Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, 2011-02-28 teistas pagal BK 178 str. 2 d. (4 nusikaltimai), 22 str. l d. l78 str. 2 d., 180 str. l d., 178 str. 4 d., 187 str. l d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., 65 str. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2011-08-19 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2013-09-06 paleistas, pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. 187 str. 2 d., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., įsibrovęs į patalpas pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir pasikėsino sunaikinti didelės vertė svetimą turtą bei jį sugadino, o būtent jis:

1) 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs pirmo aukšto ūkinio pastato lango rėmą, įsibrovė į V. M. (M.) ir I. Š. bendra nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą ir pavogė 250 Lt vertės aliuminines kopėčias, 100 Lt vertės elektrinę žoliapjovę ir 20 Lt vertės dviratį „Minsk“, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Š. 370 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

2) 2011 m. kovo 16 d. apie 5.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą paslėpti jo padarytą vagystę, padegė V. M. ir I. Š. bendra nuosavybės teise priklausantį 55 kv. m ir 5203 Lt vertės ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino I. Š. priklausantį turtą: 1300,75 litų vertės ¼ dalį pastato, bei jame buvusius 100 litų vertės pusvilnonį kilimą; 400 litų vertės miegamojo baldų komplektą, 200 litų vertės 6 kėdes, 200 litų vertės 2 fotelius, 100 litų vertės virtuvinį stalą su stalčiais, 50 litų vertės sulankstomą virtuvinį stalą, 50 litų vertės televizoriaus staliuką, 300 litų vertės kojinę siuvimo mašiną „SINGER“, 60 litų vertės 3 vatines patalynės antklodes; 100 litų vertės ančių pūkų ir plunksnų naują antklodę, 100 litų vertės 4 plunksnų pagalves, 50 litų vertės 4 patalynės komplektus, 30 litų vertės lovatiesę, 60 litų vertės dideles sodo žirkles, 60 litų vertės 50 m ilgio laistymo žarną, 80 litų vertės 4 kastuvus, 60 litų vertės 3 grėblius, 20 litų vertės šakes, 20 litų vertės 2 laistytuvus, 80 litų vertės naują lauko kepintuvą, 300 litų vertės 300 knygų; 40 litų vertės smulkius daiktus sodo darbams (kibirus, pirštines, indelius trąšoms, daigams), bei V. M. priklausantį turtą: 3902,25 litų vertės 3/4 dalis pastato, 150 litų vertės skalbimo mašiną, 100 litų vertės šaldytuvą „Minsk“, 50 litų vertės spintą, dvi 100 litų vertės sofas, 50 litų vertės medinį stalą, 150 litų vertės kojinę siuvimo mašiną „Čaika“, 150 litų vertės sekciją, 100 litų vertės įvairios patalynės, 200 litų vertės įvairių indų, 150 litų vertės avikailio kailinius, 250 litų vertės 200 knygų, 250 litų vertės įvairaus pločio ir dydžio baldų plokštes, 200 litų vertės dažų, varžtų, įvairių smulkių įrankių, plaktukų, replių, atsuktuvų, tuo padarydamas I. Š. 3760,75 Lt litų, o V. M. 5802,25 Lt litų turtinę žalą.

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.;

3) 2011 m. liepos 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs dvigubą lango stiklą ir išdaužęs (duomenys neskelbtini) prieangio lango stiklą, įsibrovė į šią bažnyčią ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 400 litų vertės taurę, 200 litų vertės Komunijos taurę, 100 litų vertės indelį vynui ir vandeniui ir 20 litų vertės rožinį, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo aptiktas ir sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK policijos pareigūnų,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.;

4) 2011 m. liepos 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į šią bažnyčią ir apipildamas bažnyčios medines grindis bei kunigo liturginius drabužius degiu skysčiu – žibalu, pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti 179000 litų vertės bažnyčios pastatą su jame buvusiu 115171 litų vertės turtu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK policijos pareigūnų,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d.;

