Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-15 nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. 300 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-06-15 nutarimu nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad 2017 m. birželio 11 d. 10 val. (duomenys neskelbtini)., Kretingos r., vairavo automobilį RENAULT KANGOO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,69 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi A. B. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali sankcija. Institucija, priėmusi nutarimą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą paskyrė taip pat minimaliam ANK 422 str. 9 d. numatytam laikotarpiui, nors A. B. atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo nelaikytinas išskirtinėmis aplinkybėmis, o pažeidėjas dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas vertino, jog tai, kad A. B. KET pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo nekilo neigiamų pasekmių ir kiti asmenys nenukentėjo, nesudaro pagrindo taikyti A. B. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas nusprendė, kad pažeidėjui skirta nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas skunde nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria nepakeista Institucijos nutarimo dalis, kuria jam už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, ir pateikia alternatyvius prašymus: teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti arba vietoj jo taikyti kitą administracinio poveikio priemonę, arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui, arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui ir kartu taikyti kitą administracinio poveikio priemonę. Tokiu būdu apeliantas prašo jam taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 422 str. 5 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 str. 9 d. įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2017-06-15 nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir, atsižvelgusi į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą – ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, Institucijos 2017-06-15 nutarimą bei apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 str. 9 d. numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą. Taip pat nėra pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo sutikimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į A. B. skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas nėra teistas, turi šeimą, yra susikūręs sau darbo vietą, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad A. B. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, vien A. B. darbo pobūdis (turi individualią įmonę), teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. B. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga organizuojant jam priklausančio juridinio asmens veiklą, važiuoti į susitikimus su klientais, tiekėjais ir užsakovais, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo šeimos nariais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti.

Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažįsta ir gailisi padaręs pažeidimą) buvo konstatuota 2017-06-15 Institucijos nutarimu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi šio nutarimo nepakeitė, todėl akivaizdu, jog skunde akcentuojama klaida yra žemesniosios instancijos teismo rašymo apsirikimas, kuris byloje priimto administracinio nutarimo, kuriuo pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda ir poveikio priemonė, teisėtumui ir teisingumui įtakos neturėjo. Apeliantas skundu teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. ANK 35 str. 1 d. 10 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 30 str. 4 d. imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 str. 3 d. inter alia įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 str. nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir apelianto sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 str. 1 d. 10 p. Tokios pozicijos laikomasi ir kituose tos pačios instancijos teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-370-606/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. Todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti A. B. apeliacinio skundo prašymo dalį, susijusią su kitų administracinio poveikio priemonių taikymu.

Analizuojant atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymą, pažymėtina ir tai, kad ANK 35 str. 2 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas ANK 35 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apygardos teismo nuomone, apelianto sutikimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose nagrinėjamu atveju yra formalus, išreikštas tik skunde apylinkės teismui, kuriuo siekiama sušvelninti savo padėtį ir išvengti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – taikymo, negali būti laikomas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 5 d. numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Taigi A. B. bet kuriuo atveju, norėdamas atgauti teisę vairuoti, būtų turėjęs išklausyti alkoholio ir narkotikų žalos programą, todėl tai, jog jis buvo atestuotas anksčiau, jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nelengvina, ir nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti kita ANK 35 str. 1 d. nenurodyta aplinkybe, kuri lengvina pažeidėjo atsakomybę (ANK 35 str. 2 d.).

Apeliantas nurodo, jog jo administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jis padarytas vietovėje, kur eismas nėra itin intensyvus (magistralė, didmiestis ir pan.). Apygardos teismas pažymi, jog nors mieste ir greitkeliuose eismas intensyvesnis, tačiau ten įrengtos techninės saugumo priemonės (atitvarai, borteliai ir pan.), o eisme dalyvaujantys asmenys yra daug atidesni galimam pavojui, tuo tarpu ramiuose kaimo vietovių keliukuose, nors eismas ir mažiau intensyvus, tačiau dažnai kelio danga nėra atskirta nuo kelkraščio, o eisme dalyvaujantys asmenys nėra tokie atsargūs ir pasiruošę skubiai reaguoti į staiga iškilusį pavojų. Tai patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, jog tiek intensyviuose keliuose, tiek ir kaimo vietovėse neblaivūs asmenys sukelia itin skaudžius eismo įvykius, kurių metu sužeidžiami ar žūva eismo dalyviai. Akivaizdu, jog apelianto teiginys, kad vasaros sekmadienį, 10 val. ryte, kai (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojai keliauja pėsčiomis ir įvairiomis transporto priemonėmis juda gatvėmis atlikti ūkio darbus, vyksta į netoliese esančią Kretingą ar pas kaimynus, vaikšto ir dviračiais važinėja vaikai (mokinių vasaros atostogų metas), vairavimas kaime būnant neblaiviam neva yra saugesnis ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad A. B. tinkamai neįvertina šio pažeidimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva dienos metu kaimo vietovėje nėra žmonių ar eismo dalyvių, ir kad toks važiavimas mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog A. B. be paskirtos administracinės nuobaudos turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto pažeidimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus.

