Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-239-1020/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-08
Bylos Nr.: 1A-239-1020/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-05-8-00004-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: M. B., A. S.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Andrius Kazakevičius, Saulius Alysas

Kategorijos

1.1.8.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-1020/2021Teisminio proceso Nr. 1-05-8-00004-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.2; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais (2019 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. B. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais (2019 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant dalį bausmės – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo atlikti nedelsiant, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, šiuo nuosprendžiu M. B. ir A. S. išteisinti dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje uždrausto nusikaltimo padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo A. U. pareikšto civilinio ieškinio dalies, kuria prašyta atlyginti turtinę žalą už (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės langų išdaužimą, nutrauktas, o dėl turtinės žalos atlyginimo už (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės stogo dangos sugadinimą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, – paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir realizavo sprogmenį, kurio sudėtyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, o būtent: apie 2018 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apleistoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), su savimi laikė puolamąją rankinę granatą ,,OffHGr85“ – pramoninės gamybos, karinės paskirties, draudžiamą civilinėje apyvartoje sprogmenį, skirtą priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui (naikinimui), kurios sudėtyje yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos PETN, taip pat jis puolamąją rankinę granatą ,,OffHGr85“ su savimi laikė 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), iki ją realizavo – perdavė M. B..

2. M. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo sprogmenį, kurio sudėtyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, o būtent: 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), A. S. perdavus, jis (M. B.) įgijo puolamąją rankinę granatą ,,OffHGr85“ – pramoninės gamybos, karinės paskirties, draudžiamą civilinėje apyvartoje sprogmenį, skirtą priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui (naikinimui), kurios sudėtyje yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos PETN, ir granatą ,,OffHGr85“ metė į (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės vidų.

3. Šioje byloje A. S. ir M. B. taip pat buvo kaltinami, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisinti dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe sugadino svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą sugadinti svetimą turtą, A. S. perdavus M. B. granatą ,,OffHGr85“, M. B. įmetė šią granatą į (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės vidų ir taip sukėlė sprogimą, dėl kurio buvo sugadinta pavėsinė – išdaužti pavėsinės langai, kurių vertė 374 Eur, sugadinta stogo danga, kurios vertė 1 936 Eur, ir taip iš viso sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 2 310 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nes minėto nusikaltimo nepadarė. Pasak M. B., ši nuosprendžio dalis pagrįsta prielaidomis ir prieštaringais faktais, nes teismas visas abejones traktavo jo nenaudai. Skunde nurodoma, kad teismo išvados yra nemotyvuotos ir padarytos nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BK 20 straipsnio 5 dalyje, ir tai laikytina esminiu proceso pažeidimu bei dėl tos pačios priežasties skundžiama nuosprendžio dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

4.1. Nuteistojo teigimu, pripažindamas jį kaltu dėl minėto nusikaltimo padarymo, teismas nemotyvuotai sureikšmino liudytojų D. U., A. J., T. Č., E. P., R. T. ir A. T. parodymus.

4.2. Pirmiausia, apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi M. B. kaltinančiais subjektyviais, mažo patikimumo ir prieštaringais D. U. parodymais. Nors teismas D. U. parodymus pripažino nuosekliais, išsamiais bei patvirtinančiais nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, M. B. įsitikinimu, šio liudytojo parodymai yra prieštaringi. Nors D. U. proceso metu neigė savo priešiškumą nuteistojo A. S. atžvilgiu, liudytojo veiksmai liudija priešingai. Apeliantas pažymi, kad vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas sprogimas (duomenys neskelbtini) pavėsinėje, D. U. tyrimo pareigūnui pateikė nuo įvykių praėjus daugiau nei pusmečiui. Abiejų nuteistųjų įsitikinimu, D. U. tai padarė, nes pyko ant A. S., dėl kurio elgesio ir draugystės su juo, buvo pažemintas pareigose. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja A. J., teigusi, kad iš pykčio D. U. galėjo apkalbėti A. S.. Be to, pirmąkart apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. U. parodė, kad A. S. turėjo juodą, lygią kovinę granatą, į kurios vidų įsuko sprogdiklį, nors specialistų išvadoje nurodyta, kad „OffHGr85“ rankinės granatos išorinis apvalkalas yra žalsvos spalvos, o ji aktyvuojama ištraukus kaištį-saugiklį. Taigi D. U. nurodyti sprogdinto sprogmens požymiai neatitinka aptariamos granatos požymių. Skunde taip pat pažymima, kad apklaustas teisiamajame posėdyje D. U. paneigė dalį aplinkybių, kurias buvo nurodęs tyrimo metu. Tyrimo metu jis teigė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) namelyje, nurodė tikslų granatos modelio numerį ir paaiškino, kad A. S. į granatos vidų įsuko sprogdiklį. Tačiau teisme liudytojas jau teigė nežinąs kam priklausė pavėsinė, koks buvo granatos numeris bei nurodė, kad A. S. sprogdiklio į granatos vidų nesuko ir tokius netikslumus motyvavo tuo, kad tyrėja jo žodžius užrašė kitaip. Pasak apelianto, karinę tarnybą atliekantis D. U., kuris teigė supratęs, kad bus sprogdinama kovinė granata ir sąmoningai viską filmavo bei net ragino (kurstė) M. B. sprogdinti, yra tiek pat kaltas, kaip ir A. S. bei M. B., arba nuteistieji taip pat nekalti kaip D. U.. Apelianto įsitikinimu, dėl šių priežasčių D. U. galėjo apkalbėti nuteistuosius ir todėl teismas negalėjo besąlygiškai remtis jo parodymais. Lygiai taip pat teismas negalėjo suabsoliutinti ir liudytojos A. J. parodymų apie sprogimo aplinkybes, nes jos įvykio vietoje nebuvo ir viską jai papasakojo bei vaizdo įrašus parodė būtent D. U..

4.3. Pasak apelianto, teismas pervertino ir liudytojų R. ir A. T., T. Č. ir E. P. parodymus, kurie neva patvirtina aplinkybę, kad A. S. iš pradžių neteisėtai disponavo rankine granata, kurią vėliau perdavė jam (M. B.), o jis ją susprogdino. M. B. teigimu, šių asmenų įvykio vietoje nebuvo ir jie nepatvirtino jokių esminių nuteistiesiems inkriminuotų veikų aplinkybių. R. ir A. T. jo apskritai nepažįsta ir apie tiriamą įvykį nieko nežino, o (duomenys neskelbtini) tarnaujantys T. Č. ir E. P. apklausų metų jį kaltinančių duomenų nenurodė ir patvirtino tik faktą, kad iš (duomenys neskelbtini) dingo 4 granatos. Visgi, apelianto teigimu, teismo išvada, kad nuteistieji disponavo iš minėto bataliono dingusia granata, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes A. S. atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl šių granatų pagrobimo prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Dėl to, nuteistųjų kaltė negalėjo būti grindžiama T. Č. ir E. P. parodymais.

4.4. M. B. teigimu, teismas tinkamai neišanalizavo byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokolų, vaizdo įrašų, asmenų pokalbių „Facebook Messenger“ platformoje ir pateiktų specialistų išvadų turinio bei selektyviai atrinko tik tą dalį duomenų, kuri leido pagrįsti jam pareikštus kaltinimus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp granatų dingimo iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) ir nuteistųjų veiksmų bei tinkamai neįvertino aplinkybės, kad pas nuteistuosius nebuvo rasta ir iš jų paimta didelės galios sprogstamųjų medžiagų.

4.5. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad vaizdo įraše girdima, kaip asmuo prieš mesdamas sprogmenį ištraukia žiedelį, paremta tik prielaidomis, nes tokio žiedelio vaizdo įraše nesimato. Skunde nurodoma, jog nei A. S. telefone rastame vaizdo įraše, nei D. U. pateiktuose vaizdo įrašuose, be užfiksuoto sprogimo, jokių kitų esminių aplinkybių įžvelgti neįmanoma. Įrašuose nesimato, ką rankose laiko jis (M. B.) ir nei vienas iš vietoje buvusių asmenų nekalba apie granatą. Net ir specialisto išvadoje konstatuota, jog įraše matomas asmuo, atliekantis manipuliacijas su neidentifikuotu objektu. Be to, net ir keturis kartus apžiūrėjus įvykio vietą, kovinės granatos žiedelis nebuvo rastas. Pasak nuteistojo, liko nepaneigta ir jo versija, kad vaizdo įrašuose girdimas garsas yra skleidžiamas atlenkiamo metalinio benzininio žiebtuvėlio „Zippo“, kuriuo jis uždegė petardas „Dum Bum“. Pokalbiuose „Facebook Messenger“ platformoje tarp D. U. ir A. S., jokių jį (M. B.) kaltinančių duomenų neužfiksuota ir jis šiuose pokalbiuose nedalyvavo.

