- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- 1-112-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10433-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
- 1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vedęs, teistas 13 kartų:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, prijungta neatlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 6 mėnesiai, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatlikta bausmė sumažinta 1/6, t. y. 4 mėnesiais 17 dienų, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 1 mėnuo 13 dienų;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prijungta neatlikta bausmė pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL bauda;
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;
6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
7) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d nuosprendžiu paskirtos 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams;
9) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams (2020 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai 1 metams su intensyvia priežiūra);
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 20 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. nuo nenustatyto laikotarpio, neturėdamas leidimo, name, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė:
didelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos RG-42 (rus. ??-42) markės puolamąją skeveldrinę rankinę granatą su jai skirtu pramoninės gamybos UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliu, kurios galingumas yra apie 115 g pagal trotilo (TNT) ekvivalentą, iki 2021 m. balandžio 4 d. apie 23 val., kol būdamas savo minėto namo kieme ją susprogdino;
du kietos medžiagos briketus, kurie yra pramoninės gamybos didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT), kurių bendra masė – 395 g, ZTP-50 modelio sprogdiklį, kuris yra pramoninės gamybos sprogmuo (inicijavimo priemonė), kurio sprogdiklio detonatoriuje yra apie 1,3 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, šaudmenis – šešiolika pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro „Makarov“ šovinių (9x18), kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, iki 2021 m. balandžio 5 d. apie 14.10 val., kol namo (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus daiktus. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, V. K. 2021 m. balandžio 4 d. apie 23 val., savo minėto namo kieme, iš minėtos didelės sprogstamosios galios, pramoninės gamybos RG-42 (rus. ??-42) markės puolamosios skeveldrinės rankinės granatos su jai skirtu pramoninės gamybos UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliu, kurios galingumas yra apie 115 gramų pagal trotilo (TNT) ekvivalentą, ištraukė kaištį–saugiklį ir įmetė ją į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur sprogusios minėtos granatos dalys išdaužė K. K. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių langą ir padarė kiauryminius pažeidimus abejose kairės pusės durelėse bei apgadino K. K. priklausantį namą (duomenys neskelbtini), padarant kiauryminius pažeidimus namo antrojo aukšto lange ir namo fasado dailylentėse, taip sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl ko K. K. buvo padaryta 953,62 Eur vertės turtinė žala. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat, V. K. neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą dalį narkotinių medžiagų kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, nuo nenustatyto laikotarpio laikė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį suvartojo pats bei išplatino, duodamas ją vartoti savo broliui S. K. (S. K.), o likusią dalį narkotinės medžiagos – 57,160 g kanapių (antžeminių dalių) iki 2021 m. balandžio 5 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol apie 14.10 val. kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, V. K., neturėdamas teisėto pagrindo, nuo nenustatyto laikotarpio iki 2021 m. balandžio 5 d., name (duomenys neskelbtini), laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki tol, kol tą pačią dieną, apie 14.10 val., kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtus dokumentus. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
B. ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis kartais gyvena name (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo motinai ir tėvui. Pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) m. Jo (kaltinamojo) šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jis kartais gyvena ir ten. Rasti sprogmenys buvo jo tėvo, jie visą laiką buvo jo name dar nuo sovietinių laikų. Be granatos namie buvo trotilo briketai, pistoletas, šoviniai ir sprogdiklis. Visus šiuos rastus daiktus jis aptiko po tėvo mirties, kai tvarkė kambarį. Į policiją dėl jų jis nesikreipė. Jis gyvena kartu su žmona, bet slaugo motiną, nes jos pusė kūno yra paralyžiuota, jai reikia nuolatinės priežiūros ir jis dažnai būna (duomenys neskelbtini). Su mama gyvena brolis, bet jis girtauja. Name yra daug kambarių ir tiek jis, tiek brolis turi atskirus kambarius. Visi rasti sprogmenys ir šaudmenys buvo jo kambaryje, gulėjo spintelėje. Jis žinojo, kad sprogmenys yra spintelėje. Pistoletas buvo jo, jį pirko už 60 Eur iš kažkokio girtuoklio, bet jis neveikiantis. Jis apytiksliai žinojo ir suprato, kokius daiktus laiko spintoje. Jis internete žiūrėjo informaciją apie tą granatą ir suprato, kad ji yra mokomoji, o ne skeveldrinė. 2021 m., per Velykas, jis sugalvojo papokštauti, tiesiog užėjo kvailumas. Namie buvo šeima – žmona, vaikai ir brolis. Vėliau žmona su uošviene išsikvietė du taksi. Gali būti, kad jis su žmona tą vakarą konfliktavo, nes jo brolis turėjo lytinių santykių su jo žmona, kai jis buvo kalėjime. Dėl šios priežasties pas juos visą laiką vyksta barniai. Kai atvažiavo du taksi automobiliai, jos įsėdo į mašiną, o jis išėjo į lauką ir susprogdino granatą, galvodamas, kad ji mokomoji. Išėjus į lauką jų laiptinė yra su lyg kaimynų tvora. Jis nežinojo, kaip reikia granatą aktyvuoti, bet paėmė už žiedo, sužaibavo, jis išsigando ir granatą iš karto metė. Kai jis metė granatą, ji apie pusę metro nuo tvoros peršoko pas kaimyną. Jis norėjo į savo kiemą ją mesti, bet granata perskrido į kaimyno kiemą ir sprogo. Žmona, vaikai ir uošvienė jau buvo mašinoje. Atstumas iki jų buvo apie 20 m, pasipylė dūmai. Jis priėjo prie vieno iš taksistų, kur sėdėjo žmona su vaikais, atidavė žiedą, įsėdo į savo mašiną ir išvažiavo pas draugą. Tą dieną jis buvo blaivas, bet vartojo alkoholį dieną prieš įvykį, todėl jam buvo bloga. Kai jis išvažiavo, buvo apie 23 val. Pabuvęs pas draugą nusprendė išgerti. Draugas neturėjo, o pas jį namie dar buvo, todėl po 1,5 valandos jis atvažiavo namo pasiimti degtinės. Kieme buvo tylu, ramu, nieko nebuvo, todėl jis nuėjo namo, pasiėmė degtinės ir išvažiavo pas draugą, kur ir liko per naktį. Kad kilo sąmyšis, jis sužinojo iš draugo atsiųstos žinutės. Jam buvo šokas, todėl jis grįžo po dviejų parų. Važiuodamas namo norėjo užsukti į parduotuvę, bet prie parduotuvės jį sulaikė policija. Jis supranta, kad sugadino kaimynų turtą, bet viską atlygino, susitaikė.
Žolę, t. y. kanapes, kur rado pas jį namie, pirko jis. Žolę rūko tiek jis, tiek brolis. Vieną kartą, kada neprisimena, vežė čigonę į taborą ir pasiteiravo dėl žolės. Ji jam pasiūlė apie 80 g, po 4 Eur už gramą. Jo nuomone, čigonei jis davė apie 300–400 Eur. Tuomet parsivežė namo ir supakavo į maišelius, kad patogiau būtų. Jei kažkur važiuoji, tai pasiimi maišelį. Svarstyklės buvo jo, skirtos tam, kad žinotų, kiek sveria, nes būna, kad nuperki žolės ir apgauna. Jo brolis irgi rūko žolę, todėl duodavo broliui parūkyti. Iš tos nupirktos žolės jis pats surūkė apie 15–20 g, o su broliu – apie dvi suktines. Pripažįsta, kad dalį narkotinės medžiagos jis išplatino duodamas broliui parūkyti, tačiau niekam narkotikų nepardavinėjo, kitos dalies narkotinės medžiagos jis realizuoti nesiruošė, nebebūtų ir broliui davęs, tiesiog padėjo savo reikmėm. Anot kaltinamojo, netikslinga važiuoti kiekvieną kartą pirkti po 10–20 Eur, kai galima po 4 Eur įsigyti.
Iš kur jo kambaryje buvo rasti asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas I. K. vardu, jis neįsivaizduoja. Jie su draugais vežiodavo visokius krovinius, kraustydavo ir gal netyčia kažkur buvo, negali paaiškinti, iš kur. Pats dokumentų šeimininkas sakė, kad nežino, kur pametė dokumentus. Kada jis rado tuos dokumentus, nepamena. Jie rasti jo kambaryje, jo spintoje, vadinasi jie jo. I. K. negalėjo pas jį lankytis, pirmą kartą apie jį girdi.
Be kaltinamojo V. K. visiško kaltės pripažinimo ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokolais, apžiūros, kratų protokolais, specialistų išvadomis, kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis kartu su šeima nuo 2020 m. liepos mėnesio gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamasis namas yra apsuptas kitais gyvenamaisiais namais. 2021 m. balandžio 4 d., apie 21 val., jis grįžęs namo pastebėjo, kad šalia esančiame name (duomenys neskelbtini), vyksta vakarėlis. Taip jis nusprendė dėl to, kad minėtame name gyvena du broliai ir jų neįgali motina, o tuo metu girdėjosi žmonių balsai, namo teritorijoje stovėjo du automobiliai ir vėliau privažiavo trečias automobilis. Jis pastebėjo, kad namo viduje ir prie namo buvo ne mažiau negu šeši asmenys. Būnant namie su šeima, maždaug apie 23 val., K. K. išgirdo galingą sprogimą, kuris nuaidėjo labai arti jų namo. Maždaug po minutės laiko jis išėjo į kiemą ir pamatė namo teritorijoje dūmų uždangą, kuri buvo arti namo tvoros, kur ir vyko vakarėlis (duomenys neskelbtini), ir jautėsi smarkus parako kvapas. Iš karto pastebėjo, kad pas kaimynus (duomenys neskelbtini), prasidėjo šurmulys, teritorijoje esantys žmonės pradėjo bėgioti iš vienos vietos į kitą ir visi kaimynų teritorijoje esantys žmonės stovėjo už savo automobilių, kurie stovėjo jų teritorijoje. Jam tai sukėlė įtarimų, kad jie žinojo, kas įvyko, ir specialiai pasislėpė už savo automobilių. Kažkur po penkių minučių visi pas kaimyną buvę asmenys įsėdo į automobilius ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g. Vienas iš automobilių, su kuriuo pasišalino kaimynai ar jų svečiai, buvo mikroautobusiukas su taksi skiriamaisiais ženklais. Antro automobilio neprisimena, o trečias automobilis buvo paties kaimyno „Toyota Prius“, baltos spalvos. Išvažiavus kaimynams iš karto pastebėjo, kad yra apgadintas jam priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės stiklas. Stiklas buvo sutrūkinėjęs. Tada jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie sprogimą. Automobilis stovėjo jo namo teritorijoje. Tada, jis kartu su sugyventine nusprendė apžiūrėti namo vidų. Apžiūrint namo vidų jo sugyventinė jam pasakė, kad yra išdaužtas langas, esantis namo antrame aukšte. Tuo metu jis nusprendė atidžiai apžiūrėti savo automobilį ir namą iš išorės. Priėjęs prie savo ankščiau nurodyto automobilio pastebėjo, kad yra apgadintas automobilio priekinis kairės pusės sparnas, priekinės ir galinės kairės pusės durys ir galinis kairės pusės sparnas. Nurodytose automobilio detalėse buvo skylės. Apžiūrėjęs automobilį jis nuėjo apžiūrėti namą. Apžiūrėdamas namą pastebėjo, kad yra apgadintas namo fasadas, esantis iš kaimynų tvoros pusės (duomenys neskelbtini). Tada paskambino dar kartą į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad buvo susprogdinta granata jo namo teritorijoje. Taip jis nusprendė dėl to, kad buvo labai daug skeveldrų. 2021 m. balandžio 5 d., apie 00:45 val., belaukdamas policijos pareigūnų pastebėjo, kad į įvykio vietą atvažiavo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), su ankščiau minėtu automobiliu „Toyota Prius“. Kaimynas įvažiavo į savo namo teritoriją, išlipo iš automobilio ir kažką maždaug apie 2 minutes veikė namo teritorijoje, tarsi apžiūrinėjo namo teritoriją. Maždaug po 2 minučių šis vėl atsisėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Tarp (duomenys neskelbtini) namų jis sustojo, kažką labai greitai apsižiūrėjo ir vėl išvažiavo. Taip pat K. K. parodė, kad su minėtais kaimynais visai nebendrauja. Jokių pykčių tarpusavyje nėra turėję. Su visais kaimynais sutaria gerai, jokių priešų neturi. Dėl ko tai galėjo įvykti, jis nežino (1 t., b. l. 80–83).