Didelę savo skundo dalį A. B. skiria jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jo padaryto nusižengimo proporcingumui, nurodydamas, kad už buvimą neblaiviam 1,5 prom. laipsniu skiriama maksimaliai 18 mėn. teisės vairuoti atėmimas, todėl už buvimą neblaiviam 0,69 prom. laipsniu turėtų būti skiriama maksimaliai perpus švelnesnė poveikio priemonė – 9 mėnesiai specialiosios teisės atėmimo. Apygardos teismas pažymi, jog nėra pagrindo sutikti su tokia skunde siūloma administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo ir dydžio parinkimo tvarka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog ANK 422 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymas siejamas su vairavimui pavojinga asmens būsena – neblaivumu, esant lengvam neblaivumo laipsniui. Asmuo laikomas lengvai apsvaigusiu ir tuomet, kai jam nustatomas neblaivumas 0,41 prom., ir tuomet, kai jo neblaivumas siekia 1,5 prom., ir nepaisant šiose ribose nustatyto konkretaus neblaivumo laipsnio, konstatuojama, jog asmuo vairavo būdamas lengvai neblaivus, ir už šį pažeidimą skiriama nuobauda pagal ANK 422 str. 5 d. sankciją. ANK 34 str. 3 d. įtvirtinta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nėra abejonės, jog asmens neblaivumo laipsnis kartu su kitomis svarbiomis nusižengimo pobūdį ir pavojingumą rodančiomis aplinkybėmis yra svarbi aplinkybė, ir į ją atsižvelgiama skiriant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų vadovaujantis minėta įstatymo norma. Apelianto skunde pateikiamas matematinis girtumo laipsnio ir skiriamos administracinio poveikio priemonės apskaičiavimas, teigiant, jog turi egzistuoti tiesioginė priklausomybė tarp girtumo laipsnio ir specialiosios teisės atėmimo termino, yra ydingas, suabsoliutinantis asmens neblaivumo laipsnį ir eliminuojantis galimybę skirti nuobaudą vadovaujantis ANK 34 str. 3 d. numatytomis taisyklėmis, įvertinant visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes. Apygardos teismas pažymi, jog būtent įstatymo leidėjas, įgyvendindamas teisėkūros funkciją, nustato nuobaudų skyrimo taisykles ir konkrečias nuobaudų (ir administracinio poveikio priemonių) rūšis bei dydžius už kiekvieną administracinį nusižengimą, nusprendžia, kurie nusižengimai turi susilaukti griežtesnių sankcijų, o kurie yra mažiau pavojingi, ir už jų padarymą pakaks švelnesnių administracinių nuobaudų. Šiuo atveju įstatymų leidėjas nustatė, jog neblaiviems vairuotojams, kai jiems nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (ANK 422 str. 5 d.), proporcinga, jų nusižengimo pavojingumą atitinkanti administracinė nuobauda yra nuo 300 iki 450 Eur, privalomai taikant administracinio poveikio priemonę – atimant specialiąją teisę vairuoti nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, todėl paneigti įstatymo leidėjo valią (atliekant matematinius skaičiavimus pagal pažeidėjo pasirinktą ir jam palankią formulę) nėra jokio teisinio pagrindo.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju A. B. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. A. B. skirta minimali ANK 422 str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį A. B. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. B. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-08-29 nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-06-15 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nuomone, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo argumentus, ir tokiu būdu teismas nenustatė visų svarbių aplinkybių. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, A. B. nenurodė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog A. B. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.