- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1140-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00351-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- E. K., E. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., E. K.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. (G.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., E. K., tretiesiems asmenims Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarei Č. B., Vilniaus miesto ketvirto notaro biuro notarei A. A. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmąjį punktą (žemės sklypas, turintis 1,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto ketvirto notarų biuro (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4-tą punktą (12187/12748 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto ketvirto notarų biuro (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties 1.1. punktą (6093/127480 dalį kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus sudaryti su ieškovu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ namų valdos žemės dalies 6,01 arų žemės sklypo (namų valdos žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1,2748 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini) suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, įsigijimo.
Nurodė, kad tėvas R. G. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties likusį palikimą – ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), - priėmė ieškovas, apie žemę tuo metu nieko nežinojo. Po tėvo mirties sužinojo, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo jo tėvui nepriklauso, nors tėvas būdamas gyvas naudojosi šia žeme. Ieškovas gyvena po tėvo mirties paveldėtoje gyvenamojo namo dalyje, prižiūri šalia namų esantį žemės sklypą, šienauja. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusiojo K. G. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 12,01 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 5,35 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, bendrą 5,46 ha žemės sklypą miško ūkio veiklai ir bendrą 1,20 ha žemės sklypą namų valdai, esančius (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašų patikslinimo atlikus H. K. ir R. G. namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus Šalčininkų rajone.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratas, todėl nuosavybės teisės atkuriamos tik tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, tai yra buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę - kitiems Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Asmens, kaip pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, statusas priklauso ne vien nuo to, ar jis apskritai gali pretenduoti į tokį atkūrimą, tai yra ar jis priskiriamas prie atitinkamų subjektų rato, bet ir nuo to, ar jis tinkamai ir laiku atliko būtinus veiksmus, siekdamas įgyvendinti pagal Atkūrimo įstatymą jam suteiktas teises. Tokios teisės įgyvendinimas prasideda nuo pareiškimo atkurti nuosavybės teises padavimo bei jo priėmimo atitinkamoje viešojo administravimo institucijoje. Ieškovo tėvas R. G., sutikdamas su projektuojamo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, dalyvaudamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose ir turėdamas nevaržomą teisę susipažinti su visais dokumentais, galėjo ir turėjo galimybę savo teises ginti teismine tvarka, bet pretenzijų dėl 2003 m. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) R. G. nereiškė , Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 85-8436 įstatymų nustatyta tvarka neskundė, 2006 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. Dėl to darė išvada, kad R. G. teisės nebuvo pažeistos. Prašė taikyti ieškinio senatį
ti .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-11-04 d. nusprendė ieškinį atmesti.
Nustatė, kad ieškovo E. G. proseneliu, o atsakovų A. K. ir E. K. seneliu buvo K. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). K. G. turėjo dukras H. K. (atsakovų A. K., E. K. motina) ir J. G., sūnų M. G. (ieškovo E. G. tėvo R. G. tėvas), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą M. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo jo sūnus R. G. (ieškovo E. G. tėvas), paveldimą turtą, kuriam buvo išduotas liudijimas sudarė: ½ (pusė) gyvenamojo namo, turinčio 82,47 kv. m. bendro naudingo ploto, ½ (pusė) tvarto ir daržinės, virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini), viso gyvenamojo namo su visais ūkiniais pastatais inventorizacinis įkainavimas sudarė 10731 rublių ir priklausė mirusiajam pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registro duomenimis namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teise kiekvienam po ½ d. K. G. (nuo (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (nuo (duomenys neskelbtini)). 1991 m. spalio 16 d. K. G. kreipėsi į Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl žemės nuosavybės atkūrimo, prašydamas grąžinti jam jo nuosavybėje iki 1940 metų turėtą 12,01 ha žemės sklypą. Pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą K. G. visą turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo dukroms J. G. ir H. K. lygiomis dalimis. (duomenys neskelbtini) mirus K. G. jo palikimą priėmė dukra H. K.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G., kaip mirusiojo K. G. testamentinė įpėdinė, priimtų jo palikimą. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 85-8436 mirusiojo K. G. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 5,35 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, 5,46 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai ir 1,20 ha žemės sklypą namų valdai, bendras natūra grąžintas plotas-12,01 ha. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), jo dukrai H. K. dėl žemės sklypo, 1,2000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 82,47 kv. m. bendro ploto, taip pat žemės sklypams: 5,3500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir 5,4600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