5) 2011 m. liepos 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs (duomenys neskelbtini) lango stiklą, įsibrovė į šią bažnyčią ir išdaužęs 150 litų vertės prieangio durų stiklą, sugadino: 44,95 litų vertės altoriaus uždangalą, 444,98 litų vertės lininį audinį katafalkui, 600 litų vertės arnotą, išgėrė 20 litų vertės butelį „Per La Messa“ vyno, suvalgė 2 dėžutes 22 litų vertės Komunijos paplotėlių, išpylė 5 litrų talpos ir 55 litų vertės bakelį žibalo, sudaužė 130 litų vertės šviestuvą „BRA“ ir sudaužė zakristijoje 200 litų vertės molinę Kalėdinę Jėzaus kūdikėlio skulptūrėlę, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 1266,96 litų turtine žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. M. įvykdęs nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 91-93, 95-96, t. 2 b. l. 6-7, 22-23, t. 3 b. l. 6), kad:

nuo 2008 metų (duomenys neskelbtini) gatvėje nakvodavo sandėliuke. 2011 kovo mėnesį, pirma nusprendė pavogti kopėčias, dviratį ir žoliapjovę, kurie gulėjo sandėliuke. Juos išnešė per pirmojo aukšto langą ir paslėpė (duomenys neskelbtini). Norėjo parduoti, tačiau atėjęs kitą dieną daiktų nerado.

2011-03-15 apie 22 val., norėdamas paslėpti vagystės pėdsakus, jis padegė sandėliuką, jo viduje rastais degalais ir atsineštu žiebtuvėliu. Abu kartus buvo neblaivus. Padegęs nuėjo pas draugus, vartojo alkoholį ir jiems pasakė, kad padegė.

2011-07-05 apie 19 val. taip pat vartojo su draugais alkoholį ir buvo stipriai apgirtęs. Vėliau jį išvarė ir eidamas prisiminė anksčiau girdėjęs, jog bažnyčioje yra auksinių taurių, todėl nusprendęs jas pavogti. Tuo tikslu išėmė bažnyčios lango stiklą, o kitą išdaužęs įsibrovė į bažnyčios vidų, įsijungė šviesą, nuėjo didelio stalo kur buvo virvė link, ją patraukė ir paskambino varpu. Matė, kad nuo varpo skambesio pažadino žmones, nes namuose užsidegė šviesos. Kitame kambaryje radęs vyną išgėrė, suvalgė dvi dėžutes paplotėlių. Ant altoriaus jis rado tris taures, kurias būtų pavogęs, jei jos būtų auksinės, rado bakelį su degalais, jį išpylė ant kunigo liturginių rūbų ir ant grindų, nes norėjo sudeginti bažnyčią ir kartu susideginti. Tokios mintys jam kildavo ir anksčiau, dėl to buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Tačiau to nepadarė, nes lipdamas per langą pametė žiebtuvėlį. Viduje būdamas sudaužė statulėlę, šviestuvą. Kai išgirdo, kad kažkas rakina bažnyčios duris, nuėjo į pagalbinę patalpą, užsidėjo kunigo rūbus ir Rožančių ant kaklo. Suimtas policijoje prisipažino norėjęs sudeginti bažnyčią.

Teisme papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje sandėliuke nakvodavo be leidimo. Į jį neblaivus įsibrovė turėdamas tikslą pavogti daiktus, nes reikėjo pinigų alkoholiui. Pavogęs dviratį, žoliapjovę ir kopėčias, padėjo savo rūsyje, tačiau vėliau jų nerado, o padegti nusprendė po savaitės, nes norėjo paslėpti vagystės pėdsakus. Benziną rado sandėliuko viduje. Daiktų buvo viduje daug ir įvairių. Tačiau dviratis, žoliapjovė ir kopėčios buvo tik tie, kuriuos jis pavogė.

Į bažnyčią neblaivus įsibrovė, nes norėjo pavogti auksines taures. Viduje iš jų gėrė vyną, kurį rado bažnyčioje. Skambino varpais, nes norėjo išgirsti jų skambesį ir manė, kad girdėsis tik viduje. Kunigo drabužiais norėjo langus uždengti, bet jam nepavyko. Būdamas bažnyčioje norėjo ir pats susideginti ir bažnyčią padegti. Viduje rado bakelį su žibalu, su juo vaikščiojo po bažnyčia, girtas eidamas griuvo, todėl žibalas buvo išpilstytas. Norėjo padegti bažnyčią, bet su savimi neturėjo nei degtukų, nei žiebtuvėlio, kurį pametė belipdamas į bažnyčią. Todėl ir nepadegė. Būdamas viduje sudaužė šviestuvą, skulptūrėlę. Rado viduje rožinį ir užsidėjo jį ant kaklo, o nuėmė ir paėmė jį jau policijoje. Policija jį rado miegantį bažnyčioje. Pats išeiti nenorėjo, laukė, ko ji išves. Susideginti norėjo, bijodamas, kad bus suimtas.

