ji važiuodavo į darbą, o A. likdavo namuose su L. Kai L. prie jos lindo, ji verkė. L. prašė parinkti kelnaites kambaryje, kur yra fotelis, spinta, mažas staliukas ir lova. B. ir J. nepažįsta. Sesuo yra pasakojusi apie J. ir B. A. sakė, kad J. geras. L. prieš tai jos nėra lietęs. L. jai negrasino, jis tik sakė, kad niekam nesakytų, kad negalima sakyti. Kai L. buvo nuogas, sakė: „S., leisk dar paliesti“. Jai nepatiko, jis stipriai ją glostė, su paspaudimais. Jai skaudėjo viduje ir širdelę. Ji L. bijo, kad jis nepadarytų jai dar baisiau. Jis lietė jai „putę“ ir krūtinę. L. sakė, kad daugiau taip nedarytų ir ji nuėjo nuo lovos. Tai truko apie pusvalandį. (1 t., b. l. 175-177).

Liudytoja, nukentėjusių įstatyminė atstovė D. B. teisme parodė, jog yra dviejų mažamečių mergaičių mama. Apie pirmą incidentą sužinojo 2022-08-20 iš S. B., kada ji viena buvo palikta savaitę laiko pas senelius kaime. Penkias darbo dienas močiutė ją ėmėsi į darbą, nes dirba prie maisto ruošimo. Dukrai toks darbas patinka. Vieną dieną dukra su močiute nevažiavo, ji buvo palikta namuose. S. paskambino apie pietus, apie 12 val., ir paprašė greičiau atvažiuoti pasiimti ją. Buvo sutarę, kad vyro brolis su žmona grįždami namo iš senelių parveš ją namo. Viskas staigiai pasikeitė. Paklausė, kas nutiko. Iš dukters balso suprato, kad ji nusiverkusi, išsigandusi. Uošvienė tuo metu skambino jos vyrui, savo sūnui. Suprato, kad dukra ne kartu su močiute. Klausė dukters, kas yra, kodėl atvažiuoti, dukra nekalbėjo. Bandė skambinti jai, į skambučius neatsakė, į žinutę ji atrašė. Kilo vidinis nerimas, kad kažkas negero vyksta. Paskambino vyro M. pusseserei G., kuri gyvena kitoje kelio pusėje, kad nueitų ir pažiūrėtų, kas ten vyksta. Ji negalėjo nueiti, bet sakė, kad jos dukra E. nueis ir jos dukrą pasiims. Susirašinėjo su S., liepė nebūti arti L., liepė parašyti, kas nutiko. Dukra parašė, kad nerašys, kai grįš namo, papasakos. Sulaukė skambučio, kad atėjo G. su J., kad ją pasiėmė ir kad žaidžia jie kieme. Suprato, kad vaikas saugioje aplinkoje. Vakare apie 18 val. ar 20 val. atvyko kartu su vyru ir kita neįgalia dukra pasiimti dukters S. Klausė dukros, kas nutiko. S. nenorėjo kalbėti. Prabuvo pas G. Vyras nuėjo pas L. pasikeisti ratų, pasiimti rūbų. Po to grįžo namo. L. tuo metu namuose nebuvo, ji buvo išvykusi. Ji turėjo dirbti iki 22 val., apie tai neinformavo. Grįžus į namus, S. atsisėdus jai ant kelių pradėjo verkti, bijojo pasakoti, sakė, kad skauda širdelę, kad labai baisu. Ją ramino. Dukra sakė, kad L. prie jos lindo, kad ranką kišo už kelnaičių, su jos ranka smaukė savo lytinį organą, kad rodė pornografinius filmus, kad jai buvo labai baisu, kad buvo nuėjusi į vonią, kad L. buvo duris užrakinęs, kad telefoną buvo paėmęs, kad ji stengėsi su telefonu padaryti kažkokius įrašus, kaip įrodymą. Ir šiuo metu dukra labai bijo L., bijo važiuoti į tą pusę, jaučiasi prislėgta, išgąsdinta. Blogai miega naktimis, atsirado nestabilumas, baimės jausmas. Vyras girdėjo, ką dukra pasakojo. Jis ryte išvažiavo į kaimą. Norėjo pasikalbėti su mama. Dažniausiai vaikus palikdavo L. Ja tikėjo, kad ji nepaliks vaiko svetimam žmogui. L. liepė L. nešti malkas. Dukra sakė, kad buvo atėjęs kažkoks vyras. Vyras nuvažiavo pas motiną, su ja sukonfliktavo, tada trenkė L. ir išvažiavo. Jis mamos paklausė, ką ji renkasi, ar sūnų, ar iškrypėlį. Ji pasirinko ne sūnų. Nuo to įvykio nebendrauja su ta šeima. L. bandė apsimesti, kad nieko nežino, bet taip, kaip ji reagavo, galėjo daryti prielaidą, kad ji žinojo šią L. problemą. Netgi sudarydavo sąlygas jam pasitenkinti. Tai saugiausias jo pasitenkinimo būdas. Jai labai svarbu išlaikyti vyrą, gauti pajamas, be vyro ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. Vaikai nukentėjo, nes močiutė neįstengė vaikų apsaugoti. Vyro mama tokioje situacijoje lygtai nežinojo, kas nutiko, susipyko su vyru. Vyras išsikėlė kažkur gyventi kitur. Po to sužinojo, kad lapkričio mėnesį jis grįžo į namus. Nuo tada vyras nebendrauja su motina, nes ji pirmiausia tokioje situacijoje pasirinko likti su galimai smurtautoju, palaikė savo vyrą. Iš kitos savo mergaitės sužinojo, kad S. pasiimdavo, o A. palikdavo savo vyrui, nes ši nepapasakos, nes ji su negalia. A. išnaudojimas buvo labai patogus jiems. Iš to kaip pasakojo vaikas, kaip ji jautėsi, nei viena protinga moteris nepalaikytų galimai nusikaltėlio, bet palaikytų savo sūnų, savo šeimą, palaikytų tą, kuris negali apsiginti. Ji pasirinko palaikyti savo vyrą. Iš to suprato, kad ji problemą žinojo, kad iš baimės likti vienai, netekti pajamų, dėl statuso, taip pasielgė. Tai buvo labai skaudu vyrui. Jis netikėjo, kad motina taip gali pasielgti. Apie A. atvejį sužinojo iš Vaikų teisių specialistų. Sulaukė skambučio iš R. G., kad A. užsiėmimo metu piešdama piešinį pradėjo pasakoti, kad L. pimpaliuką kiša į jos užpakaliuką, į „putę“, į burną. Toks pasakojimas buvo panašus į seksualinę prievartą. Suprato, kad tai tiesa. Dukra turėjo atšvaitą, sakė, kad jį davė L. draugas, kai buvo rūsyje. Ją netgi jo draugai filmavo ir galimai seksualiai išnaudojo. Dar yra minėjusi, kad jai duodavo gerti neaiškios kilmės skysčių. Tai gali būti susiję su narkotikais, su alkoholiu. Kai parsiveždavo dukrą iš kaimo, nesuprato priežasties, kodėl ji pasikeitusi, būdavo apsiblaususi, pavargusi, sutrikusi, mieguista, lėtesnė, tingesnė. Jos psichiką paveikė tokie išgyvenimai. Namuose būdama užsileidžia lango roletus, kad nematytų L. ir L. Ji pasakojo, kad L. vedėsi ją į mišką, kad pririšo prie medžio, kad buvo pririšta prie lovos, kad rodė jai skeletus ir mumijas, kad yra kišęs peilį į jos burną, kad buvo iškviesta greitoji pagalba. L. tuo metu namuose nebuvo. Dar ji labai bijo tamsos, sakė, kad buvo užrakinta ne kartą rūsyje. Stengėsi blogų dalykų neklausinėti, kad neišgyventų tų negerų jausmų. Ji pradėjo labai daug piešti juodomis, raudonomis spalvomis. Dažnai nori būti viena. Vidinės žaizdos labai gilios, taip suprato, kad reikia išsivalyti. Prievarta prieš dukrą vartojo rūsyje, palėpėje, miške. Tai buvo ne vienkartinis atvejis, buvo periodiškai veiksmai atliekami. Dukrai atsirado lytinių organų, kūno niežulys. Vežė pas gydytojus. Norėjo išsiaiškinti, nuo ko jis atsirado. Aiškaus atsakymo neišgirdo. Buvo daromas žarnyno tyrimas per išeinamąją angą. Prieš tyrimą davė išgerti skystį, tai dukra pasakė, kad L. yra jai girdęs per prievartą kažkokį skystį. Ji yra pasakojusi, kai buvo pririšta ir uždaryta, kad L. naudojo elektrošoką. Nežino, ar tai tiesa, sako, ką vaikas pasakojo. Iš jos elgesio, pasekmių, galima daryti prielaidą, kad dalis tiesos yra. Sunku matyti savo vaiką besiskundžiantį, bijantį miegoti. Ji bijo, nenorėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kai sužinojo, kad ketina važiuoti pas gimines į gretimą kaimą. Baimė yra išlikusi, niežuliai, krapštymasis išlikę, priežasties neatranda. Galimai tai susiję su tuo, ką vaikas pasakojo. A. mėnesinėmis susirgo (duomenys neskelbtini) metų. Tai sukėlė įtarimų, kodėl taip anksti. Pradėjo vesti pas gydytojus, ieškoti priežasčių. (duomenys neskelbtini) metų ji susirgo (duomenys neskelbtini) sutrikimu. Buvo išrašyti vaistai. Galvojo, kad tai susiję su jos negalia. Bet paskaičiusi sužinojo, kad taip susirgti galima nuo didelio streso, kai pasigamina tokie hormonai. Vaistų dozė skiriama vis didesnė. Dukters elgesys labai pasikeitė. Mokytoja sakė, kad vaikas eina žemyn, o ne pirmyn. Jos emocinė būsena nestabili. Lankosi pas psichologą. Vyksta pokalbiai per piešinius, žaidimus. Ji turi daug baimių, įtampos, užslėptų dalykų, jaučia didelį nerimą, negali atsipalaiduoti, ramiai miegoti. Nežino ar jos nejudrumas, neproporcingas pilvo augimas, susiję su branda, galbūt tai susiję su kokiomis buvusiomis intervencijomis. Ji netikėtai nupiešė namą, lovą, pririštą A. ir parašė L., L. A. burna sukruvinta, kojytės praskėstos ir kruvinos. Viršuj jos nupieštas raudonas peilis. Sakė, kad taip darė su ja, taip ją kankino. Jos tokia emocinė būsena buvo tuo metu. Mano, kad jos išgyvenimai perteikti piešiniuose. Ji ramybės būsenoje nupiešė žmogeliukus, parašė, kad tai ji. Tai sustiprino įtarimus, kad kažkas su ja buvo atlikta. Apie A. atvejį sužinojo gruodžio mėnesį. Pirmiausia susisiekė su Vaikų teisių specialistais. Tada važiavo susitikti. Paprašė atvežti A. Specialistai kalbėjo su jais - tėvais. A. niekada nefantazuoja ir nekuria be priežasčių. Ji gali fantazuoti, bet visos fantazijos matytos, išgyventos arba susiję su kažkuo. Jos suvokimas labai aukštas, kalba jos gera. Sutrikęs tik raiškos suvokimas. Kas buvo atliekama, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji suvokia kaip fizinį skausmą, o kad tai buvo pažeminimas, nesuvokia. Jau rugpjūčio mėnesį žinojo S. atvejį, o gruodį sužinojo apie A. atvejį. Jos atvejis patvirtino S. žodžius. A. buvo per daug įbauginta, todėl neprisipažino. Tų ženklų, kokius dabar mato, tuo metu nesuprato. Vaikas grįždavo namo iš kaimo nei šioks nei toks, su mėlynėmis, su nubrozdinimais. Gal tai galimai buvo fiziniai prisilietimai. Grįžusi iš kaimo ji buvo nelinkusi pasakoti, kas buvo. Ji sakė, kad jai pilvuką skaudėjo, kad akytės mirguliavo. Yra buvę, kad grįžus iš kaimo vežė dukrą į greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu nesuprato, kodėl taip vyko. Sakė, kad vyro mama vaiko neprižiūrėjo. Vaiką pradėjo berti neaiškios kilmės spuogai. A. sakė, kad L. liepė gerti vandenį iš bačkos ir tualeto. Ar tai tiesa, nežino. Kartą grįžusi iš kaimo ji pradėjo mikčioti. Pabuvo namuose ir per kelis mėnesius mikčioti nustojo. Po to iš kaimo vėl grįždavo išsibalansavusi. Galvodavo, kad per daug rimtai žiūri į tą situaciją. Reikėjo seniai į tai pažiūrėti rimčiau. Būdavo, kad mergaites palikdavo kaime po vieną. Buvo atvejis, kai turėjo vykti į vestuves, tada vieną vaiką paliko vienai tetai, o A. paliko L. ir L. Kai atvyko jos pasiimti, rado ją sėdinčią ant grindų ir verkiančią. L. namuose tuo metu nebuvo. Tai buvo (duomenys neskelbtini) metais. Dukra tuo metu buvo kaip autizmo būsenoje. Laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2021 metų palikdavo vieną A. pas senelius. Būdavo, kad rasdavo kaltinamąjį vieną su mergaite. Vaikus retai palikdavo vienus pas senelius, palikdavo du kartus per metus. Savaitei laiko labai retai yra palikę, dažniausiai palikdavo savaitgaliui. D. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokinio A., kuris galimai atliko seksualinio pobūdžio veiksmus rūsyje. Tyrimas buvo nutrauktas. Ginekologinis tyrimas nebuvo atliktas. Buvo paskirta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė. Nuo 2021 metų A. stengėsi niekur nevežti, nes buvo iškelta byla mokyklos mokiniui. Nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio nebendrauja su uošviene. Vyras nuvykdavo pas mamą iki lapkričio mėnesio, kai L. buvo išsikraustęs. Nuo tada, kada L. vėl parsikraustė pas uošvienę, vyras nebendrauja su mama ir kaltinamuoju. Psichologė matė, kad vaikas (A.) jaučia įtampą, kad mažai bendrauja, kad nenori atsiverti, per piešinius bando ją atverti, kad nebūtų pasaulis siauras, padeda išlįsti iš kiauto, nes ji labai sugniuždyta. Apie tuos įvykius stengiasi nekalbėti ir nieko jos neklausinėti. Kai pravažiuoja pro šalį greitosios medicinos pagalbos automobilis, A. sako, kad ją vežė su greitąja, kada buvo pažeista jos gerklytė. Ji bijo tamsos, nepasilieka niekur viena, bijo miško, matyt, yra kažkokios asociacijos su tokiomis vietomis ir dalykais. Rūsys ir palėpė buvo pas senelius tik senajame name. Į savo naujus namus jie įsikėlė kažkur 2021-2002 metais. Tai apie ką pasakoja A., buvo atlikta senuose senelių namuose, o su S. atsitiko jau naujajame jų name. Tai ir su A. galėjo atlikti netinkamus veiksmus ir senajame, ir naujajame name. A. vedė pas gydytoją ginekologą. Ji dažnai kraujuodavo. Gal ten kažkas valėsi, kad ten kažkas vyko. Yra ir privačiai, ir neprivačiai lankęsi pas gydytojus. Turi įtarimą dėl pilvo augimo, kad L. yra kišęs ten rankas. Tai yra toks A. pasakojimas. Darė daug tyrimų pas įvairius gydytojus, vedė pas gydytojus net tada, kai dar nebuvo ikiteisminio tyrimo. D. A. pažeidžiamumo gydytojai jiems bijo pasakyti tiesą apie jos būklę dėl vykdomo teismo proceso, aiškina, kad turi kreiptis į teismo medicinos ekspertą. Tik viena gydytoja parašė, kad iš to, kaip vaikas atsigula, kaip lengvai išsižergia, yra tokia prielaida, kad buvo paliesta. Iš piešinio supranta, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo rūsyje, gulėjo galimai pririšta, praskėstomis kojomis. Piešinyje jos lytiniai organai kruvini. Gal ten buvo lįsta, gal darytas kriminalinis abortas. Kai grįždavo į namus, ji vemdavo, ją pykindavo. Dar įtarimas kilo, kad piešinyje šalia nupiešta L., kad ji žinojo, kad gal galimai dalyvavo kokiame tai veiksme. Šio piešinio yra pateikusi nespalvotą versiją. Per elektroninį paštą buvo siųstas spalvotas piešinys, kurį ji nupiešė liepos mėnesį. Kai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rado duomenis, kad L. B. buvo atvažiavusi su vokeliu pas tyrėją, kišo tyrėjai vokelį, sakydama, kad nenori bėdų savo vyrui ir savo vaikams, taip bandė palenkti tyrimą savo linkme. Tyrėja vokelio nepaėmė, bet surašė tarnybinį pranešimą. Tai toks vienas pavyzdys, gal buvo ir kiti papirkinėjimai. S. darė telefonu garso įrašą. S. minėjo, kad ji turėjo telefoną, su juo žaidė, rašinėjo žinutes. Ji bandė įrašyti pokalbį tarp jos ir L. Turi įrašą su jos išgąsčiu, ašaromis, keliais girdimais žodžiais. S. telefono tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikę, nes tai vaiko nuosavybė. Kad nenutekėtų duomenys per tyrimą, jo nepateikė. Atliekant tyrimą (duomenys neskelbtini), vaiko įrenginį norėjo pateikti, bet prašymas buvo atmestas. Vėliau ji pati turėjo sveikatos problemų, negalėjo laiku pateikti įrašo iš telefono. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, uošvienė labai dažnai bandė susisiekti su jos vyru per giminaičius, bandė paveikti vyrą vienaip ar kitaip, vyras atsisakė susitikti su mama. Kažkuris, tačiau kuris nežino, buvo atsiuntęs žinutę, kad atsiprašo, kad atleistų, kad taip nutiko. Nesuprato dėl ko tas atsiprašymas, jei nieko nepadarė. Ji pati yra reikli mama, daug rūpinasi vaiku. Važiuodavo su S. į (duomenys neskelbtini), lankėsi pas mokytojus, ėjo į baseiną, dėjo pastangas, kad kuo mažiau ji skirtųsi nuo bendraamžių. Eidavo kartu pasivaikščioti, žaidė stalo žaidimus. Tėtis daugiau žaidė su ja, o ji rūpinosi mokymosi reikalais. Ryšys su dukra stiprus. Dėl A. viskas prasidėjo nuo to, kai A. papasakojo jos mamai, kad galimai mokykloje yra berniukas, kuris elgiasi ne taip kaip reikia, tuomet kreipėsi dėl to įvykio. S. pasakė, kad A. jai išsipasakojo. Jie iš vaikų teisių specialistų sužinojo apie A. situaciją dėl L. Gruodžio mėnesį ji pasakojo. A. anksti prasidėjus mėnesinėms kilo įtarimų, pradėjo lankytis pas gydytojus, sumažino važiavimo į kaimą skaičių, o iki to laiko dažnai veždavo A. į kaimą. Dėl niežulių iki šiol lankosi pas specialistus. Gydytojai kelia įvairias versijas. Niežuliai nedingsta, vaistai neveikia. Yra pateikę civilinius ieškinius. Patirtą žalą sudaro išlaidos už mergaičių vaistus, maisto papildus mergaitėms, išlaidos už baseino lankymą, už gydymą. Receptai vaistams buvo rašomi nuo 2017 metų. Turtinę žalą įrodo pateikti vaistų, maisto papildų pirkimo čekiai. Jie pirkti laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2024 m. Taip pat turtinę žalą įrodo čekiai už kelionių išlaidas, kai važiavo pas advokatus, pas privačius gydytojus. Lankyti baseiną rekomendavo psichologė. Jį lanko A., kartais nueina ir S. S. lanko emocijų būrelį. Jo kaina 10 eurų per mėnesį. Baseinas kainuoja 10 eurų per mėnesį. Dalį padengia savivaldybė. Neturtinę žalą sudaro mergaičių išgyvenimai, išgąsčiai, nerimas. Ateityje bus stiprių pasekmių dėl šių įvykių. A. labiau sutriko skydliaukė. Ateityje neišvengs ginekologinių problemų. Kyla klausimas ar dėl patirtų išgyvenimų mergaičių bendravimas su vyrais bus adekvatus. Dabar A. bijo eiti į mišką, ateityje neaišku, kaip bus. Neturtinė žala, tai visos nemigos naktys, visos ašaros. D. S. buvo kreiptasi į psichologą, pas psichologą lankosi ir šiuo metu. Jos emocinė būklė stipriai pasikeitusi, dar yra reakcija į stiprų stresą. Abi mergaitės jaučia baimę, stresą, užduoda klausimus, ar jau jis nubaustas, ar dar reikės joms kalbėti, ar nereikės su juo susitikti, ar daugiau joms taip nenutiks. A. bendravimas su vaikais yra sumažėjęs. S. vengia tokių situacijų, kad nenutiktų kažkas. S. veda pas psichologą, veda į baseiną. Ji lanko šokių būrelį. Jai medikamentinis gydymas nėra paskirtas. Geria maisto papildus. Jei nebūtų šių įvykių, būtų taip pat vartoję maisto papildus. Pasikeitė jos mąstymas, jos vidinė būsena, nebepatinka, kas anksčiau patiko, ji gali visą dieną nevalgyti, o anksčiau buvo valgi, o dabar nenori, tai sieja su nervine būsena. Prašo patenkinti civilinius ieškinius