Apklaustas papildomai nukentėjusysis K. K. parodė, kad sprogimo jo kieme (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. buvo išdaužtas vairuotojo durelių langas bei kairės pusės, t. y. vairuotojo pusės, abiejose duryse buvo kiauryminiai pažeidimai nuo skeveldrų. Dėl to jam padaryta 170 Eur turtinė žala. Taip pat buvo apgadintas namas, t. y. sugadintas antrojo aukšto langas, t. y. kiauryminis pažeidimas bei apgadintos namo fasado dailylentės nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės. Dėl to jam padaryta apie 785 Eur turtinė žala. Namas buvo draustas „Compensa“ draudime, todėl draudimas jam visiškai atlygino patirtą žalą ir į jo banko sąskaitą pervedė 783,62 Eur. Turtinė žala dėl automobilio ir namo apgadinimo jam buvo padaryta, tačiau įvykio kaltininkas – V. K., jam turtinę žalą visiškai atlygino, jo atsiprašė, todėl neturi jam jokių turtinių pretenzijų, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (1 t., b. l. 90–95).
Nukentėjusioji O. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji 2020 m. kartu su savo sutuoktiniu K. K. įsigijo namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio. Ji su vyru gyvena antrame aukšte, o pirmame aukšte gyvena jos tėvai ir brolis. Gretimame name (duomenys neskelbtini), gyvena du broliai S. ir V. bei jų neįgali motina. 2021 m. balandžio 4 d. ji, jos brolis ir tėvai buvo namuose, o K. dirbo, sugrįžo į namus tik apie 21 val. Matė, kad dienos metu pas minėtus kaimynus buvo atvažiavę svečių. Kieme stovėjo baltos spalvos „Toyota Prius“, valst. Nr. nežino, kuriuo važinėja V.. Viskas buvo ramu, nebuvo jokio triukšmo. Taip pat ji negirdėjo, kad kas nors aplinkui šaudytų petardas ar kokius fejerverkus. Apie 23 val. išgirdo labai stiprų sprogimą kažkur netoliese. Ji iš karto pagalvojo, kad pas juos antrojo aukšto virtuvėje sprogo dujos, todėl nubėgo į antrą aukštą pažiūrėti, o tuo metu K., jos tėvas ir brolis išėjo pasižiūrėti į lauką. Antro aukšto virtuvėje buvo viskas gerai, tada ji, priėjusi prie balkono lango, pamatė, kad iš minėto kaimyno kiemo išvažiavo 3 automobiliai, t. y. pirmasis važiavo taksi automobilis, tamsios spalvos, o jam iš paskos važiavo du baltos spalvos automobiliai. Po kurio laiko išėjusi į lauką ji pamatė, kad nėra V. automobilio. Ji nematė, kiek žmonių važiavo minėtuose automobiliuose, taip pat nematė, kad gatvėje ar aplinkiniuose kiemuose būtų daugiau žmonių. Nusileidusi į pirmą aukštą virtuvėje rado jau sugrįžusius tėvą, K. ir brolį, kurie sakė, kad po sprogimo lauke, ties ta vieta, kur stovėjo jų automobilis, matė dūmus ir kažkokį pajuto kvapą, taip pat matė tris nuvažiuojančius minėtus automobilius. Maždaug po 10 minučių po sprogimo ji išėjo į lauką ir išgirdo, kad kažkas laša, todėl nusileidusi nuo laiptelių ėjo pasižiūrėti, kai netrukus pastebėjo išdaužtą jų automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį vairuotojo langą. Lauke buvo tamsu, todėl daugiau nieko nepastebėjo. Sugrįžusi į namus apie sudaužytą automobilio langą iš karto pasakė K., kuris netrukus išbėgo pasižiūrėti, kas atsitiko. Tuo metu ji nusprendė atidžiau apsižiūrėti, todėl užlipusi į antrą aukštą miegamajame pamatė sudaužytą langą. Kieme apžiūrėjo ir pastebėjo, kad apgadintas automobilis, kuris yra registruotas K. vardu, t. y. išdaužtas minėtas langas bei abiejose vairuotojo pusės durelėse buvo kiauryminės skylės, ir apgadintas namas, t. y. apgadintos namo fasado plastikinės dailylentės nuo gatvės pusės ir nuo (duomenys neskelbtini) namo, ir išdaužtas jų su K. miegamojo langas. Dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jų namas yra draustas „Compensa“ draudime. Šiuo metu draudimas jiems atlygino dalį žalos, t. y. sumokėjo 780 Eur. Žala dėl automobilio ir namo apgadinimo yra padaryta jai ir K., kadangi tai jų bendras turtas. Dėl šio įvykio jai yra padaryta turtinė ir moralinė žala, todėl prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Taip pat O. Š. parodė, kad 2021 m. balandžio 10 d., dienos metu, jai su K. būnant namo kieme, prie jų priėjęs V. pasisveikino ir atsiprašė jų dėl sprogimo. Jis pasakė, kad tai įvyko netyčia. V. klausė jų, kas apgadinta, o jie viską parodė (1 t., b. l. 101–104).
S. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2021 m. spalio 8 d. nutarimu, apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad jis gyvena su savo motina ir broliu V. K.. Namas yra dviejų aukštų. Jis gyvena pirmajame aukšte, kambaryje, kuris yra įėjus į namą, koridoriumi pasukus į dešinę, jo gale po kaire puse. Kambaryje jis gyvena vienas. Kambaryje yra tik jo daiktai, svetimų ar kitiems asmenims priklausančių daiktų jame nėra. Kambarys nerakinamas. Pirmajame aukšte daugiau niekas negyvena. Pirmajame aukšte yra šalia jo kambario sandėliukas bei dar yra didelis holas, virtuvė, tualetas, durys į garažą. Sandėliukas nerakinamas. Sandėliuke yra daiktai, kurie nereikalingi, šlamštas. Jis sandėliuku senokai nesinaudojo, nedėjo savo daiktų, bet gali būti iš seniau likę daiktai. Antrajame aukšte yra jo brolio kambarys ir jų mamos kambarys. Užlipus į antrą aukštą po kaire yra brolio V. kambarys, kurį praėjus patenkama dar į vieną kambarį, tai irgi V. kambarys, jame gyvena jo vaikai su žmona, kai atvažiuoja pas jį. Toje pačioje pusėje yra dar vienas kambarys, bet jis negyvenamas, ten laikomi seni daiktai. Kitoje pusėje, priešais brolio kambarį, yra mamos kambarys, o toliau toje pačioje pusėje, yra mansarda. Antrame aukšte brolio kambario durys rakinamos, raktas įstatytas visada į spyną. Brolis neima rakto išeidamas. Broliui nebūnant savo kambaryje jis ten nesilanko, tik jei brolis paprašo pamaitinti katiną, ar dar kokiu jo prašymu. Brolio kambaryje jo daiktų nėra, jis nėra palikęs savo daiktų, nebent kokie jo dokumentai gal užsilikę. 2021 m. balandžio 4 d. pas juos į svečius atvažiavo brolio žmona A. K. su vaikais K. ir S., 10 ir 12 metų, uošvienė G. ir A. sesė M., apie 12 metų amžiaus. Jie visi atvažiavo dienos metu. Jie buvo pas brolį kambaryje gal iki 22 val. Jo brolis irgi buvo prisigėręs ir jie su broliu pradėjo šiek tiek bartis dėl asmeninių dalykų. Barniai buvo svečių akivaizdoje, todėl jis, nenorėdamas, kad įvyktų muštynės, nuėjo pas save į kambarį ir užmigo. Jis užmigo ir atsikėlė tik ryte, apie 11–12 val. Jam išėjus iš namų į kiemą atvažiavo automobilis BMW 5, kuriame buvo jo draugai A. G. (A. G.) ir V. L. (V. L.). Jie atvažiavo be skambučio. Tuomet į kiemą įbėgo pareigūnai ir juos visus sulaikė, po ko padarė pas juos namuose kratą. Jis dalyvavo kratos metu. Namuose dar buvo motina, bet ji neįgali, ir ji buvo savo kambaryje. Atlikus kratą pas jį kambaryje buvo rasta dėžutė, kurioje buvo polietileniniai maišeliai. Šiuos maišelius jis naudojo, kai motina buvo po ligoninės. Jai sudėdavo į šiuos maišelius vaistus, kad ji žinotų ką ir kada išgerti. Kas nupirko šiuos maišelius, kaip jie atsirado, nežino, neatsimena. Dar pas jį buvo rastas kanapių smulkintuvas, kurį atsivežė iš Amsterdamo. Jį naudojo užsienyje. Daugiau jo kambaryje nieko nerodo. Po to, padarius kratą, šalia jo kambario, sandėliuke, įėjus į jį iš kairės pusės, kažkur viršuje, pareigūnai rado kvepalų dėžutėje polietileninius maišelius – 39 vnt. su augaline medžiaga, kaip sako galimai su kanapėmis. Iš kur ši medžiaga, nežino, tai ne jo. Jo tik dėžutė kvepalams. Daugiau 1 aukšte nieko rasta nebuvo. Atlikus kratą 2 aukšte pas brolį buvo rastas ginklas, šoviniai, sprogdikliai, sprogstamoji medžiaga, svetimi dokumentai, viskas surašyta protokole. Tie daiktai buvo rasti sekcijoje, pas brolį kambaryje, stalčiuje. Šių daiktų nėra matęs pas brolį. Nieko apie juos nežino. Šių daiktų jis nėra lietęs pats. Kieno rasti dokumentai pas brolį, nežino, bet tai irgi ne jo daiktai. I. K. jis nepažįsta, nieko negirdėjo apie tokį asmenį, tarp brolio pažįstamų I. lyg nėra, bent jau jis nėra girdėjęs apie tokį. Taip pat S. K. parodė, kad po to, kai apie 22 val. jis nuėjo girtas miegoti, jis nieko negirdėjo. Kas vyko ir kada visi išsiskirstė, jis nežino. Kai ryte atsikėlė, brolio ir svečių nebuvo, buvo tik jis ir motina. Kas atsitiko po to, kai išėjo miegoti, nežino. Jo brolis naudojasi automobiliu „Toyota Prius“, dirba pavėžėju „Bolt“ įmonėje. Jis pats su kaimynais niekada neturėjo jokių konfliktų, jų nepažįsta (4 t., b. l. 93–97).
