Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 235908 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir 2023 m. sausio 27 d. sprendimas), 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 23S11723 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ (toliau – ir 2023 m. vasario 2 d. sprendimas).

2.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, nes jis buvo įdarbintas Lietuvos Respublikos įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Arevita“. Pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas 2023 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu gavo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2028 m. vasario 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.

2.2. Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimas grindžiamas tik formaliu pagrindu, kad „asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai“. Grėsmės konstatavimas turi būti pagrįstas realiai nustatytomis aplinkybėmis, o ne vien formalus kriterijų atitikimas, kuris niekaip nesusijęs su galimybe kilti grėsmei. Atsakovas neįvertino realių aplinkybių, rėmėsi išimtinai nusikalstamos veikos teoriniu apibrėžimu bei vertinimu, kuris neatitinka padarytos veikos sukeltų pasekmių.

2.3. Atsakovas 2023 m. sausio 27 d. sprendimą grindžia tik tuo, kad „padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas“, tačiau neatsižvelgia į Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 dienos nuosprendį, kuriame konstatuota, kad atlikti veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kaip juos apibrėžia įstatymo nuostatos. Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimas grindžiamas tuo, jog „Kontrabanda daro didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui“, tačiau neatsižvelgiama į padarytos veikos aplinkybes, kad atsisiuntė nedidelį kiekį medžiagos, kurios civilinė apyvarta yra uždrausta. Paminėtas motyvas niekaip nesietinas su realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Migracijos departamento motyvas, jog „Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei“ yra nepagrįstas, nes teismas nustatė, kad psichotropinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, todėl nepadarė žalos visuomenei ir nesukėlė grėsmės jai atsirasti. Baudžiamojo nusižengimo niekaip negalima įvardinti „itin pavojinga veika“, nes baudžiamasis nusižengimas yra mažiausiai pavojinga iš visų nusikalstamų veikų. Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes, kad bausmė yra per griežta, todėl buvo skirta švelnesnė, nei įstatymo nustatyta, bausmė.

3.3. Atsakovas vadovavosi Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu. Skundo argumentai, jog ginčijamame sprendime vertinant grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neįvertintos realios aplinkybės, o remtasi išimtinai nusikalstamos veikos teoriniu apibrėžimu yra nepagrįsti. Atsakovas akcentavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę visuomenės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas remiasi Policijos departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis.

3.4. Atsakovas akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo aprašas) 12 punktą. Pareiškėjas neginčija, jog Kauno apygardos teismas 2022 m sausio 4 d. pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai, kad teismas pareiškėjui skyrė mažesnę bausmę nei numatyta BK nepaneigia, jog asmuo laikomas neteistu. Tikrinimo apraše nurodyta, jog asmens grėsmės kėlimas yra siejamas ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo buvimo faktu. Migracijos departamentas gavo patikimos ir pakankamos informacijos apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė ginčijamus sprendimus. Vien tai, kad asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įrodo, kad pareiškėjas nėra linkęs elgtis teisėtai bei sąžiningai, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl yra pagrindas teigti, kad jo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir ateityje. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikyti apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

3.5. Priimant ginčijamus sprendimus vadovautasi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis, mastas, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir kitos aplinkybės. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu. Sprendimai grindžiami ne bendro pobūdžio spėjimais, bet objektyviai tikrovėje egzistuojančiais duomenimis. Tai, kad pareiškėjas atsisiuntė psichotropinių medžiagų, savo namuose vazone išaugino kanapės augalą, iš kurio lapų darė arbatą, patvirtina, kad jo nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai. Todėl pareiškėjo teiginiai, esą Migracijos departamentas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, o padaryta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai, laikytini deklaratyviais. Pastaruoju metu narkotikai pripažįstami viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, kadangi neteisėta prekyba narkotikais griaunančiai veikia valstybių ekonominę ir politinę sferas, daro poveikį žmonių fizinei ir psichinei būklei, sunaikina žmogų kaip asmenybę, kelia pavojų genofondui, prastėja dvasinis ir kūrybinis visuomenės potencialas, ji daro poveikį ir kitoms visuomenės bei valstybės gyvavimo sritims. Aplinkybė, kad pareiškėjas daugiau nei pusantrų metų nuo nusikaltimų padarymo laikėsi įstatymų ir visų apibūdinamas tik gerai, supranta savo klaidą ir jos nekartos, nagrinėjamu atveju, nėra reikšminga, nes nepaneigia, kad pareiškėjas dėl teistumo yra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Policijos departamentas rėmėsi Tikrinimo aprašo 12, 12.1, 13, 13.1 punktais. Migracijos departamentui pateikta išvada yra teisinga ir pagrįsta. Atlikdamas vertinimą, Policijos departamentas vadovavosi Tikrinimo apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais ir nurodė bei vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias, o ne numanomas aplinkybes ar bendro pobūdžio spėjimus. Pareiškėjas buvo nubaustas už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus nusikaltimas, taip pat turi neišnykusį teistumą. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. Valstybė griežtai kontroliuoja tokių medžiagų apyvartą, siekdama išvengti žalingų jų vartojimo pasekmių. Šiuo metu narkomanija yra viena aktualiausių Lietuvos ir viso pasaulio problemų. Žalą ir grėsmę visuomenei kelia ne tik narkotikų platintojai, bet ir asmuo, vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.1. Atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-25313, kurioje konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas užsisakė ir neteisėtai paštu siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 13,7449 g. psichotropinės medžiagos, taip pat neteisėtai disponavo ir tokiais savo veiksmais padarė tyčines nusikalstamas veikas: vieną sunkų nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. V. V. paskirta 5 000 Eur bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2024 m. sausio 25 d. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra.