Liudytoja K. S. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra psichologo asistentė. Mokyklos mokinė A. lankėsi pas ją dėl psichologinės pagalbos. Mokykloje visi vaikai gali gauti psichologinę pagalbą. Buvo vaiko gerovės komisijos posėdis, kurio metu nuspręsta, jog A. reikalinga psichologinė pagalba, jai reikia skirti didesnį dėmesį, nes ji yra patyrusi prievartą, visos smulkmenos nebuvo nurodytos. Tą mergaitę pasikviesdavo kartą per savaitę. A. turi raidos sutrikimų. Ji pasakoja per piešinius, kuriuos pakomentuoja. Kartais kokią temą plačiau papasakoja. Dažnai piešiniai buvo užspalvinti juoda spalva. Klausė jos, ką simbolizuoja ta spalva. Mergaitė kažkada yra sakiusi apie tamsią spalvą, kad tai rūsys, kad kažkas vedasi ją į rūsį. Kelis kartus yra sakiusi, kad ją vedasi į rūsį. Tada pradėjo pasakoti, kad dažnai ją vesdavosi L. į rūsį parodyti skeletų. Paprašė papasakoti plačiau. Ji pasakojo, kad L. kelis kartus ją vedėsi į rūsį, kišo į užpakalį pimpalą, kad jai skaudėjo, kad ji rėkė garsiai, ji buvo viena rūsyje su L., jis ją laikė ant kelių, o vėliau ji pabudo lovoje, tėvai buvo kambaryje, ją atjungė nuo aparatų. Paklausė, kas tas L. Ji sakė, kad tai M. L., tėvo mamos L. A. savo tėtį vadina M. M. mama yra L. A. sakė, kad M. labai pyksta ant L. Taip pat A. sakė, kad L. norėjo padaryti iš jos skeletą. Kai vaikas taip papasakojo, sukluso, susimąstė, kas tai galėjo būti. A. minėjo ir vieną mokyklos mokinį – A., sakė, kad jis jai rodo skeletus, mumijas, kad jis kvietėsi ją į rūsį. Kartais pasakojimai keisdavosi, sakydavo, kad į namus kvietėsi. Suprato, kad apie tai buvo kalbėta Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Jokios detalės nebuvo atskleistos, tik buvo pasakyta, kad mergaitė yra patyrusi prievartą ir jai reikalinga psichologinė pagalba. Kviesdama pokalbiui, mergaitei tikslinančių klausimų neužduodavo, tikslių vardų nesakydavo, leisdavo laisva valia vaikui kalbėti, jei kas sudomindavo, paprašydavo papasakoti plačiau, neminint vardų. Apie kitus seksualinės prievartos atvejus A. neminėjo. Ji įvardindavo tik A. ir kalbėjo apie rūsį, mumijas, skeletus, bet neminėjo prievartos atvejų. Sakė, kad jai rodo skeletus, mumijas. Iki to pokalbio apie L. negalėjo suprasti, kas tie skeletai. Ji tiksliai neapibūdindavo, piešiniai buvo abstraktūs. Ji piešė galvakojus žmogeliukus. Jei prašydavo apibūdinti, ji nepaaiškindavo, ką nupiešė. Dažnai viską užspalvindavo. A. nesugeba ištransliuoti, ką galvoja. Po to pasakojimo apie L. A. pasikvietė dar kitam užsiėmimui. Ji vėl piešė, juodai užspalvino. Paklausta pasakė, negi neprisimenanti, juk jau pasakojo apie L., kad ji buvo rūsyje, ji vėl panašiai apie viską papasakojo. Tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Tokio amžiaus vaikas su tokiu sutrikimu galėjo taip aiškinti apie patirtą prievartą, kad jai skaudėjo. Negalėjo nepatikėti, kad to nebuvo, nes mergaitė antrą kartą tą patį papasakojo. Pasikartojus informacijai, kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą. Po to kurį laiką su A. nebesusitiko. Sustabdė pagalbos teikimą, laukė atomazgos, kaip viskas išsispręs. Psichologinę pagalbą A. teikė mokslų metų eigoje, tas pokalbis buvo prieš pat (duomenys neskelbtini). Mergaitė lankėsi pas ją kartą per savaitę, nepilną pusmetį. 2022-03-23 galėjo būti data, kada pradėjo lankytis. Tai buvo pirmi kartai prieš vasaros atostogas, po to buvo pertrauka ir vėl ji lankėsi nuo rudens. Negali tiksliai prisiminti, kiek kartų susitiko su A. iki vasaros atostogų. Tyrimo metu turėjo darbo užrašus, todėl tiksliai pasakė tyrėjai, kiek kartų susitiko. A. sakė, kad L. ją vesdavosi į rūsį ir atliko seksualinius veiksmus per susitikimą, kuris buvo labai arti Kalėdų. Po vasaros atostogų nuo 2022-11-09 teikė A. pagalbą iki 2022-12-19. Apie L. ji kalbėjo per paskutinius du užsiėmimus, iki tų paskutinių užsiėmimų apie L. nieko nekalbėjo. A. pasakojimai kartojosi, visą rudenį minėjo A., apie kitus vaikus, draugus nekalbėjo. Ji daug kalbėdavo apie M., taip vadindavo tėtį, mama nedominavo kalbose. Ji piešdavo, kažką rašydavo M., užsidengdavo, nerodydavo. Gerbdama vaiko sprendimą, neprašė parodyti. A. piešinius pasiimdavo ir sakė, kad duos M. Ji finale piešinius užtušuodavo juodai. Apie sesę kažkuriuo metu kalbėjo, sakė, kad su sese prašė dovanų, tai buvo prieš Kalėdas. A. piešiniai galimai kažką simbolizavo, tačiau interpretuoti negalima, nes nežinoma, ką tie piešiniai reiškė. Manoma, kad juoda spalva yra kažkoks negatyvas, kažkas neigiama. A. piešė galvakojį su pimpaliuku, ką piešdama ji aiškino, nepamena. Atrodo, jog ir tą galvakojį užtušavo. Užtušavimas – tai neigimas, noras apsisaugoti, kažką paslėpti. Sutrikusios raidos vaiko piešinius labai sunku vertinti. Kviečiamas vaikas, kad jis pats papasakotų, kas už to slypi. A. turi raidos sutrikimų, visiškai pasikliauti ja sudėtinga. Reikia klausti, tikslintis, kad nebūtų jokių interpretacijų. Jei užduodamas kryptingas klausimas, ji taip ir atsakys. Vaikas sunkiai geba apibūdinti, kas su juo vyksta. Po A. pasakojimų apie L. į mokyklos vadovybę nesikreipė, nes nerado tą dieną mokyklos vadovo, o piešinys signalizavo, kad tai galimai patirta seksualinė prievarta. Vaikas to nepatyręs, tiksliai to negalėtų apibūdinti. Negalėjo palikti, kad tai būtų neišaiškinta, todėl kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą, nepasitarus su tėvais. Norėjo, kad greičiau būtų išsiaiškinta, kas po tuo slypi. Rūsys dažnai kartodavosi A. kalboje. Klausė, kokiame rūsyje buvo, kur A. kvietėsi, tačiau ji nepatikslino. Tą kartą kai kalbėjo apie L., tai sakė, kad ta vieta yra pas L. (duomenys neskelbtini), vietą ji apibūdino, kad name pas L.. Negali pasakyti, ar A. sakė, kad tėvas vaikšto nuogas. Pokalbio metu su A. naudojo emocijos korteles su gyvūnėliais. Viename piešinuke buvo nupieštos glaudės, tai ji sakė, kad M. vaikšto su glaudėmis.