4.6. M. B. įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvados, eksperto V. B. parodymai, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir pan. – patvirtina nuteistuosius neteisėtai disponavus rankine puolamąja granata „OffHGr85“ ir, kad sprogimas (duomenys neskelbtini) pavėsinėje buvo inicijuotas būtent ja. Anot apelianto, teismas visiškai neatsižvelgė į įvykio vietos apžiūrų protokoluose esančius nuteistuosius teisinančius duomenis, o specialisto išvadose minimi juos kaltinantys duomenys akivaizdžiai grįsti prielaidomis. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) priklausanti teritorija ir pavėsinė tyrimo metu buvo apžiūrėta net 4 kartus. Anot apelianto, pirmus tris kartus apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pavėsinę, tyrimui reikšmingų daiktų nebuvo rasta, naudingos informacijos negauta, o sprogimo centras neaptiktas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po to, kai įvykio vieta buvo apžiūrėta trečiąjį kartą, specialistai V. B. ir E. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad įvykio vietoje sprogmens sprogimo požymių nerasta; mikrodalelių mėginiuose sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nėra; kategoriškai patvirtinti ar paneigti ar įvykio vietoje buvo susprogdintas sprogmuo ar pirotechninis gaminys, galimybės nėra, kadangi neaptikti objektai, o mėginiuose neaptikti sprogstamosios medžiagos pėdsakai. Visa tai rodo, kad atlikus tris tos pačios įvykio vietos apžiūras, dalyvaujant specialistams, nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priklausančioje pavėsinėje buvo susprogdinta rankinė puolamoji granata „OffHGr85“ ar kitas sprogmuo, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir nenurodė motyvų, kodėl juos atmetė. Tos pačios įvykio vietos apžiūrą atlikus ketvirtą kartą, tie patys (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie dalyvavo ankstesnėse įvykio vietos apžiūrose ir anksčiau sprogimo vietos nepastebėjo, nustatė sprogmens sprogimo vietą bei rado ir paėmė nuo pavėsinės stalų, sienų, suolų, mikrodaleles, kurių anksčiau nepastebėjo net ir specialistas V. B.. Taigi ketvirtosios įvykio vietos apžiūros rezultatai akivaizdžiai prieštarauja pirmųjų trijų apžiūrų metu gautiems rezultatams bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadai, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino. M. B. teigimu, net ir ištyrus minėtas ketvirtosios apžiūros metu rastas mikrodaleles, specialistai V. B. ir E. J. 2020 m. balandžio 10 d. išvadoje konstatavo, kad neturi galimybės kategoriškai patvirtinti, jog šios dalelės yra pramoninės gamybos „OffHGr85“ modelio granatos korpuso fragmentai, nes nepakanka tai nurodančių požymių visumos. Be to, pasak apelianto, iš įvykio vietos trečiosios (2019 m. liepos 30 d.) ir ketvirtosios (2019 m. rugsėjo 5 d.) apžiūrų protokolų priedų – fotolentelių, matyti, kad pavėsinėje vėliau atsidaro didžiulis ugniakuras – šulinio žiedas su prie stogo iš vidaus pritvirtintu metaliniu atviru kaminu, kurių pirmą kartą apžiūrint pavėsinę, t. y. 2019 m. birželio 18 d., nebuvo. Pasak apelianto, tai rodo, kad ketvirtosios apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuota vizualiai matoma sprogimo vieta, galėjo susiformuoti ir kitomis aplinkybėmis, nes po 2019 m. birželio 18 d. pavėsinėje galėjo būti atvirai kūrenama ugnis, o joje galėjo lankytis ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti pašaliniai asmenys. Apelianto įsitikinimu, tokios išvados kontekste turint omenyje ir tai, kad nei (duomenys neskelbtini) nariai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar specialistai įvykio vietoje nerado rankinės granatos kaiščio-saugiklio, svirties ar sprogdiklio, kurie po sprogimo turėjo likti, galima daryti išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog 2019 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) pavėsinėje buvo susprogdinta didelę sprogstamąją galią turinti rankinė granata „OffHGr85“.

4.7. M. B. pažymi ir tai, kad byloje liko nepaneigta jo ir nuteistojo A. S. versija, kad įvykio metu pavėsinėje buvo susprogdintos kelios „Dum Bum“ petardos. Tokius nuteistųjų parodymus patvirtino įvykio vietoje kartu buvę ir viską matę liudytojai P. P. ir V. L. (V. L.). Nors teismas šių liudytojų parodymus atmetė kaip nepatikimus, teismo pastebėti jų parodymų neatitikimai yra neesminiai ir mažareikšmiai.

4.8. Vadovaudamasis tuo, kas minėta, M. B. teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, jog jis įgijo ir metė kovinę puolamąją rankinę granatą „OffHGr85“ į (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės vidų. Priešinga teismo išvada grindžiama prielaidomis ir prieštaringomis aplinkybėmis, nors šioje situacijoje buvo būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) ir jį išteisinti.

5. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas A. Kazakevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neužtikrino nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimo, nesilaikė in dubio pro reo principo nuostatų, neatliko išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių vertinimo, neteisėtai atsisakė prijungti prie bylos gynybai reikšmingus įrodymus, nemotyvavo savo pozicijos dėl gynybos versijų atmetimo, nepasisakė dėl gynybos akcentuotų įrodymų prieštaringumo bei surašė galutiniam teismo procesiniam sprendimui keliamų turinio reikalavimų neatitinkantį nuosprendį.

5.1. Apeliantų teigimu, baudžiamasis procesas nuo pat pradžių buvo tendencingas ir ydingas. Pasak jų, BPK imperatyviai numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, paaiškėjus, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tačiau, nepaisant to, kad nei viena iš dviejų tyrimo metu pateiktų specialistų išvadų nepatvirtino fakto, kad kaltinime minimas sprogmuo buvo granata „OffHGr85“ ar tuo labiau, jog panaudotas sprogmuo buvo didelės sprogstamosios galios, ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį buvo tęsiamas toliau, jo metu buvo daromi eksperimentai, formuojami menami klausimai specialistams, daromas neteisėtas poveikis liudytojams, apklausinėjami asocialūs asmenys, atliekamos pakartotinės liudytojų apklausos siekiant juos suklaidinti ir suformuoti teismui įspūdį, kad šie liudytojai nepatikimi. Apeliantų įsitikinimu, byloje nebuvo ir iki šiol nėra nustatytas nusikaltimo įvykdymo faktas, tačiau buvo analizuojama ar tokia veika galėjo būti įvykdyta panaudojant būtent iš Lietuvos kariuomenės dingusias (duomenys neskelbtini) granatas „OffHGr85“, dėl kurių pagrobimo A. S. kaltinimai nebuvo pareikšti ir kurių įgijimo aplinkybės apskritai netirtos ir net neinkriminuotos. Pasak apeliantų, tokia tyrimo kryptis ir metodika – bandant įvykusį sprogimą susieti su iš Lietuvos kariuomenės dingusiomis granatomis „OffHGr85“, rodo, jog visas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama neobjektyviai ir tendencingai, grubiai pažeidžiant A. S. nekaltumo prezumpciją dėl būtent granatos „OffHGr85“įgijimo, turėjimo bei perdavimo M. B.. Be to, apeliantai pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaudamiesi liudytojų E. P. ir T. Č. parodymais, jie kėlė versiją ne tik dėl to, kad minėtas granatas iš Lietuvos kariuomenės galėjo pagrobti platus ratas asmenų, tačiau taip pat išreiškė ir abejones, ar tokia vagystė apskritai įvyko. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių versijų nei tyrė, nei jas atmetė. Pasak apeliantų, A. S. sutapatinimas su asmeniu, turėjusiu iš Lietuvos kariuomenės dingusias granatas „OffHGr85“, buvo nepagrįstas, nelogiškas ir neteisėtas, bei nulėmė tai, kad specialistams užduodami tyrimo klausimai buvo tendencingi ir menami.

5.2. Apeliantų teigimu, spręsdamas dėl to, ar buvo padaryta veika, turinti BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, teismas tinkamai neįvertino byloje esančių specialistų išvadų.

