- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-1187-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00438-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Rubuliai“
- Atsakovas
- J. U.
- Trečiasis asmuo
- V. P., D. J., D. R., T. C., O. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Rubuliai“ ieškinį atsakovei J. U. dėl nuostolių ir teismo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys byloje V. P., D. J., D. R., T. C., O. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 14 266,34 EUR nuostolių atlyginimo sodininkų bendrijos „Rubuliai“ naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė buvo bendrijos valdybos pirmininke nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Būdama valdybos pirmininke pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas sudarydama 2 darbo sutartis su savo sūnumi O. U.. Pirma darbo sutartis buvo sudaryta 2016 m. birželio 10 d., kuri O. U. prašymu buvo nutraukta 2018 m. kovo 16 d.. Šioje darbo sutartyje pažymėta, kad ji „nutraukiama su galimybe bet kada sugrįžti į darbą“. Šioje darbo sutartyje nustatyta darbo laiko norma – 1 valanda per savaitę darbuotojui patogiu metu, kuri gali būti savaitgaliais arba šventinėmis dienomis. Pareigos – bendrijos valdybos konsultavimas funkciniais klausimais. Antra darbo sutartis buvo sudaryta 2018 m. balandžio 9 d., kuri O. U. prašymu buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 24 d., šios darbo sutarties sąlygos yra analogiškos pirmos sutarties sąlygoms. Apie šių sutarčių sudarymą buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bendrija už O. U. mokėjo socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius. Mokėtiną O. U. atlyginimą pagal kasos pajamų orderius grynaisiais pinigais pasiimdavo jo motina – atsakovė. (2016 m. rugpjūčio – 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. vasario – 2018 m. sausio mėn.). 2017 m. sausio mėn., priskaičiuotas atlyginimas buvo pervestas į atsakovės sąskaitą, 2018 m. gegužės- 2018 m. rugpjūčio mėn, atlyginimai išmokėti pervedant juos į O. U. banko sąskaitą. Teigia, kad nesant bendrijos narių susirinkime priimto sprendimo nustatyti samdomų darbuotojų skaičiaus, jų apmokėjimo sąlygas, vertintina, kad sudarytos sutartys su savo sūnumi pažeidė SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, be to O. U. darbo neatliko, apie įdarbinimą bendrijos nariai nebuvo informuoti, poreikio samdyti konsultantą nebuvo. Pažymi, kad atsakovės nustatytas apmokėjimas – minimalus mėnesinis darbo užmokestis už 1 darbo valandą per savaitę, jų manymu nėra pateisinamas nei ekonominiais, nei loginiais motyvais ir buvo nuostolingas bendrijai. Nurodo, kad atsakovė taip pat naudojosi advokatės paslaugomis be bendrijos narių sutikimo, dėl ko nepagrįstai sumokėjo 200 EUR ir 500 EUR sumas. Teigia, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 14 266,34 EUR nuostolius, kurie susideda iš 7586,62 EUR atlyginimo, 4009,88 EUR socialinio draudimo įmokų, 497 EUR gyventojų pajamų mokesčio įmokų, 200 EUR pirktų teisinių paslaugų, 472,84 EUR patirtų degalų ir telefono pokalbių išlaidų, 500 EUR patirtų išlaidų, už teisines paslaugas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir teigia, kad nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. dirbo bendrijos valdybos pirmininke, dirbo bendrijos gerovei, sodų vertes didinimui, sudarė tik bendrijai naudingus sandorius, atlyginimo, kaip bendrijos valdybos pirmininke negavo. O. U. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 16 d. ir nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo įdarbintas bendrijos valdybos, valdybos pirmininkės konsultantu. O. U. numatyta minimali mėnesinė alga. Nurodo, kad šio asmens priėmimas svarstytas 2016 m. balandžio 4 d. bendrijos valdybos posėdyje. O. U. už atliktus darbus atsiskaitydavo bendrijos valdybai, ką patvirtina darbų priėmimo-perdavimo aktai. Teigia, kad O. U. buvo įgaliojęs atsakovę paimti iš bendrijos jam priklausantį atlyginimą. Pažymi, kad bendrijos reikmėms naudojo asmeninius automobilius, telefonus, dirbo savo patalpose, dėl ko kas mėnesį išleisdavo 25 EUR sumą. Pažymi, kad advokatės paslaugoms naudojosi sprendžiant išimtinai bendrijos klausimus. Pinigų priėmimo kvitas buvo išrašytas jos pavarde, o jį pateikus bendrijai, todėl 200 EUR suma jai buvo grąžinta, be to darbo ginčų komisijai nagrinėjant buhalterės skundą advokatei buvo sumokėta 450 EUR už atsiliepimo paruošima ir 50 EUR už atstovavimą Darbo ginčų komisijos posėdyje.
