Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1975-08-07, Latvijos Respublikoje, Liepojoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 2003-05-13 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 291 str. 1 d. jam paskirta bauda (6 MGL) 750 Lt, 2012-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, 8 mėnesiams ir 6 MGL (750 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 75 str., jam bausmės vykdymas laisvės atėmimo atžvilgiu atidėtas 1 metams. 2013-03-06 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal 2012-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę l metams, 8 mėnesiams. 2015-03-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2015-04-03 lygtinai paleistas neatlikus 7 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. 2015-09-09 išregistruotas iš prabuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės terminui, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. kaltinamas tuo, kad jis 2016-09-12, apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), H. A. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu su R. P., tyčia sudavė jam ne mažiau, kaip dvidešimt smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. R. P. nugriuvus ant grindų, jį apžergė per krūtinę ir rankomis spausdamas kaklą jį smaugė, po to vieną kartą kumščiu sudavė į galvą. Tada R. B. atsistojo ir gulinčiam R. P. ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį. Taip R. B. sunkiai sužalojo R. P., padarydamas jam daugybines paviršines veido žaizdas, odos įdrėskimus, nubrozdinimus ir poodines galvos-veido kraujosruvas, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo odos ir poodžio kraujosruvas bei dešinės kaklo pusės odos įdrėskimus, dešinės pusės III, IV šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio viršūnės kraujosruvą, dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, dešinės šlaunies ir blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl R. P. patirtos galvos smegenų traumos jam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija. R. B. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. l d., požymių.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

LR BK 135 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis specialisto išvada. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine tyčia ir netiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentėlėmis, užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, R. B. asmens apžiūros protokolas, Specialisto išvada Nr. G 1674/2016(03), 2017-03-16 Papildoma specialisto išvada Nr. pG 528/2017(03)), bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų, paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. atliko pavojingą kito žmogaus sveikatai veiką – 2016-09-12, apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), H. A. M. priklausančio buto virtuvėje, kilusio konflikto metu su R. P., sudavė jam ne mažiau, kaip penkiolika smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, R. P. nugriuvus ant grindų, jį apžergė per krūtinę ir rankomis spausdamas kaklą jį smaugė, tada atsistojo ir gulinčiam R. P. ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis pripažino, kad kilusio konflikto su R. P. metu sudavė apie 10 smūgių R. P. į veidą, galvą, su rankomis, su kojomis, nes gynėsi nuo R. P., kuris puolė ant kaltinamojo. Vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė, jog sudavė apie 15 smūgių ir tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Šiuo atveju kvalifikuojant veiką pagal LR BK 135 str. 1 d. nėra svarbu tiksliai nustatyti, kiek smūgių kaltinamojo buvo suduota nukentėjusiajam, kadangi veika – sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal atsiradusias pasekmes.

Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl aukščiau nurodytų R. B. veiksmų atsirado žalingi padariniai – žmogaus (nukentėjusiojo R. P.) sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. padarytos daugybinės paviršinės veido žaizdos, odos įdrėskimai, nubrozdinimai ir poodinės galvos-veido kraujosruvos, nosies kaulų lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo odos ir poodžio kraujosruvos bei dešinės kaklo pusės odos įdrėskimai, dešinės pusės III, IV šonkaulių lūžiai ir dešinio plaučio viršūnės kraujosruva, dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, dešinės šlaunies ir blauzdos užpakaliniame paviršiuje, dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija).

Šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys tarp kaltinamojo R. B. veikos (smūgių rankomis ir kojomis sudavimo) ir padarinių (nukentėjusiajam R. P. nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymą) nustatytas ir 2017-03-16 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 528/2017(03), taip pat remiantis eksperto išsamiais paaiškinimais, kuriais buvo detaliai paaiškinta ir dėl sveikatos sutrikdymo masto pakeitimo, bylos nagrinėjimo teisme metu. Abejoti eksperto D. V. išvadomis bei jo kompetencija teismas neturi pagrindo.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. B. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau kaltinamojo veiksmai – daugybiniai smūgiai rankomis, spyriai kojomis į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno dalis (galvą), rodo, jog kaltinamasis R. B. suvokė savo veikos pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, ir nors jis konkrečiai nesiekė, kad nukentėjusiajam būtų sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir liktų ilgalaikės pasekmės (pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai ir kt.), tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo R. P. sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kaltinamojo R. B. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

R. B. kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu yra objektyviai nustatyta ir patvirtinta girtumo nustatymo kvitu, kuriame nurodyta, kad 2016-09-13, 00:19 val. R. B. alkotesteriu „Alkotest“ 6810 nustatytas 1,92 procentų girtumas. Ši aplinkybė pripažįstama R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo padarytos veikos sunkius padarinius – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, jam liko ilgalaikės pasekmės. Nustatyta viena kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis R. B. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino padarytos žalos nei jam, nei Valstybinei ligonių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, 2003-05-13 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 291 str. 1 d. jam paskirta bauda (6 MGL) 750 Lt, 2012-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, 8 mėnesiams ir 6 MGL (750 Lt) bauda, vadovaujantis LR BK 75 str., jam bausmės vykdymas laisvės atėmimo atžvilgiu atidėtas 1 metams. 2013-03-06 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal 2012-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę l metams, 8 mėnesiams. 2015-03-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2015-04-03 lygtinai paleistas neatlikus 7 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. 2015-09-09 išregistruotas iš prabuojamųjų asmenų duomenų registro pasibaigus bausmės terminui, anksčiau ne kartą teistas, teistumas už paskutinį nusikaltimą neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka (pagal byloje esančius rašytinius duomenis – net 26 kartus).

Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog R. B. yra linkęs nusikalsti, nedaro pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Tačiau teismas įvertina ir tai, kad, pagal bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų parodymus, kaltinamojo elgesį iš dalies išprovokavo ir paties nukentėjusiojo, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 3,24 promilės etilo alkoholio koncentracija), elgesys (pagal bylos duomenis konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis, teigdamas kaltinamajam, kad parodys kikbokso veiksmus ir kaip moka muštis).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. B. atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinę ekspertizę, buvo nustatyta, kad šiuo metu R. B. nustatomas potrauminis sindromas, lengvas kognityvinis sutrikimas. R. B. nuo 2016-06-01 iki 2018-06-02 yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, pagal Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-06-09 pažymą R. B. nustatyta diagnozė: liekamieji reiškiniai po galvos traumos hematomos pašalinimo, trauminė epilepsija su dažnais epilepsijos priepuoliais, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Lenkimų seniūnijos 2017-06-09 pažymoje nurodoma, kad R. B. sunku įsidarbinti dėl nuolat pasikartojančių potrauminių epilepsijos priepuolių.

Už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra iki dešimties metų.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad R. B. už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamų veiksmų patirtą 3036,20 Eur dydžio turtinę žalą (t. 2, b. l. 1-8). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir dėl patirto sužalojimo jis buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje. Jo sveikatos priežiūros išlaidos –3036,20 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 5). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis neteisėta veika, padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo R. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiamos 3036,20 Eur sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos.

Nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo R. B. priteisti 15,49 Eur turtinės ir 15000,00 Eur neturtinę žalą bei pripažinti jam teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios po 2017-06-07, atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. P. turtinis reikalavimas dėl 15,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad jis patyrė išlaidų vaistams ir kt. medikamentinėms priemonėms, gydymo išlaidoms. Nukentėjusysis pateikė vaistų už 215,49 Eur įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 84-87). Kaip nurodė pats nukentėjusysis ieškinyje, jam Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu, buvo išmokėta dalis patirtų išlaidų vaistams, t. y. 200,00 Eur kompensacija patirtai turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su vaistų ir maisto papildų pirkimu yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika, bei į tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu R. P. buvo išmokėta 200,00 Eur, civilinis ieškinys 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam R. P. 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo gydymas ir toliau tęsiamas, nukentėjusiajam pripažintina teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios po 2017-06-07, atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis R. P. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, buvo ištiktas komos, dėl veido daugybinių paviršinių sužalojimų, nosies kaulų lūžimo buvo užtinę akių vokai, negalėjo matyti, kalbėti. Dėl įvykio patyrė stiprų išgąstį, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, iki šiol jaučia pasekmes – galvos svaigimas ir skausmai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, kalbos, judėjimo, apsitarnavimo, pažinimo sutrikimai, suprastėjusi gyvenimo kokybė, nusilpusi imuninė sistema. Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje, dėl jo sužalojimo patirti dvasiniai išgyvenimai išliks ilgam. Patirtą neturtinę žalą vertina 15000,00 Eur.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis R. P. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, buvo ištiktas komos, dėl įvykio iki šiol jaučia pasekmes ir nerimauja dėl pasekmių ateityje.

Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata neabejotinai sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis R. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Šioje byloje nustatyta, kad dėl R. B. padaryto nusikaltimo R. P. buvo sunkiai sužalotas, dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, o tai reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje. Asmuo prarado didelę dalį darbingumo – nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, iki 2017-12-18 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei.

Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis pradžioje buvo komos būklės, gulėjo ligoninėje pakankamai ilgą laiką (nuo 2016-09-12 iki 2016-10-12), nuo 2016-10-12 iki 2016-11-19 gydymas buvo tęsiamas VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų gydymas ir šiuo metu tęsiamas. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė esminę įtaką R. P. bendravimui su aplinkiniais, šeimos nariais, jo darbingumui ir gyvenimo kokybei, pagal specialisto bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus paaiškinimus nukentėjusysis liko neįgalus visam gyvenimui. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą lėmė ne tik kaltinamojo veiksmai, bet ir įvykio metu buvęs nukentėjusiojo elgesys (pagal bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų parodymus, konfliktą pradėjo ir išprovokavo pats nukentėjusysis) bei jo didelis neblaivumas (tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus patvirtinta byloje esanti specialisto išvada, pagal kurią R. P. buvo nustatytas didelis girtumas, jo kraujo serume nustatyta 3,24 promilės etilo alkoholio koncentracija, specialistas papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholio vartojimas, sunkus girtumas apsunkino jo sveikatos būklę, teoriškai didelis girtumas medikams sunkino darbą pradžioje, kadangi buvo sunku išsiaiškinti, kas nuo traumos, kas nuo girtumo.) Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens tyčinę kaltės formą, šeiminę ir turtinę padėtį. Minėta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, yra išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, objektyvių duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas ir turimą turtą byloje nėra.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, jam nuo 2016-06-01 iki 2018-06-02 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis – netektas darbingumas 45 proc. –, pagal į bylą pateiktus medicininius dokumentus R. B. nustatyta diagnozė – liekamieji reiškiniai po galvos traumos hematomos pašalinimo, trauminė epilepsija su dažnais epilepsijos priepuoliais –, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Lenkimų seniūnijos 2017-06-09 pažymoje nurodoma, kad R. B. sunku įsidarbinti dėl nuolat pasikartojančių potrauminių epilepsijos priepuolių) ir įvertindamas realias jo galimybes sumokėti nukentėjusiajam priteistiną piniginę sumą neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kartu visapusiškai įvertindamas nukentėjusiojo didelį neblaivumą bei jo elgesį nusikaltimo metu, atlygintiną žalą mažina ir mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam R. P. neturtinei žalai atlyginti 10000,00 Eur. Toks (ar panašus) civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-209/2010, Nr. 2K-146/2010, Nr. 2K-533/2010, Nr. 2K-459/2011). Taigi nukentėjusiajam R. P. priteistina 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą taip pat sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl proceso išlaidų

Teisme dalyvavo nukentėjusiojo R. P. atstovė advokatė V. P., teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-06-14 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7337 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 229,63 Eur (t. 3, b. l. 81).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip jau nurodyta aukščiau, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog R. B. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, liekamieji reiškiniai po galvos traumos hematomos pašalinimo, trauminė epilepsija su dažnais epilepsijos priepuoliais, jam sunku įsidarbinti dėl nuolat pasikartojančių potrauminių epilepsijos priepuolių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos būtinosiomis proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. B. neišieškotinos.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo dėl R. B. nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. l d., galimo padarymo metu 2016-09-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. B. nuosavybei – jo asmens kratos metu paimtiems 27,47 Eur –, siekiant užtikrinti galimą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo ieškinį. 2017-03-23 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. B. nuosavybei – jo asmens kratos metu paimtiems 27,47 Eur – buvo pratęstas nuo 2017-03-28 iki 2017-06-28.

Teismo 2017-06-28 nutartimi laikino kaltinamojo nuosavybės teisių į jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą apribojimas buvo pratęstas laikotarpiui nuo 2017-06-28 iki 2017-09-28 (t. 3, b. l. 117-119). Kadangi civiliniai ieškiniai tenkinti, iš kaltinamojo priteistos nemažos pinigų sumos, prokuroro 2016-09-28 nutarimu bei teismo 2017-06-28 nutartimi paskirti laikini nuosavybės teisių apribojimai kaltinamojo nuosavybės teisėms paliktini galioti iki teismo nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-09-13 įvykio vietos apžiūros metu paimtas 2 nuorūkas, 3 sterilius šepetėlius su kraujo dėmėmis, 1 1 talpos plastikinį butelį, 0,35 l talpos butelį, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-09-13 apžiūros metu paimtus R. B. rūbus ir batus (marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsines kelnes ir batų porą (t. 1., b. l. 110-118), kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui R. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-09-14 savanoriško daiktų pateikimo metu iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo priėmimo skyriaus slaugytojos paimtus R. P. rūbus ir batus (kelnes, odinį diržą, perkirptą megztinį, perkirptus marškinėlius, kojines, batus (t. 1., b. l. 119-129)), kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui R. P..

Laikmeną (CD) su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje (t. 3, prie viršelio).

Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (t. 3, b. l. 1-2, 7-8).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti Pataisos namuose.

Įskaityti, vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką R. B. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016-09-13 iki 2017-01-27.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. B. nukentėjusiajam 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 10000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą R. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios po 2017-06-07, atlyginimo.

Tenkinti visiškai civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš kaltinamojo R. B. 3036,20 Eur (trys tūkstančiai trisdešimt šeši eurai) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-09-13 įvykio vietos apžiūros metu paimtas 2 nuorūkas, 3 sterilius šepetėlius su kraujo dėmėmis, 1 1 talpos plastikinį butelį, 0,35 l talpos butelį.

Grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. jo rūbus ir batus (marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsines kelnes ir batų porą).

Grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, R. P. jo rūbus ir batus (kelnes, odinį diržą, perkirptą megztinį, perkirptus marškinėlius, kojines, batus).

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis baudžiamojoje byloje.

Palikti galioti iki teismo nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo prokuroro 2016-09-28 nutarimu bei teismo 2017-06-28 nutartimi R. B. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Skuodo rajono apylinkės teismui.