5.3. Anot apeliantų, kompetentingi savo srities specialistai, apžiūrėję (duomenys neskelbtini) pavėsinę, 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvada konstatavo, jog: įvykio vietoje sprogmens sprogimo požymių nerasta; mikrodalelių mėginiuose sprogstamųjų medžiagų pėdsakų nėra; kategoriškai patvirtinti ar paneigti ar įvykio vietoje buvo susprogdintas sprogmuo ar pirotechninis gaminys, galimybės nėra, kadangi neaptikti objektai, o mėginiuose neaptikti sprogstamosios medžiagos pėdsakai. Vadovaudamiesi 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvada, apeliantai teigia, kad specialistas (duomenys neskelbtini) pavėsinėje neaptiko nei granatos „OffHGr85“ fragmentų, nei šio modelio granatoje esančios sprogstamosios medžiagos „PETN“ pėdsakų. Taigi minėta išvada jokiu būdu negalėjo būti laikoma duomenimis, įrodančiais, kad (duomenys neskelbtini) namelis buvo apgadintas naudojant didelės sprogstamosios galios turintį sprogmenį – granatą „OffHGr85“ (BK 253 straipsnio 2 dalis) ar kad apskritai buvo apgadintas naudojant sprogmenis (BK 253 straipsnio 1 dalis). Pasak apeliantų, visa tai lemia ir pagrįstą išvadą, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku neturėjo ir neperdavė M. B. „OffHGr85“ modelio granatos. Visgi dėl šių gynybos akcentuojamų versijų apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Teismas taip pat neištyrė ir kitos specialisto išvadoje minėtos aplinkybės – „jog sprogimo efektas, priklauso nuo modelio, taip pat gali būti artimas puolamosios granatos sprogimui“. Pasak apeliantų, tai reiškia, kad nuteistojo M. B. versija, kad jo susprogdinto petardų junginio sprogimo efektas savo galingumu galėjo būti artimas netgi granatos „OffHGr85“ sprogimui, iš dalies taipogi pasitvirtino.

5.4. Priešingai nei pirmosios specialisto išvados atveju, nuteistasis A. S. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašo neteisėta pripažinti antrąją, t. y. 2020 m. balandžio 10 d., specialisto išvadą ir ja nesivadovauti. Skunde nurodoma, kad specialistui minėtam tyrimui atlikti buvo papildomai pateiktas objektas, kuris neva sprogo (duomenys neskelbtini) namelyje – t. y. granata „OffHGr85“ bei eksperimento metu, susprogdinant šią granatą (duomenys neskelbtini), gauti rezultatai. Pasak apeliantų, toks procesinis veiksmas yra neteisėtas, neobjektyvus ir tendencingas, o jo rezultatais vadovautis negalima. Apeliantams nesuprantama, kam, po to, kai 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada apskritai nepatvirtino sprogmens sprogimo fakto (duomenys neskelbtini) namelyje, buvo reikalinga užduotis specialistui identifikuoti konkretų sprogmenį. Jų įsitikinimu, tokia užduotis buvo duota po to, kai kažkas atliko poveikį sprogimo vietai, t. y. (duomenys neskelbtini) nameliui. Anot apeliantų, nėra įmanomas joks kitas logiškas paaiškinimas, nes dar kartą – net ketvirtą kartą – apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) namelio vidų, jame buvo rasta kur kas daugiau įrodymų nei tai tyrėjams pavyko anksčiau. Kadangi abejonės dėl galimos įtakos įvykio vietai negali būti pašalintos, jos turi būti vertinamos kaltinamų asmenų naudai. Visgi, apeliantų įsitikinimu, net jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadą teisėta, jokia kaltinimui palanki išvada šiame dokumente net nebuvo konstatuota. Apeliantai pažymi, jog šioje išvadoje nurodyta, kad tirti patirti plastiko fragmentai yra, tikėtina, pramoninės gamybos „OffHGr85“ modelio puolamosios rankinės granatos korpuso elementai. Taigi 2020 m. balandžio 10 d. išvada yra sąlyginio pobūdžio, o „OffHGr85“ modelio puolamosios rankinės granatos panaudojimo faktas 2018 m. gruodžio 7 d. susprogdinant sprogmenį (duomenys neskelbtini) namelyje, specialių žinių turinčių asmenų išvada nebuvo patvirtintas. Tačiau teismas, nepaisydamas minėtos išvados tikėtinumo ir akivaizdžių abejonių, kurių, apeliantų teigimu, nepavyko ir nebepavyks pašalinti jokiais procesiniais veiksmais, šia išvada vadovavosi ir dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Apeliantai pabrėžia, jog ir pats specialistas pripažino, kad kategoriškai išvadai pateikti jam pritrūko net dviejų iš trijų granatų sudarančių dalių – jis aptiko tik plastiko pėdsakus, tačiau ne sprogstamąją medžiagą „PETN“ ir granatos fragmentus. Pasak apeliantų, rasti plastiko pėdsakai, gali būti siejami anaiptol ne tik su granata „OffHGr85“ ir nėra pakankami konstatuoti, kad būtent ši granata buvo susprogdinta (duomenys neskelbtini) namelyje. Vadovaudamiesi in dubio pro reo principo nuostatomis, apeliantai daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) namelyje nebuvo susprogdinta nei granata „OffHGr85“, nei kitas didelės sprogstamosios galios medžiagos sprogmuo, iš ko seka ir tai, kad A. S. nelaikė ir neperdavė M. B. jokio sprogmens, juo labiau didelės sprogstamosios galios sprogmens.

5.5. Apeliantų teigimu, nesant kategoriškos specialisto išvados dėl granatos „OffHGr85“ susprogdinimo (duomenys neskelbtini) namelyje, asmenų patraukimas atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nebuvo galimas. Tokią išvadą apeliantai grindžia ir teiginiu, kad byloje taip ir nebuvo pašalintos abejonės, jog minėtos granatos iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) dingo dėl panaudotų sprogmenų apskaitos vedimo klaidos ar pan., ir kad granatas galėjo paimti ne A. S., bet kas nors kitas. Kadangi tokiais sprogmenimis, kaip minėta granata, nėra prekiaujama rinkoje, A. S. jos teisėtai negalėjo gauti ir niekada neturėjo. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ir byloje esantys vaizdo įrašai nepagrindžia A. S. kaltės, nes jie leidžia tik susidaryti nuomonę apie tai, kaip buvo metamas sprogmuo, tačiau nepatvirtina to, kad M. B. buvo perduota granata „OffHGr85“.

5.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles netinkamai vertindamas dalies byloje apklaustų liudytojų, nuteistųjų A. S. bei M. B. parodymus, o taip pat ir kitus bylos duomenis.

5.7. Apeliantų įsitikinimu, aplinkybę, jog A. S. 2018 m. gruodžio 7 d. turėjo granatą „OffHGr85“ ir ją perdavė M. B., byloje patvirtina tik liudytojo D. U. parodymai. Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šio asmens parodymų negalima laikyti nuosekliais, logiškais ir išsamiais – jie turi būti vertinami kritiškai. Pasak apeliantų, tai, kad D. U. meluoja ir bando atkeršyti A. S., rodo ne viena byloje užfiksuota aplinkybė bei pirmosios instancijos teismo neteisėtai prie bylos neprijungtas gynybos teiktas dokumentas. Pirmiausia, apeliantų įsitikinimu, D. U. parodymai nėra logiški. Apeliantų įsitikinimu, nelogiškai skamba tai, kad D. U., vienintelis iš (duomenys neskelbtini) įvykio liudytojų, tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) namelyje sprogo granata „OffHGr85“ (liudytojams P. P. ir V. L. nebuvo jokios būtinybės meluoti, nes jie, kaip bendrininkai, įvykyje nedalyvavo). Apeliantų įsitikinimu, liudytojo D. U. parodymai stokoja ir nuoseklumo, nes tyrimo metu jis nurodė, kad A. S. turėjo juodą, lygią kovinę granatą, į kurios vidų įsuko sprogdiklį, nors byloje yra kito patikimo liudytojo parodymai apie visiškai kitokios konstrukcijos sprogmens panaudojimą. Kadangi D. U. yra karys, sprogmenis jis turėtų atskirti. Pasak apeliantų, visa tai reiškia, kad D. U. parodymai ne tik nenuoseklūs, tačiau iš jų galima spręsti ir apie galimai visai kitą panaudotą sprogmenį. Skunde nurodoma ir tai, kad D. U. buvo taikomi žemesni parodymų patikimumo standartai nei liudytojams R. T., P. P. ir V. L.. Atitinkamai, apeliantų teigimu, D. U. parodymai neatitinka išsamumo kriterijaus, nes jų nepatvirtina kita bylos medžiaga – specialistų išvados, kitų liudytojų parodymai ir pan. Antai, kad D. U. parodymai yra melagingi, patvirtina liudytojos A. J. nurodyta aplinkybė, jog D. U. pyko ant A. S. dėl pažeminimo tarnyboje; A. J. D. U. apibūdino kaip kerštingą asmenį ir nurodė žinanti, kad A. S. šaipėsi iš D. U. dėl pažeminimo pareigose. Be to, apeliantų teigimu, D. U. liudytojai A. J. savo telefone rodė visai kitą įrašą, nei jis buvo pateiktas tyrimo pareigūnams, todėl akivaizdus jo siekis pakenkti A. S.. Skunde nurodoma ir tai, kad D. U. melavo teismui teigdamas, kad jis nebuvo pažemintas pareigose (duomenys neskelbtini) dėl draugystės su A. S. ir, kad neturi pagrindo jį apkalbėti. Teisiamajame posėdyje, siekdama pagrįsti D. U. melą, gynyba prie bylos prašė prijungti kitame tyrime 2019 m. kovo 27 d. surašytą liudytojo D. U. apklausos protokolą, kuriame užfiksuoti liudytojo parodymai apie tai, kad jis buvo A. S. draugas ir todėl (duomenys neskelbtini) vadas jį perkėlė į žemesnes pareigas. Tačiau teismas tokį prašymą atmetė ir taip faktiškai atėmė vienintelę gynybos galimybę sukelti abejones vieninteliu valstybiniam kaltinimui palankiu liudytoju.

