Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei J. C., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui P.-H. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog šalių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, po santuokos nutraukimo išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, atsakovas dažnai smurtaudavo, teko ne kartą kreiptis pagalbos į pareigūnus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Atsakovas nustojo rūpintis tiek ieškove, tiek sūnumi, nustojo su sūnumi bendrauti, nors anksčiau skirdavo daug dėmesio, be to, paaiškėjo, jog atsakovas susirado kitą moterį. Nurodė, jog kreipimosi į teismą metu ieškovei nėra žinoma nei kur atsakovas yra, nei ką jis veikia. Mano, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Pažymėjo, jog šalių nepilnamečio vaiko M. C. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, kadangi atsakovas yra neatsakingas ir nepatikimas, su sūnumi šiuo metu nebendradarbiauja, tuo tarpu ieškovė prižiūri ir auklėja sūnų, deda pastangas ir visas turimas lėšas, kad galėtų užtikrinti jo visavertį gyvenimą, todėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Taip pat nurodė, jog netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi pagal jo valią ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus sūnaus interesams. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, jam išlaikymas iš ieškovės nepriteistinas, išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Teigė, jog santuokos metu nekilnojamojo, privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, apie atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma. Posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai (92, 93, 96 b.l.), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, paaiškinimų dėl ginčo esmės nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (94 b.l.) nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius, informavo, kad J. C. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors nepavyko apsilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje, skyrius neturi duomenų, kad J. C. netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiu sūnumi, todėl palaikė ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registracijos biure, apskaityta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), šalys santuokoje susilaukė sūnaus M. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (25-28 b.l.). 2014-06-17 Pažyma bedarbiams patvirtina, kad J. C., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-06-11 yra registruota Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje (29 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, nes, gyvenant santuokoje, sutuoktinis dažnai smurtaudavo, ieškovei ne kartą teko kreiptis pagalbos į pareigūnus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be to, atsakovas nesirūpino nei ieškove, nei mažamečiu šalių sūnumi, susirado kitą moterį. Todėl mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bei nedalyvavus teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (96 b.l.), jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, kaip nurodė ieškovė, buvo ieškovei neištikimas, nesirūpino nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiu sūnumi, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys gyvena skirtingose šalyse (ieškovė – Lietuvos Respublikoje, atsakovas – Kinijos Respublikoje – 87, 89, 92, 96 b. l.), neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog susitaikyti nepageidauja, kad savo tolimesnę ateitį planuoja be atsakovo, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus nesirūpino šeima pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje prašoma po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, reikalavimas tenkintinas po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę pavardę C., atsakovui paliekant prigimtinę pavardę C.

Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Ieškovė nereikalauja išlaikymo sau iš atsakovo, todėl, pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nei vienai iš šalių išlaikymas iš kitos šalies nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Ieškinyje nurodyta, kad šalys kreditorių neturi, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsakovas prieštaravimų dėl tokio prašymo nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, mažametis sūnus gyvena kartu su ieškove, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2014-10-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 300 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt), nurodė, jog per mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti apie 289,62 Eur (1000 Lt) – 63 b. l. Minėta, kad atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, jog atsakovas prašomam iš jo nepilnamečiam sūnui priteisti išlaikymo dydžiui neprieštarauja.

Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (3 metai ir 4 mėnesiai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 289,62 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė oficialiai niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (29 b. l.), nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamųjų bei privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi (25-28 b. l.), duomenų apie atsakovo – užsienio valstybės piliečio – turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas ir pan.) byloje nėra. Tačiau nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad, bylos duomenimis, šalių turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-09-10) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. C..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 41,71 Eur (144 Lt) ieškovės byloje sumokėtas žyminis mokestis (30-31 b. l.) ir 144,81 Eur (500 Lt) teisinės pagalbos išlaidos (32-33 b. l.), iš viso – 186,52 Eur. Taip pat iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės naudai priteistinas 52,13 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (144,81 Eur x 12 mėn. / 3 proc.) ir bylos nagrinėjimo metu susidariusios 13,06 Eur pašto išlaidos, iš viso – 65,19 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. K. (po santuokos sudarymo – C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P.-H. C., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apskaitytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P.-H. C. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. C. palikti santuokinę pavardę – C., atsakovui P.-H. C. – prigimtinę pavardę C.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P.-H. C., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 centai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-09-10) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P.-H. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 186,52 (vienas šimtas aštuoniasdešimt šešis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P.-H. C., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 65,19 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.