Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims L. M., individualiai įmonei „Asimonas“ dėl avanso grąžinimo, baudos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl preliminarios sutarties pažeidimo, ieškovės sumokėto avanso grąžinimo bei baudos už preliminarios sutarties pažeidimą taikymo.

10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 22 d. atsakovas R. M., kaip pardavėjas, ir ieškovė N. M., kaip pirkėja, dalyvaujant IĮ „Asimonas“ savininkui K. K., sudarė preliminarią sutartį (toliau – preliminarią sutartį) dėl buto pirkimo, kuria pirkėjas įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 15 d. nupirkti iš pardavėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - butą) už 33 500,00 Eur (4 b. l.). Šalys minėtos preliminarios sutarties pasirašymo metu susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 2000 Eur grynais pinigais avansą, o likusią sumą sumoka iki 2020 m. balandžio 15 d. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties pagrindu pardavėjas įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 15 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pristatyti visus dokumentus dėl sandorio sudarymo, iki 2020 m. balandžio 15 d. neparduoti, neįkeisti ar kitaip nepakeisti nuosavybės teisės į objektą. Šalys numatė, kad sutartis galioja iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Preliminarioje sutartyje Sutarties šalys susitarė dėl netesybų, neįvykdžius sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, neįvykdžiusi šalis moka kitai šaliai avansinio mokėjimo dydžio netesybas. Preliminarią sutartį nutraukus dėl pirkėjo kaltės, kaip netesybos užskaitomas avansinis mokėjimas, nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo gražinti avansinį mokėjimą ir sumokėti avansinio dydžio netesybas. Sutarties pasirašymo metu pardavėjas pasirašė PVM Sąskaitą-faktūrą dėl komisinio 1000,00 Eur mokesčio už tarpininkavimo paslaugas IĮ „Asimonas“.

Dėl preliminarios sutarties, avanso ir baudų

12. Pažymėtina, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

14. Preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sudaryti pagrindinę sutartį po preliminariosios sutarties pasibaigimo termino, ieškovė atsisakė. CK 6.165 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo sutarties sudarymo. Konkrečiu atveju preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. balandžio 15 d. Po šio termino sutarties galiojimas pasibaigia (ne nutraukiamas) ir šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). CK 6.206 straipsnis numato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą (CK 6.189 straipsnio 4 dalis), be to, kaip ir sutartį nutraukus, šalys gali reikalauti grąžinti viską, ką yra perdavusios kitai šaliai vykdydamos sutartį.

16. Iš žodinio bylos nagrinėjimo metu duotų šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų vertintina, jog preliminariosios sutarties vykdymo metu ieškovė, kaip pirkėja, pirmoji įvykdė sutarties šalies pareigas – perdavė pardavėjui sutartą avansą. Pardavėjas atsakovas R. M. neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2020 m. balandžio 15 d. atlikti veiksmus susijusius su pagrindinės sutarties sudarymu ir atsakovas pažeidė sutartį tuo aspektu. Atsakovas, sužinojęs apie tai, kad iki sutartyje numatytos pagrindinio sandorio sudarymo datos negalės grįžti į Lietuvos Respubliką dėl susidariusios situacijos (dėl pandemijos ir karantino), informavo per sutuoktinę tarpininką ir pirkėją apie susidariusią situaciją. Byloje atsižvelgiama į tą aplinkybę, jog sutarties šalys buvo susitarusios dėl pagrindinio sandorio sąlygų, pardavimo-pirkimo kaina buvo sutarta, parduodamo buto raktai jau buvo atiduoti buto pirkėjai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, apie realų atsakovo ketinimą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurio atsakovas neįvykdė negalėdamas laiku grįžti dėl Lietuvos Respublikoje susidariusios situacijos (dėl pandemijos ir karantino). Sprendžiant dėl šalių civilinės atsakomybės sąlygų, tokį atsakovo neveikimą galima būtų pripažinti nulemtą objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių, priežasčių.

17. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad ne ieškovė, bet atsakovas R. M. pažeidė preliminarią sutartį, kadangi iki joje nustatyto termino (2020 m. balandžio 15 d.) dėl jo nerūpestingumo ir neveikimo nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija, kaip minėta, pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, jog pažeidė sutartyje numatytą terminą dėl objektyvių aplinkybių, t. y. laikotarpiu nuo 2020-03-08 iki 2020-04-18 imtinai atsakovas R. M. buvo komandiruotėje maršrutu (duomenys neskelbtini); paskelbus Europos šalyse karantiną ir uždarius valstybių sienas, anksčiau sugrįžti iš komandiruotės nebuvo galimybių (atsakovo darbdavio (duomenys neskelbtini) 2020-05-05 pažyma) (11 b. l.). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento rašto matyti, kad R. M. nuo 2020-04-21 iki 2020-05-05 buvo taikyta saviizoliacija (34 b. l.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarioje sutartyje nustatytas konkretus buto pirkimo-pardavimo sutarties terminas, t. y. iki 2020 m. balandžio 15 d. šalių nebuvo pratęstas rašytine forma.