5.8. Apeliantai teigia, kad patikimais negali būti pripažinti ir liudytojos A. J. parodymai, nes įvykyje ji nedalyvavo ir pati betarpiškai nebendravo nei su vienu įvykio dalyviu, išskyrus D. U.. A. J. galėjo papasakoti tik tai, ką jai nurodė A. S. atžvilgiu priešiškai nusiteikęs D. U., kuris, apeliantų teigimu, jai rodė ir komentavo visai kitą įvykį. Taigi, apeliantų įsitikinimu, A. J. parodymai šioje byloje apskritai neturi jokios reikšmės. Be to, apeliantų vertinimu, teismas padarė klaidą nurodydamas, kad susitikimo su A. J. metu ir pasakodamas apie įvykį D. U. dar nepyko ant A. S., nes A. J. to nenurodė.

5.9. Apeliantai kritiškai vertina ir liudytojo R. T. parodymus bei atliktų objekto atpažinimo veiksmų rezultatus, kuriais taip pat buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Pasak apeliantų, R. T. parodymai apie tai, kad 2018 m. žiemą A. S. rodė jam granatą, yra sąlyginiai ir nevienareikšmiški. R. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuteistasis minėtu laiku jam rodė kažką panašaus į granatą, tačiau liudytojas rankose jos neturėjo, šį objektą matė tik kelias sekundes iš kelių metrų atstumo. Skunde nurodoma, jog tokiu būdu R. T. negalėjo įvertinti nei daikto svorio, nei iš ko jis pagamintas – pavyzdžiui, negalėjo įvertinti ar tai ne butaforija, nes, kaip buvęs karys, A. S. galėjo turėti ir granatos muliažą, kokį jam teko mėtyti pratybų metu. Dėl to, apeliantų teigimu, negalima atmesti versijos, kad bendraudamas su R. T. apeliantas galėjo turėti daug panašių daiktų į sprogmenis, ne tik granatą „OffHGr85“, todėl visos abejonės turi būti vertinamos A. S. naudai. Be to, skunde nurodoma, kad R. T. gyvena asocialiai, nesaikingai vartoja alkoholį ir neaišku, kokia yra jo aplinkos suvokimo, mąstymo bei atminties kokybė. Jį apklausos metu akivaizdžiai veikė tyrėjas A. C., kuris yra asmeniškai nusiteikęs prieš A. S. dėl nuteistojo tyčiojimosi iš šio tyrėjo (duomenys neskelbtini).

5.10. Viena iš esminių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų, apeliantai laiko teismo išvadas apie liudytojų E. P. ir T. Č. duotų parodymų reikšmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie asmenys netgi negali būti laikomi liudytojais kalbant apie 2018 m. gruodžio 7 d. įvykius, nes juose nedalyvavo. Pasak apeliantų, šių asmenų parodymai gali būti reikšmingi tik analizuojant versijas dėl granatų „OffHGr85“ dingimo Lietuvos kariuomenėje, tačiau, įvertinus tai, kad specialistai nepatvirtino būtent minėto modelio granatos sprogimo fakto (duomenys neskelbtini) namelyje, tai ir galimai įvykusi šių granatų vagystė Lietuvos kariuomenėje nėra nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliantai teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į šių asmenų parodymų dalį, kuri leidžia abejoti tuo, ar minėto modelio granatos apskritai buvo pavogtos. Anot apeliantų, teismas neatsižvelgė į E. P. parodymus apie tai, kad granatų trūksta ne dėl vagystės, bet dėl sprogmenų apskaitos vedimo klaidos. Tinkamai neįvertinti ir liudytojo T. Č. parodymai apie tai, kad jis negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog į kariuomenės sandėlį atvežtoje granatų dėžėje su pažeista plomba iš tiesų buvo aštuonios, o ne keturios granatos, kiek jų buvo rasta (duomenys neskelbtini). Apeliantams neaišku ir tai, kodėl teismas tiki T. Č. parodymais dalyje, kurioje jis nepripažįsta A. S. sakęs apie granatų „OffHGr85“ trūkumą, nes būtent T. Č., kaip (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už šių objektų trūkumą ir tokiu būdu vengia atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. pranešimas E. P. apie granatų trūkumą Lietuvos kariuomenėje laikytinas jo paties prisipažinimu dėl padarytos vagystės, yra nepagrįsta ir nelogiška. Joks protingas žmogus nebūtų grasinęs E. P. paviešinti informaciją apie granatų trūkumą Lietuvos kariuomenėje, jeigu pats būtų dėl to kaltas.

5.11. Apeliantai nesutinka ir su teismo pozicija, kad nuteistųjų A. S. ir M. B. parodymai yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis. Pasak apeliantų, tokia teismo išvada nėra pagrįsta bylos medžiaga bei tam tikrais atvejais yra netgi prieštaringa ir nevisapusiška.

5.12. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvadomis, susijusiomis su pokalbių vykusių „Facebook Messenger“ platformoje tarp D. U. ir A. S. vertinimu. Pasak apeliantų, išvada, kad šiuose pokalbiuose kalbama apie granatas, yra pagrįsta tik jau minėto nepatikimo liudytojo D. U. parodymais ir prielaida, jog kalbama būtent apie iš Lietuvos kariuomenės saugyklos dingusias granatas. Skunde teigiama, jog apskritai neaišku, kada šie pokalbiai vyko – galbūt jie vyko tuo metu, kai Lietuvos kariuomenė granatų „OffHGr85“ dar nebuvo įsigijusi. Minėtuose pokalbiuose nėra minimas ir galimas sprogmenų – granatų tipas, todėl neaišku, kodėl jos turėtų būti prilyginamos būtent granatos „OffHGr85“ modeliui. Be to, apeliantų teigimu, minėtas pokalbis niekaip nepatvirtina prielaidos, kad jame minima „gronkė“ buvo panaudota apgadinant (duomenys neskelbtini) namelį. Galiausiai, apeliantai teigia, kad minėtas pokalbis galėtų būti siejamas tik su sprogmenų turėjimo (laikymo) požymiu, jei tokio modelio granatos būtų rastos, bet ne su inkriminuojamu jų perdavimu nuteistajam M. B.. Apeliantų įsitikinimu, minėti pokalbiai niekaip nepatvirtina A. S. inkriminuojamo BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir juo labiau nesudaro pagrindo išvadai, kad jis turi iš Lietuvos kariuomenės tikėtinai dingusių granatų.

5.13. Apeliantai nesutinka ir su A. S. paskirta bausme bei jos skyrimo motyvais. Apeliantų teigimu, teismas A. S. skirdamas griežtesnę laisvės atėmimo bausmę nei M. B., pažeidė lygiateisiškumo principą ir A. S. diskriminavo. Anot jų, A. S. galimai padaryta veika nebuvo pavojingesnė nei M. B.. Byloje nėra duomenų, kad sprogmuo galimai buvo laikomas taip, kad galėjo sukelti labai sunkias pasekmes. Apeliantų vertinimu, sprogmens susprogdinimas laikytinas kur kas pavojingesniu veiksmu nei jo laikymas ar įgijimas, ypač turint omenyje, kad įvykių metu sprogimu buvo padaryta žala. Todėl A. S. paskirta bausmė turėjo būti kur kas švelnesnė nei paskirtoji M. B.. Apibendrindami apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, A. S. skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė teisingumo ir objektyvumo principų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti M. B. apeliacinį skundą. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. B. ir nuteistojo A. S. bei jo gynėjo advokato A. Kazakevičiaus apeliaciniai skundai atmestini.

7. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji disponavo puolamąja rankine granata ,,OffHGr85“, o ne jų nurodomu petardų „Dum Bum“ junginiu, nuteistųjų M. B. ir A. S. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas jiems paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas pripažindamas A. S. ir M. B. kaltais pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, vadovavosi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jų kaltę pagrindžiančių) išsamia bei nešališka analize, laikėsi jau minėtų teismų praktikoje akcentuojamų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

12. Pirmiausia, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog 2018 m. gruodžio 7 d. apie 22.40 val., į (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės vidų buvo įmestas ne žiebtuvėliu „Zippo“ pridegtas petardų „Dum Bum“ junginys, kaip teigia gynyba, o kaltinime inkriminuojamo modelio kovinė granata.