Dėl visų veikų labai gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta ir žada atlyginti žalą.

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 98-114, t. 2 b. l. 13-17).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Dėl I. Š. turto vagystės ir I. Š. bei V. M. turto sunaikinimo visuotinai

pavojingu būdu.

-nukentėjusiosios I. Š. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 172-173) ir teisme (t. 3 b. l. 64-68), kad sodyba, kurioje nuolat negyvena, priklauso jai ir broliui bendros dalinės nuosavybės teisėmis. 2009 metais sodyboje kilo gaisras, todėl likusius daiktus pernešė į ūkinį pastatą.. 2011 metų kovą jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad kilo gaisras ūkiniame pastate. Nuvykusi pamatė, kad pilnai sudegė pastato stogas, kuris buvo dengtas šiferiu, išdegė vidus ir sudegė viduje buvę daiktai. Dėl ko kilo gaisras ji nežino, tačiau mano, kad tai buvo padegimas, nes elektra sodyboje buvo atjungta, nebuvo dujų balionų ir jokių savaime užsidegančių daiktų. Gaisro metu sudegė pastatas ir jame buvę jai priklausantys daiktai. Patikslino, kad kai kurie daiktai ieškinyje nurodyti pakartotinai, t. y. ir vagystės ir sudeginimo metu prapuolę, todėl tikslina, kad kopėčios 250 Lt vertės, žoliapjovė, kurią vertina 100 Lt ir dviratis, kurį vertina 20 Lt nesudegė, o buvo pavogti. Todėl šiuos daiktus prašo išbraukti iš sudegusių daiktų sąrašo, o jų vertę patikslinti. Kai kurių sudegusių daiktų vertes taip pat nori patikslinti ir mažina jas: kilimo vertę – iki 100 Lt, baldų komplektą iki 400 Lt, 6 kėdžių - iki 200 Lt, 2 fotelių – iki 200 Lt, antklodžių – iki 60 Lt, 4 patalynės komplektus – iki 50 Lt, knygų – iki 300 Lt, sodo įrankių – iki 40 Lt. Už drabužius iš vis nieko neprašo ir šią sumą pašalina iš ieškinio. Todėl patikslinus daiktų ir sudeginto namo vertes prašo priteisti civilinį ieškinį už pavogtą ir sunaikintą turtą atsižvelgus į šiuos patikslinimus ir patikslintą jai priklausančios namo dalies vertę.

-nukentėjusiojo V. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 184-185) ir teisme (t. 3 b. l. 64-68), kad sodybą jis ir sesuo paveldėjo po motinos mirties. Sudegus namui, daiktus laikė ūkiniame pastate. 2011-03-16 jam paskambino sesuo ir pranešė, kad sudegė ūkinis pastatas. Jame nebuvo nei elektros, nei savaime užsidegančių daiktų. Gaisro metu sudegė jam priklausęs turtas. Šiuo metu tikslina daiktų vertes ir jas mažina; skalbyklės – iki 150 Lt, šaldytuvo – iki 100 Lt, siuvimo mašinos ,,Čaika“ – iki 100 Lt, spintos – iki 100 Lt, patalynės - iki 100 lt, knygų – iki 250 Lt. Kitų daiktų vertė lieka tokia, kokia nurodyta kaltinime, o dirbtinius kailinius 300 Lt vertės, 250 Lt vertės radiatorius ir 4 žibintus bei smulkias detales prašo pašalinti iš ieškinio. Civilinį ieškinį tikslina atsižvelgdamas į patikslintą sudeginto pastato vertę.

