Utenos apylinkės teismo nutartis

baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiai A. L., jos gynėjui adv. Romanui Boreikai,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, įgijusiai aukštesnįjį išsilavinimą, našlei, senatvės pensininkei, neteistai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), galimai padariusiai baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. smurtaudama nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: 2024 m. vasario 20 d. apie 14.39 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto su sūnumi R. L. metu, smurtaudama, t. y. suduodama R. L. grindų šepečio kotu į dešinės kojos blauzdą ir tuo padarydama nukentėjusiajam dešinės blauzdos poodinę kraujosruvą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais A. L. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

2025 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 50-52), nukentėjusysis paaiškino, kad patvirtina aplinkybes, kurias pagarsino teismas.

2024 m. vasario 20 d. asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 70-77) užfiksuota, kad 2024 m. vasario 20 d. apie 15.16 val. apžiūrint nukentėjusiojo R. L. drabužiais neuždengtas kūno vietas, matomas dešinės pusės skruosto paraudimas, dešinės rankos dilbio 3x1,5 cm nubrozdinimas, ant kairės rankos riešo – 2x2 cm nubrozdinimas, ant dešinės kojos blauzdos priekinės dalies matomas 3x3 cm patinimas su nubrozdinimu.

Iš Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Loretos Juodelienės 2025 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl daikto apžiūros protokolo pridėjimo prie tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 95-96) esančių duomenų nustatyta, kad Utenos apskrities VPK Ignalinos r. PK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06721-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo įteiktas R. L., nukentėjusiąja pripažinta A. L.. Atliekant įvykio vietos apžiūrą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-06721-24, buvo paimtos dvi grindų šluotos. 2024 m. kovo 20 d. atlikta paimtų objektų apžiūra. Atsižvelgus į tai, kad minėti objektai tiesiogiai susiję su ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06711-24, kuriame nukentėjusiuoju pripažintas R. L., tiriama nusikalstama veika, 2024 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-780453-24 ir jo priedas – fotolentelė Nr. IBPS-V-780539-24, pridėti prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Iš 2024 m. vasario 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (1 t., b. l. 104) esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L..

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. nustatyta, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Byloje iš (duomenys neskelbtini) pareigūnės L. Č. parodymų, jos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, nukentėjusiojo R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, policijos pareigūnų užfiksuotų vaizdo-garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, taip pat R. L. asmens apžiūros protokole esančių duomenų nustatyta, kad A. L. konflikto su sūnumi R. L. metu šluotos kotu sudavė R. L. smūgius. Iš (duomenys neskelbtini) pareigūnės L. Č. parodymų, jos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, R. L. asmens apžiūros protokole, GMP kvietimo kortelėje esančių duomenų nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir medikai, apžiūrėję nukentėjusįjį policijos komisariato patalpose, matė pranešėjo R. L. kūno sužalojimus – nubrozdinimus dešinėje kojoje blauzdos srityje, kairės ir dešinės rankų dilbiuose, blauzdos priekinės dalies patinimą, kuriuos, R. L. teigimu, konflikto metu padarė motina, suduodama jam šluota. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas, atlikęs medicininį tyrimą, 2024 m. kovo 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-87) nurodė, kad nustatyti R. L. kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai dešinėje ir kairėje rankose, dešinėje blauzdoje, dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, šie sužalojimai atsirado prieš GMP medikams atliekant apžiūrą, tačiau ekspertas pateikė išvadą, kad, vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais, R. L. kūne konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje ir kairėje rankose bei dešinėje blauzdoje galėjo susidaryti griuvinėjant, o ne suduodant šluota, nes šluotos kotas nepasižymi šiurkščiu paviršiumi, tuo tarpu poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje galėjo susidaryti tiek pargriuvus ar atsitrenkus į kietą paviršių, tiek sudavus smūgį šluotos kotu. Apklausiamas teismo posėdyje nukentėjusysis negalėjo detalizuoti jam suduotų smūgių, nurodė, kad visas aplinkybes paaiškino duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis taip pat nenurodė tikslaus jam suduotų smūgių skaičiaus ir kūno vietų, į kurias buvo suduota, paaiškino, kad motina paėmė grindų šepetį ir puolė jį mušti šepečio kotu, mušė į įvairias kūno vietas – į galvą, į visą kūną, jis dengėsi galvą rankomis, nežino, kiek kartų jam sudavė, bet mano, kad sudavė ne mažiau kaip penkis kartus, pataikė jam į skruostą, į rankas, į koją, nuo suduotų smūgių ant odos atsirado nubrozdinimai, tačiau fizinio skausmo jis nejautė (1 t., b. l. 50-52).