13. Pirmiausia, tokią išvadą lemia byloje esantys mobiliuoju telefonu nufilmuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip M. B. į minėtą pavėsinę įmeta objektą, kuris netrukus sprogsta (dėl to byloje ginčo nėra). Pavyzdžiui, kompaktiniame diske pavadinimu „2019-06-21 Apžiūros protokolas I“ esančiame vaizdo įraše „video-156075284“ užfiksuota, kaip vaikinas, stovėdamas prie pastato praviromis durimis, pasilenkęs rankomis krapšto tam tikrą objektą. Šio vaizdo įrašo 5 sek. pasigirsta specifinis garsas (girdimo garso aplinkybės neginčija ir M. B., tačiau teigia, kad šį garsą sukėlė panaudotas žiebtuvėlis), po kurio, atsitiesęs ir žodžiais paragintas kitų vyriškų balsų, minėtas vaikinas į pastato vidų įmeta objektą ir pradeda bėgti nuo pastato įėjimo, kol paslydęs ant sniego pargriūva. Vaizdo įrašo 12 sek. pastato viduje matomas šviesos pliūpsnis bei pasigirsta sprogimo garsas, po kurio seka ir dūžtančių stiklų garsas (minėto vaizdo įrašo apžiūros protokolas – t. 3, b. l. 85–92). Pažymėtina, jog minėtame vaizdo įraše asmens rankose nematyti nei žiebtuvėlio, kuriuo, M. B. teigimu, buvo pridegta įvykių metu neva panaudota pirotechninė priemonė „Dum Bum“, nei tuo labiau kibirkšties (liepsnos), kurią žiebtuvėlis, jei išties būtų panaudotas, turėjo įžiebti. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota kaip tyrimo metu atliekant eksperimentą buvo susproginta rankinė kovinė granata. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šio eksperimento metu darytuose vaizdo įrašuose yra girdimas ir specifinis garsas, kurį sukelia granatos kaiščio (žiedo) ištraukimas, prieš ją išmetant (žr. kompaktiniuose diskuose „2019-08-30 Eksperimento video I d.“ ir „2019-08-30 Eksperimento video II d.“ esančius vaizdo įrašus). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, eksperimento vaizdo įrašuose girdimas garsas yra panašus ir į vaizdo įraše „video-156075284“ užfiksuotą garsą, kuris pasigirsta prieš pat M. B. į pavėsinę įmetant sprogstamąjį objektą.

14. 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3404)-IS1–3946, kurią surašė sprogmenų techninių ir balistinių tyrimų specialistų kvalifikaciją turintys V. B. ir E. J., nurodyta, kad vaizdo įraše „video-156075284“ užfiksuotas asmuo neidentifikuotu objektu atlieka manipuliacijas, būdingas rankinės granatos susprogdinimui. Iš vaizdo įrašo panašu, kad atlenkiami granatos sprogdiklio kaiščio-saugiklio ūseliai, ištraukiamas kaištis-saugiklis su žiedu ir objektas įmetamas į patalpą, kurioje po apie 4,4 sekundės po objekto išmetimo iš rankos įvyksta sprogimas, kurio vizualinis efektas artimas puolamosios rankinės granatos sprogimui (t. 2, b. l. 150–151). Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. B. nurodė labai abejojantis versija, kad minėtame vaizdo įraše matomoje pavėsinėje galėjo būti panaudotos į gniutulą plastikine izoliacija susuktos petardos „Dum Bum“. Anot eksperto, kelių tokio pobūdžio petardų sprogimas vienu metu sunkiai įmanomas: sprogus vienai petardai, kitos būtų ištaškytos ir sprogimas neįvyktų; labai sudėtinga suderinti, kad visos petardos sprogtų tuo pačiu metu. V. B. teigimu, vaizdo įraše matomas sprogimas yra ne minimų pirotechnikos priemonių sprogimas, nes būtų matomi trys vienas paskui kitą einantys sprogimai, o ne vienas galingas sprogimas (t. 8, b. l. 142). Taigi specialių žinių turintys asmenys vaizdo įraše užfiksuotus M. B. veiksmus, atliktus iki objektą įmetant į pastato vidų, įvertino kaip panašius į tuos, kurie atliekami sprogdinant rankinę granatą, o ekspertas V. B. iš esmės eliminavo galimybę, jog įvykių metu galėjo būti panaudotas petardų „Dum Bum“ junginys.

15. Aplinkybę, jog įvykių metu buvo susprogdintas sprogmuo, o ne pirotechninė priemonė „Dum Bum“, patvirtina ir byloje užfiksuoti nuteistojo A. S. pokalbiai su D. U. „Facebook Messenger“ platformoje (t. 3, b. l. 76–83). Nors A. S. ir jo gynėjo teigimu, neaišku, kada šie pokalbiai įvyko ir ar jie apskritai susiję su granatomis, tokius teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtuose pokalbiuose A. S. ir D. U. aptaria būtent 2018 m. gruodžio 7 d. įvykius ir jų metu panaudotą sprogmenį. Pirmiausia, pažymėtina, jog šie pokalbiai vyko jau po aptariamų įvykių – 2019 m. pavasarį. Antai, D. U. minėtus pokalbius tyrimo pareigūnui pateikė 2019 metais, todėl nuotraukose, kuriose šie pokalbiai užfiksuoti, matyti tik mėnuo, diena ir valanda, kada jie įvyko. Metų žymės „Facebook Messenger“ platforma nerodo, nes šie pokalbiai įvyko einamaisiais, t. y. 2019, o ne ankstesniais metais. Iš pokalbių turinio matyti, kad A. S. su D. U. bendravo apie tai, kokios pasekmės jų lauktų, jei paaiškėtų apie „gronkes“; kad yra vaizdo įrašai; jog visi lėktų į „pravienus“; kad A. S. „gronkes“ yra paslėpęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti asmenys kalbėjo būtent apie 2018 m. gruodžio 7 d. įvykius prie (duomenys neskelbtini) priklausančios pavėsinės, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose ir kurių metu buvo panaudota kovinė granata, nes nei už disponavimą pirotechninėmis priemonėmis „Dum Bum“, nei už disponavimą automobilių pakabos dalimis, dažnai vadinamomis „granatomis“, kurias A. S. įvardijo kaip „gronkes“, nekyla grėsmė patekti į įkalinimo įstaigą („pravienus“), nei juo labiau yra poreikis jas slėpti, apie ką susirašinėjimo metu aiškiai nurodė A. S..

16. Taigi išvadą, jog 2018 m. gruodžio 7 d. į (duomenys neskelbtini) priklausančią pavėsinę buvo įmesta kovinė granata, patvirtina iš skirtingų šaltinių gauti objektyvūs duomenys, paneigiantys versiją apie galimai M. B. panaudotą pirotechnikos priemonę „Dum Bum“. Atitinkamai minėti duomenys paneigia ir teiginius, kad byloje netinkamai įvertinti liudytojų P. P. ir V. L. parodymai. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje itin išsamiai išanalizavo šių asmenų parodymus ir nurodė priežastis kodėl jais nesivadovauja, o turint omenyje, kad pastarieji taip pat tvirtino, jog įvykių metu M. B. panaudojo petardą „Dum Bum“, akivaizdu, jog toks jų parodymų vertinimas yra teisingas ir pagrįstas.

17. Minėtuose vaizdo įrašuose, susirašinėjime tarp A. S. ir D. U., specialisto išvadoje bei eksperto paaiškinimuose teisiamajame posėdyje užfiksuoti duomenys jungiasi į nuoseklią ir logišką grandinę su kitais byloje esančiais duomenimis bei leidžia daryti ir išvadą, jog įvykių metu M. B. panaudojo A. S. jam perduotą būtent puolamąją rankinę granatą ,,OffHGr85“. Be to, vadovaujantis byloje surinktų duomenų visuma, negalima sutikti ir su gynybos teiginiu, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas tendencingai, t. y. neva prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio, iš anksto) preziumuojant, jog būtent A. S. pagrobė to paties tipo granatas iš Lietuvos Respublikos kariuomenės, nes atlikto tyrimo genezė (raida) rodo kitaip. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo eigoje, atliekant skirtingus procesinius veiksmus, nuosekliai buvo gaunama vis daugiau duomenų, kurių visuma (o ne granatų dingimo iš Lietuvos Respublikos kariuomenės faktas) sudarė pagrindą konstatuoti, jog įvykių metu buvo panaudota būtent granata ,,OffHGr85“.

