- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- II-211-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00135-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. D. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D. D., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28503-2022 (ROIK 22189935954).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28503-2022 (ROIK 22189935954) M. D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 19 d. 00.55 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rodydamas savo išskirtinumą be siekdamas į save atkreipti dėmesį, tyčia nuspaudė akceleratoriaus pedalą, taip sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus (kairę ir dešinę), taip priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti bei automobilį slysti į šoną, šiais veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui bei jų turtui, nes aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, tai yra veikė iš chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto nuostatas. Jam paskirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 12-15).
Šalies argumentai
Dėl šio nutarimo M. D. D. per savo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją G. K. pateikė skundą, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog 2022 m. lapkričio 19 d. su drauge baigęs darbą (duomenys neskelbtini), sėdo į jam priklausantį automobilį ir ruošėsi važiuoti namo. Jam važiuojant aikštelėje automobilį sumėtė, po ko automobilis pradėjo slysti šonu. 2022 m. lapkričio 19 d. buvo pirmoji diena, kai (duomenys neskelbtini) iškrito sniegas, o vairuoti tokiomis sąlygomis galiniais ratais varomą automobilį M. D. D. teko pirmą kartą (automobilio vairavimo stažas 1 metai, automobilis įsigytas 2022 m. rugpjūčio mėnesį). Siekdamas išvengti eismo įvykio, M. D. D. paspaudė akceleratoriaus pedalą ir tikėjosi automobilį ištiesinti. Nusižengimo tyrimo metu M. D. D. nurodė, kad jo automobilyje buvo sugedusi antipraslydimo sistema. Į 2022 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pareiškėjas atvyko tuo pačiu nutarime nurodytu automobiliu, nutarimą priėmęs pareigūnas, išklausęs M. D. D. ir sužinojęs, kad automobilis yra prie komisariato, pats nuėjo patikrinti automobilio būklę bei įsitikino, kad automobilyje tikrai neveikė saugumo sistema. Todėl nutarime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo nurodytas automobilio saugos sistemos gedimas tėra M. D. D. gynybinė pozicija. Nesutinka su nutarimą priėmusio pareigūno subjektyviu vertinimu, kad M. D. D., žinodamas, jog automobilyje neveikia antipraslydimo sistema, turėjo elgtis priešingai – pasirinkti mažą važiavimo greitį posūkiuose, o ne akceleruoti automobilį manevro metu. Kiekvienas žmogus yra individualus ir kritinėje situacijoje gali priimti ne patį teisingiausią sprendimą. Dažnu atveju žmogus kritinėje situacijoje, ypatingai automobilio vairavimo atvejais, elgiasi vedinas instinkto, o ne vadovaudamasis kadaise išklausytais teoriniais mokymais. Todėl šiuo atveju daryti išvadą, kad M. D. D. norėjo ir siekė chuliganiškai vairuoti automobilį, kadangi vietoje to, kad sumažintų greitį, nuspaudė akceleratoriaus pedalą, ypatingai vertinant M. D. D. itin mažą vairavimo stažą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, yra nepagrįsta bei neteisinga. Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai itin formaliai sureagavo į M. D. D. dėl vairavimo patirties trūkumo, automobilio slidžiame kelyje nesuvaldymo faktą ir tai fiksavo kaip pažeidimą. Vairavimo manevras, nepasirinkus saugaus greičio, savaime nėra pakankamas konstatuoti chuliganiško vairavimo faktą. Pareiškėjas chuliganiškai nevairavo ir to nesiekė. Galiausiai M. D. D. atlikta veika tikrai nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog galėtų būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Iš Institucijos pateiktų duomenų matyti, kad įvykio metu kitų eismo dalyvių šalia neužfiksuota, nebuvo ir pėsčiųjų. Įvertinant aplinkybę, kad eismas neveikiančio prekybos centro aikštelėje nėra intensyvus, aplinkui jokių žmonių nesimato, teigti, jog M. D. D., atlikdamas slidžiame kelyje posūkio manevrus, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra. Galimai pareiškėjas, atlikdamas posūkio manevrą slidžiame kelyje, veikė kiek neatsargiai ir neatidžiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir chuliganiškai. Byloje nepaneigta, jog M. D. D. vairuojamas automobilis slydo ne dėl to, kad vairuotojas to ir siekė, tačiau dėl slidžios kelio dangos, oro sąlygų bei pastarojo vairavimo įgūdžių stokos. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina M. D. D. veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų — kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai), nei objektyviosios sudėties elemento — veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių, saugumui keliančio vairavimo), todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena M. D. D. atžvilgiu nutrauktina (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su M. D. D. skundu nesutinka. Išnagrinėjusi ir įvertinusi surinktų įrodymų visumą, mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28503-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, tai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. M. D. D. vairuodamas automobilį, akivaizdžiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, taip sukeldamas akivaizdų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų (t. y. automobilyje buvusios keleivės) saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Nors M. D. D. teigia, jog vairuojamas automobilis slydo ne dėl to, kad vairuotojas to ir siekė, tačiau dėl slidžios kelio dangos, oro sąlygų bei pastarojo vairavimo įgūdžių stokos ir sugedusios antipraslydimo sistemos, negauta jokių paaiškinimų, kodėl jis kartojo šiuos veiksmus važiuodamas antrą ratą ir nutraukė savo veiksmus tik privažiavus policijos automobiliui (pastebėjus jį). Todėl pareiškėjo teiginius Institucijos pareigūnas teisingai vertino kaip gynybinę poziciją, kuri neatitinka kitų byloje esančių duomenų. M. D. D., teigdamas, kad žinojęs, jog automobilyje neveikia antipraslydimo sistema, turėjo elgtis priešingai, t. y. pasirinkti mažą važiavimo greitį posūkiuose, bet ne akceleruoti automobilį manevro metu, juolab nekartoti šių veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nusižengimo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, prekybos centro aikštelėje, kurioje yra ir kitų eismo dalyvių ir kitų eismo dalyviams priklausančių automobilių, automobilyje buvo keleivė, tačiau M. D. D. tyčia nevairavo saugiai ir su automobiliu atliko pakartotinius šoninio slydimo veiksmus, taip siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui (ir keleivės) ignoravimą. Nekyla abejonių, kad M. D. D., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 48-49).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. D. D. skundą palaikė ir paaiškino, kad tuomet dar dirbo barmenu. Apie 00.30 val. baigė darbą. Kartu buvo draugė, kurią turėjo parvežti namo. Įsėdus į automobilį ji negalėjo apsispręsti, kur važiuoti. Kai pradėjo važiuoti, draugė pasakė važiuoti į kitą pusę, pradėjus važiuoti į jos nurodytą pusę, mašina paslydo. Jo vairuotas automobilis nebuvo pats geriausias. Bylos nagrinėjimo metu pareigūnas patikrino, kad neveikė nei praslydimo, nei ABS sistemos. Tą naktį buvo labai slidu, tai buvo pirma diena, kai pasnigo, ir mašiną užnešė. Išsilyginęs važiavo ramiai. Jo veiksmus gal ir galima traktuoti kaip blogą vairavimą, tačiau tai buvo daroma tikrai ne iš chuliganiškų paskatų. Jo mašina slydo tik vieną kartą. Buvo pirmas sniegas, ledas, jis po darbo pavargęs, neveikė praslydimo sistema, o automobilis varomas galiniais ratais, taip ir gavosi. Pavojaus jo keleivei kilti negalėjo. Įraše aiškiai matosi, kad slydo jis tik vieną kartą ir netyčia. Antrą kartą jis tiesiog pasirinko saugesnį greitį. Bet mergina negalėjo apsispręsti, į kurią pusę jiems sukti, ir jie tiesiog važiavo ratu. Kai jis ėmė važiuoti į dešinę, ji pasakė važiuoti į kairę, ir jie dar kartą apsisuko. Galbūt jis nepasirinko saugaus greičio. Greitis buvo leistinas, bet gal nepakankamai saugus tai dienai. Tai buvo pirma jo turėta mašina, varoma galiniais ratais. Tuo metu jo vairavimo stažas buvo tik vieneri metai „popieriuje“, nes žiemą jis nevažinėjo, pradėjo tik pavasarį. Jo veiksmai tą dieną nebuvo tyčiniai, jis tikrai vieną kartą slydo, o kitą kartą važiavo jau normaliai.