-liudytojo D. V. 2011-03-16 tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo ir nuotraukų kopijomis (t. 1 b. l. 162-163), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 164) bei teisme (t. 3 b. l. 109-113), kad vykdydamas tarnybines pareigas, tyrė 2011-03-16 gaisro ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) kilimo priežastis. Įvykio vietoje pagal medžiagų išdegimą ir ugnies plitimo kelius nustatė, kad gaisro židinys buvo pastato viduje. Taip pat nustatė, kad pastotėje nėra elektros. Jokių duomenų, kad gaisras galėjo kilti dėl žmogaus neatsargaus elgesio su ugnimi nebuvo. Kadangi pastatas buvo negyvenamas, todėl labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo tyčinis padegimas;

-liudytojo A. B. (A. B.) 2011-03-16 protokolu-pareiškimu (t. 1 b. l. 143) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 167-169) bei teisme (t. 3 b. l. 81-85), kad 2011-03-16 ryte apie 7 val. sodybos kaimynė paskambino uošvio sesei I. Š. ir pranešė, kad dega sodybos ūkinis pastatas, kuriuo nuolat naudojosi jo uošvis V. M. ir laikė daiktus. Pastate nebuvo elektros bei kokių nors degių prietaisų ar skysčių, dėl ko galėtų kilti gaisras. Jam žinoma, kad pilnai sudegė ūkinio pastato stogas, apdegė ir aprūko sienos, apdegė viduje buvę daiktai. Apie gaisrą pranešė policijai. Atvykę į vietą rado apdegusius įrankius, metalą. Pastatas buvo padalintas į dvi dalis, vienoje įrengtas kambarys, kitoje dalyje – saugomi daiktai. Pastatas buvo geras, jie vasarodavo jame.

-liudytojos J. I. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 170-171), kad 2011-03-15 apie 5.40 val. ji išėjo iš namų pas kaimyną išgerti arbatos. Lauke buvo ramu, nieko nematė. Atėjusi pas kaimyną pro langą pamatė daug dūmų, o išbėgusi suprato, kad dega V. M. sodybos ūkinis pastatas. Vietiniai gyventojai iškvietė gaisrininkus ir pranešė savininkams;

-liudytojo V. Č. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 189-190) ir teisme (t. 3 b. l. 109-113) kad pusė pastato (duomenys neskelbtini) priklauso jam su šeima, kita pusė - jų kaimynui V. M.. Apie gaisrą kaimyno ūkiniame pastate sužinojo iš pažįstamų. Buvo nuvykęs į sodybą kitą dieną ir matė, kad kaimyno ūkinis pastatas sudegė. Elektros pastate nebuvo;

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta – V. M. ir I. Š. bendra nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 153-160);

-Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-16 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad apie gaisrą ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), pranešta 2011-03-16 5.53 val., ugniagesiai atvyko 6.09 val., gaisras lokalizuotas 6.53 val., o užgesintas 7.10 val. bei kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinis padegimas (t. 1 b. l. 161);

-Lietuvos Hidrometereologijos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad 2011-03-16 naktį oro temperatūra buvo: 5 val. minus 5,2, 8 val. minus 4,9 , vėjo kryptis šiaurės rytų (t. 1 b. l. 166);

-nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 5203 Lt, ir kad jis priklauso bendros dalinės nuosavybės teise I. Š. (1/4 d. pastato) ir V. M. (3/4 d. pastato) (t. 1 b. l. 175-179, t. 3 b. l; 132-140).

Kaltinamasis pagrobęs bei sudeginęs kaltinime nurodytą nukentėjusiesiems I. Š. ir V. M. priklausantį turtą pripažino, tačiau paaiškino, kad kopėčias, žoliapjovę ir dviratį ne sudegino, o pavogė, jų buvo tik po vieną. Nukentėjusioji I. Š. patvirtino, kad šių daiktų nerado ir jie ieškinyje bei kaltinime nurodyti kaip sudegę, nors buvo pavogti. Dalies daiktų vertę nukentėjusieji I. Š. ir V. M. sumažino, o kai kuriuos prašė pašalinti iš kaltinimo kaip nebuvusius, todėl kaltinimas dėl pavogtų ir sudegusių daiktų bei dėl jų vertės tikslintinas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis įsibrovė į ūkinį pastatą ir pagrobė svetimą turtą bei jį padegęs, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d.

Dėl pasikėsinimo sunaikinti (duomenys neskelbtini) turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl turto sugadinimo bei pasikėsinimo jį pagrobti ir dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.