Liudytojas M. B. parodė, jog nukentėjusiosios A. ir S. B. yra jo dukros, prie jo dukrų buvo lįsta prieš jų valią. S. pati skambino. Tuo metu ji buvo pas močiutę – jo mamą L. B.. Buvo vasara, galėjo būti 2022 metų rugpjūčio mėnuo. S. paskambino ar parašė, kad atvažiuotų. Jis negalėjo nuvažiuoti. Atrodo, kad skambino savo mamai, ir mama pasakė, kad ji anksti išvyko dirbti, negalėjo S. pasiimti kartu ir S. liko namuose su mamos vyru L. Žmona sakė, kad kažkas negerai. Bandė susisiekti su pussesere G., kuri gyvena priešais jo mamą ir L. G. pati negalėjo nueiti, bet jos dukra nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Jai nuėjus, namo durys buvo užrakintos. Namuose buvo L. ir jo dukra. Po kiek laiko ją įsileido. Pusseserės dukra ir S. išėjo iš L. namų. Buvo penktadienis, į kaimą planavo važiuoti savaitgalį pas dukrą, bet gavosi greičiau. Atvyko tą patį vakarą. Dukra nieko nekalbėjo. Sakė, kad namuose papasakos. Kai grįžo, ji daugiau kalbėjo su mama. Žmona viską papasakojo, pasakė, kad prie dukros buvo lįsta. Jis girdėjo truputėlį, ką dukra pasakojo, norėjo, kad dukra su mama daugiau kalbėtų, tačiau jis ir pats girdėjo, kad buvo lįsta, kad L. rodė filmuką, kuriame buvo nuogos krūtys. Po to jis tai miegojo, tai nemiegojo. Anksti ryte kilo ir išvažiavo pas L.. Tikėjosi dar jį rasti namuose. Jam trenkė vieną kartą, klausė, ką išdarinėja, daug nekalbėjo. Po smūgio atbėgo mama ir klausė, kas vyksta. Tada išrėkė, ką išdarinėja jos draugas. Tuo metu jie jau buvo susituokę. Mama neatsakė į jo klausimą. Nieko jie ir nepasakojo. Mamos klausė, kodėl nesakė, kad dukrą paliks vieną su L., jie galbūt būtų suradę kitokią išeitį, nes L. mėgsta išgėrinėti, atsivesti draugų. Dar mamos paklausė, ką renkasi – jį ar L.. Ji nepasakė, ką renkasi. Po to L. kurį laiką buvo dingęs. Mama sakė, kad skirsis. Dar iki lapkričio mėnesio po įvykio su mama buvo susitikęs du kartus. Vėliau sužinojo, kad mama ir L. vėl kartu. Suprato, kad mama pasirinko L.. Nuo tada nustojo bendrauti su mama. D. A. situacijos informacija atėjo iš mokyklos, dabar gerai nepamena iš kur. Gal žmonai kas pranešė. A. pas psichologę piešė, kalbėjo apie L. S. prieš metus kažką kalbėjo apie L.. S. nenorėjo likti pas močiutę. Asmeniškai neklausinėjo dukrų, kas darėsi. Daugiau žmona su jomis kalbėjo. S. buvo liesta. Lytinio akto nebuvo, bet eita link to. Jei ne pusseserės dukra, neaišku, kaip viskas būtų baigęsi. A. papasakojo visokių baisių dalykų, kad peilį kišo į burną, gal kažką ir kišo, gal buvo tamsu, kaip vaikas suprato, taip pasakojo. Ji minėjo, kad neva buvo rūsyje pririšta, kažkas buvo įkišta jai į burną, kad peilį kišo į burną, kad vežė ją su greitąja pagalba. Konkretaus seksualinio nusikaltimo nebuvo, bet prie jos lįsta, prilįsta, glostyta, tai taip buvo. A. kalba apie mokyklą. Apie L. nėra pasakojusi. Apie lytinio organo pridėjimą detalių nėra minėjusi. Žmona su jo mama niekada nebuvo draugės. Barnių, didelio konflikto nebuvo, tačiau artimos nebuvo. Prieš tai su L. nekonfliktavo. A. dažniausiai mini rūsį. Ji kalba apie tai, kur L. su mama anksčiau gyveno, nes ten buvo rūsys. Tikslaus adreso nežino. Tas patalpas nuomojo. Šiuo metu yra įsigiję nuosavybę (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu rūsio neturi. A. pagrinde kalba apie L., jokių kitokių vardų nėra sakiusi. A. paskutiniu metu nelabai norėjo važiuoti pas močiutę, neįvardijo dėl ko. Galvojo, kad nori pas kitą močiutę važiuoti. D. S. situacijos yra garso įrašas. Nuo 2017 m. nedažnai nuveždavo dukras pas mamą. Per metus 1-2 kartus, per visą laikotarpį nuo 2017 iki 2021 m. buvo dukras 5-6 kartus nuvežęs pas senelius. A. buvo palikę daugiau kartų nei S. Mėlynių ant A. nepastebėdavo. Ar 2021 metais vieną A. buvo palikę pas mamą, neprisimena. A. buvo pradėjusi mikčioti, tai pastebėjo, kai parsivežė iš mamos. Iki to laiko L. elgesys nekėlė įtarimų. Mano, jog mama žinojo kažkurią įvykių dalį. Kažkada, kai pas ją nakvojo, naktį ji verkė. A. buvo paslaptingai dingusi. Buvo vakaras, buvo visi sugulę pas mamą namuose, kai mama verkė savo kambaryje, jame buvo ir L. A. dienos metu buvo kažkur dingusi, bet staigiai atsirado. Ji buvo tylesnė, kai atsirado. Mama buvo nesava. Vakare girdėjo verkiant mamą. Neklausė, kodėl ji verkia. Kai parsiveždavo iš kaimo, mergaičių neapžiūrėdavo. Neprisimena, ar grįžus iš kaimo teko vežti vaikus pas gydytojus. Kai vaikai suserga, į gydymo įstaigas veža ir jis, ir mama. A. yra (duomenys neskelbtini) sindromas, tačiau ji gabi mergaitė, turi gerą atmintį, mokosi specialioje mokykloje. Ji kitaip suvokia laiką, būna, kad pasakojimuose filmukų personažus susieja su tikrais žmonėmis. Dukra nefantazuoja, apie įvykį, kurio nebuvo, ji negalėtų pasakoti. Žino, kad mokykloje A. buvo įvykis su kitoje klasėje besimokančiu berniuku A. Tyrimas buvo nutrauktas, trūko įrodymų. Kas buvo dukrai daryta, nežino, dukra daugiau kalbėjosi su mama, jam apie tai nepasakojo, jis tikslių detalių nežino. Dukros pasidarė jautresnės, greičiau susinervina, pastabų iki galo neišklauso. A. kartais sako, kad jai liūdna, gal dėl to, kad nori didesnio dėmesio, o S. atveju pasikeitimų nepastebėjo. Dukros patyrė emocinę žalą. Galbūt buvo liestos prieš jų valią. Emocinė trauma yra. A. pasakoja, kad ją vežė greitoji pagalba. Jei nieko nebūtų buvę, tai to nesakytų. Uždarumo nepastebėjo. Jis su savo mama po įvykio su S. dar bendravo iki lapkričio mėnesio. L. B. tuo metu namuose nebuvo. Nuo lapkričio mėnesio bendravimas su mama baigėsi. Mama yra parašiusi žinutę iš L. telefono, kad atleistų. Jis neatrašė į tą žinutę. Po to įvykio su L. nebendravo. Prieš įvykius A. lankėsi pas logopedą. Po įvykių A. lankėsi pas psichologą, S. po įvykių taip pat lankėsi pas psichologą. S. lanko šokių būrelį, abi dukros lankosi baseine. Kas patarė lankyti baseiną, pasakyti negali. Jis dirba, būna, kad ilgiau užtrunka darbe, būna naktiniai budėjimai, todėl žmona daugiau būna su mergaitėmis, ji daugiau žino apie mergaičių sveikatą ir būseną.

Apklausiama teisme liudytoja R. G. parodė, jog neprisimena aplinkybių, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. G. parodymai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. 2023-01-04 apklausoje parodė, jog dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. A. B. ir jos šeima yra žinoma. Iš A. mokyklos (J. L. mokyklos) gavo psichologės asistentės pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime buvo nurodyta, kad atkreiptinas dėmesys dėl A. galimai patirtos seksualinės prievartos. Pranešime buvo minimas močiutės ar tai draugas ar tai vyras, šiuo metu tiksliai nepamena, vardu L., ir dar keli vaikai iš mokyklos. Tuomet ji atliko A. B. vaiko situacijos nagrinėjimą. Susitiko ir bendravo su A., jos mama ir tėčiu. Kai bendravo su A., kartu pokalbyje norėjo būti ir mama. Ji jai paaiškino, kad kaip specialistė ji su vaiku bendrauja atskirai. Mama nurodė, kad jos dukra yra neįgali, todėl ji nori dalyvauti kartu. Ji jai paaiškino, kad yra užmegztas ryšys su mergaite, kad vaikas ją mato ne pirmą kartą ir kad ji su mergaite bendraus viena. Mama išėjo iš kambario, tačiau paliko atidarytas duris ir liko prie jų. Jai pradėjus kalbėtis su A., ji atsistojo ir labai demonstratyviai, stipriai, uždarė duris. A. su ja bendravo ramiai ir tyliai kalbėjo. Ji drąsiai kalbėjo su ja. A. yra gan šneki mergaitė. Viskas detaliai yra parašyta vaiko situacijos aptarime su vaiku. A. mama jai sakė, kad A. ir jos tėčio ryšys yra labai glaudus, artimas. Kai kalbėjosi su A. tėčiu jis tą patį patvirtino, kad jo ir A. tarpusavio ryšys yra artimas. Ji buvo pasiūliusi A. mamai nuvykti į globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ yra teikiama psichologinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, todėl ji pasiūlė A. mamai ten nuvykti, kad mergaitei būtų suteikiama reikalinga pagalba. Kai paskutinį kartą 2022 metų gruodžio mėnesį bendravo su A. mama, kitame kambaryje buvo A.. Ji buvo vaiko kambaryje, kur žaidė. Visą laiką kai kalbėjosi su jos mama, A. žaisdama ištisai kažką kalbėjo. (3 t., b. l. 17-20).

Perskaičius parodymus liudytoja R. G. paaiškino, jog protokole nurodytas aplinkybes tvirtina. Konkrečiai, ką kalbėjo mergaitė apie močiutės vyrą vardu L., neatsimena. Mergaitė neįgali, sudėtinga suprasti ką ji kalba, tačiau tuomet ryšys buvo užmegztas su mergaite gana geras, pakankamai pavykdavo pasikalbėti su A. Labai gerai prisimena, kad jos mama norėjo dalyvauti pokalbyje ir tai pasirodė kažkaip neįprastai. Bendraujant A. kartais atsimindavo ir kai kurių detalių, bet ne tik apie šį įvykį, apskritai, kiek tekdavo bendrauti su ja, kartais ji ir painiodavosi, pirma pasakydavo taip, paskui jau kitaip, įvairiai būdavo. Mano, kad ji truputėlį linkusi fantazuoti, gal to negalima įvardinti fantazijos, gal tai atminties trikdžiai, nėra psichologė ir negali vertinti. Mano, kad ji nuoširdžiai pasakojo tai kaip ji supranta, pagal jos suvokimą. Prisimena, jog ugdymo įstaigoje yra buvę netinkamų bendraamžių seksualinio pobūdžio veiksmų su A.. Dėl to turėjo reikalų su teisėsauga, jų baigties negali pasakyti, nes neatsimena. Sunku prisiminti, kokia A. emocinė būsena buvo pokalbio metu, bet mergaitė susitikimų metu mėgo piešti ir kalbėti tuo pačiu metu. Paprastai, vertindami vaiko situaciją su juo kalba vieną kartą, užrašo vaiko nuomonę ir daugiau nesusitinka.

Liudytoja G. L. parodė, jog L. B. yra jos mamos sesuo, kaltinamasis L. B. yra L. vyras. Gyvena (duomenys neskelbtini). Prisimena, jog buvo 2022 m. vasara. Buvo namuose, sirgo. Paskambino D. B. ir paprašė, kad nueitų pas L. B. ir pasižiūrėtų, kas ten yra jos dukrai S., kuri buvo palikta pas L. Kadangi sirgo, nueiti negalėjo, tačiau jos dukra E. buvo grįžusi iš mokslų, todėl jai pasakė, kad nueitų ir parvestų S. Dukra nuėjo ir parvedė S. S. ir A. yra jos pusbrolio M. B. mergaitės. Giminystės ryšys yra iš tėvo pusės. Kai parvedė S., dukros paklausė, kas yra, ji pasakė, kad L. piktas ir jis pasakė, kad S. niekur neis, tačiau ji jam pasakė, kad S. yra M. dukra ir S. parsivedė. Kai parvedė S., į lauką nėjo ir S. nematė, su ja nekalbėjo. S. pasiliko lauke žaisti su jos sūnumi. Pas L. B. buvo palikta tik S., A. nebuvo. Tą dieną L. B. namuose nebuvo, ji buvo išvykusi dirbti, apie tai jai buvo pasakiusi iš vakaro. Vėliau atvažiavo S. tėvai jos pasiimti. Atvažiavę jie pabuvo lauke, su ja pasikalbėjo per langą, pasiėmė S. ir išvažiavo. Dukra E. parėjusi į kambarį pasakė, kad S. buvo liūdna, todėl pasakė, kad rengtųsi ir parsivedė pas save į namus. Tuomet suprato, kad S. buvo viena ir jai buvo liūdna. Pas močiutę L. atvažiuodavo ir S., ir A. Anksčiau nuogąstavimų ar įtarimų dėl netinkamo elgesio su mergaitėmis nebuvo kilę. Vėliau sužinojo, kad L. lindo prie S., kažką jai darė. Daugiau detalių, kas konkrečiai buvo daryta, nesužinojo. Tą pačią dieną, kai S. išsivežė, vakare apie 23.30 val. jai paskambino kažkuris iš S. tėvų – ar M., ar D., pasakė, kad S. kažką pasipasakojo. Kitos dienos ryte atvažiavo M. pas savo mamą L. ir L. ir jie kalbėjosi. Žino, kad po to L. buvo išsikraustęs iš namų ir tris mėnesius nebuvo namuose. Tuo metu su L. dar bendravo. L. buvo atėjusi pas ją ir pasakė, kad M. jai liepė pasirinkti su kuo lieka – ar su anūke ir juo ar su L. Apie L. priklausomybes ir iškrypimus L. nėra pasakojusi. Kai grįžo L. pas L., nuo to laiko su jais nebebendrauja. M. ir D. nustojo bendrauti su L. tikriausiai dėl L. elgesio su S.