Liudytojas E. K., (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini) aikštelėje pastebėjo, kaip iš stovėjimo vietos išvažiuoja baltas Mercedes automobilis ir jis slydo šonu. Be to jis privažiuojant policijos automobiliui tiesiai prieš jų akis bandė pravažiuoti slysdamas šonu ir buvo sustabdytas. Tai atrodė kaip tyčiniai veiksmai. Matėsi, kaip apsisuka galiniai ratai ir kad jis akceleratoriaus pedalą specialiai spaudžia. Jei asmuo laikė vairuotojo egzaminą, turėtų žinoti, kad galiniais ratais slystanti mašina turi būti stabdoma, o ne spaudžiamas akceleratoriaus pedalas. Vairuotojas darė atvirkščiai. Išvažiavo iš stovėjimo vietos šonu, grįžo, ir vėl slydo šonu, tada buvo sustabdytas. Dabar jau nelabai pamena, ką aiškino vairuotojas, bet mano, kad gynybinė jo versija buvo, kad jį užnešė. Aikštelė buvo kažkiek apsnigta. Jis slydo du kartus: išvažiavimo metu ir tiesiai pareigūnų automobiliui prieš nosį.
Liudytojas K. K., (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje pastebėjo automobilį, kuris iš stovėjimo vietos išvažinėjo skersas, girdėjosi variklio sūkiai ir matėsi, kaip prasisuka ratai. Automobilis buvo verčiamas slysti šonu, skersas išvažiavo iš aikštelės, apsisuko, tada dar kartą slydo priešais jų automobilį ir buvo sustabdytas. Automobilis slydo du kartus. Pirmą kartą slydo kokiu 30-50 metrų atstumu nuo jų automobilio. Tiksliai atstumo nurodyti negali. Vairuotojas dėl automobilio gedimo pareigūnams nesiskundė. Nieko nesakė. Priekinėje automobilio keleivio vietoje buvo mergina.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia ir veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis M. D. D. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.
Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų. Atitinkamai ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.
Pareiškėjas neneigia, kad jo vairuojamas automobilis slydo šonu, jam išvažiuojant iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau kategoriškai neigė tyčios chuliganiškai vairuoti transporto priemonę momentą, teigdamas, kad taip įvyko išimtinai dėl slidžios kelio dangos, neveikiančios jo automobilio praslydimo sistemos ir jo paties nepatyrimo vairuojant galiniais ratais varomą transporto priemonę.
Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas šia versija abejoja. Pareiškėjas nurodo, kad jo kaltė inkriminuojant itin šiurkštų KET pažeidimą, už kurį yra numatyta griežta atsakomybė, negali būti grindžiama tik policijos pareigūno parodymais ir subjektyvia nuomone dėl jo veiksmų pobūdžio. Tačiau pareiškėjo veiksmai buvo užfiksuoti tiek prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos kamerų, tiek policijos pareigūnų automobilyje įrengtų vaizdo kamerų, ir jie, teismo vertinimu, neatitinka pareiškėjo versijos, kad išvažiuojant iš stovėjimo vietos jo automobilis slydo netyčia, be jokių specialių jo veiksmų, jis tik bandė išlyginti transporto priemonę dėl nepatyrimo gazuodamas, o antrąjį ratą lėmė jo keleivės neapsisprendimas, kur ją nuvežti.
Pareiškėjo manevravimas automobilių aikštelėje nerodo jokių vairuotojo dvejonių dėl maršruto krypčių, didesnio atsargumo po to, kai jis išlygino automobilių pravažiavime vingiuojančią transporto priemonę. Jis manevruoja ganėtinai dideliu greičiu, nė akimirkai nestabteli prieš pradėdamas antrą ratą tokiu pačiu greičiu ir vairavimo stiliumi. Vairuotojas, pajutęs, kad prarado automobilio kontrolę dėl slidžios kelio dangos ar techninių gedimų, elgtųsi kitaip, stabtelėtų ar bent sulėtintų greitį, bandytų atsargiau važiuoti, stebėtų automobilio reakciją. Nieko panašaus nedarė pareiškėjas. Pareiškėjo manevrus stebėjusiems policijos pareigūnams taip pat nekilo abejonių, kad vairuotojo veiksmai tyčiniai, o ne neatsargūs ar atsitiktiniai. Jie nurodo, kad vairuotojui darant antrą ratą, jo veiksmai – užpakalinių ratų prasukinėjimas kartojosi. Teisme abu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad darydamas antrą ratą aikštelėje tuo pačiu maršrutu vairuotojas vėl pamėgino atlikti slydimo veiksmą tiesiog prieš jų automobilio priekį. Šio momento „(duomenys neskelbtini)“ kameros nebefiksavo, nes automobiliui priešpriešiais išvažiavo pareigūnų automobilis ir filmavimo kampas nebeapėmė visų antrą ratą važiuojančio pareiškėjo automobilio manevrų, tuo tarpu iš policijos pareigūnų