18. Tai, kad 2018 m. pabaigoje A. S. disponavo granata ,,OffHGr85“, patvirtina liudytojo R. T. parodymai ir faktas, jog jis atpažino šio modelio granatą, kaip tą, kurią matė nuteistojo A. S. rankose. Gynyba ginčija šio liudytojo parodymų patikimumą dėl jo asocialaus gyvenimo būdo ir alkoholio vartojimo, tačiau toks šio asmens ir buvusio kariškio parodymų vertinimas apie ginčijamas aplinkybes yra subjektyvus ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad dar kitame ikiteisminiame tyrime 2019 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas R. T. teigė, kad 2018 m. pabaigoje, žiemą, pas jį buvo atvykęs A. S. ir rodė granatą (t. 3, b. l. 179–180). R. T. teisiamajame posėdyje nurodė atsimenantis apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes tuo metu buvo ilgą laiką nevartojęs alkoholio; be to, teisiamajame posėdyje R. T. vėlgi nurodė, kad vienąkart A. S. jam rodė daiktą, panašų į granatą (t. 8, b. l. 129). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jau nagrinėjamoje byloje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. R. T. nurodė, kad 2018 m. žiemą A. S. jam rodė granatą, kuri buvo ovalios formos, lygi, tokio tipo puolamąsias granatas jis žino iš armijos laikų bei, kad jos pavyzdį galėtų atpažinti. Šios apklausos protokolą R. T. pasirašė ir raštiškai patvirtino, kad yra blaivus (t. 2, b. l. 31–32). Tą pačią dieną R. T. parodžius skirtingų granatų nuotraukas, pastarasis atpažino būtent „OffHGr 85“ modelio granatą (t. 2, b. l. 126–136). Įvertinusi tokius R. T. parodymus, granatos atpažinimą ir šių procesinių veiksmų atlikimo aplinkybes (pvz., kad pas tyrimo teisėją kitoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje jis apklaustas būdamas blaivus, kad jis buvęs kariškis ir pan.), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio asmens parodymais apie A. S. rankose 2018 m. pabaigoje matytą granatą „OffHGr85“. Apie tai, kad R. T. pasakojo apie pas A. S. matytą tikrą granatą, parodė ir liudytojo sūnus A. T. (t. 8, b. l. 130; t. 2, b. l. 36–38).

19. Po R. T. parodymų ir granatos atpažinimo buvo atlikti kiti šioje byloje svarbūs tyrimo veiksmai: 2019 m. rugpjūčio 30 d. eksperimentas bei 2019 m. rugsėjo 5 d. papildoma įvykio vietos apžiūra. Praėjus dviem savaitėms nuo to, kai R. T. atpažino „OffHGr 85“ modelio granatą, nuspręsta užfiksuoti tokios granatos sprogimo pėdsakus, sukeliamus pažeidimus, nustatyti po jos sprogimo aplinkoje aptinkamus objektus ir juos paimti tyrimui (t. 3, b. l. 49–73). Taigi, skirtingai nei teigia A. S. ir jo gynėjas, tyrimo metu egzistavo objektyvus pagrindas atlikti eksperimentą – tai nuspręsta padaryti po to, kai buvo gauti minėti duomenys apie galimai A. S. disponuotos granatos modelį. Pažymėtina, jog eksperimento metu ši granata buvo susprogdinta mediniame aptvare, siekiant užfiksuoti granatos sprogimo padarytus aptvaro pažeidimus ir nustatyti kokios nuolaužos įstrigs jo vidinėse sienose bei pan. (detaliau žr. fotolentelėje; t. 3, b. l. 52–73). Atlikus šį eksperimentą, kurio metu užfiksuotas susprogdintos granatos nuolaužų, įstrigusių vidinėse aptvaro sienose, pobūdis, tyrimo metu buvo nutarta ketvirtą kartą apžiūrėti (duomenys neskelbtini) pavėsinę, siekiant nustatyti ar joje neliko panašių nuolaužų (fragmentų). Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pavėsinę, šio pastato viduje, skirtingose vietose, buvo rasti medyje įstrigę objektai (nuolaužos), kurie paimti bei supakuoti (t. 1, b. l. 116–149). Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tyrimo aplinkybes, akivaizdu, kad gynybos ginčijami eksperimento bei 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomos įvykio vietos apžiūros veiksmai buvo atlikti teisėtai ir tikslingai, o papildomos apžiūros metu rasti fragmentai (nuolaužos) iki tol nebuvo rasti (nustatyti) ne dėl galimo vėlesnio poveikio įvykio vietai, bet dėl to, kad tyrimo pareigūnams tik po atlikto eksperimento paaiškėjo kokius pėdsakus gali palikti susprogdinta granata „OffHGr85“ ir kokių pėdsakų tikslinga ieškoti jau ne kartą apžiūrėtoje įvykio vietoje.

20. 2019 m. rugsėjo 11 d. specialistui buvo duota užduotis atlikti objektų – eksperimento ir papildomos (duomenys neskelbtini) pavėsinės apžiūros metu surinktų fragmentų bei rankinės granatos „OffHGr85“ – tyrimą (t. 2, b. l. 159–162). Atlikus minėtą tyrimą, 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-942 (8.1) buvo konstatuota, jog iš įvykio vietos paimtų ir tirti pateiktų plastiko fragmentų morfologiniai požymiai sutampa su eksperimento metu susprogdintos „OffHGr85“ granatos korpuso fragmentais, kas leidžia teigti, kad įvykio vietoje paimti ir tirti pateikti plastiko fragmentai yra tikėtina pramoninės gamybos „OffHGr85“ modelio puolamosios rankinės granatos korpuso fragmentai. Be to, specialistai konstatavo, kad tiek eksperimentinio sprogdinimo metu iš granatos korpuso susiformavę plastiko fragmentai, tiek įvykio vietoje rasti plastiko fragmentai yra dviejų rūšių – žalsvos spalvos ir bespalviai skaidrūs, su tamsiai pilkos spalvos apnašomis bei terminio ir trupamojo poveikio požymiais, būdingais tokių sprogstamųjų medžiagų sprogimo formuojamiems požymiams. Išvadoje taip pat konstatuota, kad tirti pateikta „OffHGr85“ modelio rankinė granata yra karinės paskirties sprogmuo, skirtas priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui/naikinimui artimoje kovoje atvirose vietovėse ar patalpose. Šio modelio granatos korpusas ir kai kurios dalys yra pagamintos iš įvairių plastikų rūšių, dėl ko sprogimo metu nesuformuojami kaunamąjį poveikį turintys fragmentai, o taikinys žalojamas/naikinamas dėl sprogimo smūginės/terminės bangos poveikio. Granatoje yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos; sprogdiklio uždelsimas nuo aktyvavimo momento (ištraukus kaištį-saugiklį po svirties paleidimo, tai yra po objekto išmetimo iš rankos) – apie 4,0 sek. (priklausomai nuo supančios aplinkos temperatūros galima +1,0–0,5 sek. paklaida) (t. 2, b. l. 173–179).

21. Gynyba akcentuoja, kad specialistai negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog pavėsinėje rasti ir tirti pateikti plastikos fragmentai yra būtent minėtos granatos korpuso fragmentai, nes ant fragmentų neaptikti minėto modelio granatose naudojamos sprogstamosios medžiagos pėdsakai, taip pat objekto kategoriškam identifikavimui nepakankamas įvykio vietoje aptiktų fragmentų kiekis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtiną specialistų išvadą apie įvykio vietoje panaudotą granatą „OffHGr85“, patvirtina tiek 2020 m. balandžio 10 d. išvadoje nurodyti kiti tyrimo metu nustatyti požymiai, tiek kiti byloje esantys duomenys.

22. Antai, iš 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) pavėsinėje 2019 m. rugsėjo 5 d. rasti plastiko fragmentai pagal spalvą ir pobūdį atitiko tuos, kurie rasti po to, kai eksperimento metu buvo susprogdinta granata „OffHGr85“ (minėta granata yra žalsvos spalvos, o tokio atspalvio plastiko fragmentų rasta abiem atvejais; t. 2, b. l. 176–178). 2020 m. balandžio 10 d. išvadoje konstatuota ir tai, kad „OffHGr85“ modelio granatos sprogdiklio uždelsimas nuo aktyvavimo momento (ištraukus kaištį-saugiklį po svirties paleidimo, t. y. po objekto išmetimo iš rankos) yra lygus apie 4,0 sek. (priklausomai nuo supančios aplinkos temperatūros galima +1,0–0,5 sek. paklaida), o, peržiūrėję vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip M. B. į pavėsinę įmeta sprogmenį, tie patys specialistai dar 2019 m. rugpjūčio 9 d. išvadoje nurodė, kad sprogimas įvyko praėjus apie 4,4 sek. po objekto išmetimo iš rankos (t. 2, b. l. 150–151, 178). Nors tyrimą atlikę specialių žinių turintys asmenys pažymėjo, kad jų išvada yra tikėtino pobūdžio, nes dėl nenustatytų priežasčių ant fragmentų neaptikti minėto modelio granatose naudojamos sprogstamosios medžiagos pėdsakai, teisiamajame posėdyje ekspertas V. B., be kita ko, paaiškino, kodėl atliekant eksperimentą, kurio metu susprogdinta granata „OffHGr85“, ir įvykio vietoje nebuvo rasti sprogstamųjų medžiagų pėdsakai. Anot eksperto, šių pėdsakų greičiausiai neaptikta, nes sprogmuo kokybiškai sudetonavo. Be to, ekspertas posėdyje pažymėjo, kad jiems tirti pateiktuose medienos fragmentuose nustatyti medienos pažeidimo požymiai būdingi sprogstant didelės sprogstamosios galios medžiagai, kad civilinės paskirties pirotechnika gaminama iš popieriaus, kuri neturi jokios puolamosios galios, taigi pažeidimai, rasti medienos fragmentuose, negalėjo atsirasti dėl pirotechninio įrenginio susprogdinimo; petardos negalėjo palikti tokių požymių medienoje ir kt. (t. 8, b. l. 142).