-civilinio ieškovo Vilniaus arkivyskupijos atstovo A. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 56-60) ir teisme (t. 3 b. l. 81-85), kad 2011-07-05 apie 13.30 val., jis išeidamas užrakino bažnyčią. 2011-07-06 apie 02.20 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad į bažnyčią pateko vagys ir gali būti, jog jie yra viduje. Nuvykęs prie bažnyčios atidarė jos duris ir su policijos pareigūnais įėjo į vidų. Matė, kad išdaužti du langai, ant katafalko ir lango buvo matyti kraujas. Viduje rado išstumdytus suolus, apkruvintą altorių, išmėtytas žvakides, zakristijoje dalis rūbų buvo išmėtyta ant žemės, jie apipilti žibalu. Taip pat buvo suvalgyti Komunijos paplotėliai, išgertas apeigoms skirtas vyno butelis. Kunigo arnotas ir stula bei bažnyčios grindys buvo apipilti žibalu. Iš trijų taurių buvo gertas vynas. Kaltinamąjį rado pasislėpusį spintoje, po liturginiais rūbais. Jis buvo apsivilkęs baltą albą, o rankoje laikė rožančių, kurio jis net nepasigedo, o vėliau jis buvo grąžintas. Pareigūnai kaltinamąjį išsivedė. Dėl padarytos veikos bažnyčioje turėjo daug rūpesčių, reikėjo viską sutvarkyti, išskalbti liturginius drabužius, suremontuoti sudaužyta skulptūrą, išvalyti kraujuotas sienas, įvesti signalizaciją, peršventinti bažnyčią. Tačiau mano, kad kaltinamasis taip pasielgė nenorėdamas pikto. Zakristijoje buvo degtukai, tačiau jis jų nerado, žibalas buvo išpilstytas, bet mano, kad gal netyčia išlaistytas užkliuvus. Bažnyčios pastatas nėra įrašytas į turinčių istorinę vertę sąrašą. Vėliau žmonės jam nurodė, kad matė šviesą bažnyčioje ir girdėjo skambant varpui. Mano, kad dėl šio įvykio sutriko ne viešoji tvarka, bet liturginė, nes dėl padarytos betvarkės bei kitų veiksmų jie turėjo daug rūpesčių, apie savaitę negalėjo bažnyčia veikti įprasta tvarka, nebuvo galima melstis ir atlikti kitų apeigų. Dėl sugadinto turto arkivyskupijai buvo padaryta 1266,96 Lt turtinė žala, tačiau ieškinio atsisako ir mano, kad kaltinamajam tai turi būti pamoka ateičiai;

-nukentėjusiosios D. S. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 82, 194-197) ir teisme (t. 3 b. l. 109-113), kad per Mindaugo karūnavimo šventę dvyliktą valandą nakties būdama namuose pro langą pamatė bažnyčioje šviesas. Suprato, kad kažkas yra bažnyčios viduje. Pačių varpų skambesio ji negirdėjo ir kas toliau vyko nematė. Paskambino pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešė apie tai. Vėliau apie ketvirtą valandą ryto važiavo pro šalį ir matė policijos ekipažą prie bažnyčios. Pati sustojusi prie jos nebuvo, tik vėliau iš gyventojų sužinojo, kad į bažnyčią įsibrovė M. M. ir norėjo ją sudegint bei, apgadino bažnyčios turtą;

-liudytojo A. A. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. 1. 80-81) ir teisme (t. 3 b. l. 81-85), kad tarnybos metu 2011-07-06 apie 02.10 val. gavęs pranešimą iš budėtojo atvyko prie bažnyčios. Kitų žmonių, išskyrus policijos ekipažą prie bažnyčios nebuvo. Iškvietė kunigą. Pastebėjo, kad į vidų buvo įsibrauta per išdaužtą šoninį langą. Įėjus į vidų matė sudaužytas vazas, išvartytus apeiginius reikmenis, kraujo žymes. Zakristijos rūbų spintoje surado pasislėpusį kaltinamąjį. Jis buvo neblaivus, rankos buvo supjaustytos, tačiau nemiegojo, buvo sąmoningas. Jį iš karto sulaikė ir uždėjo antrankius. Apžiūrėdamas zakristijos patalpą ant grindų bei rūbų pastebėjo išpiltą žibalą. Kunigas paaiškino, kad bakelis buvo paliktas užsuktas ir netyčia užkliuvus savaime išsipilti skystis negalėjo. Sulaikytas asmuo nuovadoje prisipažino, kad į bažnyčią įlindo norėdamas pavogti vertingų apeiginių daiktų. Paklausus jo, kam jis išpilstė žibalą ant apeiginių rūbų bei grindų, nurodė, kad padaręs vagystę norėjo padegti bažnyčią, tačiau pametė savo žiebtuvėlį, o bažnyčioje degtukų nerado. Kai suprato, kad jam nepasiseks padegti bažnyčios, nusprendė paskambinti varpais (t. 1 b. l. 80-81);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnės 2011-07-06 tarnybiniu pranešimu, kad laikotarpiu nuo 2011-07-05 13.30 val. iki 2011-07-06 2.20 val. buvo įsibrauta į (duomenys neskelbtini), bet nieko nepavogta, nes įtariamasis sulaikytas vietoje (t. 1 b. l. 1);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukų kopijomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta – (duomenys neskelbtini), kurios priestato langas yra išdaužtas, viduje rasti išmėtyti liturginiai rūbai, kurie sulaistyti skysčiu, turinčiu naftos kvapą, ant laiptų rastas mėlynas žiebtuvėlis, ant pastato sienos atbrailos, lango rėmų, ant grindų prieangyje, viduje ant žvakidės zakristijoje, ant šukių prieangyje rastos į kraują panašios dėmės, tuščias vyno butelis, statybinis peilis. Rastos šukės, kraujo dėmių nuoplovos, statybinis peilis ir tuščias vyno butelis su galimais pėdsakais paimti (t. 1 b. l. 14-47);

