Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Iš tuo metu byloje pateiktų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad ieškovė UAB „Alropa“ 2015-07-02 pateikė atsakovei UAB „Aldma“ pasiūlymą dėl šilumos siurblio ir jo montavimo nuosavame name. Pasiūlymo kaina – 7 209,18 Eur su PVM. Pasiūlyme nurodyti du atsiskaitymo būdai, iš kurių Atsakovė pasirinko II mokėjimo variantą, t. y. 3 600,00 Eur avansinis mokėjimas ir 3 609,00 Eur mokėjimas už įrangą ir atliktus darbus. Atsakovei priėmus pasiūlymą, ieškovė 2015-08-12 atsakovei pateikė sąskaitą išankstiniam mokėjimui, kurioje nurodyta 3 600,00 Eur mokėtina suma. Atsakovė 2015-08-12 atliko 3 600,00 Eur avansinį mokėjimą pagal pasiūlymą. Avansinį mokėjimą patvirtino Ieškovės teikiamas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31. Atlikus pasiūlyme nurodytus darbus bei sumontavus numatytą įrangą, Ieškovė Atsakovei apmokėjimui pateikė 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523, kurioje nurodyta mokėtina suma 1 720,62 Eur su PVM, o apmokėjimo terminas iki 2016-12-30. Taip pat pagal pasiūlymą Ieškovė Atsakovei apmokėjimui pateikė 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527, kurioje mokėtina suma nurodyta 4 888,40 Eur su PVM, o mokėjimo terminas nurodytas iki 2017-01-30. Įvertinus tai, kad buvo atliktas 3 600,00 Eur avansinis mokėjimas, viso pagal 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523 ir 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527 buvo nustatyta , kad Atsakovė yra skolinga Ieškovei 3 009,02 Eur. Kadangi atsakovė už šilumos siurblio ir jo montavimo darbus, nurodytus 2015-07-02 pasiūlyme atsiskaitė iš dalies (pagal 2015-08-12 sąskaitą išankstiniam mokėjimui), pagal 2016-12-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000523 bei 2017-01-20 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ALR000527, geranoriškai neatsiskaitė, 2019-02-28 šalys buvo pasirašiusios tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, todėl ieškinys buvo patenkintas.

2020 m. liepos 1 d. gauti atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatitinka objektyvios tiesos ir yra iškraipytos. Patvirtina, kad ieškovė su atsakove jau 2014 metais sudarė žodinę rangos sutartį dėl šilumos punkto ieškovės ieškinyje nurodytame gyvenamajame name modernizavimo, parenkant ir sumontuojant pastato šilumos poreikius atitinkantį šilumos siurblį. Ieškovė parinko ir pasiūlė atsakovei atitinkamame pastate sumontuoti šilumos siurblį oras/vanduo LWD 90A 9 kW, kuris, ieškovės darbuotojų teigimu, turėjo atitikti pastato šilumos poreikius. Ieškovės darbuotojai sumontavo ieškovės pasiūlytą šilumos siurblį 2014 metais ir ieškovė išrašė atsakovei 2014-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000429. Beeksploatuojant ieškovės sumontuotą šilumos siurblį paaiškėjo, jog siurblys neatitinka namo šilumos poreikių, t.y. jis yra per mažo galingumo. Informavus apie problemą ieškovę, ieškovė pasiūlė išspręsti esamą sumontuoto šilumos siurblio nepakankamo pajėgumo problemą, sumontuojant su ieškiniu pateiktame 2015-07-02 pasiūlyme nurodytą papildomą įrangą. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2015-07-02 buvo pateiktas pasiūlymas dėl šilumos siurblio ir jo montavimo, tačiau šilumos siurblys objekte jau buvo sumontuotas, kas aiškiai matyti iš teikiamos 2014-12-31 PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALR 000429 bei 2015-07-02 pasiūlymo turinio, kuriame šilumos siurblys nėra nurodytas. Atsakovė sutiko su ieškovės 2015-07-02 pasiūlymu, tikėdama, jog ieškovės darbuotojams sumontavus papildomą įrangą, sumontuoto šilumos siurblio LWD 90A 9 kW nepakankamo pajėgumo problema bus išspręsta, tad 2015-08-12 sumokėjo avansą pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Nepaisant to, ieškovės darbuotojai pagal pateiktą 2015-07-02 pasiūlymą sumontavo tik termoreguliacinį įrenginį kieto kuro katilui (pasiūlymo 6 p.), o 2015-07-02 pasiūlyme punktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas medžiagas, t.y. (duomenys neskelbtini) S daugiafunkcinę talpą bei HMD 1 hidraulikos modulį ieškovė pristatė į objektą, tačiau jų ieškovės darbuotojai nesumontavo, paaiškėjus, jog šis techninis sprendimas yra netinkamas ir neišspręs esamos per mažo galingumo šilumos siurblio problemos. Tačiau nors šių medžiagų ieškovės darbuotojai nesumontavo, ieškovė šių medžiagų neišsivežė, nors ieškovė verčiasi energiją taupančių sistemų prekyba ir montavimu, tad nesumontuotas nenaudotas medžiagas gali panaudoti kituose objektuose, vykdydama savo veiklą. Šios medžiagos iki šiol stovi nepanaudotos ir supakuotos, t.y. taip kaip kad buvo atvežtos. Atlikusi 2015-07-02 pasiūlyme nurodytų rangos darbų dalį, ieškovė surašė kartu su ieškiniu pateiktą 2016-12-19 Atliktų darbų aktą 1422 Eur + PVM sumai (360 Eur + PVM – už termoreguliacinį įrenginį kieto kuro katilui, 462 Eur + PVM – už medžiagas remontui bei 600 Eur + PVM – už montavimo darbus) bei pagal šį atliktų darbų aktą 2016-12-27 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALR 000523 1422 Eur + PVM, viso 1720,62 Eur sumai. Su šiuo 2016-12-19 Atliktų darbų aktu bei 2016-12-27 PVM sąskaita faktūra atsakovė sutinka, tačiau šią sąskaitą atsakovė yra apmokėjusi visiškai 2015-08-12 avansiniu pavedimu. Kadangi atsakovė yra atlikusi ieškovei 3600 Eur dydžio avansinį mokėjimą, iš jos minusavus 1720,62 Eur sumą, egzistuoja 1879,38 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovei. Nors ieškovė ieškinyje teigia, jog atliko pasiūlyme nurodytus darbus ir sumontavo numatytą įrangą, tačiau tai nėra tiesa, kadangi 2015-07-02 pasiūlyme punktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų medžiagų, už kurias ieškovė yra išrašiusi ieškinyje nurodytą ir pateiktą 2017-01-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000527 4040 Eur + PVM sumai, ieškovė nėra sumontavusi. Kad šios medžiagos nėra sumontuotos patvirtina atsakovės teikiamos fotonuotraukos ir PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALR 000527 turinys, lyginant jį su 2015-07-02 pasiūlymu. Šiuo atveju ieškovė pasiūlytų rangos darbų nėra atlikusi, jų nėra perdavusi, 2017-01-20 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ALR 000527 nurodytų medžiagų nėra sumontavusi, tad reikalauti apmokėti už neva atliktus rangos darbus neturi teisinio pagrindo. Rangos instituto nuostatas reglamentuojančios teisės normos nenumato prievolės užsakovui apmokėti už rangovo medžiagas, kurių rangovas nepanaudoja rangos darbo rezultatui pasiekti. Atsakovė siūlė ir siūlo ieškovei šias nepanaudotas medžiagas atsiimti ir panaudoti savo vykdomoje veikloje. Nors ieškovė teigia, jog ieškovė ir atsakovė 2019-02-28 pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame atsakovė pripažino 3 009,02 Eur skolą ieškovei ir toks aktas yra įrodymas, patvirtinantis, jog šalys buvo susitarusios dėl skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1321/2000; 2000-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-538/2004, Nr. 3K-3-572/2008). Atsižvelgiant į tai, ką išdėstė, atsakovė mano, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, tad atsakovė prašė panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

