- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-278-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- S. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-278-544/2021
teisėjas Nikolaj Semionov Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00060-2021-8
2021 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-831-1147/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. B. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir baudžiamosios bylos H. K. iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė: panaikinti Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK) darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą; iškelti baudžiamąją bylą H. K. dėl prašyme Darbo ginčų komisijos neteisingų duomenų pateikimo ir dalyvavimo jo pateikime, neturint tam jokio juridinio pagrindo; išreikalauti iš Darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prijungti prie šios bylos.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. gavo Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal atsakovo prašymą. Prašė šį sprendimą panaikinti, nes Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į darbo sutarties apmokėjimo sąlygas, neatkreipė dėmesio į tai, kad įmonė dėl Covid-19 pandemijos nuo 2021 m. kovo mėnesio buvo priverstinėse pravaikštose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo. Procesiniam terminui pasibaigus, išnyksta teisė atlikti tą procesinį veiksmą, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
5. Teismas pažymėjo, jog su ieškiniu ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė, o pateikė 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios šalimis buvo V. B. ir ieškovė. Ieškinyje nenurodyta prašomo panaikinti sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo data ir su ieškiniu nepateiktas šio sprendimo nuorašas, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo data matyti iš pateiktų dokumentų. Komisijos 2021 m. sausio 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčijamas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2020 m. lapkričio 4 d., todėl 2020 m. gruodžio 4 d. buvo paskutinė termino paduoti ieškinį diena. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. vasario 3 d., t. y. beveik dvigubai praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė neprašė, termino praleidimo priežasčių nenurodė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas išreikalauti darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prijungti prie šios bylos pagal savo esmę yra ne ieškinio reikalavimas, o prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, kuris, teismo vertinimu, nagrinėtinas tik išsprendus ieškinio priėmimo klausimą.
7. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą iškelti baudžiamąją bylą H. K., motyvuodamas tuo, kad toks prašymas nepriskirtas nagrinėti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės.
9. Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė negalėjo apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimo anksčiau, nes apie tokį sprendimą nieko nežinojo. Tik 2021 m. sausio 4 d. iš DGK elektroniniu paštu gavo laišką Nr. (duomenys neskelbtini) su sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad sprendimo apskundimo terminas prasidėjo 2021 m. sausio 5 d., o įmonė kreiptis į teismą negalėjo būtent dėl Darbo ginčų komisijos aplaidumo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė S. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovei ir ieškovės atstovui – direktoriui po 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo ir jo realizavimo, kuomet teismui yra pateiktas suklastotas atskirasis skundas ir galimai suklastotas ieškinys.
11. Nurodo, kad ieškovės pateikti procesiniai dokumentai galimai yra suklastoti, pasirašyti ne to asmens, kuris juose nurodytas kaip įmonės vadovas.
12. Mano, jog, jeigu ieškinyje nebuvo suformuluotas prašymas atnaujinti terminą paduoti ieškinį, tai negali būti priimtas ir ieškinys. Nesutinka su ieškove, kad jai iki 2021 m. sausio 4 d. nebuvo žinoma apie Darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovė aktyviai veikė darbo bylos nagrinėjimo procese. Be to, apie priimtus sprendimus ieškovė vėliausiai galėjo sužinoti dar 2020 m. gruodžio 15 d., kuomet atsakovė informavo ieškovę apie reikalavimo perleidimo sutartį pagal šį sprendimą.
13. Teigia, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, kuris galimai yra suklastotas, taip pat pateikdama suklastotą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Mano, kad atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atitinkamai turėtų būti taikoma ir ieškovės atstovui, kuris nurodomas kaip asmuo, pasirašęs procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismas išsireikalavo darbo bylos medžiagą, kuria nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma ieškinyje, nes tokiu darbo bylos numeriu sprendimas priimtas V. B. darbo byloje), kuriuo S. B. prašymas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, tenkintas iš dalies ir išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka, numatyta DK 231 straipsnio 1 dalyje.
17. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu <...>, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą paskutinė termino paduoti ieškinį diena – 2020 m. gruodžio 4 d. Taigi, ieškovė, pateikdama ieškinį 2021 m. vasario 3 d., akivaizdžiai praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, ieškiniui paduoti, prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti nepateikė, svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė.
19. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Šiuo atveju ieškovei nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašant atnaujinti termino procesiniam veiksmui atlikti, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui paduoti, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys paneigia atskirojo skundo argumentus, jog ieškovė (apeliantė) nebuvo tinkamai informuota apie bylos eigą ir kad įstatymo nustatytu terminu ir tvarka jai nebuvo išsiųsta darbo byloje priimto procesinio sprendimo kopija. Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad DGK apeliantei UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinius darbo bylos dokumentus siuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ir ji tuos dokumentus gavo. Būtent, 2020 m. spalio 12 d. DGK siuntė pranešimą dėl atsiliepimo į S. B. ieškinį ir papildomų dokumentų pateikimo, pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką 2020 m. spalio 28 d., kuriuos atsiliepime į ieškinį apeliantė pripažįsta gavusi 2020 m. spalio 21 d.. Apeliantė 2020 m. spalio 24 d. pateikė atsiliepimą, 2020 m. spalio 27 d. - prašymą atidėti Darbo ginčų komisijos posėdį. Be to, apeliantė elektroniniu laišku į jos pačios raštuose nurodytą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 27 d. gavo pranešimą dėl darbo bylos posėdžio organizavimo ir šiuo adresu DGK 2020 m. spalio 28 d. informavo apeliantę, jog jos prašymą dėl posėdžio atidėjimo spręs posėdžio metu.
21. Taigi, esant nutarties 20 punkte nurodytiems duomenims, nėra pagrindo teigti, kad DGK tinkamai neinformavo apeliantės apie darbo bylos pradėjimą ir jos eigą, todėl apie posėdžių laikus ji žinojo (turėjo žinoti). Tinkamus informavus apie pradėtą bylą ir jos eigą, net ir pripažinus, kad dalis siunčiamų dokumentų apeliantės nepasiekė, ji turėjo pareigą ir galimybę pasidomėti darbo bylos eiga, įskaitant ir sužinojimą apie tai, kada bus (yra) priimtas sprendimas pagal pareiškėjos S. B. prašymą.
22. Minėta, kad DGK pagal pareiškėjos S. B. prašymą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini dėl darbo ginčo su apeliante priėmė 2020 m. lapkričio 4 d. Nors apeliantė nurodo, kad ji anksčiau apskųsti sprendimo negalėjo, nes apie jį nežinojo, kad minėto sprendimo apskundimo terminas prasidėjo 2021 m. sausio 5 d., kai 2021 m. sausio 4 d. iš DGK elektroniniu paštu gavo laišką Nr. (duomenys neskelbtini) su sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad minėtas sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 10 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pakartotinai tuo pačiu adresu išsiųstas 2020 m. gruodžio 14 d. Minėta, kad anksčiau šiuo adresu DGK siųsta informacija apeliantei buvo gauta. Be to, 2020 m. gruodžio 15, 18 d. apeliantė gavo reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias S. ir V. B. dalį savo reikalavimo teisių pagal DGK sprendimus perleido trečiajam asmeniui. Iš šių sutarčių turinio apeliantei bent jau preliminariai turėjo būti aiškus DGK sprendimo turinys ir tikrai aiški sprendimo priėmimo data.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, kuri yra verslininkė ir kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kaip stipresnė darbo santykių šalis, turėjo visas galimybes laiku pasinaudoti teise pateikti teismui ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, tačiau šia teise nepasinaudojo dėl savo pačios netinkamo veikimo ir jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir neįrodė. Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), jis netenka galios įsiteisėjus teismo sprendimui (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl nagrinėjamu atveju ieškinyje suformuluotas reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismui buvo faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
24. Prašymas skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas ir netenkinamas, kadangi ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
25. Nagrinėjamu atveju vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekis pareikšti ieškinį nerodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Tokio vertinimo nekeičia ir atsakovės įsitikinimas, kad ieškovė turi tam tikrų nesąžiningų tikslų, nes jis iš esmės pagrįstas vien subjektyvia nuomone. Asmuo, manantis, kad yra pažeisti jo teisėti interesai, turi teisę kreiptis teisminės gynybos, o tai, kad asmuo šią teisę realizuoja nesilaikydamas procesinėmis teisėmis nustatytos tvarkos, nesudaro pagrindo jam taikyti kokių nors sankcijų, kaip kad tvirtinama atsiliepime į skundą.
26. Atsižvelgdamas į nutarties 15 punkte apibrėžtas apeliacijos ribas, teismas atsisako priimti ir vertinti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus dokumentus, nes jie neįeina į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad nesusiję su apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyku, teismas nepasisako ir dėl H. K. 2021 m. kovo 23 d. pranešime dėstomų aplinkybių, 2021 m. gegužės 12 d. teisme gauto atsakovės S. B. prašymo – rašytinių paaiškinimų. Šiuo atveju atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas nesprendžia darbo ginčo iš esmės bei neturi procesinės teisės atlikti dalyvaujančių byloje asmenų veiksmų vertinimo baudžiamosios teisės kontekste.
27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.