6.2. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas.

6.3. Policijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, ir tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo (bausmė dar neatlikta), pateikė išvadą, kad V. V. laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

6.4. Atsakovas įvertinęs, kad Policijos departamento atsisakymas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2023 m. sausio 27 d. sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.5. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė 2023 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

7. Teismas išanalizavo Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnio 1 dalį, 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, Tikrinimo aprašo 12 punktą, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 ir 28 punktus, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo reglamento 24 straipsnio 1 dalį.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 4 d. pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmens grėsmės kėlimas yra siejamas ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo buvimo faktu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis – pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 4 d. laikomas teistu.

9. Teismo vertinumu, Migracijos departamento informacija bei Policijos departamento parengta ir pateikta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, atsakovui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

10. Teismas sutiko su Policijos departamento argumentais, jog tris nusikalstamas veikas padaręs pareiškėjas, pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą. Jo elgesys yra socialiai žalingas ir rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, o pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo teistumas yra galiojantis. Teismas nurodė LVAT 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019.

11. Teismas atmetė skundo argumentus dėl nesaugios karinės situacijos (duomenys neskelbtini) mieste. Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos 2014 m. spalio 20 d. įstatymas Nr. 1706-VI „Dėl perkeltų asmenų teisių ir laisvių“ Ukrainos piliečiams, kurių pastovi gyvenamoji vieta patenka į karo veiksmų zoną ar į padidintos rizikos dėl karo veiksmų zoną, nustato teisę būti perkeltiems šalies viduje į saugesnius Ukrainos regionus.

12. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovo skirtos priemonės yra neproporcingai varžančios pareiškėjo teises labiau nei būtina.

13. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš ginčijamų sprendimų turinio, šiuose sprendimuose buvo nurodyta visa Migracijos departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė atsakovui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyti nusikaltimai pareiškėjo iš tikrųjų buvo padaryti. Ginčijami sprendimai grindžiami ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento, tiek ginčijamuose sprendimuose nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

15. Teismas konstatavo, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Šiuose sprendimuose nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo pakeisti leidimą gyventi, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas ginčijamų sprendimų neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas išsamus. Atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo skundžiamų sprendimų naikinti, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismas visiškai nepasisakė nei dėl vieno su skundu pateikto, teisme ištirto įrodymo vertinimo, padarė išvadas prieštaraujančias pateiktiems įrodymams, nepasisakydamas, kodėl juos atmetė ir tuo grubiai pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

18.2. Teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti, o ne išduoti leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. sprendimą gavo tik 2023 m. kovo 7 d., pareiškėjas elektroniniu paštu buvo gavęs tik 2023 m. vasario 6 d. pranešimą apie sprendimo priėmimą.

18.3. Teismas, nurodęs LVAT praktiką, šia praktika priimant sprendimą nesivadovavo, neįvertino individualios asmens situacijos, kad jis jau 5 metus gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, yra visiškai integravęs, išmokęs lietuvių kalbą, turi glaudžius socialinius ryšius, visas socialines paslaugas gauna tik Lietuvos Respublikoje, nevertino tai patvirtinančių su skundu pateiktų įrodymų. Teismas visiškai neatsižvelgė į anksčiau atliktų veiksmų – nusikalstamų veikų pobūdį ir realias faktines aplinkybes, į Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes.

18.4. Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi atsisakyta pakeisti vadovaujantis tuo, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai, o ne valstybės saugumui. Tai dar kartą patvirtina, kad pirmos instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir padarė išvadas nesusijusias su bylos aplinkybėmis, kuriomis nepagrįstai grindė priimtą sprendimą.

18.5. Pats teistumo buvimo faktas, nevertinant kitų aplinkybių (juo labiau nevertinant jo laiko atžvilgiu), negali patvirtinti ar paneigti galimos grėsmės nei realumo nei akivaizdumo. Siekiant nustatyti galimos grėsmės realumą ir akivaizdumą būtina įvertinti kitas aplinkybes, ko teismas nepadarė, nors būtent to buvo prašomas į jį kreipiantis su skundu.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

21. Įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 235908 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir Migracijos departamento 2023 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 23S11723 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“ pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamento informacija bei Policijos departamento parengta išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, atsakovui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas klaidingai nustatė dalį aplinkybių, be to, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodyto argumento. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, gavo Policijos departamento 2022 m. gruodžio 16 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog Kauno apygardos teismas 2022 m sausio 4 d. pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 ir 2 dalis. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas užsisakė ir neteisėtai paštu siuntėsi iš Nyderlandų Karalystės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 13,7449 g. psichotropinės medžiagos, be to, pareiškėjas neteisėtai disponavo, t. y. savo namuose laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 13,7122 g narkotinės medžiagos, ir tokiais savo veiksmais padarė tyčines nusikalstamas veikas: vieną sunkų nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Policijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, ir tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo (bausmė dar neatlikta), pateikė išvadą, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs gautą Policijos departamento išvadą, taip pat kitą informaciją apie pareiškėją, priėmė ginčijamus sprendimus: 2023 m. sausio 27 d. sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. vasario 2 d. sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

28. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

29. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

30. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje vertinta, jog pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, LVAT praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Atsakovas taip pat pagrįstai 2023 m. vasario 2 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjas buvo sudaręs darbo sutartį, nereiškia, kad jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023).

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (esą nebuvo vertinamos Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nuosprendyje nustatytų aplinkybės, pareiškėjo individuali situacija) pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

34. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.