Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Š., ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Julianus inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „PRO INVEST GROUP“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

36. Aptartos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos išrimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės.

37. Teismo vertinimu, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinis nesirūpino šeima, vartojo alkoholį, be to, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu (smurtavo prieš ieškovę). Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsakovo kaltės prezumpcijų. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

38. Ieškovė ieškiniu prašo palikti jai santuokinę pavardę „Š.“. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė.

39. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, tačiau tik tam sutuoktiniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo ir nesant nepilnamečių vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

40. Šalys turi nepilnametę dukrą D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę pasilikti santuokinę pavardę, todėl teismas jos reikalavimą tenkina.

Dėl tarpusavio išlaikymo

41. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

42. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

43. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnametės šalių dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina, Tarnyba tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, atsakovas taip pat nepateikė prieštaravimų. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. Š., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

44. Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio vaiko naudai priteisti 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, o tuo pačiu – ir prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų.

45. Teisės aktuose yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė kiekvienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (633,20 Eur atskaičius mokesčius). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 85,70 Eur) ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent po 275 Eur kiekvienam vaikui.

46. Ieškovės teigimu, augantiems vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 670 Eur (prie ieškinio pridėta poreikių lentelė). Ieškovė paaiškino, jog dukra lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, t. y. anglų kalbą, šokius, keramiką, šie užsiėmimai yra mokami. Taip pat dukra norėtų lankyti baseiną, tačiau dėl lėšų trūkumo to negali daryti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis (300 Eur) nežymiai viršija teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį dydį, be to, šalių dukra lanko papildomus užsiėmimus, kurie taip pat kainuoja, bei į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo dydžio, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybės prašomo išlaikymo teikti, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

47. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

48. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis).

49. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ieškovė paskirtinas vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

50. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

51. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės D. Š. naudai už 9 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (2022 m spalio 12 d.). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės reikalavimus.

52. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašomos išlaikymo įsiskolinimo sumos nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

53. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis, skaičiuojant po 300 Eur/mėn., nežymiai viršija ginčui aktualiu laikotarpiu buvusį orientacinį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija orientacinio dydžio, tėvai jo net neturi įrodinėti. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog dukra lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, kurie yra mokami. Taigi, ieškovei reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris neženkliai viršija orientacinį dydį, o atsakovui nepateikus įrodymų, jog jis vaikui išlaikymą teikė ir jį teikė reikiamo dydžio, toks ieškinio reikalavimas tenkintinas.

54. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 2 700 Eur (300 Eur x 9 mėn.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

56. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

57. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai turi įsipareigojimų šiems kreditoriams – UAB „SB Lizingas“ (2022 m. birželio 3 d. Vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „PRO INVEST GROUP“ (2022 m. vasario 21 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Julianus Inkaso“ ir VMI.

58. Ieškovė prašė prievoles kreditoriams UAB „SB Lizingas“ ir UAB „PRO INVEST GROUP“ pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, kadangi ji šiuos kreditus paėmė nepasitarusi su sutuoktiniu, tuo tarpu įsipareigojimus UAB „Julianus Inkaso“ ir VMI pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

59. Pažymėtina, kad ieškovė tinkamai pranešė kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimą ir byloje gautas VMI atsiliepimas, kuriame trečiasis asmuo nurodė, kad VMI neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo nurodytomis sąlygomis. Taip pat VMI pateikė duomenis, jog A. Š. biudžetui neskolinga, o V. Š. valstybės biudžetui skolingas 23 Eur (ATPK) baudą ir 18 Eur pagal vykdomuosius dokumentus.

60. Tretieji asmenys UAB „SB Lizingas“, UAB „PRO INVEST GROUP“ ir UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

62. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tretiesiems asmenims siekiant pripažinti, jog sudaryti vartojimo kreditai yra solidarioji sutuoktinių prievolė, jiems kiltų pareiga įrodyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos poreikių tenkinimui.

63. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėti vartojimo kreditai buvo sudarytas šeimos interesais. Pastebėtina, jog iš ieškovės pateiktų vartojimo kredito sutarčių matyti, jog jos sudarytos jau šalims gyvenant skyriumi. Tuo tarpu apie atsakovo prisiimtą prievolę UAB „Julianus Inkaso“ teismui duomenų apskritai nėra pateikta, kreditorius jokių įrodymų apie tai, jog prievolę būtų prisiėmę abu sutuoktiniai ar pan., taip pat neteikė.

64. Atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai neįrodinėjo, jog šalių prisiimti įsipareigojimai buvo sudaryti šeimos interesais, o prievolės turėtų būti pripažintos solidariomis, taip pat į tai, kad atsakovas V. Š. nepateikė prieštaravimų, o ieškovė nurodė apskritai neturinti informacijos apie paimtą kreditą iš UAB „Julianus inkaso“ ir kad kreditas paimtas tikrai ne šeimos poreikių tenkinimui, vertintina, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas ir prievolės UAB „SB Lizingas“ bei UAB „PRO INVEST GROUP“ pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o įsiskolinimai UAB „Julianus Inkaso“ ir VMI – asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

65. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

67. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog ieškovė automobiliui įsigyti paėmė asmeninį kreditą jau šalims gyvenant skyriumi, už jį moka įmokas, automobilis taip pat įgytas jau šalims gyvenant skyriumi (2022 m. vasario 2 d.), daro išvadą, jog automobilis priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui neišmokant kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

69. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-22-T-105-3874. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 558,40 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

70. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.

71. Už ieškinio reikalavimus iš viso mokėtinas bendras 242 Eur žyminis mokestis (100 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir susijusių klausimų išsprendimą (100 Eur x indeksavimo koeficientas kreipimosi į teismą metu 133,60 x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėmis); 81 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą 300 x 12 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms); 61 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (2 700 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms), taip pat patirta 24,40 Eur pašto išlaidų, t. y. bendrai valstybės naudai priteistina 266,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 558,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės A. Š. ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Š. palikti pavardę „Š.“, V. Š. – pavardę „Š.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (trys šimtai eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – ieškovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 700 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Po santuokos nutraukimo automobilį Mercedes-Benz A180 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, už prievolės kreditoriams UAB „SB Lizingas“ ir UAB „PRO INVEST GROUP“ vykdymą, atsakys asmeniškai A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, už prievolių UAB „Julianus Inkaso“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdymą, atsakys asmeniškai V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 558,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 266,40 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Regitra.