- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-356-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20378-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „TP vystymas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TP vystymas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ ieškinį dėl 147,80 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „TP vystymas“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „TP vystymas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
3. 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsniu, atsisako ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.
5. 2022 m. gruodžio 1 d. teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovės UAB „TP vystymas“ naudai bendrą 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė apskritai nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė pareikšto ieškinio. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė motyvus dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Ieškovė, reikšdama ieškinį, sąmoningai piktnaudžiavo šia teise bei siekė prisiteisti skolą iš netinkamo atsakovo, kadangi, reikšdama ieškinį, net netikrino nekilnojamojo turto registro išrašo apie objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką. Taip pat ieškinyje nurodė, kad atsakovė valdo objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nors atsakovė niekada šio objekto nėra valdžiusi. Todėl atsakovė, gindamasi nuo ieškovės pareikšto neteisėto ieškinio, turėjo pasitelkti profesionalaus teisininko - advokato pagalbą bei patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios privalo būti atlygintos, ieškovei atsisakius ieškinio po atsiliepimo pateikimo. Pažymėjo, kad toks ieškinio atsisakymas turėtų būti laikomas sprendimu, priimtu atsakovo naudai, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš ieškovės priteistinos atsakovės 1 500 Eur ir 315 Eur PVM patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei UAB „TP Vystymas“ 1 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje prašymą atmesti.
Atsiliepimas
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, o atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į pateiktą ieškinį, tačiau atsakovės atsiliepimas bei atsiliepime sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsakovei UAB „TP vystymas“ priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai pilna apimtimi, arba (2) sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Šiame procese gavusi papildomą informaciją (atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį bei priedus prie jo), ieškovė pakartotinai peržiūrėjo situaciją ir priėmė sprendimą dėl ieškininio reikalavimo atsakovės atžvilgiu atsisakymo. Pagrindinė ieškinio atsisakymo priežastis buvo ta, jog atsakovė nebėra šiam ginčui aktualaus objekto savininkė. Tačiau akcentavo, kad ieškinio atsisakymas savaime nereiškia, jog dėl ieškovės kaltės ar dėl ieškovės klaidos ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Priešingai – tokia situacija susiklostė, kadangi atsakovė neįvykdė tam tikrų jai priklausiusių pareigų.
8.2. 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. PSKB1-8572 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Sutarties 31 p. yra numatyta, jog sutartis yra neterminuota. Sutarties 34 p. yra numatyta, jog atsakovė turi teisę nutraukti Sutartį apie tai pranešusi ieškovei prieš vieną mėnesį. Šios pareigos pagal Sutartį atsakovė neįvykdė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 1279 patvirtinto atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 9 p.: vartotojas, abonentas, perleidęs patalpas, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, kito asmens nuosavybėn, privalo nuo šių patalpų perleidimo kito asmens nuosavybėn momento apie tai pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, nutraukti sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai su juo atsiskaityti už sunaudotą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Taip pat pagal Bendrovės Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 p. klientas įsipareigoja per 30 dienų informuoti vandens tiekėją ir nutraukti Sutartį, kai klientas (savininkas) Sutarties Specialiosiose sąlygose (ar Sutarties priede) nurodytas patalpas perleidžia kito asmens nuosavybėn ar kitu būdu pasikeičia subjektas, kuriam teikiamos Paslaugos <...>. Minėtų pareigų atsakovė neatliko, t. y. neinformavo ieškovės, kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkymo bei kitos sutartinių santykių šalies. Atitinkamai tokiu būdu atsakovė nesilaikė tiek sutartinių įsipareigojimų, tiek aktualaus teisinio reikalavimo nuostatų.
8.3. Akcentavo, kad ieškovė apie tai, jog atsakovė nebėra objekto savininkė, sužinojo tik šio teisminio proceso metu, t. y. kuomet atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kartu pridėdama atitinkamą informaciją apie Objekto nuosavybės pasikeitimus, nors tokia informacija turėjo būti pateikta vos tik Objektas buvo perleistas kitam subjektui. Būtent dėl atsakovės netinkamo elgesio ir minėtų pareigų neatlikimo, ieškovė ieškininį reikalavimą nukreipė atsakovei, kaip netinkamam subjektui. Atsakovė, būdama Sutarties šalimi, nesilaikydama jai keliamų reikalavimų, ignoravo jai priklausančią pareigą informuoti ieškovę apie Objekto perleidimą, todėl dėl šios priežasties ieškovė laiku neatnaujino duomenų turimoje duomenų bazėje, dėl ko ir buvo pareikštas ieškinys atsakovės atžvilgiu.