3. Tretieji asmenys D. J. ir T. C. savo atsiliepimuose iš esmės nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, nurodydami, kad nors ir buvo bendrijos valdybos nariais, tačiau nei viename valdybos posėdyje nedalyvavo, po nutarimais nepasirašinėjo. Apie O. U. įdarbinimą sužinojo tik iš ieškinio. Apie jokias teikiamas O. U. ataskaitas valdybai nieko nežino. Mano, kad atsakovė eidama savo pareigas veikė išimtinai asmeniniais interesais. T. C. nurodo 2016 m. birželio 6 d. yra pardavęs sodą sodininkų bendrijoje „Rubuliai“, todėl pagal bendrijos įstatus nebegalėjo būti bendrijos valdybos nariu.
4. Tretysis asmuo O. U. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Patvirtino, buvo įdarbintas bendrijos valdybos, valdybos pirmininkės konsultantu. Vertina, kad jo priėmimas į darbą yra teisėtas, valdybai yra pateikęs ataskaitas, įvardintos darbų priėmimo perdavimo aktais. Nurodo, kad esant valdybos pirmininkės prašymui konsultuoti, patarti, jis ją konsultuodavo bet kuriuo laiku, kai jai reikėjo. Konsultacijos vyko telefonu, naudojantis mesendžeriu, Skype programomis, rašant sms, mms žinutes, gyvai susitikimų metu. Nurodo teikęs konsultacijas organizavimo, planavimo, bendrijos visuotinių narių bei valdybos narių priimtų sprendimų įgyvendinimo klausimais, bendravimo su sodų savininkais, savivaldybės atstovais, Seimo nariais klausimais. Konsultavo dėl paraiškų teikimo pagal savivaldybės vykdytas paramos programas, konsultavo gatvių, kelių, melioracijos gilinimo ir išvalymo klausimais. Patvirtina, kad buvo įgaliojęs atsakovę paimti už jį darbo atlygį. Kodėl buhalterė nevedė atlyginimo į jo sąskaitą nežino. Nurodo, kad atsakovė jokios sau naudos negavo. Mano, kad nurodomi argumentai dėl išlaidų, kurios įvardijamos nepagrįstomis dėl buvusių teisinių konsultacijų ar ieškovei padengtos jos turėtos išlaidos naudojant nuosavą automobilį, telefoną bendrijos tikslams yra niekiniai, nes tokį sprendimą buvo priėmusi valdyba, matydama, kad tai tiksliniai lėšų naudojimo atvejai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 12 093,50 EUR žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1452,85 EUR bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo argumentai:
5.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., bendrija turėjo kolegialų valdymo organą – bendrijos valdybą, kurią sudarė valdybos pirmininkė (atsakovė) ir valdybos nariai - V. P., D. R., D. J. ir T. C.. Tretysis asmuo O. U. buvo įdarbintas bendrijos valdybos, valdybos pirmininkės konsultantu. Pagrindas - bendrijos valdybos 2016 m. balandžio 4 d. susirinkimo protokolas Nr.6-6, klausimas Nr. 4, bei 2018 m. balandžio 9 d. valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8-8, klausimas 1. Bendrijos įstatų 47.3 punktą įvardinta, kad bendrijos narių susirinkimo viena iš išimtinių teisių yra nustatyti samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką.