Apklaustas papildomai kaip įtariamasis S. K. parodė, kad ankstesnės apklausos metu duotus parodymus jis prisimena, lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Taip pat jis parodė, kad 2021 m. balandžio 5 d. buvo atliekama krata jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu jis dalyvavo. Dėl kratos metu rastų kanapių pirmojo aukšto sandėliuke, jis nieko negali paaiškinti. Jos ne jo, nežino, iš kur jos. Metalinė dėžutė, kurioje buvo sudėtos kanapės, yra jo. Joje buvo jo kvepalai, kiek prisimena, ji tame sandėliuke ir gulėjo padėta, jis ja nesinaudojo. Jo kambaryje buvo rasti ir paimti tušti maišeliai, kuriuos jis naudojo sudėti vaistams, skirtiems jo neįgaliai motinai. Dėl jo kambaryje rasto kanapių smulkintuvo parodė, kad tai jo smulkintuvas, nelabai prisimena, iš kur jį gavo, nežino, kada ir kokiu tikslu jį naudojo, nes neprisimena. Prieš sulaikymą jis retkarčiais rūkydavo „žolę“. Jis neprisimena, kada prieš sulaikymą paskutinį kartą ją rūkė, taip pat neprisimena ir negali nurodyti, iš kur gavo „žolę“, neprisimena, kad brolis V. būtų jį ja vaišinęs, nes tuo metu jis labai piktnaudžiaudavo alkoholiu, vartodavo praktiškai kiekvieną dieną, todėl neprisimena visko, kas tuo metu vykdavo. Apie kratos metu V. kambaryje, esančiame antrame aukšte, rastus svetimus dokumentus, ginklą, šovinius, trotilo briketus ir sprogdiklį, elektronines svarstykles negali paaiškinti, iš kur jie yra, jų nėra anksčiau matęs. Jie jam nepriklauso, nežino kieno jie (4 t., b. l. 102–105).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad S. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, 0,70‰ (promilės) acetono. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta (4 t., b. l. 85).
S. K., apklaustas kaip liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka duoti parodymus ir paaiškino, kad lieka prie savo duotų parodymų, kuriuos davė apklaustas kaip įtariamasis. Jis kartu su broliu V. K. ir mama V. K. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Mama yra neįgali, todėl jie su broliu ja rūpinasi. Kaip ir pirmoje apklausoje minėjo, per Šv. Velykas pas juos namuose buvo svečių, t. y. V. žmona A. K. su vaikais K. ir S. bei brolio uošvienė J. L. su dukra M. bei broliu. Jie visi šventė Šv. Velykas, vartojo alkoholį. Jis gėrė degtinę, jam atrodo, kad V. taip pat gėrė degtinę. Vakare, kai tiek jis, tiek brolis buvo išgėrę, jie susipyko, todėl, kad nekiltų didesnis konfliktas ir nesibaigtų muštynėmis, jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Kas vyko toliau, nežino, negirdėjo nieko, nes girtas miegojo. Kitą dieną, apie pietus, išėjęs į kiemą pamatė, kad atvažiavo automobilis BMW 5, kuriame buvo A. G. ir V. L.. Jie tiesiog užvažiavo. Jam tik išėjus į lauką su jais pasisveikinti juos sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo namuose atliko kratą. Jis dalyvavo kratos metu. Dėl jo kambaryje rastų plastikinių maišelių paaiškino, kad jie buvo naudojami jo mamai sudėti vaistus. Dėl jo kambaryje kratos metu rasto smulkintuvo paaiškino, kad jis priklauso jam, jis neprisimena nei kada, nei iš kur jį gavo, neprisimena, kad juo būtų naudojęsis. Dėl pirmame aukšte sandėliuke rastos „žolės“, t. y. kanapių metalinėje dėžutėje, paaiškino, kad nežino, iš kur tos kanapės ir kieno jos, galimai jo brolio V.. Metalinė dėžutė, kurioje buvo sudėtos kanapės, buvo nuo jo kvepalų. Jis anksčiau retkarčiais parūkydavo „žolę“. Neprisimena, kada paskutinį kartą prieš sulaikymą yra ją rūkęs, kadangi tuo metu piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl visko neprisimena, kas būdavo. Nepamena, kad jis būtų brolio prašęs duoti jam parūkyti „žolės“. Taip pat jis nepamena, kad brolis V. jį būtų vaišinęs „žole“, bet taip galėjo būti, juk jie gyvena viename name. Jis nežinojo, kur V. laiko „žolę“. Dėl V. kambaryje rastų svetimo asmens dokumentų nieko negali paaiškinti, nes juos kratos metu matė pirmą kartą, iš kur jie atsirado, nežino. Dėl elektroninių svarstyklių, kurios kratos metu buvo rastos V. kambaryje, jis taip pat nieko negali paaiškinti, nes jos ne jo, jas kratos metu matė pirmą kartą, nežino, kas ir kokiu tikslu naudojo. Dėl V. kambaryje rastų draudžiamų daiktų, t. y. šovinių, ginklo, trotilo ir sprogdiklio, nieko paaiškinti negali, tai ne jo daiktai, nežino, iš kur jie atsirado namuose, jų anksčiau namuose nebuvo matęs. Tik po sulaikymo iš pareigūnų sužinojo, kad pas kaimynus kieme įvyko sprogimas, jis dėl to nieko paaiškinti negali, nežino, kas ten įvyko, sprogimo negirdėjo, kadangi girtas miegojo (4 t., b. l. 123–126).
A. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu, apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta brolius S. K. ir V. K., kadangi gyvena viename rajone, labiau pradėjo bendrauti prieš kokius 2 metus, bet bendrauja labai retai, kartais S. su jais kartu dirba, nes jis su V. užsiima griovimo darbais ir atliekų išvežimu. Antrą Šv. Velykų dieną galimai V. į „Messenger“ atsiuntė nuorodą straipsnio apie (duomenys neskelbtini) g. įvykusį sprogimą. Apie 13.00 val. jis su V. L. užvažiavo pas S. susitarti dėl darbo. Jie važiuodami tiesiog sugalvojo užsukti, bent jau jam prieš tai niekas neskambino ir nieko neprašė. Jiems atvažiavus prie S. namo juos iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Vėliau pareigūnai informavo, kad buvo sprogimas pas S. kaimynus. Po to jis pastebėjo, kad yra apgadintas kaimynų automobilis bei namas. Galimai po savaitės po jo sulaikymo jis bendravo tiek su S., tiek su V. ir šiuo metu neprisimena kuris, galimai V., jam pasakojo, kad pareigūnai kratos metu jų namuose rado pistoletą, „žolės“. Kalbėdamas apie sprogimą V. jam prisipažino, kad tai jis metė granatą, kuri sprogo ir apgadino kaimynų turtą, nes jį kažkas supykdė ar suerzino (4 t., b. l. 56–59).
V. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokuroro 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu, apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad S. K. ir V. K. yra broliai, kuriuos jis pažįsta nuo vaikystės, gyvena netoliese. A. G. taip pat pažįsta nuo vaikystės, kartu dirba, bendrauja šeimomis. Jis pakankamai dažnai bendrauja tiek su V., tiek su S., be to, S. kartais dirba su juo ir A. G., kadangi jie užsiima griovimo darbais. Su V. jis kartais leidžia laisvalaikį, bet bendrų darbinių reikalų jie neturi. 2021 m. balandžio mėnesį, antrąją Šv. Velykų dieną, jis „Delfi“ skaitė straipsnį, kad (duomenys neskelbtini), įvyko sprogimas, kurio metu buvo apgadintas namas ir automobilis. Po perskaityto straipsnio jis paskambino V. pasiteirauti, kas atsitiko jo gatvėje, nes V.s gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai jis jam telefonu, per „Viber“ ar „Messenger“, siuntė minėto straipsnio nuorodą. Po to jis nuvažiavo pas A. G., po ko, apie 12 val., jam paskambino V., kuris paklausė, kur jis yra. Atsakius, kad (duomenys neskelbtini), V. paklausė, ar jis nevažiuos į senąją (duomenys neskelbtini), ten, kur jie gyvena. Atsakius, kad važiuos, tai išgirdęs V. jo paprašė užvažiuoti pas jį į namus, pažadinti S., kadangi V. negalėjo jam prisiskambinti, o buvo laikas maitinti neįgalią jų motiną. Paklausė V., kas ten pas juos gatvėje sprogo. V. atsakė, kad nežino, be to, jis nesakė, kur tuo metu buvo pats. V. prašymu jis kartu su A., šio vairuojamu automobiliu BMW 530, nuvyko pas S., kur jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų dėl minėto sprogimo. Vėliau bendravo su V., kuris jam minėjo, kad jis metė granatą, kuri susprogo ir apgadino kaimynų turtą, bet nesakė, dėl kokių priežasčių jis tai padarė. V. jam sakė, kad minėta granata yra likusi dar nuo jo tėvo. Žiniasklaidoje skaitė, kad kratos pas V. ir S. namuose metu buvo rastas pistoletas, šoviniai ir trotilas. V. jam sakė, kad tai yra pasilikę namuose po jo tėvo mirties, o apie „žolę“ nei V., nei S. jam nieko nepasakojo. Taip pat V. L. parodė, kad jis žinojo, jog V. ir S. rūko „žolę“ (4 t., b. l. 65–68).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. K. yra jos sutuoktinis. Jie yra oficialiai susituokę, tačiau kuris laikas kartu negyvena, kadangi jos vyras jau kelis kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes už vagystes. Paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos V. sugrįžo 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir iš karto apsigyveno pas savo mamą – V. K., (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyvena ir jo vyro brolis S. K., kuris prižiūri mamą. V. sugrįžus iš įkalinimo įstaigos šis oficialiai įsidarbino pavėžėju, naudojosi automobiliu „Toyota Prius“, baltos spalvos. Jie turi du vaikus, 14-os metų dukrą S. K. ir 9-metį sūnų K. K. (K.), kuriuos ji praktiškai augina viena, o V. jais nesirūpina. 