Liudytoja E. L. parodė, kad, kiek prisimena, tai buvo 2022 m. liepos pabaiga ar rugpjūčio pradžia, tiksliai datos neatsimena. Ji mokėsi (duomenys neskelbtini). Kiekvieną savaitgalį grįždavo namo pas tėvus, tai taip pat ir tą dieną ji buvo grįžusi pas tėvus. Tuomet kaip tik mama sirgo. Žinojo, kad S. palikta pas močiutę L. Gyvena kitoje kelio pusėje nuo jos. L. tą dieną turėjo išvažiuoti dirbti ir S. turėjo važiuoti kartu su ja, kad jos vienos nepalikti namuose. Mama paprašė, kad gal galėtų nueiti pažiūrėti, nes S. niekas neišsivežė į tą darbą ir ji yra namuose viena, D. skambino ir prašė S. parsivesti pas save. Iš pradžių nepagalvojo, kad kažkas galėtų įvykti, manė, kad jų namuose S. būtų smagiau, galėtų žaisti su jos broliu, o ne sėdėti tame name viena. Jeigu būtų žinoję, kad L. S. paliks namuose, nesiveš jos kartu į darbą, nuo pat ryto būtų nuėję ir parsivedę S. pas save. Eidama pasiėmė kartu brolį, dar nusipirko ledų parduotuvėje, ketindami ir S. nunešti ledų, aplankyti ją ir pažiūrėti kaip ji gyvena. Nuėjo pas L. į namus. Kai įėjo pro duris, L. B. buvo prie stalo virtuvėje, kažką darė, ar naršė telefone, ar skaitė laikraštį, o S. gulėjo svetainėje ant sofos užsiklojusi antklodę. Tada pamatė, kad S. yra išsigandusi, pasiėmė ją parsivesti pas save į namus, kad nebūtų ten. Tada L. B. šaukė, kad ji niekur neis. Jam pasakė, kad čia ne jo vaikas ir ne jam čia reikia nurodinėti. Tada pasiėmė S. ir visi išėjo. Klausė S., kas atsitiko, bet ši atsakė, kad nieko nesakys. Neužilgo atvyko S. tėvai D. su M. S. jiems taip pat sakė, kad nieko nesakys, papasakos, kai grįš į namus. Jie išvažiavo. Tik vėliau policijoje sužinojo, kas įvyko. S. ir anksčiau tėvai palikdavo pas močiutę, taip pat ir abi mergaites kartu palikdavo. Mergaitės daugiau bendraudavo su močiute. L. B. atsirado tuomet, kai mergaitės jau buvo paaugusios, mergaitės prie jo negalėjo prisirišti, nes matydavo tik kelis kartus per vasarą. Jai pačiai L. B. nėra nieko blogo padaręs, todėl negali sakyti, kad jis blogas žmogus, tik jo veido bruožai piktoki. Žino, jog L. B. moka naudotis išmaniosiomis technologijomis. Jo žmona L. sakydavo, kad jis peržiūri visus jos skambučius, visas žinutes, viską moka ištrinti, moka sau persikelti. Su L. ir L. nebebendrauja, nes nesinori bendrauti. Su S. ir A. susitinka neypatingai dažnai, dažniausiai susitikdavo (duomenys neskelbtini), su visa šeima. 2022 metais jau gyveno L. ir L. kaimynystėje. Su mergaitėmis susitikdavo kas tris, keturis mėnesius, vasarą dažniau, nes atostogos. Mergaitės ypatingai šiltos, draugiškos, labai protingos, užsiimančios visokiomis veiklomis. A. yra truputį serganti, būna dienų kada būna rimtesnė, bet dažniausiai būna geros nuotaikos, reikia tik užsiimti su ja. Dažnai būdavo su jomis, jai patinka užsiimti su vaikais. Susitikus paklausdavo kaip sekasi mokykloje, kaip draugai. Nebuvo tokio, kad pasakotų kaip mokykloje nesiseka, ar kažkas panašaus. Nebuvo kažkokio pasakymo, kad L. B. nepatinka. Po to įvykio S. matė. Kažkaip ypatingai nepasikeitė, pačios mergaitės vyresnės tapo, mažiau žaidimų, susitikus pabūna, pabendrauja. Kalbasi apie mokyklą, draugus, žaidimus. Mergaitės apie mokyklą papasakoja, bet kažko blogo nėra pasakojusios. Apie peilio naudojimą A. nėra pasakojusi. Mergaites su tėčiu M. sieja ypatingas ryšys, jos labai myli tėtį. Šiltas ryšys ir su mama, mama skiria joms daug dėmesio, lavina mergaites. Po to įvykio kažkiek bendravo su L. ir L. B., dabar dvejus metus nebendrauja, kai viską sužinojo, nutrūko ryšiai. Su S. tėvais bendrauja. Susitikę nekalba apie buvusius įvykius, iš M. ir D. nieko nėra girdėjusi.