-daiktų paėmimo laikinai saugoti, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad civilinio ieškovo atstovas V. M. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą dėl 99,96 Lt vertės audinio įsigijimo; Vilniaus arkivyskupijos paskyrimą, raudos spalvos arnotą; Jėzaus kūdikėlio statulėlę, kurie grąžinti (t. 1 b. l. 61-70, 71) bei 5 1 talpos spalvos bakelį, kuriame esantis skystis pagal 2011-09-22 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra degus skystis – žibalas (t. 1 b. l. 54-55); kad iš kaltinamojo M. M. jį sulaikius buvo paimtas rožinis (t. 1 b. l. 119, 120-123), kurį civilinio ieškovo atstovas A. M. atpažino kaip bažnyčioje buvusį (t. 1 b. l. 76-78) ir kuris jam grąžintas (t. 1 b. l. 79);

-asmens blaivumo testo rezultatu, kad kaltinamajam M. M. 2011-07-06 3.52 val. buvo nustatytas 4.25 promilės girtumas (t. 1 b. l. 116);

-laikino sulaikymo protokolu, kuris patvirtina, kad M. M. sulaikytas 2011-07-06 2 val. darant nusikalstamą veiką (t. 2 b. l. 117);

-Vilniaus arkivyskupijos informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 179000 Lt, o statybinė vertė 598000 Lt (t. 2 b. l. 185);

-Šv. (duomenys neskelbtini) inventorizacijos lapu, kad taurės vertė 400 Lt, komuninės vertė 200 Lt, indo vynui vertė 100 Lt (t. 2 b. l. 188-190);

-Kultūros paveldo departamento raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia nėra įrašyta į kultūros vertybių registrą (t. 2 b. l. 191).

1. Dėl pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės istorinės ir kultūrinės

reikšmės bažnyčios pastatą.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 179000 Lt, o statybinė vertė 598000 Lt (t. 2 b. l. 185), tačiau ši bažnyčia nėra įrašyta į kultūros vertybių registrą, ką patvirtino teisme civilinio ieškovo Vilniaus arkivyskupijos atstovas A. M. bei byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmuose pasikėsinimo sunaikinti didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės bažnyčios pastatą požymių nėra, dėl ko ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad norėjo sudeginti bažnyčios pastatą ir susideginti pats. Liudytojas A. A. paaiškino, kad apžiūrėdami bažnyčios vidų jie pastebėjo, jog išmėtyti liturginiai rūbai yra sulaistyti žibalu. Civilinio ieškovo Vilniaus arkivyskupijos atstovas A. M. patvirtino, kad bažnyčioje buvo bakelis su žibalu, kuris buvo užsuktas ir pats netyčia apvirtęs išsipilti negalėjo. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad bakelis su degiu skysčiu nebuvo parvirtęs ir išsipylęs netyčia užkliuvus, o būtent turintis naftos kvapą skystis buvo specialiai išlaistytas ant išmėtytų bažnytinių rūbų (t. 1 b. l. 14-47), o mėlynas kaltinamojo žiebtuvėlis rastas ant laiptų. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme aiškino, kad apipylė bažnyčioje rastu žibalu liturginius drabužius ir grindis, nes norėjo padegti bažnyčią ir pats susideginti, tačiau belipdamas per langą pametė žiebtuvėlį ir dėl to negalėjo padaryti to, ką sumanė.