2021 m. balandžio 4 d., dienos metu, apie pietus, galimai po 14 val., ji kartu su savo vaikais ir mama, J. S., jos 12-kos metų seserimi M. L., bei jos dėde V. O. atvyko pasisvečiuoti pas jos vyrą ir aplankyti jos anytą, kaip į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šv. Velykas jie šventė antrame aukšte esančiame kambaryje. Šventė pati A. K., abu jos vaikai ir sesuo, jos vyras V., jo mama V., jos mama ir dėdė, bei V. brolis S.. Daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Visi sėdėjo prie stalo, bendravo, vartojo alkoholį. Vakare V., išėjęs į kiemą, dar jos mamai rodė sklype vietas, kur sodins daržą. Iš pradžių jie visi gražiai bendravo, jokių pašalinių asmenų nebuvo atėję, taip pat nei jos vyras, nei jo brolis, niekur tą vakarą nebuvo išėję. Maždaug nuo 20.30 val. V., būdamas girtas, pradėjo kabinėtis prie savo brolio S., kodėl jis, būdamas jo dukros krikšto tėvu, jai neskambina ir su ja nebendrauja, S. jam atsakė, kad tai būtent jis pats ir uždraudė bendrauti, todėl, nenorėdamas konfliktuoti, netrukus S. pasakė, kad jis eina miegoti, ir išėjo. Daugiau tą vakarą ji S. nematė. V. mama dar prieš visus konfliktus, apie 20 val., išėjo pas save į kambarį gerti vaistų ir ilsėtis, todėl konflikto nematė ir negirdėjo. S. išėjus V. pradėjo kabinėtis prie jos, kad ji neva blogai išauklėjo jų dukrą, kad sūnų ji išlepino, nes jis toks „mamyčiukas“. Žodis po žodžio ir jie su V. susibarė, jos mama dar bandė juos abu raminti ir sakė nusiraminti. V. buvo labai piktas. Nenorėdama ilgiau čia pasilikti A. K. apie 22.26 val. telefonu išsikvietė tik vieną taksi automobilį minėtu adresu, o antrojo išsikviesti nepavyko, todėl po to, apie 22.56 val., naudodamasi savo telefone įdiegta „Bolt“ programėle, išsikvietė antrąjį taksi automobilį. Abu taksi automobiliai atvyko maždaug vienu metu. Atvažiavo geltonos spalvos „Dacia Lodgy“. Antrasis taksi automobilis buvo baltos spalvos. Ji su savo vaikais, sese ir šunimi įsėdo į geltonos spalvos „Dacia Lodgy“, kuri buvo privažiavusi ir sustojusi priekiu tiesiai prieš įėjimo į kiemą vartelius, o antrasis automobilis sustojo taip pat priekiu prieš įvažiavimą į kiemo vartus. Tuo metu link antrojo taksi pro kiemo vartelius išeidinėjo jos dėdė, kuris dėl ligos sunkiai vaikšto, o jam iš paskos ėjo ir jos mama. Ji dar padėjo savo dėdei įsėsti į antrojo automobilio kairės pusės galą, o tuo metu jos mama pati atsisėdo už vairuotojo. Jai tik bandant įsėsti į automobilį ji išgirdo sprogimą. Jai nesimatė kiemo ir šalia esančio kaimynų namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes jai vaizdą užstojo augančios tujos. Jai tik matėsi V. namų lauko durys. Dūmų ji nematė. Taip pat nematė jokių žmonių bei negirdėjo jokių kitų garsų. Ji pagalvojo, kad vėl V. čia sprogdina petardas. Tada ji, tiesiog nekreipdama dėmesio į išgirstą garsą, įsėdo į taksi automobilį, ir jie visi išvažiavo. Po sprogimo nei V., nei S. kieme ji nematė. Jiems nuo namo nuvažiavus apie 500 metrų jas dideliu greičiu aplenkė vyro automobilis. Ji pati savo vyro nematė bei nematė, ar dar kas nors buvo jo automobilyje, bet tikrai žino, kad vairavo jos vyras, nes jis niekam kitam neleistų vairuoti savo automobilio, kuris aplenkęs labai greitai nuvažiavo. Ji dar bandė kelis kartus V. skambinti. Šis vis neatsiliepdavo arba atmetinėjo jos skambučius. Bet jiems važiuojant pro Gariūnus V. jai atsiliepė ir ji jam pasakė, kad šis „nedurniuotų“, nes išgėręs vairuoja, ir pastatytų savo automobilį. Į tai jai V. atsakė, kad vieną automobilį sudaužė ir liko gyvas, tai ir šitą automobilį sudaužys. Daugiau ji nei iš savo, nei iš savo dukros S. telefono neprisiskambino V.. Taip pat parodė, kad V. jai sakė, jog su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini), jie nebendrauja, kadangi pastarieji neseniai atsikraustė, neminėjo, kad būtų tarp jų kilęs koks nors konfliktas. Atsakydama į klausimus dėl V. laikomų kokių nors ginklų ar sprogmenų, A. K. parodė, kad ji nieko paaiškinti negali, nes nežino, V. apie tokius dalykus su ja nebendrauja ir nieko nepasakoja, o be to jie kartu negyvena, tik maždaug prieš 10 metų jų namuose atliekamos kratos metu pareigūnai pas V. buvo suradę nedidelį pistoletą. Kiek žino, jos vyras, prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vartojo amfetaminą ir „žolę“, t. y. kanapes, nes pati ne kartą buvo radusi juos V. daiktuose bei išmetusi, kai jie gyveno kartu. Nors ji ir buvo ne kartą radusi narkotikų, bet V. visada tai neigė, sakė, kad narkotikai ne jo (1 t., b. l. 114–118).
Liudytojas P. A. (P. A.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba taksi vairuotoju įmonėje „Taksinet“, su geltonos spalvos automobiliu „Dacia Lodgy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra lipdukai su taksi užrašais. Jis 2021 m. balandžio 4 d. vakare, galimai po 22 val., pagal gautą iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), kur klientus reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val. jis atvyko minėtu adresu. Beveik tuo pačiu metu minėtu adresu privažiavo baltos spalvos automobilis. Privažiavęs jis sustojo automobilio priekiu į namą, tiesiai prieš kiemo tvoros vartelius, o antrasis automobilis sustojo taip pat priekiu į namą, jam iš dešinės pusės, tiesiai prieš įvažiavimo vartus. Į jo automobilį įsėdo vaikai – berniukas ir dvi mergaitės, taip pat – du šunys. Jis ir jauna moteris padėjo vaikams įsėsti į jo automobilį, todėl stovėjo šalia automobilio. Tuo metu į antrą automobilį įsėdo pagyvenęs vyriškis. Jam su moterimi dar sodinant vaikus į jo automobilį liudytojas išgirdo nelabai stiprų sprogimą, garsas sklido nuo minėto namo. Jis pasižiūrėjo į tą pusę, bet nieko nepastebėjo, be to, vaizdą užstojo augalai. Tuo metu aplinkui nesimatė jokių žmonių, bet netrukus, galimai po minutės, iš minėto namo kiemo link jų priėjo vyriškis, kuris buvo apie 35–40 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas arba labai trumpai kirptas. Vyriškis ėjo link jų, tačiau netrukus vyriškis kažkur nuėjo. Liudytojas jo jau nematė, nežino, kur minėtas vyriškis nuėjo. Minėtas vyriškis dar kažką pakalbėjo su minėta moterimi, kuri dar nebuvo įsėdusi į jo automobilį. Jis dar galvojo, kad tas vyriškis su jais važiuos, bet moteris pasakė, kad šis nevažiuos. Netrukus jie įsėdo ir išvažiavo, tačiau pravažiavus apie 100 m jį staiga aplenkė ir dideliu greičiu nuvažiavo baltos spalvos „Toyota Prius“ (1 t., b. l. 135–138).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas P. A. atpažino ir parodė V. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 139–144).
Apklaustas papildomai liudytojas P. A. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau nori patikslinti ir pasakyti, kad sprogimas tikrai buvo stiprus, suprato, kad tikrai ne petarda sprogo, be to, vieną akimirką net pastebėjo, kad smėlis ar kažkokios smulkios dalelės iš karto po sprogimo nukrito ant jo automobilio stogo. Jis nei prieš sprogimą, nei sprogimo metu, nei iš karto po sprogimo, kitų žmonių, išskyrus klientus, sėdančius į taksi automobilius, aplinkui nematė. Taip pat liudytojas paaiškino, kad po sprogimo praėjus labai nedaug laiko, kaip ir sakė pirminės apklausos metu, galimai po minutės, prie jo automobilio priėjo minėtas vyriškis, kuris tiesė savo dešinę ranką link jo, tarsi norėdamas pasisveikinti. Bet nesuprato, ko jis tiksliai norėjo, kumštyje laikė kažkokį sidabrinės spalvos metalinį apvalų daiktą, kažkas panašaus į raktų žiedą, bet jam tiksliai nesimatė, kas ten buvo. Vyriškis tuo metu kažką sakė, tačiau neprisimena, ką šis tiksliai sakė, be to, ir nelabai jo klausė, nes tuo metu sodino klientus į automobilį, taip pat nematė, kur jis padėjo rankoje laikytą daiktą. Jis iš minėto vyriškio nieko nepaėmė. Su vyriškiu nebendravo, matė jį labai trumpai. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas vyriškis buvo linksmas, bet tikrai nebuvo labai girtas (1 t., b. l. 145–147).
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba pagal individualios veikos pažymą pavėžėju. 2021 m. balandžio 4 d. vakare jis dirbo automobiliu „Huyndai Ioniq“, baltos spalvos, ant kurio nėra jokių taksi skiriamųjų ženklų ar lipdukų. Apie 23 val. iš „Bolt“ jis priėmė užsakymą klientus vežti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu jis sustojo gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini), namo kiemo tvoros įvažiavimo vartus, o prieš jo automobilį, tik šiek tiek dešiniau nuo jo, pačiame kieme stovėjo šviesios spalvos „Toyota Prius“. Tuo pat metu atvyko ir antrasis taksi automobilis, geltonos spalvos „Dacia“. Minėtas automobilis sustojo jam iš kairės pusės, priešais kiemo tvoros įėjimo vartelius. Minėto namo kiemas yra apsodintas aukštais augalais, todėl jam visiškai nesimatė minėto namo, bet netrukus jis jau prie kiemo tvoros pamatė išeinančius žmones. Jis matė jauną moterį, kelis vaikus, buvo šuo, taip pat vyresnio amžiaus vyriškis ir moteris. Vyriškis ėjo pasiramstydamas lazdele. Į jo automobilio galą įsėdo vyresnio amžiaus pora. Tuo metu minėta jauna moteris ir vaikai sėdosi į šalia stovintį automobilį. Jis iš savo automobilio nebuvo išlipęs, bet neprisimena ar kitas vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio. Staiga išgirdo labai garsų sprogimą. Jis iš karto pagalvojo, kad tai tikrai ne petarda, gal koks dujų balionas sprogo, tačiau aplinkui nesimatė nei dūmų, nei ugnies. Sprogimas pasigirdo jam iš kairės pusės labiau, už kieme augusių aukštų augalų. Jam nieko nesimatė. Pasigirdus sprogimui jauna moteris, dar stovėdama lauke, bendrai visiems pasakė kažkaip panašiai: „Nesijaudinkit, čia mano vyras juokauja“. Dėl to jis nusiramino, nes matė, kad aplinkui visi ramūs, nėra jokios panikos, kad viskas gerai, todėl jis iš automobilio neišlipo ir nieko neapžiūrinėjo. Netrukus, galimai iki poros minučių, po sprogimo, iš minėto namo kiemo, link jų priėjo vyriškis, kuris buvo apie 35 metų amžiaus, stamboko kūno sudėjimo. Tuo metu buvo arba atidarytas durelių langas, arba tiesiog pravertos durelės, nes prie pat jo durelių priėjęs minėtas vyriškis būtent jam pasakė, kad jis jo moteris saugiai nuvežtų. Jis pasakė, kad gerai, o vyriškis pats tuo metu sugrįžo į savo namo kiemą ir ėjo link kieme stovėjusio minėto automobilio. Ką jis veikė toliau, nematė, nes jie jau pajudėjo. Jis nepastebėjo, ar kito taksi vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio ir ar minėtas vyras buvo prie jo priėjęs. Abiem automobiliams apsisukus ir išvažiavus, maždaug už 100 metrų, už posūkio, netrukus juos pasivijo ir aplenkė šviesios spalvos „Toyota Prius“. Kelias buvo duobėtas, jis važiavo lėtai, todėl juos pralenkęs minėtas „Toyota Prius“ automobilis nuvažiavo. Taip pat A. S. parodė, kad tuo metu, kai įvyko sprogimas nei gatvėje, nei aplinkiniuose kiemuose jis nematė jokių žmonių (1 t., b. l. 152–155).