Liudytoja A. C. parodė, jog yra nukentėjusiųjų A. ir S. senelė, D. B. mama. Santykiai su anūkėmis labai geri. Kadangi A. gimė su (duomenys neskelbtini) sindromu, todėl pastoviai jai reikia priežiūros, reikia vežioti pas gydytojus, į užsiėmimus. Stengiasi padėti, nes kita močiutė L. per (duomenys neskelbtini) metų iš viso 6 kartus buvo atvažiavusi pas juos į šeimą, į (duomenys neskelbtini) aplankyti. Padeda A. auginti, nes ji gimė nesveika ir reikėjo jai pastovios priežiūros. Kažkurį laiką tėvai dar patys sugebėjo susitvarkyti, o paskui gimus antram vaikui, prašydavo jos atvažiuoti ir pabūti. Kai pradėjo lankyti mokyklą, viena mergaitė eidavo į vieną, o kita mergaitė į kitą mokyklą. A. reikėdavo vežti, nes pati nesugebėdavo nuvykti, o mergaitės tėvas M. negalėdavo nuvežti, nes jis nuo 8 val. pradėdavo dirbti. Paskutiniais metais jis susitarė su darbdaviu, jog vėluos į darbą, kad galėtų dukrą nuvežti į mokyklą. Ji nuvažiuodavo anūkės tik pasiimti. A. visą laiką būdavo užsiėmimai, tai mankšta, tai masažas, kiekvienais metais būdavo vežama į sanatorijas. Dažniausiai su A. važiuodavo mama D., o ji S. prižiūrėdavo. Paskutinį kartą D. buvo (duomenys neskelbtini) ir susirgo, ji taip pat sirgo, todėl paprašė L. ir L. pažadėjo, kad savaitę laiko pabus su mergaite. Po dviejų dienų paskambino L. ir pasakė, kad atvažiuotų, paimtų mergaitę, nes L. prisivedė kažkokių tai draugų alkoholikų ir nežino, ką ras namuose. Ji baigė gydymąsi ir išvažiavo. Stotyje sutiko L. su vaiku jau laukiančią, ji pasiėmė vaiką, o L. išvažiavo. Kai gimė A., pastoviai buvo (duomenys neskelbtini) prie D., nes A. gimė šeštadienį, kai nebuvo psichologų, D. buvo šokas, visi buvo pasimetę. Atvažiavo L., paklausė L., kodėl jiems atsitiko tokia nelaimė, kad vaikas gimė nesveikas, o L. atsakė, kad nepergyventų, nes pas juos ne pirmas ir ne antras toks vaikams gimsta, už tokius vaikus pinigų gauna. Nuo to laiko iš karto jos santykiai su L. pasikeitė. L. abejingai į A. auginimą žiūrėjo, jos požiūriu vaikas turi pats augti kažkaip savaime, užaugino kitus vaikus ir šitas užaugs. Suprato, kad iš jos pagalbos nesulauks. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir važiuoja į (duomenys neskelbtini), kai tik dukra paskambina. Kad 2022 metais buvo mokykloje įvykis, žino. Iš pradžių A. buvo lavinamojoje mokykloje, o paskui pervedė į specialiąją mokyklą. A. toje mokykloje jautėsi labai blogai, berniukai pasinaudojo ja. 2022 metais L. pradėjo tik M. su A. kviestis, nenorėdavo, kad S. atvažiuotų. Sakydavo jiems, kad važiuotų visi, nepaliktų vaikų L., nes kai grįždavo vaikai, kažkokie keistoki būdavo, ypač A. Pati tai matė. Atvažiuodavo tyli, rami, išsigandusi ir mažai kalbėdavo. A. klausė jos, kodėl ji durna, nes jai taip pasakė L. 2018 metais jai kilo įtarimas, nes vieną kartą grįžo A. apdraskytu veidu. Pasakė, kad L. buvo palikusi su L. ir nežino, ką jis ten darė. Klausinėjant kas buvo, A. jos klausdavo, kodėl M. leido L. ją uždaryti į rūsį. Pradėjo aiškintis, sakyti M., ar L. tikrai vedasi A. į rūsį, M. pasakė, kad nesiveda. Tik paskui A. pasakė, kad rūsyje buvo, kai pas L. buvo. Ji paklausė, kur tuo metu buvo L., A. pasakė, kad L. nebuvo. Paklausus, ką jis jai darė, ji pasakė nežinanti, ten tamsu buvo, jai buvo baisu, uždarė ją, lindo, kišo ir parodė vietą, į kurią kišo. Kuriais metais tas pokalbis buvo, neprisimena, tačiau viskas prasidėjo nuo 2017 metų. 2017 m. grįžusi S. labai verkė, dukra D. paskambino, prašė, kad atvažiuotų, nes nežino ką daryti, nežino, kas S. darosi. Atvažiavo, paklausė S., kas yra, ir S. jai pasakė, kad ėjo su L., L. susitiko kažkokias drauges ir pasakė, kad ji D. pasodinsianti. L. kažkodėl nemėgo D. A. apie tuos įvykius pasakojo irgi 2017, 2018 metais. Kol L. negyveno su L., L. niekados nekviesdavo jų, o paskutinius 5, 6 metus L. vis prašo M. atsivežti vieną A. ir dar, kas keisčiausia, kiekvieną kartą prašo pasakyti, kada tiksliai atvažiuos pasiimti vaiko. M. klausdavo, kodėl taip klausia, o L. atsakydavo, kad gali tuo metu jos nebūti namuose. Kiekvieną kartą, kai grįždavo iš L., A. jai skambindavo ir prašydavo atvažiuoti, sakydavo, kad nori pasikalbėti, yra jos labai pasiilgusi. Atvažiavus su A. kalbasi apie viską. Vieną kartą atvažiavus pas A., ji pradėjo piešti piešinukus, pradėjo keiktis, paklausus, kodėl keikiasi, A. pasakė, kad L. taip sako, L. taip sako. Paklausus, ką dar darydavo, ji pasakė, kad susėsdavo, žiūrėdavo televizorių, kuris baisybes rodo, jie juokiasi, vieną kartą ją pavadinimo „durne“. Vieną kartą A. jai pasakė, kad sėdint L. jai ir L. ėmė už „papų“. A. sakė, kad jie pastoviai žiūri tuos filmus ir jai baisu. Mergaitė, kai ją paguldo, blaškosi, kalba. Ir dar, kas keisčiausia, pradėjo miegodama pirštą čiulpti ir išsiskėtusi gulėti, nors anksčiau mergaitė miegodavo ant šono. Paskutinius dvejus metus jos niekaip negalima nusivesti į mišką, ji bijo, sakė, kad L. ją vedėsi į mišką, bėgo, pasivijo. Ir dar ji sako, kad ne vien L. būna, L. pasikviečia ir sėbrus, taip L. vadina savo draugus. 2017 metais, kai D. ir M. su vaikais buvo nuvažiavę pas L. ir L. ir buvo jų namuose, vakare L. pradėjo kažką sakyti, kad M. skriaudžiamas, kad A. ir S. turi saugoti tėvą, klausyti visko, ką sako tik tėvas. Dėl to L. susipyko su D. ir D. varė nakties metu iš savo namų. D. jai paskambino, o ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 numeriu, pasakė, kad puola vaikus ir nakties metu varo iš namų. Tada visi išėjo pas G. L. nakvoti. A. jau pusantrų metų, tikriausiai nuo 2022 metų, nebevežama pas L.. Kada buvo paskutinį kartą, negali pasakyti, atrodo, jog tuo metu buvo vasara. Viskas išaiškėjo po S. įvykio. Tuo metu A. buvo pas ją (duomenys neskelbtini), o S. buvo išvežta pas L., nes L. pasakė, kad eis šeimininkauti, vesis S., nes ji daržoves nuskuta. Atvažiavo vakare M. su D. ir jiems bebūnant pas ją paskambino S. verkdama, isterišku balsu ir prašė, kad mama atvažiuotų ir ją pasiimtų. Pirmiausia telefono ragelį pakėlė ji, paskui padavė D. D. ir M. klausė S. kas nutiko, ji nieko nesakė. Jiems pasakė, kad važiuotų ir S. pasiimtų. Jie skambino G., iš pradžių jos nesurado, nežino, kaip jie paskui su G. susitarė, bet iš karto jai paliko A. ir išvažiavo pasiimti S. S. grįžo labai išsigandusi. Po to A. pasidarė labai uždara, pasakė nieko nesakys. Jos abi – ir A. ir S. - po kiekvieno nuvažiavimo pas L. labai pasikeisdavo. Pasikeitė ir A. elgesys. Anksčiau būdavo, jeigu kas jai nepatinka, ko nors nori, ji verkdavo, o po to susigūžta į kamputį arba kur įlenda ir rankomis užsidengia galvytę. Ar tą pačią vasarą A. buvo nuvežta pas L. viena, negali tiksliai pasakyti, bet kažkada buvo ir jos abi nuvežtos. D. ir M. sakydavo, kad nepaliktų pas L. vienų vaikų, kad jie ir patys būtų. Po to, kai S. paskambino jos dukrai D. ir paprašė, kad ją pasiimtų, tą dieną jos nematė, tik po kelių dienų ją pamatė, bet ji nesileido į kalbas, užsidarė, pasidarė baili. A. apie jai rūpimus klausimus turbūt daugiausiai kalbėdavosi su ja. Kai būdavo mažesnė, tai kalbėdavosi su tėvu. Kai prasidėjo visi šie įvykiai M., kas liečia jo šeimą, jo motiną, iš viso absoliučiai nieko nepasakoja ir grįžta labai piktas. Anksčiau jai pasipasakodavo, kad vaikai nebenori važiuoti. Iki to laiko, kai A. dar norėdavo važiuoti ir važiuodavo, A. jai pasipasakodavo savo įspūdžius. Jos klausė, kur miega, ji sakė, kad miega su L., ateina dar L. pas jas, kitą kartą sakė, kad L. ateina ir nusineša ją. Apie tai, ką girdėjo iš vaiko, pasakė M.. Po įvykio su S., kai ją pamatė, S. papasakojo, kad kai ji prabudo, L. nebuvo, buvo tiktai vienas L.. Kai atsikėlė, L. pradėjo kalbėti, apsikabino, pradėjo ją glostyti, pasakė: „tu pasižiūrėk, gal tu jau mergaitė, pasižiūrėk, gal pas tave auga čia plaukučiai“, įkišo ranką, čiupinėjo, S. norėjo pabėgti, jos neleido. Paklausus, kaip ji paskambino, S. pasakė, kad kai L. nuėjo maudytis, tada pasiėmė telefoną ir paskambino, bet bijojo, kad L. neišeitų. S. klausė, kodėl skambindama apie tai nesakė jiems, ji pasakė, kad nenori kalbėti apie tai. Jos klausė, kaip anksčiau būdavo, S. pasakė, kad kai nuvažiuodavo, jas L. ant kelių sodindavosi ir kutendavo, ieškodavo „juoko kauliuko“. Sakė, kad nuo viršaus pradėdavo kutenti ir visur, visur kutendavo, ji norėdavo ištrūkti ir kartais ištrūkdavo, o A. jis nepaleisdavo, visą laiką ją ant kelių laikydavo. Kad vyko kažkokia seksualinė prievarta iš L. pusės prieš A., pati A. pasakojo. Jeigu pasakydavo jos tėvui M., kad paklausytų, ką jo vaikas kalba, jis atsakydavo: „klausinėji, tai ir šneka“. A. pasakodavo, kad jai gulint ateina L., numauna kelnytes, kiša savo pimpaliuką į užpakaliuką, putę. Svarbiausia tai labai išsigandusi visą laiką vis sakydavo, kad L. ją nusiveda į rūsį, ten uždaro ir jis prie jos visur lenda, rėkia. Jos klausė, kodėl nepasakė M., o ji pasakė, kad sakiusi, kodėl M. jos negelbėjo, kai L. į rūsį nusivedė. Tada paklausė M., jis atsakė, kad jis nebuvo ir nematė. A. dar vieną kartą pasakojo, kad sėdėjo ant sofos L., A. ir L., visi žiūrėjo televizorių, rodė nuogas moteris, L. jai ir L. čiupinėjo papus, o A. nurengė ir liepė šokti. Pasakojo, kad kišo ir į burną. Buvo paminėtas ir peilis, sakė, kad L. kišo peilį ir pasakė: „jeigu tu kam nors pasakysi, aš tau galvą nupjausiu“. A. pradėjo labai saugoti M., nes L. jai pasakė: „Mylėk ir saugok tik M., nes M. mirs“. Jeigu M. nebūna, ji vis klausia, kur yra M.. M. vadina tėvą, nes pas juos įprasta, kad vadina ne tėvais, o vardais. Ir M. savo mamą vadina vardu L.. S. kartais pavadina M., bet dažniausia vadina tėčiu. Kad A. jai tokius dalykus papasakojo, kalbėjo ir su D., ir su M.. Jie bandė aiškintis, bet M. kritiškai žiūrėjo į jos tokius pasakojimus, sakė, kad gal prikuria. Po tokių A. pasakojimų su L. ar L. neteko bendrauti. Teko bendrauti, kai nuvažiavo A. pasiimti. A. sakė, kad pasakytų L., kad L. prie jos lenda, o ji pasakė: „aš sakiau L., ji sakė, kad ir mes lįsime prie jo, mes jį nubausime“. A. iš L. grįždavo pasikeitusi, atsigulusi pradėdavo muistytis, per miegus kalbėdavo: „nelįsk, atstok“. Ji pasidarė uždara. Paskutinį kartą A. pas močiutę L. buvo prieš pusantrų-dvejus metus, bet tiksliai neprisimena. Kai A. nustojo bendrauti su močiute L., jos elgesys truputį pasikeitė. Negali su A. eiti į mišką, einant gatve pamačiusi greitosios medicinos pagalbos automobilį ji pradeda rėkti, sako, kad ją su šita greitąja vežė, jai akys buvo užrištos, ji buvo subintuota, jai peilį kišo, ji bijo. Kartais ji sako: „baba, aš negaliu miegoti, man košmarai, aš B. matau, aš bijau, aš bijau, nes jie visi ateis“. Sakydavo, kad pas L. ateina kažkokie draugeliai, kai L. nebūna namuose. Tą mišką ir tą greitąją pagalbą įvardija kaip susijusius su L.. Ji tiki A. pasakojimu todėl, kad nuo gimimo ją augino ir ji niekada nemeluodavo. Mano, kad L. apie savo vyro L. iškrypimus žinojo, nes matė, kad vaiką sodina ant kelių, nešioja, čiupinėja, A. miegant ir jis ateina miegoti. Pirmą kartą L. pamatė, kai buvo D. gimtadienis ir L. dalyvavo. Kai atvažiavo, visi sėdėjo prie stalo, S. bėgiojo, o L. sėdėjo pasisodinęs A. ant kelių. Tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. A. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pasirodė keista, nes ji nemėgsta ant kelių sėdėti. Aplinkybių, kokiu būdu ji atsirado ant L. kelių, nežino, nes nematė. Ji pakvietė A., A. atėjo ir kartu su ja nuėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko atėjusi pamatė, kad L. su L. išvažiuoja, ir padarė išvadą, jog išsigando, kad A. jai gal ką nors pasakys ir ji jį pulsianti. Su pačia L. apie tai nėra kalbėjusi ir ji pati jai nieko nėra pasakojusi. L. labai dažnai prašydavo vaikų pagalbos, girdėdavo kaip telefonu skambindavo M., kad pinigų reikia, pajamų neužtenka, L. išėjęs, neturi iš ko gyventi. L. neoficialiai eina pas žmones, padeda balius suruošti, dabar yra įsidarbinusi mokykloje, prižiūri dvi valandas neįgalų vaiką. Mergaitės, būdamos pas L., jautėsi nemylimos, A. vadino „šikne“, „durne“. Po sužinojimo apie galimai patirtą seksualinę prievartą, abi mergaitės pasikeitė, bijo naktimis, A. iš viso visur visko bijo, prašo nepalikti jos. A. pradėjo bijoti prieš (duomenys neskelbtini) metus, nes kaip A. papasakojo, L. ką norėdavo tą su ja darydavo, kadangi L. pastoviai nebūdavo. S. yra mažai ten buvusi. S. elgesys pasikeitė prieš (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini) metus, pasidarė uždara, nenori kalbėti, prašo nieko neklausinėti, L. prašė nieko mamai nepasakoti, L. liepė nieko nesakyti, jeigu viską pasakos, mirs M., užmuš M.. Taip sakydavo abi mergaitės. A. sveikata per paskutinius (duomenys neskelbtini) metus suprastėjo. Kai pradėjo lankyti mokyklą, buvo geros būklės, iš pradžių buvo lavinamojoje klasėje, o paskui pervedė į spec. mokyklą, kadangi ji mokėjo truputį skaityti, rašydavo, bet spausdintinėmis raidėmis. Dabar ji negali mąstyti, skaityti dar skaito, rašo mažai, daugiausiai piešia, spalvos tamsios, niūrios. A. atmintis gera, atsimena kaip ją vežimėlyje vežiojo, kur vainikus pindavo. Kad mokykloje su ja bendraamžiai netinkamai elgėsi, A. pasakojo. Sakė, kad kai ją pervedė į spec. klasę, kartais berniukai iš jos pasityčiodavo, nes kai ji eidavo rengtis ir jie ateidavo kartais, liesdavo ją ir iš jos pasišaipydavo, kad nesugebėjo pasiekti kitų lygio. Apie tai mokykloje buvo aiškintasi, nes A. mama kreipėsi į mokyklą. A. mama apie tai sužinojo iš jos, nes paėmė vieną kartą ją iš mokyklos, blogai jautėsi, pasakė mamai ir ji kreipėsi į mokyklą. Kaip tyrimas baigėsi žino, tą berniuką iš mokyklos pašalino už tai, kad jis negražiai elgėsi, bet kaip tai pasireiškė, tiksliai negali įvardinti. M. nieko blogo nemato, kad A. nueina į tualetą ir neužsidaro durų. Jis įpratęs, kad viską galima daryti atvirai, čia nieko blogo jis nemato, kad dukra pusnuogė nueina į tualetą. Drausmina vaikus, kad taip negalima daryti. Jai M. požiūris į tai nepatinka. A. tėvams tai, ką išgirdo iš A., pasakojo. D. labai sureagavo, o M. nepriėmė, kad taip buvo. A. buvo nuvedusi pas ginekologą, pasakė, kad kažkas čia darosi, gydytoja apžiūrėjo, padarė echoskopiją ir pasakė, kad yra įtarimas, kad galbūt kažkas bandyta daryti, į makštį neįeita, reikia tikslaus tyrimo. Taip gydytoja pasakė prieš (duomenys neskelbtini) metus. Veda A. pas gydytojus, kadangi dabar pagal įstatymą galima močiutėms vesti. Pas gydytoją pasirašo savo parašu, duoda pasirašyti, kas veda vaiką. Turi ir dukros D. įgaliojimą. Gydytoja tiksliai nepasakė, kad kažkas lindo prie mergaitės. Ėjo pas gydytoją dėl to, kad A. ten niežėdavo. D. vis važiuodavo pas gydytojus, tikrindavo, bet niekas konkrečiai taip ir nepasakė. S. apie (duomenys neskelbtini) metus jau klausinėja, kodėl ji nieko nepasakojo, kas būdavo su A.. Pasakė, kad net nepagalvodavo, kad kas nors gali būti. A. nieko nepasakodavo, būdavo liūdna, klausdavo, kodėl ji nepasakojo tėvams, kad L. išsiveda ją vieną. Apie L. išgirdo iš S. tokį pasakojimą prieš (duomenys neskelbtini) metus, tiksliai neprisimena. S. papasakojo po įvykio, kai susitiko. Ar S. jai pirmai papasakojo, ar tėvams, nežino. Ką išgirdo iš jos, tėvams pasakė. M. važiavo aiškintis. Apie ką M. su L. kalbėjosi, nežino. A. jai pasakojo, kad L. vesdavosi į rūsį ir kalbėjo apie jo draugus, vardų neprisimena, tik žino, kad vadina „(duomenys neskelbtini)“. Dar sakė, kad vienas geras buvo, kitas piktas, daugiau neprisimena. Ką A. aiškino teisme, kai ji buvo apklausiama, nežino. Mergaičių elgesys dėl kitų aplinkybių - dėl prasidėjusios paauglystės ar kitų aplinkybių, pasikeisti negalėjo. Mano, kad elgesys pasikeitė dėl tų įvykių, nes buvo labai daug baimės. Anksčiau būdavo mergaitės drąsios, linksmos. Labiausiai pasikeitė A. elgesys, ji pasidarė uždara, paklausus ko nors, tyli akis nuleidusi, matosi didelė baimė. S. elgesys iš karto po įvykio labai pasikeitė, liko užsidariusi, tyli, nieko nepasakojo. Šiuo metu pasikalba, bet vengia tomis temomis kalbėtis. A. draugų neturi, ji jaučiasi labai vieniša, nes sveiki vaikai su ja nenori draugauti. S. turi keletą draugių. Su draugėmis išeina. Tėvai stengiasi kiekvienais metais su vaikais išvažiuoti į užsienį. Po patirto streso dėl šio įvykio, vaikams yra taikomos procedūros, jos lanko būrelius, eina į baseiną.

Liudytojas M. B. parodė, jog yra M. B. brolis, L. B. sūnus. Su L. B. nėra susipykę, nebendrauja. Prisimena, jog su žmona buvo (duomenys neskelbtini), prieš kiek metų tai buvo, negali pasakyti. Paskambino brolis M. ir paklausė, ar važiuodami iš (duomenys neskelbtini) galėtų užvažiuoti pas mamą ir paimti jo dukrą S. Pasakė, kad nuvažiuos ir paims S.. Važiuodami iš (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas mamą. Skambino M., paaiškėjo, kad nebereikia pasiimti S., bet jiems niekas nieko nesakė, dėl ko taip atsitiko. Kai nuvažiavo pas mamą, ji buvo apsiverkusi, sakė, kad L. kažką prisidirbo, galbūt sakė, kad L. pabėgo, nes jį apkaltino lindus prie S., tačiau to tiksliai neprisimena. Nuvažiavus L. jau nebebuvo, kur jis buvo, nebuvo žinoma. Važiuodamas iš mamos į namus, miškelyje esančioje aikštelėje pamatė prie mašinos stovintį L.. Privažiavo prie jo, paklausė, kodėl stovi pasislėpęs, jis pasakė, kad draugo laukia. Jo klausė, kas buvo, kas atsitiko, jis pasakė, kad jį kaltina tuo, ko nebuvo. Kalbėdamasis su L. nežinojo, net nenutuokė, kas atsitiko. Daugiau su L. nekalbėjo ir nuvažiavo. Tik vėliau brolis M. papasakojo apie įvykį. Brolis pasakė, kad L. galimai bandė lįsti prie S.. Brolis dar pasakojo, kad kai G. dukra E. norėjo pasiimti mergaitę, L. neleido jos pasiimti ir išsivesti pas G., bent taip jis suprato iš brolio pasakojimo. Anksčiau mama buvo prašiusi pažiūrėti jos telefoną, nes buvo nuėjusi į (duomenys neskelbtini) saloną pasiklausti, kodėl brangiai moka, ir jai buvo pasakyta, kad buvo žiūrėtas nelegalus turinys. Jis peržiūrėjo mamos telefoną, jame rado pornografinių nuotraukų, jose buvo nuogos moterys. Mama nemoka naudotis internetu, ji pati tų nuotraukų negalėjo parsisiųsti, tai tikriausiai galėjo padaryti tik L. B. Tų nuotraukų neištrynė, jos liko telefone, ar L. apie tai sužinojo, nežino. Vaikus pas mamą veždavo tik brolis M., nes jis su žmona vaikų neturi. Negali pasakyti, ar mergaitės ilgai būdavo pas mamą vienos, nes dažniausiai važiuodavo visa brolio šeima. Apie ankstesnius L. netinkamus veiksmus niekas nėra sakęs. Šeimos susibūrimuose suaugusių netinkamo elgesio su vaikais nėra buvę. Iki to įvykio mama buvo minėjusi, kad nori, jog kambariuose būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau to nepadarė. L. mėgo išgerti, mama jam ne kartą buvo kvietusi policiją. Mama norėjo iškraustyti L., jie buvo sudėję visus L. daiktus į mašiną, jam tik reikėjo palikti tuos namus, tačiau viskas baigėsi tuo, kad L. neišvažiavo ir vėl mama kartu su juo gyveno. Paskutiniuoju metu nei su mama, nei su L. nebendrauja, pas juos nesilanko. Iki įvykio mamos ir jos anūkių S. ir A. santykiai buvo geri. A. atvažiuodavo kartą per mėnesį. Yra matęs brolio dukras, kai jos būdavo pas mamą. S. bendraudavo su visais, o A. daugiausia bendraudavo su juo, su mama, broliu ir D.. A., nors neįgali, atmintį turi, gali papasakoti apie tai, ką veikė, kaip žaidė. Mano, kad A. gali papasakoti apie prieš savaitę buvusius įvykius. Su A. nebendravo taip artimai, kad ji jam pasakotų apie reikšmingus įvykius. Šeimoje mergaitės ir su tėvu, ir su motina vienodai artimos. D. mama jų šeimoje lankydavosi dažnai. Po 2022 m. rudens, po to įvykio, buvo kelis kartus atvažiavę pas M., bet su mergaitėmis labai nebendravo. Po įvykio mergaitės pasidarė tylesnės.

