Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo A. (E.) Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 144,80 Eur turtinę žalą ir 35 000 Eur neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Kybartų pataisos namų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės prašo priteisti turtinę ir neturinę žalą iš Kybartų pataisos namų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio ginčai nepatenka į CK 6.272 straipsnio numatytą bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, nes byloje turės būti vertinami Kybartų pataisos namų viešojo administravimo veikla. Tokio pobūdžio reikalavimas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir ginčas teismingas administraciniam teismui. Ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susiję su viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, todėl turėtų būti pareikštas tokio pobūdžio ginčus nagrinėjančiam administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. T-15/2016). Analogiškos pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2170-560/2016). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti ne Vilniaus miesto apylinkės teismas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. Č. prašo išspręsti kam teisminga nagrinėti bylą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė nagrinėti ieškovo skundą (ieškinį), nes jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovas nauju ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau ir šis atsisakė nagrinėti jo ieškinį kaip neteismingą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Kybartų pataisos namų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti, kaip paduotą pažeidžiant rūšinį teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9270-142/2016 taip pat atsisakė priimti E. Č. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 144,80 Eur turtinės žalos ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio bylos ir jos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. CK 6.271 straipsniu. Tačiau bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose (CK 6.272 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Šiaulių PK, Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų, Kybartų pataisos namų tarnautojų neteisėtais veiksmais, susijusiais su netinkamu kratos organizavimu ir jos atlikimu, taip pat su prokurorų neveikimu, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie pagal savo pobūdį būtų siejami su minėtų institucijų administravimo veikla, apeliantas nenurodo. Taigi byloje keliami reikalavimai susiję tik su žalos, padarytos netinkamai organizuojant ir atliekant kratą, taip pat dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie patenka į Civilinio kodekso 6.272 straipsnio taikymo sritį t. y. į bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, nes šiuo atveju turės būti vertinami pareigūnų, atlikusių kratą, bei prokurorų veiksmai.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė LR ABTĮ ir civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. (E.) Č. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.