Liudytojas R. D. (R. D.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis su žmona ir vaiku gyvena name, iš kurio gerai matosi namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena neįgali motina ir jos sūnūs V. K. ir lankosi dar vienas sūnus S. K.. Maždaug nuo 2020 m. spalio ar lapkričio mėnesio, tiek S., tiek V. abu dažnai šaudydavo fejerverkais, be to, tikrai ne kartą būdavo, kad kažkas susprogdavo ir vidury nakties, taip pažadinant ne tik juos, jų mažą vaiką, bet ir aplinkinius kaimynus. Tokie sprogdinimai tikrai būdavo dažni. Naktimis iš karto po sprogimų jis priėjęs prie lango matydavo arba dūmus prie S. ir V. namo, arba jie patys ten būdavo. 2020 m., galimai liepos mėnesį, į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsikraustė nauji kaimynai. 2021 m. balandžio 4 d. vakare jis negirdėjo, kad kas nors aplinkui šaudytų fejerverkus, tik maždaug apie 23.02 val. nugriaudėjo vienintelis sprogimas, jis buvo labai stiprus. Tokio nėra girdėjęs, pagalvojo, kad galimai kokio kaimyno katilas arba dujų balionas susprogo. Priėjęs prie lango pamatė 3 automobilius – du automobiliai stovėjo gatvėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) namą, priešais tvorą, o trečiasis automobilis buvo paties V. „Toyota Prius“, kuris stovėjo minėto namo kieme, priešais garažą, priekiu į namą. Tik priėjęs prie lango pastebėjo, kad tarp minėtų automobilių, stovėjusių gatvėje, stovėjo V.. Iš pradžių galimai jis mosikuodamas rankomis kažką aiškino, o po to, pasisukęs į šviesios spalvos antrojo automobilio vairuotoją, kažką galimai pasakė ir apėjęs antrąjį automobilį priėjo prie keleivio pusės ir vėl ties priekiu, galimai pro langą kažką kalbėjo. Jis negirdėjo, ką kalbėjo ir aiškino V., nes buvo tolokai, o be to, jo namo langai buvo uždaryti. Netrukus abu gatvėje stovėję automobiliai apsisuko ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, o tuo metu V. pats įsėdo į savo automobilį, baltos spalvos „Toyota Prius“, ir išvažiavo minėtiems automobiliams iš paskos. Tuo metu daugiau nei gatvėje, nei aplinkiniuose kiemuose ar namuose jokių žmonių nematė. Tą vakarą, tai buvo vienintelis sprogimas, jokių fejerverkų jis negirdėjo (1 t., b. l. 157–160).
Liudytojas J. D. (J. D.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta S. ir V. K.. V. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo neįgalia motina, o S., kiek mato, tik lankosi dažnai minėtame name, o gyvena galimai kažkur kitur. 2020 m. vasarą V. sugrįžo iš įkalinimo įstaigos. Po jo grįžimo minėtu adresu matėsi įtartinų asmenų. Kol buvo vien tik S., kuris lankydavo mamą, tokių asmenų nebūdavo, todėl jam kilo įtarimas, kad V. galimai užsiima narkotikų platinimu, bet pats jis to tiesiogiai nematė. Būdavo, kad pas V. su S. linksmybės tęsdavosi per naktis, ir fejerverkais šaudydavo naktimis bei kažką sprogdindavo, jis tai girdėdavo. Kiti aplinkiniai kaimynai buvo ramūs ir tikrai netriukšmaudavo. Matė, kad 2021 m. balandžio 4 d., vakare po 20 val., pas V. yra susirinkusių žmonių. Vėliau, apie 22 val., nuėjo miegoti ir galimai apie 23.05 val. atsibudo nuo galingo sprogimo. Buvo tik vienas sprogimas. Atsibudusiai žmonai pasakė, kad galimai tai K. kažką sprogdina. 2021 m. balandžio 4 d. vakare jis nematė ir negirdėjo, kad kažkas būtų netoliese šaudęs fejerverkus (1 t., b. l. 168–171).
Liudytojas O. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jie su V. K. ir S. K. yra draugai, bendrauja apie 20 metų, kartu leidžia laisvalaikį, bendrauja, susitinka, gyvena netoliese. Daugiausiai jis bendrauja su S., su V. susitinka pakankamai retai. V. ir S. motina yra neįgali, jai reikalinga pastovi priežiūra, nes ji po insultų sunkiai vaikšto ir sunkiai kalba, pati savimi pasirūpinti negali. Daugiau negu prieš mėnesį, galimai 2021 m. balandžio mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, būnant savo namuose jam paskambino V., kuris paprašė nueiti iki jo namų bei pasižiūrėti, kas ten vyksta, tačiau V. jam neaiškino dėl kokios priežasties ir kam jam to reikia. V. prašymu jis ėjo pasižiūrėti. Praeidamas pro V. ir S. namus matė policijos pareigūnus ir lauke sulaikytus tris vyriškius. Vienas iš sulaikytųjų buvo S., o kitų dviejų vyriškių neatpažino, kadangi jie pareigūnų buvo paguldyti ant žemės, veidu žemyn. Apie S. ir dviejų vyriškių sulaikymą jis paskambinęs pranešė V.. Tai išgirdęs V. tik paprašė jo pasirūpinti jo motina. V. jam nesakė, kur jis tuo metu buvo ir dėl ko yra sulaikytas S. su minėtais vyriškiais. Vėliau, tos pačios dienos vakarą, jam paskambino S., kuris taip pat paprašė jo pasirūpinti jo mama, bet daugiau nieko neaiškino. Kai buvo paleistas S., šis paaiškino, kad V. kaimynams į sklypą numetė granatą (1 t., b. l. 178–181).
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, pirmąją Velykų dieną, ji kartu su savo dukra A. K., jos abiem vaikais, t. y. S. K. ir K. K., su savo antra, trylikamete dukra M. L. ir savo broliu V. O. atvažiavo švęsti Velykų pas A. sutuoktinį V. K., nors jie kartu negyvena apie 5 metus, bei jo neįgalia motina V. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasarą V. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje praleido 5 metus. V. grįžus jis gyveno su motina ir savo broliu S.. Jie atvažiavo apie pietus, visi bendravo, šventė, buvo V., jo motina ir brolis. Maždaug po 19 val. A. su V. susiginčijo. Po to A. buvo išėjusi su sūnumi ir šuniukais pasivaikščioti, vėliau sugrįžo. S. taip pat buvo su jais, jis buvo ramus, sėdėjo, išgėrinėjo. A. su V. po susiginčijimo nelabai bendravo. Apie 23 val. jie nusprendė važiuoti į namus, todėl A. iškvietė du taksi automobilius, nes į vieną jie netilpo dėl žmonių skaičiaus. Praktiškai vienu metu atvažiavo du taksi automobiliai. Į pirmąjį automobilį įsėdo A., su abiem savo vaikais ir M., bei galimai su vienu jų šuniuku, o į antrąjį automobilį įsėdo ji su broliu, gal ir antras šuniukas buvo su jais. A. jai su broliu padedant įsėsti į taksi pasigirdo sprogimas. Ji nesuprato, kas įvyko, galvojo, kad kas nors šaudo fejerverkus, todėl nekreipė į tai dėmesio. Ji neprisimena, ar taksi vairuotojai buvo išlipę iš automobilių, taip pat neprisimena, kad būtų mačiusi prie taksi automobilių priėjusį V. nei prieš sprogimą, nei po jo. Netrukus jie išvažiavo. Prieš išvažiuodama ji matė, kad kieme, priešais namą stovėjo V. naudojamas automobilis „Toyota Prius“, baltos spalvos. Kitos dienos vakare per žinias ji pamatė reportažą, kuriame buvo kalbama apie įvykusį sprogimą šalia V. namų. Iš karto ji pagalvojo, kad su tuo įvykiu galimai susijęs V., nes jis mėgsta šaudyti fejerverkus (1 t., b. l. 183–186).
Liudytojas E. R. (E. R.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis apie 6–7 metus pažįsta V. K., kartais bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį. 2021 m. balandžio 4 d. buvo Šv. Velykos. Jis kartu su savo mama S. G., sugyventine A. M. ir jų dviem vaikais šventė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 4 d., po 22 val., (tikslaus laiko neprisimena) pas juos atvažiavo V.. Jis buvo blaivas. Jie šiek tiek pasėdėjo pas juos, galimai apie 20 minučių, ir tada V. nusprendė važiuoti pas save į namus, pasiimti butelį degtinės. Jis važiavo kartu su V.. Jie privažiavo prie V. namų. Aplinkui nebuvo jokių žmonių nei pašalinių automobilių, nieko neįprasto nepastebėjo, lauke buvo naktis, V. tik užėjęs į namus pasiėmė butelį degtinės ir jie išvažiavo atgal pas jį į namus. Tai užtruko tik kelias minutes ir jie sugrįžo, toliau kartu šventė. V. nakvojo pas juos. Iš ryto jie dar kartu pusryčiavo, po to jis išvažiavo į darbą. 2021 m. balandžio 5 d., apie 20-21 val., jis sugrįžo į namus, kai prie jo priėjo policijos pareigūnai. Tik tada jis sužinojo, kad V. sulaikytas dėl sprogimo, kuris įvyko prie V. namų, o jo namuose atliekama krata. Apie sprogimą jis vėliau matė reportažus žiniasklaidoje, kodėl įvykio sprogimas, nežino, su V. jis ta tema nekalbėjo, o pats jis jam nieko nepasakojo (1 t., b. l. 188–191).
Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad galimai 2016 m. vasarą jis Antakalnio mikrorajone, galimai parduotuvėje „Iki Eglutė“, ar jos prieigose, prarado savo piniginę su joje buvusiais dokumentais ir banko kortelėmis. Piniginėje buvo jo dokumentai, t. y. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, studento pažymėjimas. Taip pat kartu buvo „Swedbank“ banko kortelė, kurią jis iš karto užblokavo, todėl jo banko sąskaita pasinaudota nebuvo. Nežino, kokiomis aplinkybėmis prarado piniginę su joje buvusiais dokumentais, galėjo ir pats pamesti savo piniginę. Pastebėjęs, kad neturi piniginės su dokumentais, jis iš karto nesikreipė niekur, tikėjosi surasti, iš pradžių galvojo, kad gal namuose kur nors užkrito, vėliau, galimai tik po poros savaičių ar net dar vėliau, jis kreipėsi į policiją ir pranešė apie dokumentų praradimą. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę jam gamino iš naujo labai greitai, o vairuotojo pažymėjimą jis iš naujo užsakė tik po kurio laiko, galimai net po kelerių metų. Savo dokumentų niekam nebuvo davęs nei laikyti, nei saugoti, nei naudotis, ar perdavęs kam nors. Taip pat I. K. parodė, kad tokių asmenų – V. K. ir S. K. jis nepažįsta, tokie vardai ir pavardės jam nieko nesako, tokių pažįstamų neturi (2 t., b. l. 133–136).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. V. (J. V.) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 5 d., apie 23:18 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme sprogo sprogmuo ir apgadino šalia stovėjusį automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir namo fasadą, langą (1 t., b. l. 1–6).
