- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-609-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03087-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3992-223/2014 dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo G. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., AB SEB bankui, I. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2014-04-14 patvarkymą dėl varžytynių skelbimo ir 2014-03-04 patvarkymą dėl turto vertinimo.
Nurodė, kad 2014-04-14 patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias varžytines 0,1028 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, sodo pastato, ūkinio pastato, kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 2014-03-04 patvarkyme buvo nurodyta, kad skolininko išvaržomas turtas įvertinamas 135 000 Lt. Pareiškėjo manymu, antstolio veiksmai yra neteisėti, nes varžo skolininko teises daugiau nei priklausytų tinkamam skolos iš įkeisto turto išieškojimui. Pareiškėjas teigia, kad pasidomėjo panašaus į išvaržomą nekilnojamą turtą rinkos kainomis ir jos yra žymiai didesnės nei nustatyta jam priklausančio iš varžytynių parduodamo turto kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo G. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad 2012-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2012 m. nekilnojamojo turto kainomis, kurios galėjo ir pakisti. Nurodė, kad priverstine tvarka parduodamas turtas visada yra mažiau paklausus, nes yra apsunkintas galimais teisminiais procesais ir konfliktais su buvusiais turto savininkais, kas iškart sąlygoja turto vertės mažėjimą. Varžytynėse realizuojamo turto pirminė vertė yra nustatoma 80 proc. nuo nustatytos rinkos vertės, taigi taip pat mažėja, o tai, kad skelbime nurodyta vienokia ar kitokia turto pardavimo kaina, teismo vertinimu dar nereiškia, kad turtas bus parduotas už skelbime nurodytą kainą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nėra pakankami paneigti turto vertinimo ekspertizės išvadas. Teismas vertino, kad atlikdamas turto vertinimo ekspertizę, ekspertas tinkamai įvertino visas vertinamo turto individualias savybes, jo buvimo vietą, statybos metus ir kitas svarbias aplinkybes, ekspertizės išvados išplaukia iš aprašomosios ekspertizės akto dalies, abejoti eksperto kompetencija nėra jokio pagrindo, taigi nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad turtas buvo įvertintas netinkamai, t.y. kad nustatyta rinkos vertė yra per maža. Teismas atkreipė dėmesį, kad skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises, kuriomis gali pasinaudoti, t.y. šiuo konkrečiu atveju, skolininkas, manydamas, kad jo turto vertė yra didesnė, galėjo pasinaudoti CPK 704 str. nuostatomis ir pats pasiūlyti pirkėją realizuojamam turtui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-10 nutartį panaikinti. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė procesinių pažeidimų vertindamas byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad lygiaverčiai įrodymai buvo įvertinti iš anksto atiduodant didesnę galią 2014-02-28 ekspertizės aktui, nors eksperto išvada pagal civilinio proceso įstatymus neturi didesnės įrodomosios galios. Pareiškėjo teigimu, kaip tik byloje pareiškėjo pateikti įrodymai sukėlė pagrįstų abejonių 2014-02-28 ekspertizės akto išvadų patikimumu, tačiau užuot paskyręs papildomą ar pakartotinę ekspertizę, teismas nepagrįstai atidavė įrodomosios galios prioritetą 2014-02-28 ekspertizės aktui, nors motyvuotai nenurodė, kodėl šis įrodymas yra patikimesnis. Nurodo, kad teismas nepagrindė, kad nuo 2012 metų nekilnojamojo turto kainos pasikeitė, o išsireiškimas „galimai“ tėra prielaida, kuriomis civiliniame procese nesivadovaujama. Teismas nenurodė kokiais duomenimis vadovaujasi laikydamas, kad ekspertas tinkamai įvertino visas vertinamo turto individualias savybes, jo buvimo vietą, statybos metus, ir kitas svarbias aplinkybes. Teigia, kad siekiant padaryti tokią išvadą reikia specialiųjų žinių ir palyginamosios medžiagos, o tai byloje netirta. Mano, kad priverstine tvarka parduodamas turtas yra labiau paklausus, nes įgijėjai žino, kad jo kaina varžytinių metu gali būti sumažinta vos ne pusiau.