- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-659-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05225-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl įpareigojimo grąžinti turtą, trečiasis asmuo S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą AB SEB banką, kaip neįvykdžiusį sutartyje 9.4. p. sąlygos, grąžinti pagal Kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) įkeistą jai priklausanti butą, esantį .(duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0051/15/00458, pradėtoje pagal 2015 m. balandžio 7 d. Šiaulių miesto 4-jo notaro biuro vykdomuosius įrašus Nr. .(duomenys neskelbtini), iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
5. Pažymėjo, jog dėl vienos iš sąlygų – tikėtino ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako, kadangi pagrįstumas bus nustatytas tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus.
6. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad prašymas apskritai nemotyvuotas. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas AB SEB bankas nori butą parduoti iš varžytynių. Atkreipė dėmesį į tai, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovei priklausantis butas bus parduotas, ieškovė turės teisę prašyti priteisti nuostolius iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė J. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Ieškovė nurodo, jog taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra sustabdyti varžytynių procesą, tokiu būdu apsaugant ieškovės turtą. Pažymi, jog nesustabdžius varžytynių ieškovės turtas bus parduotas už mažiausią kainą, dėl ko bus patirti nuostoliai.
7.2. Pažymi, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti ir dėl to, jog pardavus varžytynėse butą nebus galimybės jo grąžinti ieškovei, be to, ieškovės netenkina teismo nutartyje nurodyta galimybė prašyti priteisti ateityje nuostolius iš atsakovės, kadangi ieškinys ir teikiamas tikslu išvengti tolimesnio bylinėjimosi.
Atsiliepimas
8. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
8.1. Ieškovės ieškinio reikalavimas grąžinti jai butą yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi toks reikalavimas negali būti apskritai patenkintas. Pažymi, jog byloje nepateikti įrodymai apie ieškovės turto praradimą, o iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė nesutinka su įkeisto atsakovui turto pardavimu priverstine tvarka.
8.2. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų antrąjį ieškinio reikalavimą – išreikalauti iš atsakovo dokumentus dėl buto negrąžinimo – toks reikalavimas galėtų būti įvykdytas ir pardavus butą iš varžytynių. Be to, ieškovė nedetalizuoja reikalavimo, todėl nėra aišku, kokius dokumentus ieškovė turi omeny.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog įkeistas turtas bus parduotas už mažiausią kainą, kadangi iš antstolės pranešimo matyti, jog turto vertė bus nustatyta eksperto. Taigi ieškovės teisėms ir ineteresams užtikrinti antstolė skiria turto ekspertizę vertei nustatyti, todėl vykdomojoje byloje bus atliekami visi įstatyme numatyti veiksmai tam, kad būtų nustatyta reali turto vertė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-674/2014).
13. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis.
14. Spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjo, jog dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo teismas nepasisako; tai bus įvertinta išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Taigi, teismas apskritai nepasisakė dėl pirmosios sąlygos egzistavimo.
16. Tačiau, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas sprendė dėl antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios sąlygos egzistavimą, pažymėjo, jog prašymas apskritai nemotyvuotas, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas AB SEB bankas nori butą parduoti iš varžytynių.
17. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija aplinkybės, kad nėra pradėta priverstinė atsakovui įkeisto turto realizavimo procedūra, tačiau tokiu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog turtas bus parduotas už mažiausią kainą. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, antstolė ketina nustatyti turto vertę pavesti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertui, taigi, tikėtina, jog bus nustatyti reali turto vertė. Kita vertus, ieškovė, nesutikdama su antstolės veiksmais, o kartu ir su paskirtu ekspertu ar jo nustatyta turto verte, turi teisę ginčyti nustatytą turto vertę ar teikti skundą dėl antstolio veiksmų.
18. Be to, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Vien deklaratyvūs teiginiai apie neva turto pardavimą už mažiausią kainą ar galimus nuostolius dėl to, nesuteikia pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių
19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apskritai nemotyvuotas. Grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju įvykdymui ieškovė neįrodinėjo nei teikdama ieškinį, nei atskirąjį skundą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog neįrodyta antroji sąlyga, sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o, kaip buvo minėta, aukščiau nurodytoje teismų praktikoje, jeigu neegzistuoja bent viena sąlyga, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos (šios nutarties 12 punktas).
20. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
22. Atsakovo prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą nagrinėjamoje byloje nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.