K. K. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 23 val., jam būnant name kartu su šeima (duomenys neskelbtini), išgirdo galingą sprogimą namo kieme. Jis, išėjęs į lauką, pastebėjo, kad sprogimo metu buvo apgadintas namo teritorijoje stovintis jam priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o būtent – sprogimo skeveldros apgadino automobilio kairės pusės priekinį sparną, priekines ir galines kairės pusės duris, galinį kairės pusės sparną ir išdaužė vairuotojo pusės langą. Sprogimo skeveldros taip pat apgadinto namo fasadą ir išdaužė antrame aukšte esantį langą. Padaryta žala bus patikslinta (1 t., b. l. 75–77).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo fasado apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad privažiavimas prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo yra (duomenys neskelbtini) gatve. Kiemas yra aptvertas metaline tamsios spalvos tvora. Iš gatvės pusės yra metaliniai įvažiavimo vartai į garažą ir įvažiavimo į kiemą vartai bei įėjimo vartai. Įėjimo vartai yra atrakinti, įvažiavimo vartai yra uždaryti. Priešais įėjimo vartus stovi „Opel Zafira“ markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi priekiu į įvažiavimo į kiemą vartus. Automobilis juodos spalvos. Automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių apžiūros metu nustatyta, kad yra suskilęs stiklas, ant priekinių durelių yra 5 įvairių dydžių mechaniniai pažeidimai. Ant durelių pažeidimai išdėstyti atstumais: nuo priekinio rato ašies iki pirmo pažeidimo 108 cm atstumu ir nuo žemės iki pirmo pažeidimo 92 cm atstumu; nuo priekinio rato ašies iki antrojo pažeidimo 111 cm atstumu ir nuo žemės iki antrojo pažeidimo 71 cm atstumu; nuo priekinio rato ašies iki trečiojo pažeidimo 117 cm ir nuo žemės iki trečiojo pažeidimo 76 cm, nuo priekinio rato ašies iki ketvirtojo pažeidimo 121 cm, nuo žemės iki ketvirtojo pažeidimo 80 cm, nuo priekinio rato ašies iki penktojo pažeidimo atstumas 155 cm ir nuo žemės iki penktojo pažeidimo atstumas 154 cm. Vairuotojo pusės galinių durelių apžiūros metu nustatyta, kad yra 2 pažeidimai. Pažeidimai išsidėstę: nuo žemės iki pirmojo pažeidimo 95 cm, nuo priekinio rato ašies iki pirmojo pažeidimo 181 cm, nuo žemės iki antrojo pažeidimo 85 cm, nuo priekinės rato ašies iki antrojo pažeidimo 192 cm. Automobilio salone pažeidimų neaptikta. Namo fasado apžiūros metu nustatyta, kad ant priekinės namo fasado dalies, dešinėje pusėje, nuo pirmo aukšto iki antro aukšto yra mechaniniai pažeidimai. Namo antrame aukšte iš gatvės pusės langas yra suskilęs ir lange yra kiaurymė. Namo kieme 9,05 m atstumu nuo namo dešinio kampo ir 15 m atstumu nuo kairio kampo yra duobė, sprogimo centras, kurio matmenys: ilgis 65 cm, plotis 54 cm, gylis 14 cm. Kitame, šalia 5 namo sklype, 7 namo sklype ant žemės šalia tvoros rasta metalinė svirtelė. Svirtelė guli 6,45 m atstumu nuo sprogimo centro ir 4,3 m atstumu nuo apžiūrimo namo Nr. 5 dešinio kampo. Namo Nr. 5 kieme 21,20 m atstumu nuo sprogimo centro link galinės sklypo dalies ant žemės aptikta tolimiausia skeveldra. Šio 5 namo žemės sklype taip pat aptiktos įvairios metalinės skeveldros, kurios buvo paimtos ir įpakuotos į vokus Nr. 148031 ir 148044. Paketus su metaline svirtele ir metalinėmis skeveldromis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. paėmė tyrimui ir pristatė į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 33–48).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota:
1. Įvykio vietoje buvo susprogdintas sprogmuo – pramoninės gamybos RG-42 (rus. ??-42) markės puolamoji skeveldrinė rankinė granata su jai skirtu pramoninės gamybos UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliu. Šios markės rankinės granatos yra sudarytos iš metalinio, cilindro formos korpuso (aukštis (be sprogdiklio) – apie 84 mm, maksimalus skersmuo – apie 57 mm), sprogstamosios medžiagos užtaiso (apie 115 gramų didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT) ir yra komplektuojamos su UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliais. Įvykio vietoje susprogdintos rankinės granatos galingumas yra apie 115 gramų pagal trotilo (TNT) ekvivalentą. Susprogdinimo mechanizmas: prilaikant svirtelę iš sprogdiklio korpuso ištraukiamas kaištis–saugiklis, granata metama į pasirinktą taikinį, svirtelei atsipalaidavus aktyvuojasi sprogdiklio mechanizmas, dėl ko po 3–4 sekundžių sprogsta jo detonatorius, susprogdindamas granatos sprogstamosios medžiagos užtaisą;
2. Šios markės granatos sprogimo metu susiformavusių skeveldrų kaunamojo poveikio spindulys – apie 25 m, todėl galima teigti, kad labiausiai tikėtina įvykio vietos aplinkoje, t. y. automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo lange ir fasade, užfiksuoti pažeidimai – įdaužos ir kiaurymės – susiformavo dėl sprogusio sprogmens skeveldrinio poveikio (1 t., b. l. 59–63).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad ant pateiktos tirti svirtelės, paimtos 2021 m. balandžio 5 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 69–72).
Iš kratos protokolo matyti, kad gyvenamajame name, pagalbinėse patalpose ir žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) smulkintuvas (įpakavimas Nr. 5); 2) popierinė dėžutė su užspaudžiamais plastikiniais tuščiais maišeliais (įpakavimas Nr. 4); 3) metalinė dėžutė su 39 vnt. plastikinių maišelių, kurių viduje augalinės kilmės medžiaga (įpakavimas Nr. 2); 4) juodos spalvos dėkle esančios elektrinės svarstyklės, sidabrinės spalvos elektroninės svarstyklės (įpakavimas Nr. 3); 5) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; 6) Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas I. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu; 7) plastikinis žalios spalvos maišas, kuriame pistoletas BLOW 9 MM M.06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir popierinė dėžutė, kurioje 16 vnt. šovinių su užrašais „38“, „99“ (įpakavimas Nr. 6); 8) 2 vnt. briketų su galimai sprogstama medžiaga ir daiktas panašus į sprogdiklį, kuriuos paėmė ir į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą išvežė Lietuvos Respublikos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai; 9) 6 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais, nuimtais nuo metalinės dėžutės, kurioje 39 vnt. plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga (įpakavimas Nr. 1) (2 t., b. l. 16–34).
Kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata V. K. naudojamame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos metu rastas bei paimtas užspaudžiamas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiagos likučiais (paketas Nr. 485168) (2 t., b. l. 189–193).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų objektų (1 pav.), rastų ir paimtų 2021 m. balandžio 5 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 51–54).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti sprogdiklio, paimto 2021 m. balandžio 5 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių S. K. ir V. K.. Ant pateiktų tirti dviejų briketų, paimtų 2021 m. balandžio 5 d. atliekant kratą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 55–58).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota:
1. Tirti pateikti 2 (du) kietos medžiagos briketai (žr. nuotrauką Nr. 1) yra pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS), didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT). Tirti pateikto trotilo (TNT) briketų bendra masė – 395 g;
2. Tirti pateikta sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT) sprogdinimui yra tinkama;
3. Tirti pateiktas objektas, panašus į sprogdiklį (žr. nuotrauką Nr. 2), yra sprogmuo (inicijavimo priemonė) – pramoninės gamybos (gamybos metai – 1984, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS) „ZTP-50“ modelio sprogdiklis, skirtas įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams sprogdinti. Šio modelio sprogdiklių uždelsimo laikas yra apie 50 sekundžių. Šio tipo sprogdiklių detonatoriuose yra apie 1,3 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų;
4. Tirti pateiktas sprogdiklis yra tinkamas sprogdinimui;
5. Panaudojant tirti pateiktą sprogstamąją medžiagą – trotilą (žr. nuotrauką Nr. 1) ir tirti pateiktą „ZTP-50“ modelio sprogdiklį (žr. nuotrauką Nr. 2), galima pagaminti sprogdinimui tinkamą savadarbį minos tipo sprogmenį, kurio uždelsimas nuo aktyvavimo momento būtų apie 50 sekundžių. Šio sprogmens galingumas (panaudojus abu, tirti pateiktus sprogstamosios medžiagos briketus) būtų apie 0,395 kg pagal trotilo (TNT) ekvivalentą;
Tyrimo metu tirti pateikti abu trotilo (TNT) briketai ir ZTP-50 modelio sprogdiklis, kartu su pakuotėmis sunaudoti (2 t., b. l. 59–63).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad rankų pėdsakai ant objektų (žr. nuotrauką), paimtų 2021 m. balandžio 5 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 68–71).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta:
1-4. Tirti pateiktas pistoletas (nesurinktas) yra pramoninės gamybos (Turkija) 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Blow Mini“ M06 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ginkle nėra grąžinamosios spyruoklės ir grąžinamosios spyruoklės kreipiančiojo strypelio atramos, t. y. nepilnai sukomplektuotas grąžinamasis mechanizmas, vamzdžio kanale nėra išsukamos pertvaros – droselio. Dėl šių priežasčių pistoletas yra netinkamas šaudyti;
5-9. Tirti pateikti šešiolika šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro „Makarov“ šoviniai (9x18), kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Tyrimo metu pateikti 16 šovinių buvo sunaudoti (2 t., b. l. 74–79).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota:
1. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 39 vnt. plastikinių maišelių iš metalinės dėžutės (kartoninė dėžė įpakavimas Nr. 2), 2021 m. balandžio 5 d. rasta ir paimta kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 57,160 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,1 %;
2. Ant plastikinio maišelio (paketas Nr. 485168), 2021 m. balandžio 6 d. rasto ir paimto kratos metu V. K. automobilyje ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai;
3. Ant metalinio smulkintuvo (vokas įpakavimas Nr. 5), 2021 m. balandžio 5 d. rasto ir paimto kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai;
4. Ant elektrinių svarstyklių juodos spalvos dėkle (vokas įpakavimas Nr. 3), 2021 m. balandžio 5 d. rastų ir paimtų kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai;
5. Ant pilkos spalvos (sidabrinės) elektroninių svarstyklių (vokas įpakavimas Nr. 3), 2021 m. balandžio 5 d. rastų ir paimtų kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 96–107).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad keturiolika rankų pirštų pėdsakų ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, popierinės dėžutės ir juodos spalvos dėkle esančių elektrinių svarstyklių, paimtų 2021 m. balandžio 5 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų objektų ir daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 110–116).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad tikrinant 14 rankų pirštų pėdsakų Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad:
- rankų pirštų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 9, 2021 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 110–116)), sutampa su rankų pirštų atspaudais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: S. K., gim. (duomenys neskelbtini);