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą AB SEB bankas prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pardavėjų skelbiama kaina yra pardavėjų pageidavimas, nepatvirtinantis, jog būtent už tokią kainą turtas ir bus parduotas. Teigia, jog nėra pagrindo šią informaciją laikyti lygiaverte tai informacijai, kuri atskleidžiama atlikus konkretų ginčo turto vertinimą pagal 2014 m. vasario 28 d. UAB „OBER HAUS“ vertinimą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog vertinimas atliktas netinkamai. Nurodo, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas neturi būti savitikslis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje 2013 m. rugpjūčio 27 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/13/02392, remiantis Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2013 m. liepos 22 d. vykdomuoju įrašu ( notarinio registro Nr. DJ-5491) dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, įskaitant netesybas ir nuostolius, su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininko ir įkaito davėjų G. G. bei skolininko I. G. hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą, įregistruotą Hipotekos registre 2008-07-04. Išieškojimo suma 93 953,82 EUR.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju kad antstolis, areštuodamas, vertindamas skolininko turtą ir skelbdamas areštuoto turto varžytynes, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, jog jo pateikti įrodymai – 2012-10-10 pirkimo pardavimo sutartis, internetiniai skelbimai sukėlė pagrįstų abejonių 2014-02-28 ekspertizės akto išvadų patikimumu, todėl teismas turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Išanalizavęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Per praėjusį laikotarpį nekilnojamojo turto rinkoje įvyko esminių pokyčių – turto kaina augo, vėliau dėl pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusios krizės krito – tai visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010, 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Kadangi yra svarbu nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o šį tikslą geriausiai realizuoja individualus turto vertinimas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Vykdomojoje byloje siekdamas nustatyti realizuotino skolininko nekilnojamojo turto vertę, kadangi nekilnojamojo turto kaina nėra pastovi, antstolis priėmė 2014-02-06 patvarkymą, kuriuo skyrė realizuotino turto ekspertizę ir pavedė ją atlikti profesionalui UAB “Ober- Haus” vertintojai L. N. (vykd. byla Nr.025/13/02392, b.l. 93-94). Iš 2014-02-28 Ekspertizės akto Nr.905 EKZ_2014 LNE PANE matyti, kad areštuotas skolininko turtas įvertintas 135 000 Lt (vykd. byla Nr.025/13/02392, b.l. 42-99). 2014-03-04 patvarkymu antstolis areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą ir nustatė jo vertę 135 000 Lt (vykd. byla Nr.025/13/02392, b.l. 103-106). 2014-04-14 antstolio patvarkymu buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, nustatant pradinę pardavimo kainą 108 000 Lt (vykd. byla Nr.025/13/02392, b.l. 112-113). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada buvo nepakankamai aiški ar neišsami arba kiti antstolio turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kelia abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės teisingumo. Pabrėžtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Pareiškėjas teigdamas, kad panašaus turto rinkos kaina yra didesnė, objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti vykdymo proceso metu nustatyta įkeisto turto verte, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte nustatyta ginčo turto rinkos vertė buvo žymiai didesnė nei VĮ Registrų centro nurodyta vidutinė šio turto rinkos vertė, jo vertė buvo nustatyta profesionalaus vertintojo atsižvelgiant į individualias nekilnojamojo turto savybes ir būklę.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pateiktuose skelbimuose nurodyta turto pardavimo kaina visų pirma neįrodo, kad šis turtas buvo parduotas už minėtą kainą, o antra, neįrodo ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertės pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė skelbimus dėl turto, kuris savo esminėmis savybėmis skiriasi nuo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto, pardavimo, todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjo pateiktų skelbimų duomenimis apie parduodamo turto kainas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertės pasikeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad areštuodamas, vertindamas skolininko turtą ir skelbdamas areštuoto turto varžytynes, nurodydamas aiškius motyvus antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Apeliantas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, galinčių būti pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-01nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.