23. Taigi aptartų bylos duomenų analizė rodo, jog tiek įvykio vietoje (pavėsinėje), tiek po eksperimento, kurio metu susprogdinta granata „OffHGr85“, buvo rasti tokios pat spalvos ir pobūdžio plastiko fragmentai, ir nei vienu iš minėtų atvejų aplinkoje nebuvo rasti sprogstamųjų medžiagų požymiai. Kitaip tariant, akivaizdu, kad pavėsinėje susprogdinto sprogmens poveikis aplinkai pagal savo požymius buvo iš esmės toks pat, kaip ir eksperimento metu susprogdinus granatą „OffHGr85“. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas M. B. į pavėsinę įmesto sprogmens uždelsimo laikas atitinka granatai „OffHGr85“ būdingą uždelsimo laiką, o pavėsinėje nustatyti medienos pažeidimų požymiai eksperto įvardinti kaip būdingi sprogstant didelės sprogstamosios galios medžiagai, o tokios medžiagos yra ir granatos „OffHGr85“ sudėtyje. Šie atitikimai, turint omenyje ir jau aptartus nuteistojo A. S. pokalbius su D. U. apie „gronkes“, R. T. pas A. S. matytos granatos „OffHGr85“ atpažinimo faktą, vaizdo įraše užfiksuotą, ištraukiamam granatos žiedui būdingą, garsą bei kitus jau aptartus objektyvius duomenis, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti jokių abejonių nekeliančią išvadą, jog A. S. neteisėtai disponavo granata „OffHGr85“ – pramoninės gamybos, karinės paskirties, draudžiamu civilinėje apyvartoje sprogmeniu, skirtu priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui (naikinimui), kurio sudėtyje, kaip nurodyta 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje, yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurią vėliau perdavė M. B., o pastarasis ją įmetė į (duomenys neskelbtini) pavėsinę.

24. Taigi vien jau aptarti duomenys laikytini pakankamais bei sudarančiais nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę išvadai dėl A. S. ir M. B. kaltės padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tokį teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą formuoja ir nuteistųjų bei jų gynėjų ginčijami liudytojų D. U. ir A. J. parodymai, kurie ne tik laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, tačiau ir atitinka šiame teismo procesiniame sprendime jau aptartus objektyvius duomenis bei juos papildo.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo D. U. parodymų, patikimumu, nes jie atitinka šiame sprendime jau aptartus objektyvius duomenis. (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnaujantis D. U. proceso metu nuosekliai teigė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. atvažiavus prie namelio, A. S. iš kišenės išsitraukė kovinio puolamojo tipo granatą ir, pasvarstęs ar ją sprogdins pats ar ne, perdavė ją M. B., o pastarasis įmetė granatą į namelį, po ko, jo viduje įvyko sprogimas. D. U. teigė girdėjęs ištraukiamo granatos žiedo garsą ir matęs kaip bėgdamas nuo namelio M. B. griuvo. Pasak liudytojo, visa tai jis nufilmavo telefonu, o juo užfiksuotame vaizdo įraše girdimas ir ištraukiamo žiedo garsas. Liudytojas nurodė ir tai, kad su A. S. susirašinėjo apie „gronkes“ ir jie turėjo omenyje granatas (t. 8, b. l. 131–132; t. 1, b. l. 172–175). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose esminėse dalyse D. U. parodymai nekito, o skunduose įvardijami jo parodymų neatitikimai nelaikytini esminiais. D. U. parodymai atitinka ir paties liudytojo tyrimo pareigūnams pateiktame vaizdo įraše „video-156075284“ užfiksuotus vaizdus, kaip M. B. meta sprogmenį, o vėliau bėgdamas nugriūva; be to, įraše iš tiesų girdimas specifinis garsas, atitinkantis granatos žiedo ištraukimo garsą. D. U. parodymai atitinka ir specialisto išvadas, kurios, kartu su kitais duomenimis, byloja apie tai, kad įvykių metu buvo panaudota puolamojo tipo kovinė granata bei patvirtina R. T. nurodytas aplinkybes apie A. S. 2018 m. pabaigoje turėtą kovinę granatą.

26. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo teigimu, prie nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos nepagrįstai neprijungė ir neištyrė kitame tyrime surašyto D. U. apklausos protokolo, kurio turinys neva leidžia daryti išvadą, jog jis, duodamas parodymus prieš A. S., jam kerštavo. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos gynybos argumentus, teisiamajame posėdyje dar kartą apklausė D. U. ir taip sudarė netgi palankesnes galimybes gintis bei įtikinti teismą savo argumentų pagrįstumu, užduodant visus pageidaujamus klausimus D. U. apie gynybos akcentuojamą ankstesnę šio liudytojo apklausą (t. 8, b. l. 183–184). Be to, minėti D. U. parodymai apie jo ir A. S. santykius yra užfiksuoti kitose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose, o šie yra prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos (t. 6, b. l. 103–104, 138–139). Turėdama omenyje tai, kad D. U. parodymai atitinka ir logiškai papildo kitus šiame teismo sprendime aptartus objektyvius duomenis, teisėjų kolegija laiko, jog, nepriklausomai nuo A. S. ir D. U. santykių pobūdžio, šie parodymai gali būti vertinami kaip patikimi ir jais gali būti grindžiama nuteistųjų kaltė padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

27. Iš esmės taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina ir liudytojos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnaujančios A. J. parodymus. Apeliantai teigia, jog A. J. įvykio nematė ir nurodė tik tai, ką jai papasakojo bei parodė D. U., o A. S. ir jo gynėjas pažymi, kad šiai liudytojai D. U. galimai parodė visai kitą vaizdo įrašą, nes A. J. pasakojimas neatitinka aktualaus vaizdo įrašo turinio. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka bei A. J. parodymus laiko netiesioginiais nuteistųjų kaltės įrodymais. Pirmiausia, nesutiktina su pozicija, jog D. U. 2019 m. vasario mėnesį A. J. parodė kitą įrašą, nes vertinant liudytojos parodymų visumą, akivaizdu, jog ji kalba apie vieną ir tą patį vaizdo įrašą. Dar ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 14 d. apklausta A. J. teigė D. U. parodytame vaizdo įraše mačiusi kaip asmuo kažką įmeta į apleistą ir apgriuvusį (duomenys neskelbtini) plytų pastatą be langų, po ko pasigirdo į granatos sprogimą panašus garsas. Anot liudytojos, asmuo, kuris kažką įmetė į pastatą, iki sprogimo traukėsi bėgte, o po kelių akimirkų paslydo ir pargriuvo. Vaizdo įraše matyta aplinka, A. J. teigimu, buvo miškinga, aplinkui buvo daug sniego, pastatas buvo apšviestas automobilio šviesa, buvo tamsus paros metas. Apklausos metu liudytoja pažymėjo ir tai, kad vaizdo įrašą matė tik vienąkart bei detaliai visų smulkmenų neatsimena (t. 1, b. l. 166–168). Tokius parodymus liudytoja iš esmės patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 8, b. l. 56). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visapusiška A. J. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip M. B. į pavėsinę įmetė granatą – minėtame vaizdo įraše „video-156075284“ užfiksuotos pavėsinės sienos išties yra (duomenys neskelbtini); iš filmavimo kampo nesimato pastato langų; liudytoja parodė apie daiktą metusio asmens griuvimą, o jos įvardinta sprogimo vietos aplinka visiškai atitinka aktualiame įvykio vaizdo įraše užfiksuotą aplinką. Taigi, turint omenyje, kad liudytoja minėtą vaizdo įrašą matė tik kartą bei faktą, kad ji apklausta praėjus bent keliems mėnesiams nuo to, kai jai jis buvo parodytas, tam tikri jos parodymų neatitikimai vaizdo įrašo turiniui nepaneigia jų patikimumo ir galimybės jais vadovautis sprendžiant A. S. ir M. B. kaltės klausimą.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog liudytojų (D. U., A. J. ir R. T.) parodymai atitinka kitus byloje esančius objektyvius duomenis (specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros, eksperimento ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokolai, vaizdo ir garso įrašai ir pan.), ir visi šie duomenys jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog A. S. ir M. B. skundžiamame nuosprendyje ir šio teismo sprendimo 1–2 pastraipose nurodytomis aplinkybėmis disponavo puolamąja rankine granata ,,OffHGr85“.