- rankų pirštų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 7 ir Nr. 10, 2021 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 110–116)), sutampa su rankų pirštų atspaudais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: V. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Asmuo, palikęs pirštų pėdsakus (žr. nuotraukas Nr. 6, Nr. 8, Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13 2021 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje (2 t., b. l. 110–116)), nenustatytas (2 t., b. l. 119).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. balandžio 5 d. kratos name, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rastų ir paimtų I. K. vardu išduotų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėti dokumentai 2021 m. liepos 12 d. grąžinti juos išdavusioms įstaigoms (2 t., b. l. 137–141, 142–143, 144–145).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir, esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus duomenis, konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaip matyti iš kratos kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje protokolo, jo namuose buvo rasta popierinė dėžutė, kurioje 16 vnt. šovinių su užrašais „38“, „99“, taip pat 2 vnt. briketų su galimai sprogstama medžiaga ir daiktas panašus į sprogdiklį (2 t., b. l. 16–34), o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko sprogimas (1 t., b. l. 33–48). Iš specialisto išvados matyti, kad įvykio vietoje buvo susprogdintas sprogmuo – pramoninės gamybos RG-42 (rus. ??-42) markės puolamoji skeveldrinė rankinė granata su jai skirtu pramoninės gamybos UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliu, kurios galingumas yra apie 115 gramų pagal trotilo (TNT) ekvivalentą (1 t., b. l. 59–63). Kita specialisto išvada patvirtina, jog rasti du kietos medžiagos briketai yra pramoninės gamybos, didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – trotilas (TNT), kuri yra tinkama sprogdinimui; rastas objektas, panašus į sprogdiklį, yra sprogmuo (inicijavimo priemonė) – pramoninės gamybos ZTP-50 modelio sprogdiklis, skirtas įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams sprogdinti, šio tipo sprogdiklių detonatoriuose yra apie 1,3 g didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų, sprogdiklis yra tinkamas sprogdinimui (2 t., b. l. 59–63). Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad rasti šešiolika šovinių yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Rusija) 9 mm kalibro Makarov šoviniai (9x18), kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams (2 t., b. l. 74–79). Tai, kad kratos metu pas jo brolį V. K. kambaryje, sekcijos stalčiuje, buvo rasti šoviniai, trotilo briketai, sprogdiklis, tiek apklaustas kaip įtariamasis, tiek ir kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino S. K. (4 t., b. l. 93–97, 102–105, 123–126). Apie tai, kad susprogdinta granata, du trotilo briketai, sprogdiklis ir šoviniai buvo būtent jo, nors ir likę namuose po tėvo mirties, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino ir kaltinamasis V. K., kuris taip pat nurodė, kad suprato ir žinojo, kokius daiktus laiko savo kambaryje, spintoje. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. suvokė ir suprato, jog pas save kambaryje laiko didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, taip pat šovinius neturėdamas leidimo ir norėjo taip elgtis, tai yra didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas bei šaudmenis, kurie yra skirti daugeliui A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams, jis laikė esant tiesioginei tyčiai. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 2 dalyje, nes jis, neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas bei šaudmenis.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko sprogimas ir buvo apgadintas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namas (1 t., b. l. 33–48), o specialisto išvadoje konstatuota, kad įvykio vietoje buvo susprogdintas sprogmuo – puolamoji skeveldrinė rankinė granata su jai skirtu sprogdikliu; susprogdinimo mechanizmas: prilaikant svirtelę iš sprogdiklio korpuso ištraukiamas kaištis–saugiklis, granata metama į pasirinktą taikinį, svirtelei atsipalaidavus aktyvuojasi sprogdiklio mechanizmas, dėl ko po 3–4 sekundžių sprogsta jo detonatorius, susprogdindamas granatos sprogstamosios medžiagos užtaisą; šios markės granatos sprogimo metu susiformavusių skeveldrų kaunamojo poveikio spindulys – apie 25 m, todėl galima teigti, kad labiausiai tikėtina įvykio vietos aplinkoje, t. y. automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo lange ir fasade, užfiksuoti pažeidimai – įdaužos ir kiaurymės – susiformavo dėl sprogusio sprogmens skeveldrinio poveikio (1 t., b. l. 59–63). Nukentėjusieji K. K. ir O. Š., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino girdėję galingą sprogimą labai arti jų namo, K. K. taip pat nurodė matęs namo teritorijoje dūmų uždangą, jautęs smarkų parako kvapą ir matęs daug skeveldrų, be to, nukentėjusieji patvirtino, kad po sprogimo jų kieme buvo apgadintas jų automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas K. K. vardu, t. y. buvo išdaužtas vairuotojo durelių langas bei kairės pusės, t. y. vairuotojo pusės, abiejose duryse buvo kiauryminiai pažeidimai nuo skeveldrų, taip pat apgadintas jų namas, t. y. sugadintas antrojo aukšto langas, t. y. kiauryminis pažeidimas, bei apgadintos namo fasado dailylentės nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, dėl ko jiems buvo padaryta turtinė žala, kuri šiuo metu yra pilnai atlyginta (1 t., b. l. 80–83, 90–95, 101–104). Liudytojai A. K., P. A., A. S., R. D., J. D., J. S., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino girdėję stiprų, galingą sprogimą prie V. K. namų (1 t., b. l. 114–118, 135–138, 152–155, 157–160, 168–171, 183–186), liudytojas O. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog, kai buvo paleistas, S. K. jam paaiškino, kad V. K. kaimynams į sklypą numetė granatą (1 t., b. l. 178–181), o liudytojai A. G., V. L., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog po įvykusio sprogimo bendraujant su V. K. šis prisipažino, kad tai jis metė granatą, kuri sprogo ir apgadino kaimynų turtą (4 t., b. l. 56–59, 65–68). Liudytojas – taksi vairuotojas P. A. taip pat patvirtino matęs V. K., kuris po minutės po sprogimo buvo prie jo priėjęs ir kurį jis vėliau atpažino, rankos kumštyje kažkokį sidabrinės spalvos metalinį apvalų daiktą, panašų į raktų žiedą (1 t., b. l. 145–147). Kaltinamasis V. K. pripažino, kad išėjęs į lauką susprogdino granatą. Nors kaltinamasis teigė nežinojęs, kaip reikia granatą aktyvuoti, tačiau nurodė, kad paėmė už žiedo ir sužaibavus granatą iš karto metė, o numesta granata gal pusę metro nuo tvoros peršoko pas kaimyną į kiemą ir sprogo, pasipylė dūmai. Kaltinamasis nurodė, kad supranta, jog apgadino kaimynų turtą, bet padarytą žalą atlygino. Šios aplinkybės, nepaisant to, kad kaltinamasis nurodė, jog granatą norėjo mesti į savo kiemą ir kaimynų turto apgadinti nenorėjo, rodo, kad V. K. suvokė ir suprato, kad rankose turi granatą, tai yra didelės sprogstamosios galios sprogmenį, kurio susprogdinimas yra pavojingas ir gali padaryti žalos tiek aplinkui esančių žmonių sveikatai ar gyvybei, tiek ir jų turtui, suprato, kad susprogdindamas granatą apgadino kaimynų automobilį ir namą, ir nors nenorėjo tokiu būdu apgadinti kaimynų turto, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra nukentėjusiųjų K. K. ir O. Š. turtą V. K. sugadino veikdamas netiesiogine tyčia. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, nes jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – panaudodamas didelės sprogstamosios galios sprogmenį.
Kaip matyti iš kratos kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje ir jo naudojamame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), protokolų (2 t., b. l. 16–34, 189–193) ir specialisto išvados (2 t., b. l. 96–107), jo namuose ir automobilyje buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 57,160 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,1 %. Kaltinamasis V. K. pripažino, kad narkotinė medžiaga priklauso jam, ją pirko tabore pas čigonę, už apie 80 g narkotinės medžiagos sumokėjo apie 300–400 Eur, o parsivežęs namo kanapes supakavo į maišelius, kad būtų patogiau. Kaltinamasis teigė, kad „žolę“ pirko savo reikmėms ir jos niekam pardavinėti neketino, tačiau pripažino, kad išplatino dalį narkotinės medžiagos, duodamas parūkyti broliui S. K., nes „žolę“ rūko tiek jis, tiek ir jo brolis S. K., todėl duodavo ir jam parūkyti. Iš nupirktos „žolės“ jis pats surūkė apie 15–20 g, o su broliu – apie dvi suktines. S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kratos metu rastos kanapės yra ne jo, nežino, iš kur jos, galimai yra jo brolio V. K.. S. K. patvirtino, kad anksčiau retkarčiais rūkydavo „žolę“, tačiau dėl to, kad labai piktnaudžiaudavo alkoholiu, neprisimena ir negali nurodyti, iš kur jos gaudavo, neprisimena, kad jis būtų prašęs brolio V. K. duoti jam parūkyti „žolės“, ar kad brolis būtų ja vaišinęs, bet taip galėjo būti, nes jie gyvena viename name (4 t., b. l. 93–97, 102–105, 123–126). Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jos vyras V. K., prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vartojo amfetaminą ir „žolę“, t. y. kanapes, nes pati ne kartą buvo radusi juos V. K. daiktuose bei išmetusi, kai jie gyveno kartu (1 t., b. l. 114–118). Liudytojas V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė žinojęs, jog V. K. ir S. K. rūko „žolę“ (4 t., b. l. 65–68). Šie byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis V. K. nuo nenustatyto laikotarpio savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios medžiagos kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ir dalį šios medžiagos suvartojo pats bei išplatino, duodamas ją vartoti savo broliui S. K., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 57,160 g kanapių (antžeminių dalių) iki 2021 m. balandžio 5 d., laikė savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, kol apie 14.10 val., kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Kaltinamojo veiksmai, tai yra narkotinės medžiagos (kanapių (antžeminių dalių)) laikymas, turint tikslą jas kitaip platinti, ir kitoks platinimas – duodant ją vartoti savo broliui S. K., teisingai kvalifikuoti kaip baigtas sunkus nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Iš kratos kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje protokolo taip pat matyti, kad kaltinamojo namuose buvo rasti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduoti I. K. vardu (2 t., b. l. 16–34), kurie buvo apžiūrėti ir grąžinti juos išdavusioms įstaigoms (2 t., b. l. 137–141, 142–143, 144–145). Kaip liudytojas apklaustas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo piniginę su joje buvusiais jo vardu išduotais dokumentais, tai yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, prarado galimai 2016 m. vasarą parduotuvėje, bet nežino, kokiomis aplinkybėmis prarado piniginę su joje buvusiais dokumentais, galėjo ir pats pamesti savo piniginę. Šis liudytojas patvirtino, kad savo dokumentų niekam nebuvo davęs nei laikyti, nei saugoti, nei naudotis, ar perdavęs kam nors, V. K. ir S. K. nepažįsta (2 t., b. l. 133–136). S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kratos jų namuose metu, pas jo brolį V. K. kambaryje, sekcijos stalčiuje, buvo rasti svetimi dokumentai, tačiau nežino, iš kur tie dokumentai atsirado, jie ne jo, I. K. jis nepažįsta (4 t., b. l. 93–97, 102–105, 123–126). Kaltinamasis V. K. neneigė, kad šie dokumentai buvo jo, tačiau detalesnių paaiškinimų, iš kur ir kada jo kambaryje atsirado I. K. asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, jis nepateikė, tik nurodė, kad I. K. jis nepažįsta, taip pat, kad jis su draugais vežiodavo visokius krovinius, kraustydavo ir gal netyčia kažkur buvo tie dokumentai. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, išduotų I. K. vardu, laikymo, neturint teisėto pagrindo, visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Dėl visų šių aukščiau nurodytų aplinkybių, kaltinamojo V. K. veiksmų kvalifikavimo, proceso dalyviams ir teismui nekilo abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių argumentų nepateikia. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie patys reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies, taip pat ir pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-311/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje V. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą dalį narkotinių medžiagų parduoti. Byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų kam nors pardavęs ar ketinęs parduoti kokią nors dalį turimos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jokie galimi narkotinės medžiagos pirkėjai byloje nėra nustatyti, minėta aplinkybė teisme nebuvo įrodinėjama, be to, prokuroras baigiamųjų kalbų metu taip pat teigė, kad ši aplinkybė teisme nepasitvirtino. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, tai yra disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti, nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta. Šios aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, kadangi byloje yra įrodyta, jog jis kitaip platino laikomą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), tai yra duodamas ją vartoti savo broliui S. K..
