Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 28 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 26 d.

Anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, su mažėjimo tendencijomis. Nuteistasis užsiima darbine veikla, atlieka reikalingus gebūvio gerinimo darbus. Piktnaudžiavimu alkoholiu srityje rizikos mažėjimas fiksuotas dėl paskirtų programų išklausymo bei todėl, kad ilgiau nei metus laiko nevartojo alkoholio. Nuteistasis laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog komisija taikydama nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų lemiančių veiksnių - nuteistojo asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Šiuo atveju komisija išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims (paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas ir kt.), tačiau šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog jo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkų smurtinį nusikaltimą, tai antras nuteistojo teistumas, pirmas nusikaltimas taip pat smurtinis, įvertinus nusikaltimų pobūdį matyti, kad nusikaltimai linkę sunkėti. Nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau neigia fizinį smurtą, dėl nusikaltimo kaltina alkoholio poveikį, taip pat nurodyta, kad jis ne visada įvertina savo elgesio pasekmes, nėra linkęs prisiimti ar įžvelgti asmeninės atsakomybės, nusikaltimo žalą vertina tik iš asmeninės perspektyvos, mąstyme trūksta savo elgesio analizės. Nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio išraiška. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė (nuo 3 m. neatlikta bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 14 d.), todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Todėl komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis yra lengvai pasiduodantis už save stipresnių asmenų įtakai, taip pat kriminalinė praeitis rodo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų susijusių su besaikiu alkoholio vartojimu. Būdamas laisvėje nuteistasis dėl alkoholio vartojimo problemos į specialistus nesikreipė, teigdamas, kad „psichologai tik smegenis plauna“. Nuteistasis teigia, kad priklausomybių grupes lankys „jei reikia“, todėl galima teigti, kad nuteistajam yra būdingas alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina, kad nuteistasis atlieka bausmę dėl už sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas dėl smurto panaudojimą prieš kaimynų vaikus. Nusikaltimai pasikartojančio smurtinio pobūdžio, sunkėjantys. Linkęs minimalizuoti savo atsakomybę. Nors kaltę pripažįsta, tačiau neigia fizinį smurtą, kaltina alkoholio poveikį, teigia norėjęs padėti, tačiau ką turi mintyje nedetalizuoja. Neigia, jog turi alkoholio vaitojimo problemų, nors matyti, jog vartojimas sukelia problemas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nemažai nustatyta kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir tik vieną kartą skatintas.

Pažymėtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; diskriminacinės nuostatos; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 14 dienų), kai nuteistasis už sunkaus smurtinio nusikalstamo padarymą yra nuteistasis 3 metų laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.