automobilio vaizdo įrašo matyti, kad antras ratas važiuojamas tokiu pat agresyviu stiliumi, taip pat kaip ir pirmojo rato metu aiškiai girdisi tyčinio gazavimo garsas, automobilis per parkavimo vietų juostą važiuoja skersas, tik dėl filmavimo kampo ir policijos pareigūnų automobilio nuotolio nebematyti taip aiškiai jo manevrų, kaip prekybos centro kamerų įraše pirmojo rato metu. Šioje vietoje faktines aplinkybes patvirtina abiejų policijos pareigūnų parodymai, kad darydamas antrą ratą vairuotojas vėl slydo sukiodamas ratus. Neabejotinai užfiksuotas pakartotinis gazavimas, kuriam nebėra jokio logiško paaiškinimo, juolab vairuotojui prieš tai patyrus sunkumų suvaldyti transporto priemonę (pagal jo versiją). Atitinkamai vairuotojo versiją, kad jį netyčia užnešė, pareigūnai pagrįstai įvertino kaip gynybinę ir neatitinkančią tiesos. Teismo įsitikinimu, šoninis slydimas pareiškėjo buvo sukeltas tyčia, galimai siekiant išbandyti automobilio galimybes ar vairavimo įgūdžiais pasipuikuoti prieš merginą.
Tačiau pareiškėjas pagrįstai kelia klausimą, ar šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių užtenka jo veiksmus traktuoti kaip chuliganišką vairavimą.
Teismų praktikoje nuo 2018 metų nuosekliai formuojama nuostata, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022). Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos yra vertinamojo pobūdžio objektyvusis nusižengimo požymis, pripažįstant tokias administracinio nusižengimo padarymą lėmusias paskatas būtina įrodyti, kad buvo siekiama veikti įžūliai, priešpastatyti save visuomenei. Tokio momento, teismo vertinimu, M. D. D. veikoje nebuvo. Vien tik pavojingas transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
M. D. D. veiksmai buvo atlikti beveik pirmą valandą nakties, didelėje prekybos ir pramogų centro aikštelėje, be policijos pareigūnų, nebuvo jokių jo veiksmų liudininkų, kuriems jo veiksmai būtų sukėlę nesaugumo jausmą, nepatogumus ar pasipiktinimą. Du šalia esančiu pravažiavimu pravažiavę automobiliai (neskaitant pareigūnų mašinos) nė akimirkai nestabtelėjo dėl pareiškėjo šalia esančioje aikštelėje atliekamų manevrų, jų vairuotojai nebandė atkreipti policijos ekipažo dėmesio, nesustojo piktintis. Į įvykį niekaip nereagavo prekybos centro personalas ar apsauga, jei vėlyvu metu tokių centre buvo. Vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu trunka vos keliolika sekundžių, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, kurių įvykio metu šalia tiesiog nebuvo. Šalia nesant aktyvių eismo dalyvių, jokios nepagarbos kitiems vairuotojams M. D. D. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė. Pirmą valandą nakties pareiškėjui nebuvo sąlygų savo vairavimu demonstruoti savo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, juos šokiruojant, keliant jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Teismo vertinimu, vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis, jaunatviškos atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, noras pasipuikuoti prieš draugę, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Slydimo veiksmai atlikti esant pakankami saugiu atstumu nuo stovinčių pavienių automobilių, stengiantis nesukelti jiems pavojingos situacijos. Chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad nesaugų vairavimą pamatė patruliuojantys policijos pareigūnai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos.
Teismas vertina, kad M. D. D. iš tiesų nesilaikė KET 9 punkte numatytų pareigų, bet ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus. Taigi šiuo atveju M. D. D. padarytas nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šioje byloje nustatyta, jog M. D. D. administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta, tačiau Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą kvalifikuodama jo veiką. Dėl to skundžiamas nutarimas panaikinamas, o M. D. D. pripažintinas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, todėl jam skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti – 11 Eur dydžio bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo M. D. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28503-2022 (ROIK 22189935954).
Pripažinti M. D. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 22189935954.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.