Liudytoja R. B. parodė, jog yra M. B. sutuoktinė. Prisimena, kad su vyru M. buvo (duomenys neskelbtini). M. brolis M. prašė grįžtant iš (duomenys neskelbtini) užvažiuoti pas mamą į (duomenys neskelbtini) ir paimti jo dukrą. Tačiau jai paskambinusi M. mama pasakė, kad mergaitės nereikės paimti, nes ją jau pasiėmė M., kad nutiko kažkokia stresinė situacija. Mama kalbėjo verkdama, negalėjo telefonu normaliai paaiškinti, kas nutiko. Nesuprasdami kas ten įvyko, važiuodami iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) užsuko į Š., pas M. mamą. M. pradėjo pasakoti kiek pati suprato tą situaciją, sakė, kad mergaitę pasiėmė, buvo kažkoks incidentas, kad galimai L. lindo prie mergaitės. Tada jos paklausė, kur yra L., kodėl jo paties nėra namuose. L. pasakė, jog jis, sužinojęs, kad jie atvažiuoja, išvažiavo iš namų. Ilgai pas mamą nebuvo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus, vyras M. B. atsitiktinai atsisuko į kairę pusę ir pamatė, kad keliuke į mišką, stovėjo L.. Jie apsisuko ir nuvažiavo prie L., išlipo ir paklausė, ką jis čia darąs, kodėl čia stovįs. L. pasakė, kad jį neteisingai apkaltino. Jis labai išsigandęs buvo, visas drebėjo. L. pasakė, kad jis laukia draugo ir draugas turėtų jį apgyvendinti. Tada ji jam pasakė, kad jeigu jį neteisingai kaltina, tai kodėl jis kažkur bėga, reikėjo būti namuose ir išsiaiškinti situaciją. Jis pasakė, kad vis tiek važiuos su draugu. Tada ji su vyru apsisuko ir nuvažiavo į namus. Apie įvykio aplinkybes tik vėliau sužinojo. Anksčiau dalyvaudavo šeimos susibūrimuose, šventėse, jokių įtarimų dėl L. elgesio nekildavo, nematė nei įtartinų žvilgsnių, nei prisilietimų ar kažkokių kitokių blogų ketinimų. Su S. ir A. bendraudavo. S. yra aktyvi, daugiau bendraujanti, atviresnė, o A. labiau užsidariusi, jaučiasi, kad turint sveikatos sutrikimą jai galbūt sunkiau bendrauti, reikšti savo mintis. Susibūrimuose nepastebėjo, kad mergaitės su kuo nors nenorėtų bendrauti, šalintųsi ko nors, jos galėjo laisvai bėgioti ir prie visų prieidavo. Prisimena įvykį savo namuose, kai buvo atvykę M. ir D. su mergaitėmis. Ji ruošė valgį, o kad svečiai nenuobodžiautų, padavė pavartyti albumą su vestuvių nuotraukomis. Išgirdo kaip D. su mergaitėmis žiūrint nuotraukas, A. pasakė; „blogas dėdė“, norėjo užversti albumą. Taip A. pasakė pamačiusi vestuvių nuotraukoje L. B.. Kada tas buvo, negali tiksliai pasakyti, prisimena, kad buvo vasara, tačiau kurie metai, neprisimena. Uošvienę aplankydavo tuomet, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusę. Dėl L. B. veiksmų įtarimų nebuvo kilę. Žino, kad dėl L. B. psichologinio smurto – išgėręs šūkaudavo, rėkaudavo, L. yra kvietusi policiją. L. buvo prašiusi padėti iškraustyti L.. Kada tai buvo, negali pasakyti, tačiau tai buvo prieš įvykį su S.. Buvo surinkę L. daiktus, bet jis taip ir neišvažiavo, liko gyventi su L.. Žino, kad L. norėjo, kad kambariuose būtų įrengtos vaizdo kameros, nes jai neramu buvo dėl vyro elgesio, dėl jo išgėrinėjimo, jai nesant namuose kvietimo į namus savo draugų, dėl turto, tačiau kameros įrengtos nebuvo. Mano, kad L. B. psichikos sutrikimų neturi. Jos nuomone, L. apie galimą L. iškrypimą nežinojo. Po įvykio su S. kurį laiką su L. nebendravo, tačiau vėliau pradėjo bendrauti, nes ji mano, kad šeimos nariai turi palaikyti ryšius. L. ir mergaičių santykiai buvo geri, šilti. Nėra mačiusi, kad A. sėdėtų L. ant kelių. A. visuomet buvo tylesnė, ramesnė, kažkokių pastebimų jos elgesio pokyčių negali nurodyti. Tik pastebėjo, kad paskutinio susitikimo su M. šeima metu A. krapštėsi lytinius organus, sakė, kad jai niežti ar skauda. Atrodo, jog A. sunkoka atgaminti įvykius, ji painiojasi, kai kažko paklausi, apie tą patį įvykį vieną kartą sako vienaip, kitą kartą kitaip. Po įvykio praėjus dviem metams A. atrodo daugiau atsiribojusi, jai sunkiau susikaupti, tačiau sunku vertinti jos elgesį, nes tiek artimai nebendrauja, nebūna šalia šeimos. S. elgesio pokyčių taip pat negali vertinti. Taip pat žino, kad D. ir L. santykiai blogi, kad yra buvę incidentų, kai D. šaukė ant L., kad ši neturinti pinigų, negalinti nusipirkti reikiamų daiktų ar drabužių. Bendravimo su M. šeima metu jai pasirodė, kad A. yra labiau prisirišusi prie M., o ne D.

Liudytoja L. B. parodė, jog ji yra kaltinamojo L. B. žmona, susituokė (duomenys neskelbtini) metais. 2022 metų rugpjūtį porai dienų anūkė S. buvo palikta pas juos. Penktadienį S. važiavo su ja į darbą, vakare grįžo kartu. S. nežinojo, ar šeštadienį važiuos kartu su ja, nes reikėjo anksti keltis. Ryte pažadino S., bet ji nenorėjo važiuoti, nes ilgai reikės dirbti, sakė, kad pabus su dėde L.. S. miegojo, kai išvežė ją į darbą. 10 val. jai paskambino, paklausė, ką veikia. Ji sakė, kad pavalgė, dėdė išvirė dešrelių, o dabar žiūri televizorių. 13 val. vėl paskambino. S. sakė, kad dėdė išjungė televizorių ir dabar ji žaidžia su telefonu. Paskambino 15 val., sakė, kad kai grįš viską pasakys. Klausė, kas yra, ji nesakė. Kalba taip ir baigėsi. Paskambino sūnus ir pasakė, kad atvažiuoja parsivežti dukrą. Kai grįžo iš darbo, S. jau namuose nebuvo, jie buvo išvažiavę. Sūnus sekmadienį ryte atvažiavęs pasakė, kad ji gyvenanti su pedofilu. Ji labai sureagavo, liepė kviesti policiją. Jis nesutiko, nes gali atimti vaikus, taip sakė jam D.. Dėl ko, nežino. Iš karto nesuprato, kas darosi. Po to įvyko konfliktas tarp jos vyro ir sūnaus, sūnus sudavė vyrui į veidą. Sūnus išvažiavo, vyras irgi išvažiavo, kodėl išvažiuoja, ji net nepaklausė, o vyras išvažiavo jai nieko nepasakęs. Atvažiavo kitas sūnus. Bendravo, nesuprato, kas įvyko. Kitas sūnus klausė, kas įvyko, tačiau ji nežinojo. Tik po to pasikalbėjo su sūnumi M., kuris paaiškino, ką L. liepė D. daryti. Kai grįžo L., klausė jo, kas buvo, jis sakė, kad nieko nedaręs, tik nuėjo nuogas pasiimti į miegamąjį rūbų. M. pasakė, kad L. S. liepė čiupinėti, kad rodė telefoną, daugiau nepamena, ką sakė. Iš pradžių nepatikėjo, kad taip galėjo būti. Vaikai kaltino ją, kad užstoja vyrą. Ji nežinojo, kur buvo jos vyras, kai išvažiavo iš namų, su juo nebendravo, buvo pakeitusi durų spyną, užblokavusi jo telefoną, suruošė dokumentus dėl skyrybų. Jai buvo pikta, kad vyras taip pasielgė su jos anūke. Vyras namo grįžo spalio mėnesio gale. Skyrybų pareiškimas jau buvo paruoštas. Jis sakė, kad ne kartą buvo atvažiavęs į namus, bet negalėjo įeiti, nes buvo pakeitusi spyną, jis durų nelaužė, nors galėjo įeiti į savo namus. Tuomet vyras jai pasakė, kad anūkei nieko nedarė, tik ėjo nuogas į kitą kambarį pasiimti rūbų. Su vyru gyvena viename būste, nes ji neturi kur eiti. Jie bendrauja, bet gyvena skirtinguose kambariuose. Nepastebėjo, kad jis galėtų lįsti prie anūkių. Būdavo, kad žaidžia su jomis, kartu žiūri televizorių, bet gal ji ko nors nesuprato. Sūnus anūkes nelabai dažnai palikdavo pas juos. S. dažniau palikdavo. Niekada mergaičių nepalikdavo vienų su vyru. A. vienos nėra palikusi su vyru. Kai gyveno išsinuomotame name, niekada nėra palikusi jos vienos su vyru. S. yra buvusi viena su jos vyru senajame name. A. nebuvo palikta viena senajame name. Netinkamo vyro elgesio su mergaitėmis nepastebėjo. Anūkių priešiškumo vyrui nepastebėjo. Anūkėms esant namuose, vyro draugai pas jį neateidavo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), buvo rūsys, rūsyje buvo nereikalingi daiktai, bulvės, uogienės. Į rūsį anūkės neidavo. Durys būdavo uždarytos. Nei karto ten nėra buvusios. Abi anūkės savo tėtį vadina vardu – M., nes taip liepė mama. Šiai dienai gal ir patikėtų tuo, kas parašyta kaltinamajame akte, kuo kaltinamas vyras. Jis gal per dažnai „būdavo telefone“, vis kažką veikdavo jame, paklausus sakė, kad nieko nedaro, nežinojo, ką jis ten darė. Anūkės nelinkusios apkalbėti. Su savimi į darbą yra vežusis tik S., A. niekada nesivežė, bendradarbės nėra mačiusios A. Kai ji būdavo, į darbą nevažiuodavo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra kviesta greitoji medicinos pagalba ne kartą dėl jos sveikatos, dėl vaikų sveikatos greitoji nė karto nebuvo kviesta. Policija buvo kviesta dėl vyro psichologinio smurto, kai remontavo namą. Pas L. draugai ne dažnai ateidavo. Tą dieną, kai jis buvo likęs namuose vienas su S., L. buvo liepusi sukrauti malkas. Vėliau sutiko vietinį žmogų, kuris paprašė jos pinigų už malkų sukrovimą, apie tai išgirdo pirmą kartą, jis sakė, kad susitarė su L., tada liepė reikalauti pinigų iš jo. Į svečius ateidavo tik (duomenys neskelbtini). Kai pas juos būdavo A., su ja rašydavo, piešdavo, gamindavo valgyti, ją vesdavosi su savimi, nes bijojo, kad ji neišbėgtų į gatvę. Kad jos vyras lindo prie A., ji nėra sakiusi. Kai anūkės būdavo abi, jos žaisdavo kieme. Vyras iš darbo grįždavo vakare, eidavo žiūrėti televizoriaus, o ji būdavo su anūkėmis. Sūnui yra rašiusi atsiprašymo žinutes. Ikiteisminio tyrimo pareigūną bandė papirkti. Tyrėjai iš (duomenys neskelbtini) bandė duoti kyšį, negerai pasielgė, kyšį davė sakydama, jog dėkoja už gerumą. Tyrėjas iš (duomenys neskelbtini) liepė daugiau niekada taip nebedaryti. Pakalbėjo su vyru ir jis paprašė duoti kyšį tyrėjai, nepagalvojo, kad bus toks įvykis, kad vyras taip pasielgė su jos anūke. A. nebuvo dingusi, kai sūnus su šeima svečiavosi pas juos, tokio įvykio nėra buvę. Kai gyveno kitame name viena, ne su vyru, atvyko sūnus M. su žmona D. Paprašė, kad sūnus nupjautų žolę. Bepjaunant sugedo žoliapjovė. D. tuo metu skaitė žurnalą. Sūnus žmonos paprašė pažiūrėti mergaites. D. išėjo į lauką, o ji buvo virtuvėje. D. šaukė, kad atvyko pailsėti, o ne vaikus žiūrėti. Jie susipyko. M. buvo neseniai po infarkto. D. puolė ją, sakė, kad atvyko pailsėti, o ne mergaičių žiūrėti. Kaimynai nėra kvietę policijos nei jai, nei vyrui, tačiau greitąją medicinos pagalbą yra kvietę. Vyras nėra smurtavęs fiziškai prieš ją, negali pasakyti, ar prieš mergaites yra smurtavęs. Tik vieną kartą kvietė policiją dėl vyro elgesio. Marti jos nemėgsta, nežino dėl ko. Buvo įvykis, kai M. su žmona atvyko pasiimti mergaitės, o kitas sūnus atvyko vėliau. Marti labai supyko, kodėl laukia atvykstant kito sūnaus ir neduoda mergaitėms valgyti. Buvo toks atvejis, kad M. prašėsi priimamas gyventi pas ją. Gimė A. Nuvyko ją aplankyti. D. mama klausė, ar mato, kokia gimė mergaitė. Nesuprato iš karto, ką ji norėjo pasakyti. Sūnus pasakė, kad A. turi (duomenys neskelbtini) sindromą. Po kiek laiko sūnus skambino ir sakė, kad išgirdo pokalbį žmonos ir jos mamos, kad jos nori atiduoti A., tada jis paklausė, ar priimtų jį su A. pas save, ar abu sugebės užauginti A.. Jis sakė, kad eina krautis daiktų ir kad atvažiuoja. Ji paruošė kambarį. Nežino, kas įvyko tada tarp jų, bet sūnus neatvyko su dukra gyventi pas ją. Jos vyrui L. B. buvo įkandusi erkė, sirgo (duomenys neskelbtini) liga, dėl ko pablogėjo jo atmintis, gal dėl to vyko dažniau psichologinis smurtas šeimoje, nes jis išsigindavo,

2022-12-27 D. B. pareiškime nurodyta, kad jos neįgali dukra A. B. patyrė seksualinę prievartą svečiuodamasi pas močiutę L. B., ją prievartavo L. B. vyras L. B.; taip pat ir dukra S. B. sakė, kad L. B. bandė ir prie jos priekabiauti. (1 t., b. l. 9-15).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-01-05 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų turimo valdybos 2-ame skyriuje buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl D. B. 2022-12-27 pateikto pareiškimo, kuriame nurodyta, kad jos dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2021 m. galimai patyrė seksualinį prievartavimą iš močiutės L. B. sutuoktinio L. B., kai vasaros metu atostogaudavo pas juos namuose (duomenys neskelbtini) miestelyje. (1 t., b. l. 1-7).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-02-14 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad L. B. atliko tvirkinamuosius veiksmus ne vien tik mažametės A. B. atžvilgiu, tačiau ir jos mažametės sesers S. B. atžvilgiu. Kaip nustatyta atliekamame ikiteisminiame tyrime, L. B., 2022 metų rugpjūčio mėnesį, vaikščiojo nuogas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo pačiu metu namuose buvo ir viską matė mažametė S. B.. Remiantis visa surinkta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga buvo pradėti tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir tęsiamas pagal 153 straipsnio 1 dalį dėl A. B. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl S. B.. (1 t., b. l. 16).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024-01-25 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo. Tyrimo metu gauta mažametės nukentėjusiosios S. B., gim. (duomenys neskelbtini), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu vaikui nustatytos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo L. B. veiksmais. S. B. nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Ikiteisminiame tyrime pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. (1 t., b. l. 30-32).