Įvertinus kaltinimo šioje dalyje pagrįstumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, pripažintina neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis įsibrovė į bažnyčią norėdamas ją apvogti, o po to padegti. Tam jis atliko būtinus veiksmus, išlaistydamas žibalą ant grindų ir ant jų paties išmėtytų liturginių rūbų, tačiau nusikalstamo ketinimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes braudamasis per langą į bažnyčią, pametė turėtą žiebtuvėlį ir jo gulinčio ant laiptų neberado, o neužilgo buvo aptiktas nusikaltimo vietoje policijos pareigūnų. Todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d.

M. M. pareikštas kaltinimas taip pat ir tuo, kad jis 2011 m. liepos 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs dvigubą lango stiklą ir sudaužęs prieangio (duomenys neskelbtini) bažnyčios lango stiklą, įsibrovė į šią bažnyčią ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 400 litų vertės taurę, 200 litų vertės Komunijos taurę, 100 litų vertės indelį vynui ir vandeniui, bei pagrobė 20 litų vertės rožinį, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą policijos pareigūnai, apžiūrėjo bažnyčios vidų ir surado kaltinamąjį pasislėpusį zakristijos rūbų spintoje. Tai patvirtino liudytojas A. A., teisme nurodęs, kad surastas kaltinamasis buvo neblaivus, bet sąmoningas, jo rankos buvo supjaustytos, jis buvo iš karto sulaikytas, jam uždėjo antrankius. Laikino sulaikymo protokolas (t. 1, b. l. 117) patvirtina, kad M. M. buvo sulaikytas 2011-07-06 2 val. darant nusikalstamą veiką ir iš jo paimtas rožinis, kurio paėmimas patvirtintas daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (t. 1 b. l. 119).

Teismų praktikoje kaltininko paimtas turtas nėra laikomas pasisavintu tol, kol jam yra realus pavojus būti sulaikytam nukentėjusiojo, apsaugos darbuotojų ir pan. Galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu atsiranda tik tada, kai kaltininkas pasišalina iš nusikaltimo vietos, o jei jis nespėja pabėgti ir iš karto būna sulaikytas,-veika laikoma nebaigta ir kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę.

Todėl teismas pripažįsta, kad įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) bažnyčią, M. M. ne pagrobė, o pasikėsino pagrobti ne tik kaltinime išvardintus daiktus, bet ir rožinį, kurį jis sulaikymo metu nors ir turėjo prie savęs, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų dar nespėjęs pasišalinti iš nusikaltimo vietos, todėl jo veika dėl rožinio vagystės laikytina nebaigta ir, kaltinančiai šaliai prašant, perkvalifikuotina kaip pasikėsinimas įsibrovus į patalpą pagrobti svetimą turtą kartu ir su kitais kaltinime išvardintais daiktais, t. y. pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (BPK 256 str. 4 d.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis įsibrovė į bažnyčią, pasikėsino pavogti bei sugadino svetimą turtą bei, norėdamas padegti, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Tuo jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 187 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką.

M. M. atiduotas teismui kaltinant jį ir tuo, kad 2011 m. liepos 6 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išėmęs (duomenys neskelbtini) bažnyčios lango stiklą, įsibrovė į šią bažnyčią ir pasikėsinimo visuotinai pavojingu būdu sunaikinti bažnyčios pastatą metu skambino varpais, dėl ko pažadino vietinius gyventojus ir sutrikdydamas jų rimtį, pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis prisipažino tik vieną kartą paskambinęs varpais, nes norėjo paklausyti, kaip jie skamba.

Vertindamas M. M. pareikšto kaltinimo pagrįstumą dėl žmonių rimties ir viešosios tvarkos sutrikdymo, teismas pripažįsta, kad jis grindžiamos nukentėjusiosios D. S. paaiškinimu, jos rimtis buvo sutrikdyta, nes nakties metu pamačiusi bažnyčioje šviesą ji išsigando, kad kažkas yra įsibrovęs į bažnyčią ir galimai vagia. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad pati varpo skambesio negirdėjo, o savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad prie bažnyčios buvo susirinkę gyventojai,- teisme nepatvirtino. Pati sustojusi prie jos nebuvo.