Byloje negauta tiesioginių įrodymų, iš kurių galima būtų nustatyti, kiek A. L. sudavė nukentėjusiajam smūgių ir į kurias kūno dalis, kadangi įvykio metu kitų asmenų, išskyrus A. L. ir nukentėjusįjį R. L., nebuvo. Policijos pareigūnai ir GMP medikai užfiksavo nukentėjusiojo kūno sužalojimus po įvykio. Kaip minėta, specialistas, atlikęs medicininį tyrimą, nurodė, kokie nukentėjusiojo kūno sužalojimai buvo nustatyti, tačiau pateikė išvadą, kad šluotos kotu galėjo būti padarytas tik vienas iš nustatytų sužalojimų – poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kiti nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai dešinėje ir kairėje rankose bei dešinėje blauzdoje, galėjo atsirasti dėl griuvimo, bet ne dėl poveikio šluotos kotu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes vertinama, kad objektyviais duomenimis įrodytas vienas A. L. nukentėjusiajam padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, atsiradusi sudavus šluotos kotu.

Byloje negauta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. padarė nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dalį nurodytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos – ne mažiau kaip penkis kartus suduodama R. L. grindų šepečio kotu į dešinįjį skruostą, dešinės rankos dilbį, kairės rankos riešą, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus dešinėje ir kairėje rankose, dešinėje blauzdoje. Pagal teismų praktiką, visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, nagrinėjamu atveju turi būti aiškinami asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, naudai, todėl minėtame prokuroro nutarime nurodyta A. L. veika – ne mažiau penkių kartų suduodama R. L. grindų šepečio kotu į dešinįjį skruostą, dešinės rankos dilbį, kairės rankos riešą ir tuo padarydama nukentėjusiajam R. L. odos nubrozdinimus dešinėje ir kairėje rankose, dešinėje blauzdoje, iš A. L. padarytos baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, pašalinama.

Byloje objektyviais įrodymais pagrindžiama, kad A. L. 2024 m. vasario 20 d. apie 14.30 val. kilusio konflikto su R. L. metu, suduodama grindų šepečio kotu R. L. į dešinės kojos blauzdą, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, pagal specialisto išvadą, šis sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. dėl A. L. veiksmų kilo pasekmės. BK 141 str. 2 d. nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai, be kita ko, – kartu su juo gyvenantys vaikai. Nustatyta, kad A. L. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sūnų, todėl yra pagrindo vertinti, kad ji padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi (1 t., b. l. 182-187) A. L. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatoriniam poskyriui 2024 m. spalio 29 d.– gruodžio 31 d. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ekspertinio tyrimo metu A. L. mąstymas nenuoseklus, padrikas, stokoja logikos, į pateiktus klausimus atsako ne pagal klausimo esmę, ekspertizės tikslą supranta formaliai, juridinių pasekmių nesuvokia, pastoviai kaltina sūnų, sako, kad vaistus vartoja dėl sūnaus elgesio. Psichologinio tyrimo metu išryškėja girdimosios atminties siaura apimtis, perkeltinę prasmę supranta menkai, dažniausiai ją aiškina su subjektyvios logikos samprotavimais, nustatyti pažintinės veiklos sunkumai (nepatvari dėmesio koncentracija, įsiminimo sunkumai, operacinių mąstymo sugebėjimų, dinamikos sutrikimai), kliedesinė simptomatika (poveikio, kenkimo) sūnaus atžvilgiu. Ekspertizės akte konstatuojama, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu A. L. sirgo psichikos sutrikimais – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, žalingu vartojimu. Dėl šių psichikos sutrikimų ji 2024 m. vasario 20 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. L. serga psichikos sutrikimais – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, žalingu vartojimu, dėl to ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertai rekomendavo A. L. skirti priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Teismo posėdyje teismo psichiatras ekspertas K. Mikučionis patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytus duomenis bei išvadą, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu A. L. sirgo psichikos sutrikimais – (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimu, (duomenys neskelbtini) sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, todėl tuo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, ji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Ekspertinio tyrimo metu A. L. taip pat sirgo ir šiuo metu serga minėtais (duomenys neskelbtini) sutrikimais, dėl to ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimai konstatuoti iš asmens medicininių dokumentų, iš kurų nustatyta, kad 2004 m. A. L. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, vėliau – (duomenys neskelbtini), ji vartojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2011 m. buvo įtariama (duomenys neskelbtini) ir buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) vartojant alkoholį, nuo 2012 m. lankosi pas (duomenys neskelbtini), diagnozuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris būdavo įvairių variantų – lengvas ir vidutinis, 2018 m. į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvežta GMP, palydint policijos pareigūnams, pažymėta, kad kelis kartus per savaitę girtavo su sūnumi, konfliktavo, nurodoma, kad stebima (duomenys neskelbtini), diagnozuota – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas ir (duomenys neskelbtini). Į ekspertizę A. L. atvyko netvarkinga, tyrimo metu buvo nerimastinga, asteniška, psichomotoriškai sulėtinta, į klausimus apie save suteikia tik pagrindinius duomenis, tačiau atsakymai nenuoseklūs, savo nuožiūra keičia temą nuo temos, išsisukinėja, kaltina, kad jai neteisingai nustatyta diagnozė, kad jai specialiai diagnozes surašo, piktinasi dėl sūnaus girtavimo, ekspertizės tikslą supranta formaliai ir nesidomi, nusikalstamą veiką ir (duomenys neskelbtini) sutrikimus neigia, paaiškina, kad jai vaistai skiriami dėl sūnaus elgesio. A. L. stebimos (duomenys neskelbtini) artimųjų, pareigūnų, medikų atžvilgiu. A. L. atliktas psichologinis įvertinimas ir nustatyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). A. L. dėl savo psichikos būklės negali teisingai suprasti aplinkybių, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui teisme. Ekspertas nurodė, kad tuo atveju, jei A. L. lankosi pas (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į jos matomą būklę teismo posėdyje, galbūt galima būtų paskirti ambulatorinį gydymą, tačiau A. L. neturi vartoti alkoholio, priešingu atveju ambulatorinis gydymas neduos rezultatų. Sutrikimai, kurie diagnozuoti A. L., neišgydomi visiškai per 1-2 mėn., turi būti taikomas nuoseklus gydymas, A. L. turi nuolat vartoti vaistus ir nevartoti alkoholio. Nėra pagrindo atlikti smurto rizikos įvertinimą, nes šiuo metu rizika nėra didelė. A. L. lankosi pas (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus, alkoholio nevartoja ir jei ji laikysis gydymo režimo, smurto rizika neaugs.