2023-01-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, kad namas yra dviejų aukštų, medinis, atskirtas per pusę. Kairioji namo dalis yra rudos spalvos su raudonos spalvos stogu, o dešinioji – pilkos spalvos su pilkos spalvos stogu. Namo viduryje yra raudonos spalvos durys, pro kurias patenkama į namą. Atidarius lauko duris, matoma namo laiptinė, kurios dešinėje ir kairėje pusėse yra po vienerias duris. Laiptinės priekyje yra mediniai laiptai, vedantys į palėpę. Per duris iš laiptinės patenkama į kairėje pusėje esančio buto virtuvę. Virtuvėje kairėje pusėje yra langas, prie kurio stovi stalas, priekyje yra virtuvinės spintelės, plautuvė ir dujinė viryklė, dešinėje pusėje yra krosnis ir spintelės. Tiesiai yra durys, pro kurias patenkama į vonios patalpą, kurios kairėje pusėje yra dušo kabina, priekyje – langas, o dešinėje pusėje – skalbimo mašina, praustuvė, spintelės. Virtuvės kairėje pusėje yra anga be durų, pro kurią patenkama į svetainę. Šio kambario kairėje pusėje yra stalas, drabužių kabykla, priekyje yra langas, prieš kurį yra sofa. Svetainės dešinėje ir kairėje pusėse yra durys. Atidarius kairėje pusėje esančias duris, patenkama į miegamąjį, kurio kairėje pusėje yra dvigulė lova ir naktinė spintelė, o dešinėje pusėje – langas, spintelė, televizorius. Miegamojo priekyje yra dar vienas langas, kurio dešinėje pusėje yra spinta. Atidarius dešinėje svetainės pusėje esančias duris matomas sandėliukas, kuriame yra spinta ir įvairūs daiktai. Iš laiptinės laiptais užlipus į antrąjį namo aukštą, matoma antro aukšto laiptinė, kurios kairėje pusėje yra durys į palėpę, palėpės kairėje pusėje yra lentos, sulankstoma kėdutė, o dešinėje pusėje – kėdė, lova, stalo stalčiai. (1 t., b. l. 51-61).

2023-02-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog namas yra medinis, rudos spalvos. Į namo vidų patenkama pro pagrindines lauko duris. Priešais yra laiptai į antrą aukštą, kairėje ir dešinėje pusėse yra durys. Pro dešinėje pusėje esančias duris patenkama į virtuvės patalpą. Joje yra stalas, krosnis, įvairūs asmeniniai daiktai, indai, pakabinti skalbiniai. Pro duris, esančias kairėje pusėje už krosnies, patenkama į kambarį, kuriame kairėje pusėje yra stalas su įvairiais asmeniniais daiktais, krėslas, lempa. Tiesiai matomos kitos durys. Dešinėje pusėje yra langas, prie lango stovi kėdė. Prie durų, esančių priekyje, stovi spintelė. Įėjus pro priekyje esančias duris patenkama į miegamąjį kambarį, kurio kairėje pusėje prie sienos yra pastatyta lova, dešinėje kambario pusėje prie sienos stovi spinta. Visame kambaryje yra asmeninių daiktų, drabužių. Užlipus laiptais į antrą aukštą matoma viena didelė erdvė, matomas kaminas, džiovinamos žolės, stovi verpimo ratelis. Rūsys yra po namu. Rūsio durys yra dešinėje namo pusėje, už kampo. Įėjus pro rūsio lauko duris, matomos dvejos durys – kairėje ir dešinėje pusėse. Abejos rūsio patalpos tuščios. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. (1 t., b. l. 62-70).

Iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos matyti, jog A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis. Pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 118-119).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023-08-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog planuojant A. B. ginekologinės apžiūros atlikimą, su gydytoja akušere ginekologe buvo išsiaiškinta, kad tyrimas gali būti atliekamas taikant bendrinę nejautrą. D. B. nurodė, kad apžiūra galima netaikant bendrinės nejautros, tik dalyvaujant jai kaip A. B. atstovei. Gydytoja nurodė, kad apžiūra galima tik su bendrine nejautra, negavus tėvų sutikimo tyrimo atlikti negalima. (1 t., b. l. 195-196).

Negavus tėvų sutikimo, tyrimas 2024-02-09 buvo atšauktas. (1 t., b. l. 199).

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą D. B. 2023-01-09 apklausos metu pateikė susirašinėjimo su S. B. 2022-08-20 nuotraukas. (2 t., b. l. 190-195).

Iš 2023-01-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog L. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. (3 t., b. l. 85-88).

2023-01-18 kratos protokole užfiksuota, jog atlikus kratą (duomenys neskelbtini) pas L. B., kratos metu rasta ir paimta: planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab A8“ su pilkos spalvos dėklu, be SIM kortelės; planšetinio kompiuterio įkroviklis; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ be SIM kortelių, su atminties kortele „micro SD HC“ 8 GB; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A32 5G“ su juodos spalvos silikoniniu dėklu ir „Tele2“ SIM kortele; nešiojamasis kompiuteris Notebook su įkrovikliu. (3 t., b. l. 114-117).

2023-04-06 skirta užduotis atlikti informacinių technologijų tyrimą. (3 t., b. l. 118-120).

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė T. G. patvirtino ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad spalio 17 d. – lapkričio 16 d. atliko ekspertizę ir parengė ekspertizės aktus A. B. ir S. B.. Abi mergaitės buvo atvykusios spalio 17 d., tą dieną betarpiškai bendravo su jomis, viską, apie ką kalbėjosi, surašė į ekspertizės aktus. Atsakė į klausimus nuo 1-mo iki 4-to, o klausimai nuo 5-to iki 8-to yra ekspertės psichiatrės kompetencija. Jos kaip psichologės užduotis yra išanalizuoti pažintinius gebėjimus, bendrai emocinę būseną ir pateikti tiriamosios kaip liudytojos vertinimą. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. B. negali ir negalėjo būti liudytoja. Taip yra ne dėl jos psichikos būsenos, o dėl jai nustatytų labai žemų intelektinių gebėjimų, ribotų gebėjimų, priešiškumo, įtarumo, kas yra jos individualūs ypatumai, taip pat ir dėl veiksmų esmės nesuvokimo. Ekspertizės metu analizuojamos priežastys, dėl kurių vaikai gali arba negali būti liudytojais, dalyvauti teisminiuose procesuose. Psichikos būsena yra viena iš sudedamųjų dalių. Gali būti, kad dėl kažkokio psichikos būsenos sutrikimo negalėtų priimti sprendimo. A. B. nebuvo nustatyta kažkokių psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėtų būti liudytoja, bet tų priežasčių, dėl ko negali būti liudytoja, gali būti daugiau, ne tik dėl psichikos būsenos. Dėl psichikos būsenos ji liudytoja galėtų būti, bet dėl pažintinės veiklos ypatumų, dėl jai būdingų individualios veiklos ypatumų, bendrai jos santykių kūrimo būdo liudytoja ji būti negali. Jos kaip ekspertės atsakymai neprieštarauja vienas kitam, tiesiog analizuoja skirtingas sritis. Nepriklausomai nuo procedūros A. B. negalėjo ir vis dar negalėtų būti liudytoja bendrai šiame procese. A. B. pažintiniai gebėjimai, nors ir apsunkinti, jie nėra visiškai sutrikę, kad ji negalėtų mokytis arba suprasti kažkokių dalykų, ji gali ir mokytis, dalyvauti pokalbiuose, ką matė ekspertizės metu, tačiau kalbant konkrečiai apie šitą procesą, analizuojant viską, apie ką A. B. yra pasisakiusi, atsiskleidžia, kad ji nėra pajėgi pateikti įvykių nuosekliai. Pačias konkrečias faktines aplinkybes teoriškai galėtų įsiminti, tačiau jos pasakojimai skirtingomis aplinkybėmis skiriasi, yra prieštaringi vieni kitiems, net ir apie byloje tiriamus įvykius, visas pasakojimas fragmentiškas ir nenuoseklus, todėl ir konstatuota, kad ji konkrečiai šiame tyrime negalėjo ir negali būti liudytoja, ji negali pateikti vientiso įvykių vaizdo. Iš visos medžiagos matyti, kad jos pasisakymai apie veiksmus nėra netgi nuoseklūs, ji kalba, kad ir kaltinamasis vedėsi ją į tą rūsį, ir kažkoks klasiokas yra vedęsis į tą rūsį. Tų patirčių, atrodo, yra tiek daug, kad šiuo metu nėra galimybės diferencijuoti konkrečiai kiekvienos patirties atskirai, kad išskirti, kas su kuo susieta. Ekspertizės metu nebuvo galimybės diferencijuoti visų jos turimų patirčių ir kiekvienos galimos patirties poveikio jos emocinei būsenai. Iš bylos medžiagos galima matyti, ir tiriamosios mama pasisako apie tai, kad linkusi pafantazuoti, sumaišyti kažkokius dalykus, bet, kaip akte ir nurodyta, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas, tačiau diferencijuoti jos patirčių, ar jos yra tiesioginės ar jos yra netiesioginės, ekspertizės metu nebuvo įmanoma. Vis dėlto, atsižvelgiant į tą stebimą jos seksualizuotą elgesį, gana aiškias ir konkrečias lytiškumo žinias, kurių A. B. amžiaus ir profilio išsivystymo vaikai negalėtų turėti, ir jos pasakojimus, yra daroma išvada, kad ji yra tokio protinio išsivystymo lygmens, ir tokio amžiaus, kuomet neturėdama kažkokių patirčių, negalėtų sugalvoti tokių dalykų. Iš kur tos patirtys yra įgytos, labai sunku pasakyti, nes A. B. skirtingomis aplinkybėmis labai daug šaltinių nurodo – ir klasiokai, ir galimos patirtys su įtariamuoju, ir kitus vardus mini, kalba apie matytus seksualinio pobūdžio filmukus. Tai visų patirčių diferencijuoti šiuo metu nėra galimybės, atskirti kas su kuo susiję, kokia būsena, iš kurios patirties ateina. A. B. yra tokio protinio išsivystymo lygmens, kuomet neturėdama jokių patirčių negalėtų išsigalvoti tokių labai konkrečių jos amžiuje neprieinamų žinių apie lytiškumą. Vis dėlto tų patirčių ji pati nurodo tiek daug, kad jų atskirti, kas su kuo susieta, kas iš ko atkeliauja, ekspertizės metu nebuvo galimybės. Neturėdama kažkokių tiesioginių ar netiesioginių patirčių, negalėtų sugalvoti, turėti šiaip tokios informacijos, kur ten ką galima kišti, kaip gali įvykti, tačiau pasakyti, iš kurios patirties tas ateina yra labai sudėtinga. Neatmetama, kad atsiradusias atminties spragas kažkokiuose įvykiuose ji gali užpildyti kitur matyta, girdėta, patirta informacija, negalėdama kažkaip kitaip suprasti ir sudėlioti paveikslą, bet ekspertizės metu konkrečiai atskirti, kad va čia yra nuoseklus ir detalus pasakojimas apie įtariamąjį, ar apie mokyklą, labai sudėtinga, nes tie pasakojimai yra tiek persipynę, kad atskirti ir įvertinti jos emocinę būseną nebuvo galimybės. Dėl savo mažo amžiaus, protinio išsivystymo lygmens, neturėdama kažkokių patirčių, ji negalėtų pateikti tos medžiagos, kurią ji pateikia. A. B. gali pasakoti apie matytus filmus ir apie kažkokias savo patirtis, bet konkrečiai šituo jos atveju, neatmetama, kad atsiradusias kažkokias atminties spragas, arba jausdama spaudimą papasakoti, ko iš jos tikimasi, gali užpildyti savo turima informacija. Tai gali būti ir filmukų informacija, netiesioginis tyrimas. Seksualinio pobūdžio filmukų žiūrėjimas irgi yra netiesioginis seksualinis patyrimas, kurio neturėtų turėti. Tai net ir tokių filmukų žiūrėjimas irgi yra jos patirties dalis. Konkrečiai šiuo atveju A. B. negali įvardinti savo statuso, kas ji yra šioje byloje, kas yra tiriama, ir tuo pačiu iš psichologinės pusės yra vertinamas vaiko gebėjimas duoti parodymus. Tas gebėjimas susidaro iš daugybės įvairių skirtingų faktorių, kurių vienas ir yra gebėjimas nuosekliai atkartoti savo žodžius. Gebėjimas būti liudytoju siejamas su daugybe skirtingų faktorių, vienas jų yra savo statuso supratimas, antras gebėjimas palaikyti pokalbį ir papasakoti, nes kaip gali būti liudytoju, jei ateina į apklausą ir negali pasakoti, suprasti klausimų. Nepaisant to, kad ji gali palaikyti bent minimalų pokalbį ir suprasti tam tikrus klausimus, sudalyvauti, jos gebėjimas kalbėti, pasakoti, suprasti, kas yra tiriama konkrečiai šioje byloje, yra tiek apsunkintas, kad ji negali būti liudytoja. Priklausomai nuo situacijos, ji tikrai gali, pavyzdžiui, papasakoti ką šiandien valgė, galima ją atsivesti į apklausų kambarį, paklausti vardo, pavardės, paklausti, su kuo ji gyvena. Ją galima pasikviesti į apklausų kambarį ir kalbinti, ir ji kalbės, bet kalbant konkrečiai apie šitą juridinę situaciją, kuri yra susiklosčiusi, ją galima kalbinti, bet bus gauti susimaišę, nenuoseklūs, su neaiškiomis detalėmis parodymai, galbūt užpildžius atminties spragas kažkokiais kitokiais dalykais. Todėl ją vertinti kaip liudytoją šiame procese nėra galimybės. Bendrai lytiškumo tema jai sukelia tokius sudėtingus išgyvenimus, kad pasakoja vienu ypu, įvykių atskirti neįmanoma. Jos priešiškumas, nusiteikimas kalbėti veikia jos bendrą būseną. Prieš apklausas yra pasirengiama ir kalbamasi su vaikais, jie yra paruošiami. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. yra būdingas prieštaraujantis, priešiškas elgesys, ne nauja aplinka nulemia jos tokias reakcijas, o bendrai jai būdingas priešiškumas, gynybiškumas, greitai kylantis susierzinimas. Protinis atsilikimas nėra priežastis, dėl kurios negalėtų būti apklausiami asmenys. A. B. kalba ir vartoja daug visokių žodžių, kurių neturėdama tiesioginių patirčių, negalėtų žinoti, bet tuo pačiu iš visos pateiktos medžiagos matyti, kad jos patirtys painiojasi tarpusavyje, vienu metu kažkas būna, kitu metu nebūna, kažkas atėjo, kažkas neatėjo. Tai yra bendrai apie jos pasakojimo būdą, galima spręsti, kad ji visas tas patirtis yra suplakusi į vieną visumą. Konkrečios ekspertizės metu, kurią atliko, atskirti patirtis galimybių nebuvo. Analizuojant visą pateiktą medžiagą apie byloje tiriamus įvykius ir bendrai tiriamosios pasisakymus, atsiskleidžia, kad ji nėra pajėgi pateikti įvykių nuosekliai, tie pasakojimai skirtingomis aplinkybėmis skiriasi, yra prieštaringi vieni kitiems, todėl nėra galimybės sieti savo pasakojimą, suprasti įvykių sekos, pasakojama apie situaciją skirtingai, pateikia galimą skriaudiką, ir analogiškas situacijas priskiria tai įtariamajam, tai vaikams mokykloje, tai tėčiui. Kiekvienas vaikas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo ypatumus ir gebėjimus. Ekspertizės atveju visos išvados, kurios yra priimtos, yra atliktos, padarytos, remiantis tiek būdingais individualiais ypatumais, tiek bylos medžiaga, tiek specialiosiomis teismo psichologijos žiniomis. Šiuo atveju A. B. buvo vertinama iš jai būdingų ypatumų, jos gebėjimų. A. B. atliko ir intelekto testą, pažintinės veiklos ypatumams skirtas vertinti užduotis, ir kartu visa ta medžiaga buvo perduota specialistams ir buvo prieita prie tokių išvadų. A. B. mąstymas dėl jai išsivysčiusio intelekto yra itin konkretus, ji linkusi priimti viską itin tiesiogiai, nesupranta perkeltinių prasmių, jos pasakojimo modelis irgi yra toksai, kad ji labiau linkusi kalbėti konvertuotai, apie jai individualiai būdingus, įdomius ir svarbius dalykus, į klausimus atsakinėja selektyviai. Apie jos galimai negatyvias patirtis liudija įvairios aplinkybės, kurias jau įvardino. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar prieš atliekant ekspertizę jau vyko kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jau buvo kalbinama A. B., konkrečiai apie kažkokį jos atžvilgiu galimai nederamą seksualinį elgesį. Sesės atsivėrimas negali tiek paskatinti ir jos atsivėrimo. Kalbant apie A. B., ekspertizės metu nebuvo įmanoma diferencijuoti jos patirčių ir atsivėrimų, kadangi jų yra labai daug. Tokių duomenų, kad su A. B. kelis metus iš eilės nuolatos būtų kalbama apie kažką nebuvo gauta. Nesako, kad su ja neįmanoma buvo turėti kontakto, tas yra pažymėta ir ekspertizės akte, tačiau tikėtina, kad pokalbio metu atsakinės į klausimus selektyviai, painios kažkokias aplinkybes, norės įsiteikti, ar kažkaip kitaip elgtis. Iš medicininės dokumentacijos matyti, kad jai net yra nustatytas prieštaraujančio nepaklusnumo sindromas, kas atspindi jos buvimą ir nebuvimą kažkokiame kontakte. Yra net mokyklos charakteristika, kurioje nurodoma, kad A. B. neįsitraukia, stengiasi nevadovauti, nekomentuoti. D. S. B. gali paaiškinti, kad nors tuoj po įvykio ji buvo išsigandusi, tačiau ją pasiėmus ir parsivedus į kažkokią saugesnę aplinką, ji tikrai galėjo pasikeisti, žaisti, įsitraukti į žaidimus ir tai neprieštarauja jos parodymams. Išvadoje pažymėta, kad jai būdingas intensyvus jausmų slopinimas, ji galėjo juos užgniaužti ir neparodyti. Tą patį galima teigti ir apie jos atsiskleidimą, kuris atitinka jai būdingus individualius ypatumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje išklausius garso įrašą, kaltinamasis L. B. patvirtino, jog įraše užfiksuotas jo balsas.

