Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio S. V. prašymą suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai materialinių subjektinių teisių perėmimas yra negalimas. Vykdymo procese procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio teises normas vienas iš skolininko pakeitimo atvejų yra fizinio asmens mirtis. Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo fakto, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. 1 d., Notariato įstatymo 28 str. 1 d.).Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/08/06477 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2458-292/2007, išduotą 2007 m. rugsėjo 26 d., dėl 109,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Skolininkas G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis 2016 m. gruodžio 27 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Antstoliui aplinkybė apie skolininko mirtį galimai tapo žinoma 2016 m. rugpjūčio 10 d. gavus Gyventojų registro užklausos duomenis, rodančius, kad skolininko G. S. mirties data – (duomenys neskelbtini) CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. vasario 1 d. Praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo skolininko mirties antstolis 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S-16-11582 informavo išieškotoją ir Alytaus rajono 1-ąjį notaro biurą apie mirusiojo skolininko G. S. įsiskolinimą. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06477 nėra duomenų, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie išieškotojos reikalavimus ir skolininko įsiskolinimą paveldėtoją – valstybę, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešinta viešuose registruose skolininko turto areštas. Antstolis nurodė, kad apie mirusio skolininko skolas paveldėtojai buvo išviešinta valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre bei kitomis priemonėmis, tačiau Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios institucijos neturi teisės naudotis vykdomųjų bylų registro duomenimis. Nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė AB „Lietuvos draudimas“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat nenustatyta, kad palikėjo kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ir būtų kreipusis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolis ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo G. S. kreditorę ir jos reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/06477.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.