19. CK 6.192 straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju raštu šalys nepakeitė sutarties sąlygų. Atsakovo neveikimas pasireiškė ir tuo, kad jis, pažeidęs sutartyje numatytą terminą, nesiėmė veiksmų pakeisti sutartyje numatytą terminą raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ir atsakovo parodymai yra priešingi, todėl teisėjų kolegija gali vadovautis tik faktine susiklosčiusia situacija. Nagrinėjamu atveju nei žodiniai bylos šalių parodymai, nei telefono skambučių išklotinė (29-81 b. l.), iš kurios matyti, kad atsakovas kovo 31 d. 1 minutės 56 sekundžių trukmės pokalbį turėjo su tarpininku, 1 minutės 48 sekundžių pokalbį su ieškove, balandžio 16 d. 3 minučių 48 sekundžių pokalbį su tarpininku, neįrodo, kad ieškovė sutiko pratęsti sutarties sudarymo terminą. Atmetant atsakovo argumentus pažymėtina, kad jis ir neįrodinėjo tariamo žodinio susitarimo metu sutarto termino. Aplinkybę, kad ieškovė sutiko pratęsti nustatytą 2020 m. balandžio 15 d. terminą nurodo atsakovas, atsakovo sutuoktinė L. M. ir IĮ „Asimonas“ savo žodiniuose paaiškinimuose. Pažymėtina, kad dėl šalių prieštaringų parodymų, vien trečiųjų asmenų parodymais nėra pagrindo nustatyti rašytinės sutarties sąlygų pakeitimo, ypač įvertinus, kad tretieji asmenys yra suinteresuoti palankaus sprendimo atsakovui priėmimu (L. M. yra atsakovo sutuoktinė, o IĮ „Asimonas“ naudai atsakovas, kaip pardavėjas, pagal preliminarią sutartį pasirašė PVM sąskaitą faktūrą dėl komisinio mokesčio – 1000 Eur už tarpininkavimo paslaugas (preliminarios sutarties 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms ieškovė, nesant įrodytam jos sutikimui pratęsti preliminarioje sutartyje numatytą terminą buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, turėjo teisę atsisakyti sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį.

20. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas turėjo teisę bet kada nuo 2020-02-22 iki 2020-04-15 dienos (du kalendorinius mėnesius) pristatyti dokumentus ir ją pakviesti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Apribojimai dėl asmenų judėjimo atsirado tik nuo 2020-03-16 dienos. Taigi, nesant įrodytam ieškovės sutikimui pratęsti terminą, atsižvelgiant į faktą, jog atsakovas turėjo teisę nuo 2020-02-22 iki 2020-04-15 dienos (du kalendorinius mėnesius) sudaryti sutartį, ar įgalioti kitą asmenį, aplinkybė dėl jo karantinavimosi tik įrodo, kad jis sutartį pažeidė. Atsakovui nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti jį nepažeidusiu sutarties. Kaip ir minėta, atsakovui pažeidus numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, ieškovės prievolė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė.

21. Ieškovė prašo priteisti 2000 Eur sumokėtą avansą, kurį pagal 2020 m. vasario 22 d. preliminarios sutarties 1.2. punktą sumokėjo pasirašydama sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad negrąžino ieškovei sumokėto avanso juo pasinaudodamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 2000 Eur avansas preliminarios sutarties 6.2 punkto pagrindu (jeigu sutartis nutraukiama arba atsisakoma pirkti namą dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti avansinį mokėjimą ir sumokėti avansinio dydžio netesybas).

23. Ieškovė taip prašo priteisti 2000 Eur baudą, remdamasi minėtu preliminarios sutarties 6.2 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė tik 2020 m. gegužės 4 d. raštu paprašė gražinti 2000 Eur avansą atsakovui pažeidus sutartį, kadangi iki 2020 m. balandžio 15 d. nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje pripažinus, kad atsakovo sutarties pažeidimą ir neveikimą iš esmės sąlygojo aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo laiku grįžti į Lietuvą susidarius pandeminei situacijai, atsakovui netaikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

24. Šalys turi vadovautis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavus ieškovės teisę atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, priteisia ieškovei jos sumokėtą įmoką – avansą, tačiau reikalavimą atsakovo atžvilgiu dėl 2000 Eur baudos atmeta 13-16, 23 punkte nurodytais motyvais.

25. Teisėjų kolegija tenkina ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nuo priteistos 2000 Eur sumos priteisia ieškovės naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino preliminarios sutarties sąlygas, šalių veiksmus ir jų teisinį vertinimą, todėl nepagrįstai ieškovę pripažino kalta dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, ieškinys tenkintas iš dalies (50 procentų), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

28. Ieškovė N. M. pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 120 Eur žyminis mokestis, 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas R. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškinio reikalavimus patenkinus 50 procentų, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisiama 250 Eur. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. Ieškovė N. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 90 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas R. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus 50 procentų, proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 245 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovės priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taigi, atsakovo naudai priteisiami (300 – 245) 55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) sumą, 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 2000,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,47 Eur (septynis eurus 47 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,47 Eur (septynis eurus 47 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.