Kaltinamasis L. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų amžiaus asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018). Tvirkinamaisiais veiksmais taip pat pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susirašinėjimo metu siunčiamos seksualinio pobūdžio žinutės, pornografinio pobūdžio nuotraukos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo L. B. kaltė dėl nukentėjusiosios S. B. tvirkinimo ir sveikatos sutrikdymo jai padarymo įrodyta. Pats kaltinamasis L. B. kaltę iš dalies pripažino, parodydamas, kad prieš nukentėjusiąją S. B. vaikščiojo nuogas, rodė nuogos moters nuotrauką, taip pat pripažino, jog nukentėjusiosios S. B. darytame garso įraše užfiksuotas jo balsas. Garso įraše girdima kaip kaltinamasis L. B. nukentėjusiajai S. B. siūlo žiūrėti nuotraukas, kalba apie nuotraukoje užfiksuotos moters krūtis, aiškina, kad ir S. B. bus tokios krūtys, taip pat kalba apie apatines kelnaites, klausia S., kurios gražesnės, prašo uždėti ranką, parodyti, ar jau plaukiukai jai dygsta. Įrašas visiškai atitinka nukentėjusiosios S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kaltinamasis L. B. vaikščiojo nuogas priešais ją, būdamas nuogas prašė išrinkti jam apatinius drabužius, paėmęs jos ranką ja lietė savo lytinį organą, savo rankomis glostydamas lietė jos lytinius organus, krūtinę, kojas bei rodė pornografinio pobūdžio medžiagą – nuogos moters nuotrauką. Tai, jog nukentėjusioji S. B. pasakojo apie šiuos kaltinamojo L. B. veiksmus, patvirtino teisme apklausta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. B., liudytojai M. B., A. C.. Netikėti nukentėjusiosios S. B. parodymais nėra pagrindo, kas patvirtinama teismo psichologijos-teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Kaltinamojo L. B. veiksmai pagal jų pobūdį laikytini tvirtinamaisiais. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė dėl nukentėjusiosios S. B. tvirkinimo įrodyta.

Kaltinamasis L. B. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens – nukentėjusiosios S. B. tvirkinamuosius veiksmus. Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, požymius. Patikslintina kaltinime nurodyta data – iš parodymų, bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo 2022 m. rugpjūčio 20 d., todėl kaltinime nurodytina ši data.

Dėl kaltinamojo L. B. 2022 m. rugpjūčio 20 d. atliktų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. B. sveikata, kas patvirtinama teismo psichologijos-teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Ši kaltinamojo L. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte požymius.

Taip pat L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamuosius veiksmus - nenustatytą skaičių kartų mažametę nukentėjusiąją A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nusivedęs į namo rūsį, rodė jai savo lytinį organą, rodė pornografinio pobūdžio medžiagą, kišo lytinį organą prie burnos, taip ją tvirkino.

Kaltinamasis L. B. neigė padaręs šią nusikalstamą veiką, nurodė, jog jokių veiksmų prieš nukentėjusiąją A. B. nėra atlikęs, jos niekada į rūsį nesivedė, viena su juo A. B. niekada nebuvo palikta. Liudytoja L. B. taip pat teisme tvirtino, jog nukentėjusioji A. B. niekada viena su kaltinamuoju L. B. nebuvo palikta. Nukentėjusioji A. B. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau juos duoti parodymai nenuoseklūs, neatitinka kaltinime L. B. nurodytų aplinkybių. Atlikus teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad A. B. negalėjo ir negali būti liudytoja (t. y. duoti parodymų) nagrinėjamoje byloje dėl labai žemų intelektinių bei ribotų kalbinių gebėjimų, gynybiškumo, priešiškumo, įtarumo. Šias išvadas patvirtino teisme apklausta ekspertė T. G., kuri paaiškino, jog A. B. nėra pajėgi pateikti įvykių nuosekliai, tie pasakojimai skirtingomis aplinkybėmis skiriasi, yra prieštaringi vieni kitiems, todėl nėra galimybės sieti pasakojimą, suprasti įvykių seką, nes apie tą pačią situaciją buvo pasakojama skirtingai, pateikiamas galimas skriaudikas ir ta pati situacija priskiriama tai kaltinamajam, tai vaikams mokykloje, tai tėčiui, todėl neįmanoma diferencijuoti jos patirčių ir atsivėrimų. Kitų tiesioginių kaltinamojo kaltės dėl nukentėjusiosios A. B. tvirkinimo įrodymų nėra. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. B., liudytojų parodymai duodami interpretuojant nukentėjusiosios A. B. pasakojimus, darant prielaidas, spėliojimus, kad toks kaltinamojo elgesys galėjo būti. Pagal suformuotą teismų praktiką, visos kylančios abejonės gali būti vertinamos tik kaltinamojo naudai, prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis L. B. dėl nukentėjusiosios A. B. tvirkinimo išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis L. B. neteistas (4 t., b. l. 122-124), dirba (4 t., b. l. 125-127), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 160), buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 131-134).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam L. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes straipsnio sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, skiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo L. B. amžių, sveikatos būklę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį ir skiriant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

2023-01-18 Raseinių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos S. G. nutarimu kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 18-21) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateiktas nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos ir 1 358 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo (5 t., b. l. 107-151). Taip pat buvo pateiktas prašymas dėl pareikšto civilinio ieškinio patikslinimo – turtinė žala 1795 Eur, bendros su S. B. išlaidos 947,17 Eur (6 t., b. l. 1-52, 76-94). 2025-06-13 pateiktas prašymas dėl civilinių ieškinių reikalavimų patikslinimo – prašoma priteisti nukentėjusiajai A. B. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2 715,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas (7 t., b. l. 33-34).

Kadangi kaltinamasis L. B. dėl nukentėjusiosios A. B. tvirkinimo išteisinamas, nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 dalies 2 punktas).

Byloje pateiktas nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos ir 1358 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo (5 t., b. l. 152-155). Taip pat buvo pateiktas prašymas dėl pareikšto civilinio ieškinio patikslinimo – turtinė žala 395,34 Eur, bendros išlaidos su A. B. 947,17 Eur (6 t., b. l. 53-75, 76-94). 2025-06-13 pateiktas prašymas dėl civilinių ieškinių reikalavimų patikslinimo – prašoma priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 095,11 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas (7 t., b. l. 33-34).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Nukentėjusiajai S. B. dėl tyčinių kaltinamojo L. B. veiksmų buvo sutrikdyta sveikata. Sveikatos sutrikdymo pasekmėms pašalinti buvo patirtos išlaidos, jų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Nukentėjusioji S. B. dėl tyčinių kaltinamojo L. B. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pripažįsta, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistinos neturtinės žalos sumą mažina iki 5 000 eurų.

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą D. B. pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo – 5 936,67 Eur bei kelionės išlaidų 104,86 Eur atlyginimo (7 t., b. l. 37-40).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiąsias teisme atstovavo advokatė, su kuria sutartį sudarė nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą D. B.. Patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina pateikti teismui dokumentai. Kaltinamasis L. B. pripažįstamas kaltu dėl nukentėjusiosios S. B. tvirkinimo ir jos sveikatos sutrikdymo. Todėl nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. B. iš kaltinamojo L. B. priteistinos išlaidos, patirtos nukentėjusiąją atstovavusios advokatės paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą patirtos kelionės išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, todėl pripažintinos kelionės išlaidomis ir atlygintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 1 dalies).

Daiktiniai įrodymai: 1) planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab A8“ su pilkos spalvos dėklu, be SIM kortelės, planšetinio kompiuterio įkroviklis, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ be SIM kortelių, su atminties kortele „micro SD HC“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A32 5G“ su juodos spalvos silikoniniu dėklu ir „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, nešiojamasis kompiuteris Notebook su įkrovikliu paliktini neribotam kaltinamojo L. B. disponavimui; 2) nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą pateiktas mobilaus ryšio telefonas Xiaomi Redmi 9A, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. B.; 3) DVD ir CD-R diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (dėl S. B. tvirkinimo) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (dėl sveikatos sutrikdymo S. B.), ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę L. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant pareigas: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią priemonę įvykdant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią L. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones L. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B. dėl nukentėjusiosios A. B. tvirkinimo išteisinti nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios S. B. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš L. B. nukentėjusiajai S. B. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 095,11 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus 11 centų) turtinei žalai atlyginti, iš viso 6095,11 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 11 centų), ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš L. B. nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. B. 5 936,67 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 67 centus) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš L. B. nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. B. 104,86 Eur (vieną šimtą keturis eurus 86 centus) atlyginti kelionės išlaidoms.

Daiktinius įrodymus: 1) planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab A8“ su pilkos spalvos dėklu, be SIM kortelės, planšetinio kompiuterio įkroviklį, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ be SIM kortelių, su atminties kortele „micro SD HC“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A32 5G“ su juodos spalvos silikoniniu dėklu ir „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, nešiojamąjį kompiuterį Notebook su įkrovikliu palikti neribotam L. B. disponavimui; 2) mobilaus ryšio telefoną Xiaomi Redmi 9A, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą D. B.; 3) DVD ir CD-R diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.