29. Tokios išvados kontekste teisėjų kolegija neįžvelgia būtinybės atskirai pasisakyti dėl argumentų, susijusių su liudytojų T. Č. ir E. P. parodymų vertinimu, nes jie neturi jokios įtakos aptartai įrodymų grandinei. Visgi, turėdama omenyje kariškių T. Č. ir E. P. parodymų turinį, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje esantys teiginiai, jog nuteistieji disponavo ne bet kokiomis granatomis ,,OffHGr85“, o granatomis, kurios buvo pagrobtos iš Lietuvos Respublikos kariuomenės (žr. skundžiamo nuosprendžio 33, 38 l.), yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad A. S., o vėliau ir M. B., neteisėtai disponavo iš Lietuvos Respublikos kariuomenės pagrobta granata ,,OffHGr85“, taigi tokių nei tiesioginių, nei netiesioginių teiginių nurodymas nuosprendyje negalimas.

30. Kaip jau minėta, 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad byloje inkriminuojamo ,,OffHGr85“ modelio granata yra karinės paskirties (draudžiamas civilinėje apyvartoje) sprogmuo, skirtas priešininko gyvosios jėgos ir objektų žalojimui/naikinimui artimoje kovoje atvirose vietovėse ar patalpose, kad šio modelio granatoje yra apie 50 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos (t. 2, b. l. 173–179). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta atsakomybė už disponavimą dideles sprogstamosios galios sprogmenimis.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

31. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

32. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės dydžio ir rūšies. A. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. nepagrįstai paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė nei M. B., kuris veikė daug pavojingiau. Anot apeliantų, teismas, skirdamas A. S. realią laisvės atėmimo bausmę apskritai nesilaikė teisingumo ir objektyvumo principų. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistiesiems A. S. ir M. B. nepaskyrė bausmių, kurios būtų aiškiai per griežtos, neteisingos ir nepakankamai individualizuotos.

33. Pažymėtina, jog abu nuteistieji šioje byloje padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu didelės sprogstamosios galios sprogmeniu, ir šį nusikaltimą įvykdė būdami profesinės karo tarnybos kariais. Apygardos teismas nenustatė nei A. S. ir M. B. atsakomybę sunkinančių, nei jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

34. Iš nuteistąjį M. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 160), tačiau baudžiamojo persekiojimo patirtis jam buvo žinoma ir bent jau kurį laiką turėjo auklėjamąjį poveikį (M. B. atžvilgiu praeityje buvo vykdomi baudžiamieji procesai dėl nusikalstamų veikų, kurias jis padarė būdamas nepilnametis, tačiau šie procesai buvo nutraukti ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas (t. 6, b. l. 163–166, 168–171)). Bylos duomenimis, M. B. 7 kartus baustas administracine tvarka – tarp padarytų pažeidimų dominuoja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai, taip pat nustatytas ir viešosios rimties trikdymo atvejis (t. 6, b. l. 153–159). M. B. yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę bei augina mažametį (duomenys neskelbtini), tarnauja Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Bylos duomenimis, nuteistasis atlygino civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savo veiksmais padarytą žalą dėl išdaužtų langų (t. 9, b. l. 26-27). Minėtų charakterizuojančių duomenų kontekste bei sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos bausmės ypatingą reikšmę turi faktas, kad M. B. kovinę granatą lengvabūdiškai ir neatsakingai panaudojo būdamas karys profesionalas, taigi aiškiai suprasdamas tokio sprogmens pavojingumą, draudimą disponuoti tokiais sprogmenimis ir galimybę tokius sprogmenis naudoti tik karybos tikslais. Jis aiškiai suvokė tokio sprogmens panaudojimo neteisėtumą ir pavojingumą, tačiau, nepaisant to, pasielgė visiškai priešingai – ne tik nesudrausmino granatą jam perdavusio A. S., bet pats metė granatą į pavėsinę aiškiai suvokdamas, kad tai gali sukelti žalą pastatui ir aplinkiniams, nes pats skubėjo pasitraukti kuo toliau nuo numesto sprogmens. Tokių aplinkybių ir ypač nuteistojo pareigų kariuomenėje kontekste teismas negali vertinti nuteistojo elgesio vien tik kaip neatsakingos išdaigos, todėl nuteistajam paskirta sankcijoje numatytam minimumui, t. y. ketveriems metams, artima – ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai neteisinga. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje atsakingai pasvėrė M. B. paskirtą bausmę BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų kontekste ir, pasinaudodamas savo diskrecine teise, nusprendė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, pritaikydamas nuosprendžio priėmimo metu galiojusį palankesnį baudžiamąjį įstatymą, suteikiantį galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir sunkų tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, teismas iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirdamas realiai atlikti 8 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai minimalus pagal įstatymą leidžiamas realiai atliktinos bausmės dydis yra lygus 6 mėnesiams (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia redakciją už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas apskritai nebuvo galimas). Taigi akivaizdu, jog M. B. nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės trukmė yra rimtai pasverta ir nėra aiškiai neteisinga.

35. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė griežtesnę bausmę, tačiau tokį sprendimą aiškiai pagrindžia A. S. asmenybę kur kas labiau neigiamai charakterizuojantys bylos duomenys. Nuteistasis A. S. anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 129–131), tačiau dar iki byloje nagrinėjamų įvykių buvo padaręs nusikaltimą. 2019 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu nuteistasis A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis). Šis ikiteisminis tyrimas buvo susijęs su 2018 m. rugsėjo 23 d., t. y. likus keliems mėnesiams iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, įvykdyta vagyste, dėl kurios padarymo A. S. savo kaltę pripažino (t. 6, b. l. 132–135). Pažymėtina ir tai, kad A. S. yra 22 kartus baustas administracine tvarka. Nors tarp padarytų pažeidimų dominuoja KET pažeidimai, tačiau duomenys apie padarytus nusižengimus rodo, jog nuteistasis A. S., net ir būdamas kariškiu, dažnai sąmoningai ir grubiai ignoravo teisės normas ir elgėsi amoraliai. Jis, be kita ko, baustas už nusižengimus, kurie susiję su nepagarba kitų institucijų darbui, bendrojo pagalbos centro veiklos trikdymu, kito karinę tarnybą atliekančio asmens įžeidimu ir žeminimu jo atžvilgiu vartojant necenzūrinius žodžius, už vagystę, kelis kartus už tą patį ir pasikartojantį neteisėtą elgesį (t. 6, b. l. 78–128). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. už administracinius nusižengimus taikytos poveikio priemonės neturėjo jokio poveikio, nes 21 administracinis nusižengimas buvo padarytas per kiek ilgesnį nei 1 metų laikotarpį (t. 6, b. l. 78–96). Kaip jau minėta, A. S., kaip ir M. B. inkriminuojamos veikos padarymo metu tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Teismas jau pasisakė dėl didesnio veiksmų pavojingumo, kai didelės galios sprogstamosios galios sprogmeniu – kovine granata neteisėtai ir neatsakingai disponuoja ne bet koks asmuo, o savo veiksmų pavojingumą aiškiai suvokiantis kariškis. Visų šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistajam A. S. paskiriant griežtesnę bausmę nei M. B..

36. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje A. S. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažiau pavojinga nei M. B.. Priešingai, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyką – granatą „OffHGr85“ – įgijo bei tam tikrą laiką iki jos perdavimo M. B. laikė būtent A. S., kuris visiškai pritarė M. B. veiksmams ir juos filmavo. Taigi be A. S. veiksmų ir indėlio, nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos apskritai nebūtų įvykdytos. Dėl šios priežasties, turint omenyje ir aiškiai labiau neigiamai charakterizuojamą nuteistojo A. S. asmenybę, jam paskirta griežtesnė, tačiau visgi artima sankcijoje numatytam minimumui laisvės atėmimo bausmė, atitinka šio asmens ir jo veikos pavojingumą bei yra teisinga. Kadangi A. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, jo, kaip ir M. B. atžvilgiu, nesant jokio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo iš dalies atidėtas. Kaip jau minėta, šioje byloje teismas pasinaudojo diskrecine teise ir nusprendė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, pritaikydamas nuosprendžio priėmimo metu galiojusį palankesnį baudžiamąjį įstatymą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, teismas negali atidėti visos paskirtos bausmės vykdymo, kaip to prašo apeliantai, nes visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas galimas tik asmeniui, nuteistam už padarytus neatsargius nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, jei jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus dydžius. Asmeniui nuteistam už sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo metu, t. y. priešingai nei veikos padarymo metu, galimas tik esant kitoms BK 75 straipsnyje 3 dalyje numatytoms sąlygoms, ir tik iš dalies atidedant ne mažesnę nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Turėdama omenyje visa tai, teisėjų kolegija laiko, kad tiek A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, tiek nustatyta realiai atliktina šios bausmės dalis yra teisingos ir proporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. bei nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Justas NamavičiusErnestas RimšelisLinas Šiukšta