5.2. Dėl trečiojo asmens O. U. įdarbinimo ir padarytos žalos bendrijai nurodė, kad šio asmens priėmimo klausimas nebuvo svarstytas visuotiniame narių susirinkime, taip kaip numato bendrijos įstatai, todėl bendrijos valdybos 2016 m. balandžio 4 d. susirinkimo protokolas Nr.6-6 bei 2018 m. balandžio 9 d. valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8-8 priimti viršijant įgaliojimus, todėl tokiu sprendimu bendrijai buvo padaryta žala. Šiuo atveju kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Nustatė, kad žalą sudaro 7586,62 EUR atlyginimas O. U., 4009,88 EUR sumokėtų socialinio draudimo įmokų, 497 EUR gyventojų pajamų mokesčio įmokų. Pažymėjo, kad teismas ieškovei siūlė atsakovais patraukti valdybos narius ir kelti solidarios atsakomybės klausimą, ieškovė ta daryti atsisakė, todėl teismas įvertinęs tai, kad žalos faktas yra konstatuotas dėl neteisėto valdybos sprendimo, atsakovė įgijo regreso teisę į trečiuosius asmenis.
5.3. Dėl kuro, teisinių paslaugų, mobiliojo ryšio tiekimo apmokėjimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad SBĮ nėra draudimo bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų priešingai negu nustatyta bendrijos įstatuose. Nagrinėjamu atveju advokatei buvo pavesta surašyti atsiliepimą ir atstovauti bendrijos interesus, be to kuro ir kitos administravimo išlaidos yra bendrijos išlaidų rūšis. Už bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įgyvendinimą atsakinga bendrijos valdyba, kuri kompensavimo klausimą išsprendusi 2016 m. gegužės 17 d. Valdybos susirinkimo posėdyje, protokolas Nr. 9-9 ir tai laikytina, kad šių klausimų apimtis patenka į valdybos kompetencijos apimtį ir nagrinėtinu atveju nėra ginčijamas valdybos sprendimas dėl tikslinių kompensacijų, todėl teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl tikslinių kompensacijų jai išmokėjimo iš bendrijos kasos bei bendrijos turėtų išlaidų dėl teisinių paslaugų suteikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) J. U. prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš apeliantės priteista 12 093,50 EUR žalos atlyginimo ieškovės naudai panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmetant ir kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą, priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl bylos nagrinėjimo ribų nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria iš jos priteista 12 093,50 EUR žala. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, Sodininkų bendrijos įstatymą ir sodininkų bendrijos įstatus, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kas sąlygojo nepagrįstą ir neteisingą sprendimo dalies priėmimą.
6.2. Apeliantė dėl bylos aplinkybių nurodo, kad teismas žalos padarymo faktą iš esmės motyvavo tuo, kad O. U. įdarbinimui visuotinis bendrijos narių susirinkimas nebuvo davęs sutikimo jo įdarbinimui. Teigia, kad O. U. buvo įdarbintas bendrijoje, jam buvo nustatyta minimali alga ir jis privalėdavo atsiskaityti bendrijai. Nurodo, kad konsultanto poreikis atsirado dėl apeliantės motinystės atostogų, gimus vaikui. Šio asmens priėmimo klausimas buvo apsvarstytas valdybos posėdyje, ką patvirtina byloje pateiktas susirinkimo protokolas. Teigia, kad šio asmens įdarbinimas buvo naudingas bendrijai, ypač kai būdavo rašomi skundai prokuratūrai, kadangi O. U. padėjo rašyti paaiškinimus, teikė institucijoms dokumentus ir jų kopijas. Teigia, kad pasirašytos sutartis atitinka Darko kodekso reikalavimus ir yra teisėtos, o tokia išvada daroma dėl to, kad nebuvo bendrijos narių sutikimo.