2006 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)“ Dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašų patikslinimo atlikus H. K. ir R. G. namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus Šalčininkų rajone“ (2006 m. gegužės 17 d. individualios S. B. įmonės „Matininkas“ Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atlikus H. K. ir R. G. 12000 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir radus ploto skirtumą, žemės sklypo plotas yra 12748 kv. m., nominali vertė 6120 Lt, žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; nutarta parduoti H. K. ir R. G. 748 kv. m. atsiradusį žemės ploto skirtumą po kadastrinių matavimų, nominali sklypo vertė 359,04 Lt (indeksuota 1,6- 574,46 Lt), už 748 kv. m. sumokėti 574,46 Lt; nurodyta H. K. ir R. G. naudojant žemės sklypą laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 (1995 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija ir 1996 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 531 redakcija) VI, XXIX skyrių reikalavimų, iki valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos už perkamą 748 kv. m. sumokėti 574,46 Lt į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus nurodytą sąskaitą; pavesta Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti 748 kv. m. žemės sklypo dalį iš bendro 12748 kv. m. žemės sklypo VĮ „Registrų centre“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu; sudaryti su H. K. ir R. G. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. 2006 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi H. K. ir R. G. vadovaujantis 2006 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo lygiomis dalimis 748/12748 žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,2748 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas H. K. perėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. K., R. G. perėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. G..
Atsakovų motina H. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties turtą: ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 5,46 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 5,35 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 12187/12748 dalis žemės sklypo, 1,2748 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, 85,47 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį visų lėšų, esančių AB banke „Hansabankas“ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį paveldėjo jos sūnūs atsakovai E. K. ir A. K. pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto ketvirto notarų biuro notarės A. A. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas E. K. padovanojo savo broliui, atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį šį turtą: 60935/127480 dalis kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 1,2748 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2012 m. spalio 12 d. mirė ieškovo E. G. tėvas R. G.. Tuo metu santuoka tarp R. G. ir R. G. buvo nutraukta, todėl mirusio R. G. turtą paveldėjo jo sūnus E. G., kaip pirmos eilės įpėdinis. Tokiu būdu ieškovo tėvui R. G. mirties dieną priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei ½ dalis 748 kv. m. (374/12748) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su buvusia sutuoktine R. G.. Ieškovas E. G. paveldėjo pagal (duomenys neskelbtini)Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarės Č. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusio R. G. priklausančią žemės sklypo dalį, po tėvo mirties ieškovas prašė suformuoti jam žemės sklypą prie namų valdos, tačiau atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė tai padaryti. 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte ji nurodė, kad nuosavybės teisės į 1,20 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos natūra Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiojo savininko K. G. vardu.
Ieškovas E. G., kaip įstatyminis mirusiojo tėvo R. G. įpėdinis ir turto paveldėtojas, ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo mirusiojo K. G. vardu atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta natūra namų valdos 1.20 ha žemės sklypas, kaip neteisėtą, pažeidžiantį jo tėvo R. G. ir jo, ieškovo E. G. teises naudotis žemės sklypu, esančiu prie jam priklausančios ½ d. namų valdos (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčus dėl palikimo prioritetas turi būti teikiamas palikėjo, o ne įpėdinių valiai, palikėjo valia neturi būti paneigta ar iškreipta.