Papildomai teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas ne sumontuoti šilumos siurblį, o atlikti šilumos punkto modernizavimo darbus, nes sumontuota šildymo įranga neatitiko techninių reikalavimų šildomam plotui. Atliekant darbus, nebuvo atlikti medžiagų ir įrenginių montavimo darbai, nurodyti 2015-07-02 Pasiūlymo 1-6 punkte, nes paaiškėjo, kad 1,2 punkte nurodytos įrangos sumontavimas neišspręs esamos problemos, apie ką atsakovą informavo ieškovės darbuotojai. Tuo tarpu montavimo darbus atliko už 600,00 Eur sumą vietoje 1400,00 Eur, ką patvirtina 2016-12-19 Atliktų darbų aktas Nr. 1. Pažymėjo, kad ne kartą buvo bendrauta su ieškovės vadovu prašant išsivežti nesumontuotą įrangą, tačiau ieškovės vadovas nurodė atsakovei šią įrangą panaudoti kur pageidauja ir šios įrangos neišsivežė. Pas atsakovą palikta įranga yra ieškovės nuosavybė, todėl jos pareiga yra šią įrangą išsivežti. Nurodė, kad atsakovas nepirko nesumontuotos įrangos. Be to, ieškovė neteisingai remiasi CK 6.338 straipsniu dėl prekių grąžinimo, nes tarp šalių nebuvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovė byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovė nepasiimtų pas atsakovą paliktos įrangos, ji galėtų kreiptis įpareigoti ieškovę šią įrangą išsivežti, ar kitokio pobūdžio ieškiniu. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo paaiškino, kad jis nėra PVM mokėtojas, todėl PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėja, atstovavimo išlaidas pagrindžia kiti tinkami į bylą pateikti dokumentai – pažymos ir banko sąskaitos išrašai.

2020 m. liepos 15 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašoma tenkinti ieškinį visa apimti žemiau nurodytais argumentais. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad ieškovė neva ieškinyje pateikė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Visų pirma, pagal kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus aiškiai nurodyta, kad ieškovė nurodo atsakovės įsiskolinimą būtent už konkrečias medžiagas, o ne montavimo darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALR000527 (ieškinio priedas Nr. 5). Ieškinyje pateikta informacija apie tai, kad buvo atliktas termoreguliacinio įrenginio kieto kuro katilui remonto ir montavimo darbai (ieškinio priedas Nr. 4), tačiau už šias medžiagas ir darbus atsakovė yra atsiskaičiusi. Atsakovė prieštaravimuose pakartojo ieškinyje pateiktas faktines aplinkybes tik jas nurodo kaip neva nepateiktas, nors priešingai nei nurodo atsakovė, tokios aplinkybės buvo pateiktos kartu su ieškiniu bei įvertintos teismui priimant preliminarų sprendimą byloje. Tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu nenurodė anksčiau atsakovei vykdytų darbų ir atsiskaitymo už juos, tai ieškovė teismui šių duomenų neteikė tik dėl to, kad tai nėra ginčo dalykas ir šalys pagal 2014 metų vykdytą rangos sutartį yra įvykdžiusios abipusius įsipareigojimus. CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatoma pareiga ieškovei teikti tuos dokumentus, kuriais grindžiami reiškiami reikalavimai, o pareiga teikti dokumentų, nesusijusių su ginču, ieškovei nekyla bei, ieškovės nuomone, atsakovės nurodytų dokumentų teikimas (prieštaravimų priedas Nr. 1) yra perteklinis ir apsunkina bylos nagrinėjimą bei yra nesusijęs su ginču. Prieštaravimuose pati atsakovė patvirtina, kad ji sutiko su ieškovės 2015-07-02 pateiktame pasiūlyme (ieškinio priedas Nr. 1) nurodytos įrangos įsigijimu ir nurodytų darbų atlikimu. Taip pat pati atsakovė neneigia, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALR00527 (ieškinio priedas Nr. 5) nurodyta įranga atsakovei buvo pristatyta ir perduota. Skirtingai nei nurodo atsakovė, ieškovė neteigia, kad šioje sąskaitoje nurodyta įranga atsakovei buvo sumontuota bei ieškovė nereikalauja mokėjimo už tokios įrangos montavimo darbus. Priešingai nei teigia atsakovė, montavimo darbai nėra nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ALR00527 (ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią reikalaujama atlikti mokėjimą, o sąskaitoje nurodyta pareiga atsakovei apmokėti už įrangą be jokių šios įrangos montavimo darbų. Nors atsakovė nurodo, kad įrangą, už kurią neatsiskaitė su ieškove, ieškovė galėjo bet kada pasiimti kaip nenaudotą ir atsakovei galimai nereikalingą, tačiau pati atsakovė neteikė reikalavimų dėl įrangos grąžinimo ir šios įrangos negrąžino ieškovei. Pažymėjo, kad teisė grąžinti prekes nėra absoliuti ir ji apribota, atsižvelgiant tiek į prekės pobūdį, grąžinimo priežastis bei prekės grąžinimas yra apribotas grąžinimo terminu.CK 6.338 straipsnyje numatomas netinkamos kokybės daikto grąžinimas, tačiau šiuo atveju atsakovei buvo pristatytos tinkamos ir kokybiškos, o net jeigu laikytų, kad prekės buvobuvo netinkamos, su kuo visiškai ieškovė nesutinka, tai šiuo atveju praleistas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nurodytas protingas daiktų grąžinimo terminas, kuris yra ne ilgesnis kaip dveji metai nuo daikto perdavimo dienos. Vertinant prekes kaip rangos sutarties vykdymo dalį, šiuo atveju atsakovė priėmė ieškinio priede Nr. 5 nurodytą įrangą (tai patvirtina ir pačios atsakovės pateiktos įrangos nuotraukos) kaip tai numatoma CK 6.55 straipsnio 1 dalyje, ir pretenzijų dėl įrangos nereiškė, todėl atsakovei kilo pareiga atlikti apmokėjimą. Tai, kad atsakovė priėmė sprendimą įrangos neeksploatuoti bei galimai nusprendė įrangą panaudoti kitame objekte, nepatvirtina tai, jog įranga turėjo trūkumų, ar negalėjo būti panaudota numatytame objekte. Be to, atsakovė kaip profesionali šalis turėjo visas galimybes grąžinti ieškovei per protingą terminą, kuris ne ilgesnis kaip dveji metai, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsakovė to nepadarė. Įranga, kuri atsakovei buvo perduota dar 2017 metais, šiuo metu negali būti grąžinama, nes skirtingai nei nurodo atsakovė, ši įranga yra technologiškai pasenusi, be to yra praleistas grąžinimo terminas, neaiškūs grąžinimo pagrindai, kuriuos realiai galėtų vertinti ieškovė, nėra įrodymų, kad įranga tikrai nebuvo eksploatuojama. Pažymi, kad šalys 2019-02-28 yra pasirašiusios tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (ieškinio priedas Nr. 6), kuriuo atsakovė skolą pripažino. Jeigu atsakovė būtų realiai turėjusi pretenzijų dėl įrangos, ji turėjo galimybę šias pretenzijas pareikšti iki akto pasirašymo dienos bei tokio akto nepasirašyti. Įranga atsakovei buvo perduota 2017 metais, todėl 2019 metais iki sudarant tarpusavio suderinimo aktą, atsakovė galėjo įvertinti įrangos tinkamumą, priimtinumą bei reikšti pretenzijas ieškovei, jeigu būtų pagrindas, tačiau atsakovė jokių pretenzijų iki ieškinio pateikimo ir pareikalavimo atsiskaityti su ieškove, nepareiškė.

Papildomai teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nėra pateikta prieštaravimų, yra pasirašytas skolų suderinimo aktas, nebuvo pateikta įrodymų, sąskaita nėra nuginčyta, pristatytos prekės pasiliktos. Įranga tinkama, jos nemontuoti buvo atsakovo apsisprendimas. Galimai buvo planuota ją sumontuoti kitame objekte arba sutaupyti montavimo darbams, šiuos darbus atliekant pačiam atsakovui, kuris yra kompetentingas šią įrangą montuoti. Kadangi 2015 m. atsakovas vėl įsigijo darbus iš ieškovo, o tai pagrindžia, kad atsakovas laikė ieškovą kompetentingu atlikti sutartus šilumos montavo darbus. Nurodo, kad atsakovas nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl sumontavimo darbų, ar įrangos kokybės. Atsakovo teiginiai dėl to, kad atsakovui pristatyta įranga nereikalinga yra deklaratyvaus pobūdžio. Papildomai nurodė, kad atsakovas nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurios patvirtintų bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo atstovavimo posėdyje.