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis realizavo didelės sprogstamosios galios sprogmenį – didelės sprogstamosios galios, pramoninės gamybos RG-42 (rus. „??-42“) markės puolamąją skeveldrinę rankinę granatą su jai skirtu pramoninės gamybos UZRGM (rus. ?????) markės sprogdikliu, kurios galingumas yra apie 115 gramų pagal trotilo (TNT) ekvivalentą, jį susprogdindamas kaimynų žemės sklype, tai yra jam buvo inkriminuotas ne tik tokio sprogmens laikymas, bet ir realizavimas, kaip vienas iš alternatyvių BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio prasme realizavimas yra atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (pardavimas, išmainymas, dovanojimas ir kt.), kurio metu šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos perduodamos tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-579/2021). Nagrinėjamu atveju, pagal V. K. pareikštą kaltinimą, realizavimui prilygintas granatos susprogdinimas, tai yra jos panaudojimas. Tačiau baudžiamajame įstatyme įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse realizavimo ir (pa)naudojimo sąvokos paprastai vartojamos atskirai, t. y. abi nurodomos dispozicijose kaip alternatyvūs nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, pavyzdžiui, BK 189 straipsnis, 199² straipsnis, 300 straipsnis arba BK 214 ir 215 straipsniai. Taigi, baudžiamajame įstatyme realizavimas ir panaudojimas nėra tapatinamos, todėl nėra pagrindo šių sąvokų sutapatinti ir aiškinant bei taikant BK 253 straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, asmuo, kuris miške iššovė šovinius buvo nuteistas tik už neteisėtą įgijimą, laikymą ir nešiojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016), asmuo nuteistas už gaminimą, laikymą ir nešiojimą, nors jis tarpusavio konflikto metu vieną kartą iššovė į žemę ir vieną kartą iššovė į nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2014), Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-239-1020/2021 asmens, kuris panaudojo granatą veiksmai neįvardinti kaip realizavimas, apsiribojant įgijimo inkriminavimu, o asmeniui, kuris perdavė granatą, inkriminuotas realizavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad V. K. BK 253 straipsnio 2 dalies objektyvusis požymis – realizavimas, inkriminuotas nepagrįstai, todėl taip pat šalintinas iš kaltinimo. Vieno iš nusikaltimo sudėties požymių pašalinimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos V. K. baudžiamajai atsakomybei, kadangi nustatyti kiti įstatymo dispozicijoje numatyti alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai (laikymas), kurių pakanka V. K. veikai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.
C. BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę V. K. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsniais, kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, V. K. kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Spręsdamas kaltinamajam V. K. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad V. K. padarė du sunkius baigtus nusikaltimus, už kuriuos numatytos alternatyvų neturinčios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, tai yra už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – nuo 4 iki 8 metų, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – nuo 2 iki 8 metų. Taip pat V. K. padarė du apysunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamasis V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas 12 kartų teistas, neišnykus teistumams, be to, lygtinai atleistas nuo 1 metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dar vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nors iki sulaikymo dirbo, tai yra vykdė individualią veiklą, tačiau vartojo narkotines medžiagas, todėl teismas daro išvadą, kad šios veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis turi polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Teisminio nagrinėjimo metu V. K. savo kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai lengvina jo atsakomybę dėl visų padarytų nusikaltimų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. K. savo noru atlygino nukentėjusiesiems K. K. ir O. Š. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas, tai yra būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visos šios aplinkybės skiriant bausmę V. K. yra svarbios, parodančios šio kaltinamojo pavojingumą, teismo nuomone, vienareikšmiškai eliminuojančios galimybę svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Visgi V. K. yra vedęs, turi vaikų, iki sulaikymo dirbo (pavėžėju, kurjeriu), administracine tvarka yra baustas kelis kartus, skirtas baudas yra sumokėjęs, V. K. nusikalstami veiksmai didelių neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė (nukentėjusiesiems K. K. ir O. Š. padaryta turtinė žala nėra didelė, narkotinės medžiagos nebuvo parduotos kitiems asmenims, išplatintos tik duodant jas vartoti broliui ir kt.), todėl, teismo vertinimu, net ir konstatavus esant V. K. atsakomybę lengvinančią (dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – dvi lengvinančias) ir sunkinančią atsakomybę aplinkybes, V. K. skirtinos bausmės, artimos minimalioms sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms.
Paskirtosios bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (BK 253 straipsnio 2 dalis), iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, bendrinant tikslinga pridėti po 5 mėnesius laisvės atėmimo (už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje). Be to, paskirta ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Naujas nusikalstamas veikas V. K. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės (būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies (1 metų laisvės atėmimo)), be to, lygtinio paleidimo laikotarpiu V. K. taip pat padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu.
Naujas nusikalstamas veikas (šioje byloje tiriamas) jis padarė taip pat iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. K. skirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (neatliktos bausmės dalis priimant nuosprendį buvo vieneri metai), šiuo nuosprendžiu V. K. skirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkiai bei sunkūs nusikaltimai), iš naujo bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta ir trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausme, o apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, o būtent pridedant dalį neatliktos bausmės, tai yra 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2021 m. birželio 16 d. nuosprendį 2022 m. vasario 18 d. neatliktos bausmės dalis būtų 8 mėnesiai ir 5 dienos, tačiau, įvertinus tai, kad 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu bausmės buvo bendrintos ir prie 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – vienerių metų, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, buvo pridėta dešimties dienų bausmė už naujai padarytą nusikalstamą veiką, tai šiuo metu neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį yra dešimčia dienų mažesnė.
Kaltinamasis V. K. nuo 2021 m. balandžio 6 d., 19.20 val. iki 2021 m. balandžio 8 d., 13.15 val. buvo laikinai sulaikytas (4 t., b. l. 133–135, 5 t., b. l. 6–7), todėl, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, šis laikas (2 dienos) įskaitytinas į V. K. skirtiną bausmę. Siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, 2021 m. balandžio 8 d. prokuroro nutarimais V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14282053) paėmimas (4 t., b. l. 198–200, 5 t., b. l. 1–5). V. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos šiuo metu jam paskirtos kardomosios priemonės, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Prokuroro 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota V. K. nuosavybės teisė į 844,63 Eur, kurie buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (4 t., b. l. 148–150, 151). 2021 m. rugsėjo 30 d. V. K. pilnai atlyginus dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padarytą turtinę žalą ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, prokuroro 2021 m. spalio 8 d. nutarimu laikinas V. K. nuosavybės teisės apribojimas į 844,63 Eur buvo panaikintas ir minėtas pinigines lėšas leista grąžinti V. K. (4 t., b. l. 152–158).
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus buvo paimti įvairūs daiktai, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir kurių dalis perduoti saugoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimais, o dalis – sunaudoti atliekant tyrimus. Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, priimdamas nuosprendį privalo išspręsti likusių daiktų klausimą.
Metalinė svirtelė ir įvairių dydžių ir formų metalo fragmentai (skeveldros), esantys voke, dėžutė nuo šovinių ir polietileninis maišelis, 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. birželio 21 d. nutarimais perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (1 t., b. l. 66–67, 68, 2 t., b. l. 82–83, 84); S. K. ir V. K. daktiloskopinės kortelės, supakuotos į voką, S. K. ir V. K. lyginamieji seilių pavyzdžiai, esantys voke, vokas, kuriame yra paketas Nr. 485168, kuriame yra tuščias plastikinis maišelis, dėžė su objektais po tyrimo (smulkintuvas, popierinė dėžutė su užspaudžiamais plastikiniais tuščiais maišeliais, metalinė dėžutė su 39 vnt. tuščių plastikinių maišelių, juodos spalvos dėkle esančios elektrinės svarstyklės, sidabrinės spalvos elektroninės svarstyklės, 6 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais, nuimtais nuo metalinės dėžutės) ir daktiloskopinės plokštelės, 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. spalio 8 d. nutarimais perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2 t., b. l. 72, 73, 90, 91, 108, 109, 117, 118), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (55,740 g), supakuotos į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., b. l. 96–107), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kratos kaltinamojo gyvenamosios vietos metu buvo paimtas ir neteisėtai kaltinamojo laikytas dujinis pistoletas. Šis 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Blow Mini M06“ Nr. (duomenys neskelbtini) (dalimis), esantis specialioje policijos pakuotėje Nr. 242137, 2021 m. birželio 21 d. nutarimu buvo perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2 t., b. l. 82–83, 84). Prokuroras teismo posėdžio metu prašė šį dujinį pistoletą atiduoti Ginklų fondui, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos po reorganizavimo yra panaikintas ir atskiras jo funkcijas perėmė kitos institucijos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-450 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašas bei nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perima Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. XIII-2618 redakcija) 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 42 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 43 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 45¹ straipsnyje nustatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiui įsiteisėjus minėtas dujinis pistoletas konfiskuotinas (BK 72 straipsnis), Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavedant ginklą perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2022 m. sausio 10 d. pirminę pažymą Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo valstybės naudai iš kaltinamojo V. K.. Pažymoje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo V. K. gynyba (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) šioje byloje sudaro 326,77 Eur (5 t., b. l. 127, 128).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio redakciją teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamas gynėjas V. K. paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 ar 2 punktuose numatytais pagrindais, tačiau byloje nustatyta, kad V. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, nors iki pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę vykdė individualią veiklą, dirbo pavėžėju, tačiau pastovių legalių pajamų neturėjo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas proceso išlaidų, susidariusių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po 5 (penkis) mėnesius švelnesnių bausmių, ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 3 (trejus) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. K. skirtą 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu už baudžiamąjį nusižengimą paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme ir paskirti V. K. subendrintą 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią apėmimo būdu subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, tai yra 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės atlikimo laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (dvi dienas).
Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam V. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14282053) paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, metalinę svirtelę ir įvairių dydžių ir formų metalo fragmentus (skeveldras), esančius voke, dėžutę nuo šovinių ir polietileninį maišelį, 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. birželio 21 d. nutarimais perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16; S. K. ir V. K. daktiloskopines korteles, supakuotas į voką, S. K. ir V. K. lyginamuosius seilių pavyzdžius, esančius voke, voką, kuriame yra paketas Nr. 485168, kuriame yra tuščias plastikinis maišelis, dėžę su objektais po tyrimo (smulkintuvas, popierinė dėžutė su užspaudžiamais plastikiniais tuščiais maišeliais, metalinė dėžutė su 39 vnt. tuščių plastikinių maišelių, juodos spalvos dėkle esančios elektrinės svarstyklės, sidabrinės spalvos elektroninės svarstyklės, 6 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais, nuimtais nuo metalinės dėžutės) ir daktiloskopines plokšteles, 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. spalio 8 d. nutarimais perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias Vilniuje, Buivydiškių g. 20, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (55,740 g), supakuotas į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Vilniuje, Liepyno g. 7, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Blow Mini M06“ Nr. (duomenys neskelbtini) (dalimis), esantį specialioje policijos pakuotėje Nr. 242137, 2021 m. birželio 21 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavesti ginklą perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam iš V. K. valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.