6.3. Apeliantė dėl bendrijos įstatų taikymo nurodo, kad įstatų 68.2 punkte nenurodoma, kad valdyba priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, bendrijos susirinkimui pritarus ar leidus. Teigia, kad bendrijoje yra 630 nariai, todėl surengti susirinkimą nebūtų įmanoma, be to valdybos nariai nėra teisininkai, todėl jie minimą punktą suprato kaip valdybos teisę spręsti darbuotojo priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Kretingos rajono sodininkų bendrija „Rubuliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl faktinių aplinkybių nuodo, kad apeliantei atlyginimas už valdybos pirmininkės darbą nebuvo mokamas, kadangi pati apeliantė sutiko dirbti be atlyginimo, visuomeniniais pagrindais. Be to lieka neaišku kaip apeliantės darbas visuomeniniais pagrindais susijęs su sūnaus įdarbinimu. Pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jos sūnus gyveno ir dirbo Norvegijoje, tačiau darbo sutartyse nėra nuodyta, kad sūnus dirbs nuotoliniu būdu. Byloje nėra įrodymų, kad O. U. būtų teikęs paslaugas sodininkų bendrijai. Pažymėjo, kad teismas ne kartą posėdžiuose nurodė atsakovei pateikti darbo, paslaugų teikimo bendrijai įrodymus: susirašinėjimą, el.susirašinėjimą, pranešimus ir pan., tačiau tokių įrodymų apeliantės į bylą nepateikta.
7.2. Dėl O. U. suteiktų paslaugų bendrijai nurodo, kad faktiškai O. U. jokio darbo bendrijoje niekada neatliko, pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktai neinformatyvūs, fiktyvūs ir deklaratyvūs. Jokių ataskaitų apie atliktus darbus O. U. nėra pateikęs. Apie jo įdarbinimą bendrijos nariai nebuvo informuoti, sprendimo dėl konsultanto etato bei jo darbo apmokėjimo nebuvo priėmę. Nustatytas apmokėjimas – minimalus mėnesinis darbo užmokestis už 1 darbo valandą per savaitę nėra pateisinamas nei ekonominiais, nei loginiais motyvais ir buvo akivaizdžiai nuostolingas bendrijai. Tai, kad sudarytos darbo sutartys buvo fiktyvios patvirtina ir O. U. įgaliojimas, kuriame jis atsisako gauti atlyginimą, ir paveda jį pasiimti jo motinai.
7.3. Dėl sodininkų „Rubuliai“ bendrijos įstatų taikymo nurodo, kad pagal įstatų 68.3 punktą bendrijos valdyba veikia Bendrijos vardu teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Sodininkų bendrijų įstatymo nurodytus sandorius Bendrijos valdyba gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas. Įstatų 68.3 punkto ir SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos suponuoją išvadą, kad darbo sutartis su samdomais darbuotojais sudaro bendrijos valdyba, jei bendrijos narių susirinkimas nustato samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo sąlygas. Pagal SBĮ 15 straipsnio 3 dalį Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Pažeidžiant imperatyvias SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas buvusi sodininkų bendrijos „Rubuliai“ valdybos pirmininkė sudarė 2 darbo sutartis su savo sūnumi O. U..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, Sodininkų bendrijos įstatymą, sodininkų bendrijos įstatus spręsdamas klausimą dėl O. U. įdarbinimo teisėtumo ir apeliantės civilinės atsakomybės.
11. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, pirmiausia tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas nuspręsdamas, kad O. U. buvo įdarbintas pažeidžiant berijos įstatus ir Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas, dėl ko apeliantei, buvusiai bendrijos pirmininkei, taikytina civilinė atsakomybė.
12. Pirmiausia - nesutikdama su faktinių aplinkybių įvertinimu apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad O. U. dirbdamas konsultantu kiekvienais metais teikdavo bendrijos valdybai ataskaitas, be to, jo darbas buvo naudingas bendrijai, kadangi padėjo rašyti paaiškinimus prokuratūrai, teikė institucijoms dokumentus ir jų kopijas. Ieškovė su šiais argumentais nesutikdama atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad O. U. jokio darbo bendrijoje niekada neatliko, ataskaitų bendrijai apie atliktus darbus nėra pateikęs.
