Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM ir Kybartų pataisos namų, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie LR VRM ir Kybartų pataisos namų, 500 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Nurodė, kad ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, bendrininkaudami su Kybartų pataisos namų pareigūnais ir veikdami kaip nusikalstamas susivienijimas, Kybartų pataisos namų gyvenamojoje zonoje eilę kartų vykdė pogromus, žemino ieškovo orumą, neteisėtai vartojo prieš jį fizinį ir psichinį smurtą, jį kankino, elgėsi su juo žiauriai, nežmoniškai, žalojo jo sveikatą, naikino bei gadino jo nuosavybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-04 nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Teismas pažymėjo, jog byloje prašoma priteisti neturinę žalą iš Kybartų pataisos namų. Tokio pobūdžio ginčai nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio numatytą bendrosios kompetencijos teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, nes byloje turės būti vertinami Kybartų pataisos namų viešojo administravimo veikla. Tokio pobūdžio reikalavimas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį ir ginčas teismingas administraciniam teismui. Ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susiję su viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, todėl turėtų būti pareikštas tokio pobūdžio ginčus nagrinėjančiam administraciniam teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-08-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį arba kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją.Nurodo, jog oficialioje konstitucinėje doktrinoje teigiama, kad asmens, manančio, jog jo teises yra pažeistos, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teises negalima apriboti arba paneigti, taip pat negali būti nepagristai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu esą byla teisminga administraciniam teismui – kriminaliniu nusikaltimu padaryta žala negali būti vertinama kaip viešojo administravimo veikla padaryta žala, kriminaliniai nusikaltimai nėra viešuoju administravimu, smūgių sudavimas ir kitoks žiaurus kankinimas nėra „aktais“ CK 6.271 straipsnio prasme. Siekis perduoti bylą administraciniam teismui yra apsimestinis, tuo siekiama sunaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-08-01 nutartimi iš atsakovo atstovų išreikalautus įrodymus. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ieškinio prašymų imtis skubių laikinųjų apsaugos priemonių įrodymams išsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka.Spręsdama ginčus dėl teismingumo, Specialioji teisėjų kolegija nė kartą yra išaiškinusi, jog pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), tačiau ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011-11-09 nutartis, priimta byloje Nr. T-58-2011; 2016-03-31 nutartis, priimta byloje Nr. T-32/2016; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje, kuri būtų iškelta priėmus ieškinį, turėtų būti vertinama Kybartų pataisos namų viešojo administravimo veikla ir tai patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį, kas sąlygoja, jog byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovu yra nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos ir Kybartų pataisos namų, o ne konkretūs Viešojo saugumo tarnybos bei Kybartų pataisos namų pareigūnai kaip fiziniai asmenys, todėl jų galimai neteisėti veiksmai būtų vertinami kaip Kybartų pataisos namų atliekamos viešojo administravimo veiklos sudėtinė dalis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kas sąlygoja, jog nėra pagrindo jo traktuoti apsimestiniu.Apeliacinės instancijos teismas papildomai paaiškina, jog teisėtas ir pagrįstas atsisakymas priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, ieškovui paaiškinant, kad jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, yra ne asmens teisės kreiptis į teismą ribojimas ar apsunkinimas, o šios teisės tinkamo realizavimo užtikrinimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus, susijusius su nepagrįstu teismingumo nustatymu, atmeta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.