Liudytojas A. A. taip pat nurodė, kad atvykus prie bažnyčios pastato, išskyrus policijos pareigūnus, kitų asmenų prie jo nebuvo. Civilinio ieškovo atstovas A. M. paaiškino, kad buvo labiau sutrikdyta ne žmonių rimtis ir viešoji tvarka, o liturginė bažnyčios veikla, nes po paliktos betvarkės bažnyčią reikėjo sutvarkyti, liturginius drabužius išplauti, bažnyčią iš naujo pašventinti, dėl ko nevyko įprastinė veikla.

Tiesioginis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Ji gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams, t.y. žmogaus sveikatai, laisvei, orumui, nuosavybei.

Nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimu; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkai ar aplinkiniams. Visi tie požymiai yra vertinamieji.

Viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Ją pažeidžiantis asmuo turi suprasti, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėti.

Teismas pripažįsta nesant jokių įrodymų, kad kaltinamasis į bažnyčią įsibrovė ir vieną kartą varpu paskambino siekdamas pademonstruoti nepagarbą visuomenei ar norėdamas pažeisti viešąją tvarką, todėl, prokurorei prašant bei neįrodžius M. M. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti kitų žmonių rimtį,- jis pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi, o ją sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą, jų skaičių, pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad kaltinamasis padarė 4 apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 ir 4 d.), į jų stadijas (du pasikėsinimai ir tris baigti nusikaltimai), kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pasikėsinto pagrobti ir pagrobto, bei pasikėsinto sugadinti ir sugadinto turto pobūdį ir vertę, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą, į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei sveikatos būklę (t. 2 b. l. 51-91, 94, 97-98), kad 13 kartų baustas administracine tvarka, 1 kartą teistas ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str., 56 str.), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybes ir skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios (dėl pasikėsinimo pagrobti ir sunaikinti bažnyčios turtą bei jo sugadinimo), esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, o po to iš dalies sudedant su likusiomis bausmėmis. Subendrinta bausmė BK 64¹ str. pagrindu mažintina 1/3 dalimi. Atsižvelgus į tai, kad šio nuosprendžio priėmimo metu, kaltinamasis yra atlikęs visą pirmesniu 2011-02-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę,-šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. pagrindu nebebendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme.

Nukentėjusieji I. Š. ir V. M. ieškinius dėl sudegintų daiktų sumažino, o dėl kai kurių daiktų jų atsisakė. Teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į registro duomenis, buvo patikslinta ir tikslinant kaltinimą iki 5203 Lt padidinta sudeginto pastato vertė. Nukentėjusiųjų I. Š. ir V. M. civiliniai ieškiniai dėl pavogto ir sunaikinto turto įrodyti ir pripažinti kaltinamojo, todėl tenkintini toje dalyje, kurioje nukentėjusieji juos palaikė (BPK 115 str.).

Civilinio ieškovo atstovui A. M. atsisakius ieškinio,- atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293str. 1 d. 4 p.).

Daiktiniai įrodymai (spalvoto stiklo šukės, keturios kraujo dėmių nuoplovos, statybinis peilis su balta plastikine rankena, tuščias vyno ,,Pelegrino“ butelis ir baltos spalvos 5 l talpos bakelis,- nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d., 273 str. 1 d., 291 str. 1 d., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.,

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 178 str. 2 d. (už I. Š. turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

-pagal BK 187 str. 2 d. (už I. Š. ir V. M. turto sunaikinimą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (už pasikėsinimą pavogti bažnyčios turtą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 2 d. (už pasikėsinimą sunaikinti bažnyčios turtą) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

-pagal BK 187 str. 1 d. (už bažnyčios turto sugadinimą) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes (už pasikėsinimą pavogti ir sunaikinti bažnyčios turtą bei šio turto sugadinimą) apėmimo būdu, o po to su kitomis bausmėmis iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. liepos 6 d. iki 2011 m. lapkričio 3 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš M. M. turtinei žalai atlyginti:

-I. Š. 4130,75 Lt;

-V. M. 5802,25 Lt.

Priimti civilinio ieškovo atstovo A. M. ieškinio atsisakymą ir procesą dėl ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus: spalvoto stiklo šukes, keturias kraujo dėmių nuoplovas, statybinį peilį su balta plastikine rankena, tuščią vyno ,,Pelegrino“ butelį bei baltos spalvos 5 l talpos bakelį - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

M. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.