8.3. Net jei bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos atsakovei iš ieškovės, jos privalo atitikti tam tikrus kriterijus. Ieškovės vertinimu, papildoma nutartimi priteistos išlaidos iš esmės yra baudinio pobūdžio. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydis prasilenkia su elementaria logika bei tam keliamais reikalavimais. Teismas visiškai nemotyvavo priimamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tik formaliai nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos neviršijo rekomendacijų. Ieškovės vertinimu, didžioji dalis atsakovės prašomų priteisti išlaidų per didelės. Atsakovės advokato darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės.
9. Atsakovė UAB „TP vystymas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškinio buvo atsisakyta po atsiliepimo priėmimo, kurio dalyką sudarė – ieškinio atmetimas ir bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą priteisimas, su atsiliepimu buvo pateiktas ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo išrašas. Todėl šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, visiškai nesusiję su civilinėje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Toks atskirojo skundo turinys tik atspindi ieškovės neįsigilinimą į situaciją bei norą nepagrįstai prisiteisti skolą, o gavus motyvuotą atsiliepimą, bandymą išvengti už nepagrįstą reikalavimą tenkančios materialiosios žalos (atlyginant kitos šalies bylinėjimosi išlaidas).
9.2. Ieškovė, reikšdama ieškinį, elgėsi neapdairiai, neįsigilino į situaciją bei teikė šabloninį ieškinį. Atsakovė su atsiliepimu pateikė ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad ji nebėra objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiuos duomenis ieškovė galėjo bei privalėjo pasitikrinti registrų centre prieš reiškiant ieškinį. Šios pareigos ieškovė neįvykdė, pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovei, o atsakovei į jį tinkamai atsikirtus, ieškinio atsisakė ir kaltina atsakovę. Toks procesinis elgesys neatitinka bendrųjų CPK principų.
9.3. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė atsisakė ieškinio, nes suprato, kad jis bus atmestas bei reikės atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tikėtina, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo, būtų priimtas sprendimas už akių bei vykdyti priverstiniai išieškojimo veiksmai ir apeliantė tikrai nebūtų atsisakiusi ieškinio, nepriklausomai, kad atsakovė nėra ginčo objektų savininkė.
9.4. Atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos nesudarė nei ½ maksimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos už atsiliepimo parengimą. Maksimali Rekomendacijose nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 4 451,25 Eur, atsakovei priteista 1 200 Eur, tai sudaro vos 27 proc. maksimalios priteistinos už atsiliepimo parengimą bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas šią sumą nustatė atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl tokie ieškovės argumentai yra abstraktūs, pateikti be jokių skaičiavimų, vadovaujantis tik savo vidiniu įsitikinimu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės skundo dalyką sudaro nutarties panaikinimas ir prašymo dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetimas parodo ieškovės mėginimą nepatirti jokios žalos už savo nepagrįstus procesinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas papildomos nutarties priėmimo klausimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-25309-599/2023 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „TP vystymas“ dėl skolos priteisimo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismui nutarus bylą nutraukti dėl to, kad ieškovė atsisakė atsakovės atžvilgiu pareikšto ieškinio. Taigi, byla buvo baigta teismui nepriėmus sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės.
12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
13. Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį vertintinos ne materialiosios, tačiau procesinės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. vertinama tai, kurios šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi bylinėjimosi išlaidos patiriamos būtent dėl bylos nagrinėjimo teisme. Taigi taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp šalies procesinių veiksmų byloje ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Nustatant šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo procesines priežastis vertinama tai, dėl kurios šalies procesinių veiksmų tokios išlaidos atsirado. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas pradėtas nagrinėti teisme dėl to, kad į teismą kreipėsi ieškovė. Būtent dėl šio procesinio veiksmo atsakovei atsirado procesinė pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį, kurią atsakovė įvykdė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį.
18. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė tuo, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (už kuriam suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ieškovė prašė priteisti skolą), savininke ir dėl to neturi pareigos apmokėti šiuo laikotarpiu ieškovės išrašytų sąskaitų. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad minėtas butas atsakovei nuosavybės teise priklausė iki 2020 m. balandžio 19 d., o nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 31 d. buto nuosavybės teisė perėjo UAB „Vilniaus kranai“.
19. Būtent po to, kai ieškovė gavo atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinkama su ieškiniu ir nurodomi ieškinio nepagrįstumo argumentai, ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė prašyme nurodė tik tai, kad atsisako ieškinio, kadangi tokia teisė jai yra numatyta CPK 140 straipsnyje, tačiau nenurodė, kokios faktinės ar teisinės aplinkybės lėmė jos apsisprendimą atsisakyti ieškinio.
20. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės sutiko su atsakovės argumentu, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė nebuvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke ir dėl to neturi pareigos atsakyti pagal byloje pareikštą ieškinį.
21. Iš atskirajame skunde pateiktų argumentų taip pat matyti, kad ieškovė ieškinį pateikė teismui remdamasi vien šalis siejusios sutarties (sudarytos 2008 m.) duomenimis apie minėto buto savininką. Duomenų, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, būtų patikrinusi aktualius duomenis apie minėto buto savininką, byloje nėra (CPK 178 str.). Tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad aptarto buvo savininkas buvo pasikeitęs prieš sąlyginai ilgą laiko tarpą iki ieškinio pateikimo (savininkas pasikeitė 2020 m. balandžio 20 d., o ieškinys pateiktas 2022 m. spalio 11 d.), dėl ko ieškovė turėjo ir galėjo iki kreipiantis į teismą su tokiais duomenimis laiku susipažinti ir juos įvertinti, spręsdama ieškinio pateikimo atsakovei pagrįstumą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatlikusi nurodytų veiksmų iki kreipimosi į teismą, ieškovė prisiėmė riziką, kad ieškinio pateikimo metu esant kitokioms nei užfiksuotos šalių 2008 m. sudarytoje sutartyje faktinėms aplinkybės, atsakovė gali būti neatsakinga už susidariusią skolą, dėl ko ieškovei gali tekti atlyginti atsakovei šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiko bonus pater familias (t. y. apdairaus, rūpestingo ir atidaus) elgesio standarto. Būtent dėl tokio ieškovės neveikimo ji pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės.
23. Aplinkybės, susijusios su atsakovės pareigos pranešti ieškovei apie patalpų perleidimą tinkamu vykdymu, niekaip nepanaikino ieškovės pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai bei prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu atsakovei, įsitikinti, kad būtent atsakovė turi atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovės veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškinyje nurodytos prievolės sumokėti skolą ieškovei, bei vykdydama civiliame procese jai numatytas pareigas (CPK 142 str. 1 d.) pateikė atsiliepimą į ieškinį, dėl kurio surašymo, pasinaudodama advokato teisinėmis paslaugos, patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo ieškovės procesiniai veiksmai, t. y. ieškinio pareiškimas atsakovei.
26. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
27. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildoma nutartimi priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų 1 200 Eur apimtyje. Pasak ieškovės, didžioji dalis atsakovės prašomų priteisti išlaidų yra per didelės, kadangi atsakovės advokato darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės.
28. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.2 p.).
30. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
31. Apskaičiavus maksimalius aukščiau nurodytų paslaugų dydžius pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 4 451,25 Eur (1 780,5 x 2,5).
32. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi įvertino Rekomendacijose nurodytus bylinėjimosi išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas maksimalius rekomenduotinus priteisti dydžius, įvertino tai, kad byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių, ir pagrįstai sumažino atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 1 200 Eur dydžio. Atsakovės teiginiai nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų sumažinti dar didesne apimtimi nei sumažino pirmosios instancijos teismas.
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu priimant papildomą nutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl ko skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė dėl atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atitinka pagrįstumo, būtinumo ir realumo kriterijus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, atsakovei UAB „TP vystymas“, juridinio asmens kodas 300606620, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.