Prašymą grąžinti nuosavybėje iki 1940 metų turėtą žemę padavė pats šios žemės savininkas ieškovo prosenelis K. G.. Ieškovo tėvas R. G. nebuvo mirusiojo K. G. įpėdinis, nes pastarasis paliko savo turtą testamentu dukroms, pirmos eilės įpėdinėms H. K. ir J. G., todėl R. G. negalėjo pretenduoti į paliktą K. G. palikimą, tame tarpe į mirusiojo K. G. vardu Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtą nuosavybę į žemę. Nors R. G. nebuvo pretendentu į K. G. žemę, tačiau jis dalyvavo šiame nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šią aplinkybę patvirtina 2002 m. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str., žiniaraštis. Iš šio žiniaraščio matyti, kad R. G. sutiko su projektuojamojo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha) ribomis, savo sutikimą 2012 m. liepos 12 d. patvirtindamas parašu, o taip pat H. K. sutiko su projektiniu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini)ha, jį pasirašydama. Savo sutikimą R. G. išreiškė pasirašydamas ir 2002 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje akte, nepareikšdamas pastabų dėl suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal byloje esančio 2003 m. kovo 5 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto, kuriuo nutarta suformuoti natūra neatlygintinai 1.20 ha namų valdos plotą (sklypas (duomenys neskelbtini)) duomenis, jis surašytas mirusiojo K. G. vardu, 9 eilutėje šalia K. G. pavardės yra parašas ir įrašas, kad „sutinku, kad mano dalis statinių būtų ant tėvo K. G. žemės“ ir parašas (t.1, b.l. 19-21). Šiame akte nėra nei R. G. vardo, nei pavardės, todėl teigti, kad būtent jis pasirašė šį aktą arba kitus aktus dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašytų mirusio K. G. vardu, pagrindo nėra.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog šiuo sprendimu buvo pažeistos jo tėvo teisės naudotis esančiu prie namų valdos žemės sklypu, kad ieškovo tėvas R. G. iki šio sprendimo priėmimo, ar po jo priėmimo iki pat savo mirties ginčytų šį sprendimą. Priešingai, ieškovo tėvas pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį kartu su H. K., kaip namų valdos bendrasavininkai, iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo lygiomis dalimis 748/12748 žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,2748 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad ieškovo tėvas R. G. reikštų pretenzijas dėl šios sutarties taip pat byloje nėra. Be to, ieškovas E. G. paveldėjo tėvo R. G. turto tiek, kiek pastarasis turėjo, jokių kitų turtinių ar neturtinių teisių dėl naudojamo prie namų valdos žemės sklypo ieškovas po tėvo mirties nepaveldėjo ir mirusiojo valios, išreikštos dėl šio žemės sklypo tuo, kad nebuvo apskųstas nė vienas dokumentas, pakeisti negali.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį nustatytas trisdešimties dienų terminas nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, jis gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Bendras ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau ieškinys teisme pateiktas nustatytą trisdešimties dienų terminą apskųsti viršininko administracijos sprendimą dėl K. G. vardu grąžintos žemės, ieškovas neprašo atnaujinti šį terminą, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas šiuo pagrindu. Kiti ieškovo pareikšti reikalavimai yra išvestiniai iš pareikšto reikalavimo panaikinti 2003 m. viršininko apskrities administracijos sprendimą, kuris atmestinas, todėl šie reikalavimai taip pat atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodė, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, žinojo, jog K. G. buvo tik ½ tame natūra gražinamame žemės sklype esančio namo savininkas , todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p. privalėjo K. G. gražinti tik ½ suformuoto žemės sklypo ploto (t.y. 0,6000 ha), o už likusią valstybės išperkamąją žemę turėjo gauti iš valstybės kompensaciją. R. G. teisės buvo pažeistos, nes jis neteko teisės naudotis sklypu, jį nuomoti ar pirkti.
R. G. niekada nėra rašęs prašymo Šalčininkų žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo, jis nėra mirusiojo K. G. turto paveldėtojas, tačiau žemėtvarkos skyrius kvietė R. G., kaip pretendentą, pasirašyti, jog jis sutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis. R. G. negalėjo pasirašyti sutikimo, jog po jam priklausančių pastatų žemės sklypas būtų grąžintas K. G.. Pirmosios instancijos teismas ignoravo grubius pažeidimus atkuriant nuosavybės teises.
Kadangi K. G. ir R. G. turėjo vienodą teisę į žemės sklypą, notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą H. K. tik į ½ namų valdos žemės sklypo dalį.
Žemėtvarkos skyrius, klastodamas dokumentus, neteisingai parengė sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo K. G., ant visų dokumentų privalėjo pasirašyti dukra ar kiti jo vaikai, o ne R. G., taip pat reikia įsitikinti ar už K. G. tikrai pasirašė R. G..
Kadangi Nacionalinę žemės tarnybą atstovavo nekvalifikuota atstovė, ieškovas prašė pirmosios instancijos teisme ir prašo apeliacinės instancijos teisme įpareigoti šį atsakovą paskirti kitą atstovą.