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurios pagrįstos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo kolegialų valdymo organą – bendrijos valdybą, kurią sudarė valdybos pirmininkė J. U. ir valdybos nariai - V. P., D. R., D. J. ir T. C. (I e.tomas, 10-17 e.b.l.). Apeliantės (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo O. U. bendrijoje buvo įdarbintas valdybos pirmininkės (apeliantės) konsultantu du kartus, tai yra nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 16 d. ir nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. (I e.tomas, 38-41, 43-44 e.b.l.). Įdarbinimo pagrindas - bendrijos valdybos 2016 m. balandžio 4 d. susirinkimo protokolas Nr. 6-6 ir 2018 m. balandžio 9 d. valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8-8 (I e.tomas, 140-142 e.b.l.).
14. Ištyrus byloje pateiktus 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gruodžio 7 d., 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. darbų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuos pasirašė apeliantė, O. U., V. P., D. R. nustatyta, kad šio akto pirmajame punkte nurodyta, jog O. U. konsultavo bendrijos valdybos įstatuose numatytais tikslais antroje dalyje, trečioje dalyje, 68 straipsnio funkcijų sprendimo klausimais, viešojo administravimo klausimais ir funkcijomis. Antrajame punkte nurodyta, kad valdyba neturi pretenzijų O. U. dėl konsultacijų kokybės (I e.tomas, 151, 153, 155, 161 e.b.l.). Minėtuose aktuose O. U. atlikti darbai nekonkretizuoti, faktiškai atlikto darbo aplinkybių nepagrindžia ir byloje pateikti papildomi susitarimai (I e.tomas, 152, 154, 156 e.b.l.).
15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
16. Apeliantė teigia, jog O. U. padėjo rašyti paaiškinimus prokuratūrai, teikė institucijoms dokumentus ir jų kopijas, trečiasis asmuo O. U. nurodė, kad konsultacijos vyko telefonu, naudojantis „mesendžeriu“, „Skype“ programomis, rašant SMS, MMS žinutes, gyvai susitikimų metu, nurodė bendravęs su sodų savininkais, savivaldybės atstovais, Seimo nariais, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų nei apeliantė įdarbindama O. U., nei pats įdarbintas asmuo O. U. teismui nepateikė (kompiuterinių susirašinėjimo programų išrašų, susirašinėjimo SMS, MMS žinutėmis, bendravimo su savivaldybės ar Seimo nariais medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų pagrindžiančių faktiškai nurodytą atliktą darbą), todėl darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog trečiasis asmuo O. U. nedirbo, be kita ko pažymint ir tai, kad apeliantės nurodytų aplinkybių ir nepagrindžia byloje pateikti bendrijos dokumentai (CPK 178 straipsnis).
17. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad apeliantei atlyginimas už valdybos pirmininkės darbą nebuvo mokamas, nors minimalus atlyginimas buvo jai nustatytas 2016 m. gegužės 9 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Teigia, kad darbą atliko savanoriškai, bendrijos gerovei ir sodų vertės didinimui. Ieškovė nesutikdama su apeliante nurodo, kad apeliantė atlyginimo negaudavo, kadangi sutiko dirbti be atlyginimo, visuomeniniais pagrindais, dėl ko buvo išrinkta pirmininkės pareigoms.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl apeliantei nesumokėto atlyginimo, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, ieškovės suformuluotą ir apeliantės ginčijamą ieškinio reikalavimą, tai yra - žalos atlyginimą padarytą apeliantės veiksmais bendrijai, sprendžia, kad apeliantės nurodomi motyvai dėl jai galimai priklausančio darbo užmokesčio nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliantė neteikė duomenų jog kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ar teikė priešieškinį teismui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl mano, kad šie apeliantės nurodyti apeliacinio skundo motyvai nėra susiję su nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, todėl apeliantės nurodyti motyvai dėl netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Antra – apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nurodo, kad įstatų 68.2 punkte nenurodoma, kad valdyba priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, bendrijos susirinkimui pritarus ar leidus. Teigia, kad bendrijoje yra 630 nariai, todėl surengti susirinkimą nebūtų įmanoma, o valdybos nariai nėra teisininkai, todėl jie minimą punktą suprato kaip valdybos teisę spręsti darbuotojo priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimą. Ieškovė nesutikdama nurodo, kad darbo sutartis su samdomais darbuotojais sudaro bendrijos valdyba, jei bendrijos narių susirinkimas nustato samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo sąlygas ir nagrinėjamu atveju pažeidžiant imperatyvias SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas buvusi sodininkų bendrijos „Rubuliai“ valdybos pirmininkė sudarė 2 darbo sutartis su savo sūnumi O. U..
20. Pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalį, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (SBĮ 14 straipsnio 3 dalis), bendrijos turtas jai priklauso nuosavybės teise ir turi būti valdomas, naudojamas bei juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBĮ 23 straipsnis).
21. Kretingos rajono sodininkų bendrija „Rubuliai“ įsteigta (duomenys neskelbtini) (I e. tomas, 10-17 e.b.l.). Bendrijos įstatų 15.6 punkte nurodyta, kad bendrija turi teisę samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Įstatų 47.3 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus bendrijos valdybai, taip pat valdybos narių darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų apmokėjimo tvarką. Įstatų 49 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtais klausimais. Įstatų 69.2 punkte numatyta, kad bendrijos valdyba priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis (I e. tomas, 18-37 e.b.l.).
22. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas. SBĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sudarant 2016 m. birželio 10 d. ir 2018 m. balandžio 19 d. darbo sutartimis O. U. priimtas neterminuotam laikotarpiu dirbti valdybos konsultanto pareigose, bandomasis laikotarpis nenustatytas. Sutartyse numatyta, kad darbo laiko norma 1 valanda per savaitę. Darbuotojui patogiu laiku, gali būti savaitgalis ar šventinė diena. Sutartyse nustatytas atlyginimo dydis – minimalus mėnesinis darbo užmokestis (I e. tomas, 38-41 e.b.l.). Duomenų byloje, jog bendrijos nariai buvo informuoti apie priimtą konsultantą, darbo sutarčių sąlygas, tai yra konsultanto darbo laiką ir darbo apmokėjimo tvarką nurodytomis sutartyse sąlygomis ir ar, kad bendrijos nariai, turintys išimtines teises apmokėjimo tvarkai nustatyti, nustatė konsultanto O. U. darbo apmokėjimo tvarką byloje nėra.
24. Kaip minėta nutarties 21 punkte bendrijos įstatai numato, kad bendrijos susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti, ne tik bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką, bet ir turi išimtinę teisę spręsti dėl samdomų darbuotojų skaičiaus ir jų apmokėjimo tvarkos (Įstatų 47.3 punktas) ir ši išimtinė teisė negali būti pavedama kitiems bendrijos organams (Įstatų 49 punktas). Iš esmės analogiška nuostata numato ir įstatymas – SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kur numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti ne tik dėl bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarkos, bet ir dėl samdomų darbuotojų skaičiaus ir jų darbo apmokėjimo tvarkos sudarymo sąlygų (nutarties 22 punktas). Kaip matyti bendrijos valdybai suteikta teisė priimti ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis (Įstatų 69.2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens darbo apmokėjimo sąlygos, tai yra atlyginimo dydis, darbo valandos, nebuvo sudarant sutartį išspręsti bendrijos susirinkime, bendrijos nariams nežinant, jog trečiajam asmeniui už 4 darbo valandas per mėnesį iš bendrijos lėšų bus mokamas minimalus darbo užmokestis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos visuotiniame narių susirinkime nebuvo nuspręsta dėl tokios šio samdomo darbuotojo darbo apmokėjimo tvarkos, dėl ko sudarant sutartis buvo pažeisti bendrijos Įstatų 47.3 punktas, 52 punktas, SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir dėl valdybos savavališkai priimto sprendimo bendrijai buvo padaryta žala.