Iš ekspertinio tyrimo išvadų, eksperto paaiškinimų nustatyta, kad A. L., darydama Baudžiamajame kodekse numatytą uždraustą veiką, t. y. smurtaudama ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydama savo šeimos nariui sveikatą, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindo pripažinti A. L. nepakaltinama (LR BK 17 str. 1 d.).

BK 17 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Kasacinio teismo pasisakyta, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas – išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020, 2K-87-697/2021).

Įstatyme nenustatyta, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 str. 1 d. nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 str. 2, 3, 4, 5 d. nuostatas, išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat tai, koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 str. 3, 4 p.) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-942/2020).

Kaip minėta, A. L. įstatyme uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, jai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, dėl kurių ji turi būti gydoma. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte rekomenduojama A. L. skirti LR BK 98 str. 1 d. 2 p. numatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdyje pasisakydamas ekspertas K. Mikučionis nurodė, kad A. L. rekomenduotas stacionarinis gydymas atsižvelgus į tai, kad A. L. vartoja alkoholį, tačiau tuo atveju, jei ji nevartotų alkoholio, jos būsena išliktų stabili ir smurto rizika nedidėtų. Šiuo metu A. L. lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini), vartoja jai išrašytus vaistus, žino jų pavadinimus. Nurodė, kad tokiu atveju A. L. galėtų būti paskirtas ambulatorinis stebėjimas.

Sprendžiant dėl A. L. ekspertizės aktu rekomenduojamos ir eksperto teismo posėdyje rekomenduotos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, vertinama, ar asmeniui gali būti skiriama švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. LR BK 98 str. 2 d. nustatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

Priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gali būti skiriama tik nustačius asmens pavojingumą sau pačiam ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-495/2021). Byloje nustatyta, kad po ekspertų išvados pateikimo praėjo tam tikras laiko tarpas, nuo 2024 m. gruodžio mėn. A. L. nebuvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kaip nurodė ekspertas, A. L. smurto rizikos vertinimas nebuvo atliekamas, nes didelės rizikos nėra. Iš byloje gautų duomenų galima vertinti, kad A. L. šiuo metu gydosi, vartoja vaistus, nevartoja alkoholio, kuris yra vienas iš smurto rizikos veiksnių, todėl vertinama, kad A. L. šiuo metu tiesioginio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nekelia. Be to, sprendžiant dėl priverčiamosios priemonės paskyrimo atsižvelgiama ir į A. L. padarytos veikos pobūdį – BK 140 str. 2 d. numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, už jos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki dvejų metų, tačiau numatytos ir švelnesnės bausmės, byloje nėra duomenų apie tai, kad po veikos padarymo A. L. būtų atlikusi smurtinius veiksmus, A. L. administracine tvarka nebuvo nubausta. Iš byloje esančių duomenų apie A. L. galima spręsti, kad ji iki uždraustos veikos padarymo pagal savo suvokimą gebėjo adaptuotis visuomenėje. Byloje nėra pagrindo vertinti, kad A. L. visiškai nekritiška savo būklei, ji neatsisako vartoti vaistus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad A. L. pagal veikos pobūdį ir šiuo metu nustatytą jos psichinę būseną yra tiek pavojinga kitiems asmenims ir aplinkai, kad jai reikėtų taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, susijusią su jos izoliavimu nuo visuomenės. Skiriant priverčiamąją medicinos priemonę atsižvelgiama ir į tai, kad A. L. turi ne tik sūnų, bet ir dukterį, su kuria palaiko ryšį, taip pat turi seserį, su kuria bendrauja, t. y. turi ryšių su artimaisiais.

Nustatytų aplinkybių pagrindu galima manyti, kad A. L. gali būti gydoma stebint ambulatoriškai, todėl A. L. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esanti kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliekamas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 392 str. 1 d., 401, 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., LR BK 98 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pripažinti, kad A. L. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą, LR BK 140 st. 2 d. numatytą, veiką būdama nepakaltinama.

Taikyti A. L. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.