Prašo apklausti liudytoja apelianto seserį – L. R., kuri paliudys, kad senelis K. G. ir brolis R. G. tapo bendrasavininkais po ½ Namų valdos žemės sklypo ir po ½ gyvenamojo namo; kad R. G. niekada neatsisakė žemės, tik nespėjo susitvarkyti dokumentus; kad atsakovai buvo suinteresuoti kuo greičiau paveldėti senelio žemę ir kitas svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pagal teisės aktus namų valdų bendraturčiai turi teisę įsigyti namų valdos žemės sklypą kaip atkuriant nuosavybės teisę į sklypo dalį, taip ir ją perkant, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Atsakovai A. K. ir E. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko su su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl palikėjo – ieškovo tėvo R. G. – teisių pažeidimo fakto, atkūrus K. G. nuosavybės teises į visą žemės sklypą, kurio teritorijoje R. G. ir K. G. nuosavybės teise po ½ dalį valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Apeliantas teigia, kad atkuriant nuosavybės teises K. G., buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p., dėl ko buvo neteisėtai apribotos R. G. teisės nuomoti ar pikti iš valstybės žemės sklypo dalį jam priklausančių statinių eksploatavimui.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvada, jog ginčijamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nei ieškovo, kaip R. G. įpėdinio, nei jo tėvo R. G. teisių nepažeidė. Šioje byloje ieškovas siekia apginti savo teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu priklauso fiziniams asmenims (atsakovams) nuosavybės teise. Ieškinys grindžiamas tuo, kad tokią teisę turėjo ieškovo tėvas R. G., bet, po neteisėto nuosavybė teisių atkūrimo R. G., šią teisę R. G. prarado. Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti ar palikėjas (R. G.) mirties momentu turėjo teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypo dalį ir ar ši jo teisė buvo pažeista. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas palikėjo, o ne įpėdinių valiai, nes būtent iš palikėjo teisių kildinamas ieškovo reikalavimas.
Apelintas neginčija, kad R. G. niekada nėra rašęs prašymo Šalčininkų žemėtvarkos skyriui ir nebuvo pretendentu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jis nebuvo ir mirusiojo K. G. turto paveldėtoju.
Byloje nėra duomenų, kad R. G. buvo išreiškęs valią įsigyti ar išnuomoti ginčo žemės sklypo dalį. Priešingai, R. G., kuris žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, taip pat žinojo apie nustatytas ir patikslintas žemės sklypo ribas, kuris kartu su H. K. (K. G. paveldėtoja) įsigijo iš valstybės vėliau nustatytą žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos K. G., ploto skirtumą, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo ribų nustatymo ir projektavimo, nei (duomenys neskelbtini) sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, nei H. K. 2005-12-12 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į 1,20 ha žemės sklypą neginčijo. Iš ieškinio matyti, kad R. G., gyvendamas jam priklausančioje namo dalyje, netrukdomai naudojosi žemės sklypu ir valios įsigyti ar išnuomoti žemės sklypo dalį iš valstybės nebuvo išreiškęs. Tokios aplinkybės patvirtina, kad R. G. savo teisės, jei tokia ir būtų buvusi iki ginčijamo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, įsigyti iš valstybės žemės sklypo dalį, neginė, šios teisės neįgyvendino, teisės į žemės sklypą aukščiau minėtais valiniais veiksmais atsisakė ir mirties momentu jis šios teisės neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sprendimas R. G., o tuo pačiu ir ieškovo, kuris paveldėjo tik tiek turto ir teisių, kiek turėjo palikėjas, nepažeidė, todėl šioje byloje tokios teisės negali būti ginamos (CPK 5 str.).
Dėl minėtų motyvų bei vertinant byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgus ir į tai, kad šioje civilinėje byloje sprendžiama tik dėl ieškovo privatinių teisių ginimo, darytina išvada, kad neturi esminės reikšmės kas konkrečiai pasirašė dokumentuose atkuriant nuosavybės teisės K. G.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte esančiu parašu. Taigi, rašysenos ekspertizė šiuo atveju nėra būtina ir byloje yra pakankamai įrodymų ginčui teisingai išspręsti.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir dėl to, kad ieškovas praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį nustatytą trisdešimties dienų terminą apskusti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apeliantas šių teismo išvadų neginčijo, todėl ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.
Apelianto prašymas apklausti liudytoją atmestinas, nes, esant aukščiu nustatytoms aplinkybėms, apelianto nurodytos aplinkybės, kurias jis siekia įrodinėti liudytojos parodymais, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba savo procesinę poziciją išdėstė ne tik teismo posėdyje, bet ir procesiniuose dokumentuose, konkrečių su byla susijusių aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti kita atsakovo atstovė, apeliantas nenurodė, todėl ir jo prašymas dėl atsakovo atstovo pakeitimo atmestinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-11-04 d. sprendimą palikti nepakeistą.