25. Apeliantė taip pat nurodo, kad būtina įvertinti, jog bendrijoje yra 630 nariai, todėl surengti susirinkimą įstatymo nustatyta tvarka ir atleisti darbuotoją Darbo kodekse nustatytais terminais būtų neįmanoma. Su šiais argumentais nesutiktina. Įstatų 68.2 punkte numatyta, kad bendrijos valdyba priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Sodininkų bendrijos darbuotojo atleidimui nėra būtinas visuotinis bendrijos narių susirinkimo sprendimas, taip kaip numato Įstatų 47.1 – 48 punktai, kur nustatytos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės. Apeliantė taip pat teigia, kad Įstatų 68.2 punktas nenumato, kad valdyba priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro nutraukia su jais darbo sutartis, bendrijos surinkimui pritarus ar leidus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta valdybai viršijant įgaliojimus ir pažeidžiant Įstatų 47.3 punktą, 52 punktą, SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai yra nesant bendrijos narių pritarimo, bendrovės valdybai individualiai nustatant O. U. atliekamo darbo apmokėjimo tvarką, tai yra jog už 4 darbo valandas per mėnesį iš bendrijos lėšų O. U. bus mokamas minimalus darbo užmokestis, apie ką viešai bendrijos nariams nebuvo paskelbta ir dėl tokio didelio atlyginimo apmokėjimo nustatymo atsižvelgiant į darbo valandas bendrijoje, nebuvo sprendžiama bendrijos susirinkime, taip kaip numato bendrijos įstatai.
26. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl civilinės atsakomybės. Teigia, kad nėra neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės.
27. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įstatų 27 punkte numatyta, kad sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalos bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymo nustatyta tvarka. Įstatų 103 punktas numato, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių asmenų ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pripažintina, kad ieškovė, kaip bendrija turi teisę reikalauti, o kartu ir reikšti ieškinį teisme, kad atsakovė atlygintų savo neteisėtais veiksmais bendrijai padarytą žalą.
28. Pripažinus, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantei, buvusiai bendrijos pirmininkei gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal bendrijos ieškinį, konstatuotina ir tai, kad valdymo organo narių civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamosi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas)
29. Taigi tam, kad reikalavimas dėl civilinės atsakomybės buvusiai bendrijos valdymo organo narei apeliantei – būtų patenkintas, visų pirmą reikia nustatyti jų veiksmų neteisėtumą. Kaip nustatyta nutarties 24 punkte šiuo atveju atsakovė, būdama bendrijos pirmininkė, veikdama kartu su valdybos nariais pažeidė Įstatų 47.3 punktą, 52 punktą, SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai yra viršijo bendrijos valdybai priskirtinos kompetencijos ribas ir dėl valdybos savavališkai priimto sprendimo bendrijai buvo padaryta žala. Apeliantė nagrinėjamu atveju teigia, kad žala nepadaryta, tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi O. U. buvo nustatytas atlyginimas, apie kurio dydį bendrijos nariams nebuvo nei pranešta, nei sprendžiama dėl jo nustatymo, taip kaip numato bendrijos įstatai, o ir be to, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad bendrijos nariams buvo viešai panešta, jog trečiajam asmeniui už 4 darbo valandas per mėnesį iš bendrijos lėšų bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Akivaizdu, jog prieš bendrijos interesus nukreiptais veiksmais bendrija patyrė žalą, kurios tikslų dydį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra 7586,62 EUR išmokėto atlyginimo O. U., 4009,88 EUR VSDFV sumokėtų socialinio draudimo įmokų, 497 EUR gyventojų pajamų mokesčio įmokų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl apeliantės veiksmų, bendrijos valdybos neteisėtų sprendimų ieškovė patyrė žalą – neteko piniginių lėšų, kurių dalį atsiėmė pati apeliantė (I e.tomas, 42 e.b.l.), bendrijos lėšos buvo panaudotos neefektyviai (nutarties 16-18 punktai), todėl akivaizdu, jog yra priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi kaltės dėl neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos apeliantė nepaneigė, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir pagrįstai priteisė žalos atlyginimą ieškovei. Pažymėtina, kad konstatuojant žalos faktą, apeliantė įgyja regreso teisę į trečiuosius asmenis.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 10–29 punktai), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą jį išsamiai motyvavo, priimtas teismo sprendimas yra teisiškai pagrįstas, aiškūs, nuoseklūs ir logiškas, priimtas laikantis turinio ir formos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti (nutarties 28 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 800 EUR advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliantės ieškinį. Kadangi ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės patirtos 800 EUR advokato pagalbos išlaidos priteisiamos apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės J. U. 800 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Kretingos rajono sodininkų bendrija „Rubuliai“.